Byla 2A-1383-611/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Labanoro regioninio parko direkcijai dėl 2008 m. sausio 24 d. ir 2008 m. vasario 15 d. Utenos apskrities viršininko įsakymų panaikinimo bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui A. M., tretiesiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Labanoro regioninio parko direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008-01-24 įsakymą Nr.3-39 ir Utenos apskrities viršininko 2008-02-15 įsakymą Nr.3-86. Paaiškino, kad įsakymu Nr. 3-86, kuriuo buvo iš dalies pakeistas įsakymas Nr.3-39, ieškovas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą pirtį bei pertvarkyti savavališkai pastatytą medinį lieptą į Baltųjų Lakajų ežerą pagal suderinto projekto sprendinius bei sutvarkyti statybvietę. Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Labanoro regioninio parko direkcijos, Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus tarpusavio nesusikalbėjimo ieškovas pateko į situaciją, kai pagrįstai tikėjosi, kad pirties statyboms bus pritarta, dėl ko jis, nesulaukęs tik formalaus pritarimo, pastatė pirtį. Jei Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai būtų laiku išdavę projektavimo sąlygų sąvadą, Labanoro regioninio parko direkcija nebūtų netikėtai pateikusi priešingos- neigiamos- išvados, taigi jei valstybinės įstaigos būtų vykdę savo pareigas teisės aktuose numatytais terminais, tokia situacija net nebūtų susiklosčiusi.

5Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, o šio įpareigojimo neįvykdžius, leisti tai ieškovo lėšomis padaryti atsakovui. Paaiškino, kad pirtį ieškovas pasistatė savavališkai, neturėdamas supaprastinto projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais statybos darbams. Ieškovo žemės sklypo paskirtis yra miškų ūkio, todėl jame pirties statyti apskritai negalima.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 d. pirtis laikoma nesudėtingu statiniu, taigi remiantis to paties įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. statybos leidimas pirties statybai nereikalingas, turi būti gaunamas tik rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui. Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 24 d. Labanoro regioninio parko direkcija pareiškė, jog neprieštarauja pirties statybai A. M. sklype, esančiame ( - ). 2006 m. rugsėjo 26 d. Labanoro regioninio parko direkcija pateikė naują atsakymą dėl pirties statybos ieškovo sklype, kuriuo nurodė, kad projektavimo sąlygų sąvado išduoti negali, nes minėtame sklype statyba negalima. Taigi, Labanoro regioninio parko direkcija iš esmės pakeitė savo poziciją dėl pirties statybos galimumo ieškovo sklype, taip visiškai suklaidino ieškovą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad susiklosčiusią situaciją lėmė aplaidus ir žmogaus teises pažeidžiantis atsakingų valstybės institucijų darbas.

8Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovas turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių statybos būdu įsigyti nuosavybės teisę į pirtį, kadangi visų pirma jam buvo leista tame pačiame sklype pasistatyti gyvenamąjį namą, dėl to jokių kliūčių kilę nebuvo, galiausiai, jam buvo duotas teigiamas atsakymas iš Labanoro regioninio parko direkcijos dėl pritarimo pirties statybai. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad šis pritarimas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi savivaldybės administracija išduoda statybą leidžiantį dokumentą- pritarimą. Taigi, konstatuoti, kad ieškovas pirtį pasistatė visiškai ignoruodamas statybų sektoriuje galiojančių teisės aktų reikalavimus, atsakingų institucijų išvadas, galiausiai viešąjį interesą į tvarkingą teritorijų planavimą ir gamtos apsaugą, nėra pagrindo.

9Tokiu atveju, kai valstybė valdžios institucijų veiksmais suteikia asmeniui atitinkamas teises statybų srityje (taip pat ir teisėtus lūkesčius), o po to paaiškėja, kad šios negalėjo būti suteiktos ir nuosavybės teisės suvaržymas prilygsta jos atėmimui, turi būti vertinamas nuosavybės teisės ribojimo proporcingumas padarytam teisės pažeidimui. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą bendrojo intereso reikalavimų ir asmens fundamentalių teisių apsaugos imperatyvų pusiausvyrą, pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Reikiama pusiausvyra negali būti konstatuojama, jei su ja susijęs asmuo patiria individualią ir pernelyg didelę naštą. Nagrinėjamu atveju, įpareigojus ieškovą nugriauti pastatytą pirtį, minėtas proporcingumo principas būtų pažeistas, nes asmuo patirtų ne tik didelius materialinius nuostolius, bet ir iš dalies turėtų atsakyti už valstybinių institucijų aplaidų veikimą, vienas prisiimti dėl susiklosčiusios situacijos kilusias pasekmes, nors pats dėl jų yra kaltas mažiausiai, taigi minėtas įpareigojimas nebūtų proporcingas siekiama apginti viešam interesui - užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi ir aplinkos apsaugą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė dėl atsakovo priešieškinyje išdėstytų argumentų bei nukrypo nuo kasacinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisminės praktikos.
  2. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės negali pateisinti ieškovo neteisėtų veiksmų ir jų pasekoje atsiradusių pasekmių. Ieškovas niekada neturėjo (ir negali turėti) teisės vykdyti pirties statybą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Pagal kasacinio teismo praktiką faktinis nekilnojamojo daikto sukūrimas negali būti teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į tą nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti.
  3. Labanoro regioninio parko direkcijos 2006 m. liepos 24 d. dokumentas „Dėl projektavimo sąlygų“ buvo adresuotas tik Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriui, bet ne ieškovui. Laikotarpyje nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2006 m. spalio mėn. vyko susirašinėjimas tarp valstybės institucijų dėl ieškovui projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ar neišdavimo. Ieškovas ginčo pirties statybą pradėjo ir baigė dar iki galutinio Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus 2006 m. spalio 6 d. atsakymo.
  4. Labanoro regioninio parko direkcijos 2006 m. liepos 24 d. ir 2006 m. rugsėjo 26 d. atsakymai dėl projektavimo sąlygų nėra statybą leidžiantys dokumentai pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 12.2.1.1. p.; STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 42.2. p.
  5. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiam sklypui nustatytos tokios specialios naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nacionaliniai ir regioniniai parkai, rekreacinės teritorijos, elektros linijų apsaugos zonos, dirvožemio apsauga. Ieškovui, vykdant pirties statybą, buvo privalu laikytis minėtų sąlygų.
  6. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas neskundė neva jį suklaidinusių institucijų aplaidaus darbo.
  7. Kadangi ginčo pirtis pastatyta be valstybės valdžios institucijos pritarimo, nepagrįsti teismo argumentai, esą ieškovas turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių statybos būdu įsigyti nuosavybės teisę į pirtį.
  8. Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. aiškiai rodo įstatymų leidėjo nuostatą griežtai riboti statybas miško žemėje. Tą savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Labanoro regioninio parko direkcija prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti. Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu teismas iškėlė asmens nuosavybės teises ir savininko interesus aukščiau viešojo intereso, nukrypdamas nuo konstitucinio reglamentavimo. Ieškovas nepateikė derinti jokio projekto, todėl negalima teigti, jog susiklosčiusią situaciją lėmė aplaidus ir žmogaus teises pažeidžiantis atsakingų institucijų darbas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu byloje Nr. I-273-121/2010 nustatė, kad tiek Molėtų rajono savivaldybės administracijos, tiek Labanoro regioninio parko direkcijos veiksmai ir sprendimai buvo teisėti. Pagal Miškų ūkio įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, tačiau neleidžiama jokių kitų statinių, tame tarpe ir pirčių.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype faktiškai esama namų valda neišskirta iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Ginčo pirties statybas reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 p.. Esant įstatyminei galimybei miško žemėje išskirti namų valdos žemės sklypą, ieškovui atsirado teisė namų valdoje statyti ūkinius pastatus. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.2. p. numato, kad pirtis yra nesudėtingas statinys, o pagal 12.2.2 p. ir Statybos įstatymo 23 str. 1 d. nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingi raštiški valstybės tarnautojų pritarimai. Parko raštiškas pritarimas buvo gautas ir tokio rašto vertinti kaip biurokratinio dviejų institucijų susirašinėjimo nėra jokio pagrindo. Statybos darbus ieškovas pradėjo tik po to, kai Molėtų rajono savivaldybės administracija pateikė Labanoro regioninio parko raštišką sutikimą, patikino, kad problemų su projekto suderinimu nebus, nes ieškovo parengtas pirties techninis projektas atitiko Labanoro regioninio parko reikalavimus. Pradėdamas statybą ieškovas buvo tikras, kad sutikimas bus duotas, juolab, kad nuo paraiškos projektavimo sąlygoms gauti iki statybos pradžios praėjo net 39 dienos. Pirties statybos metu net 0,25 ha sklypo buvo kitos paskirties žemė, kurioje nėra draudžiama atstatinėti buvusias sodybas su priklausiniais. Ieškovui priklausantis žemės sklypas pagal Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimą Nr.1530 patenka į rekreacinio prioriteto zoną, kuriame statyba nėra draudžiama. Labanoro regioninis parkas 2006 m. rugsėjo 26 d. atsisakė išduoti sąlygas, motyvuodamas Aplinkos ministerijos teisės ir personalo direktoriaus 2006 m. spalio 4 d. raštu Nr. (3-1)-D8-8829, nors to rašto jis dar nebuvo gavęs.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

17Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 1,8819 ha ploto žemės sklypą, unikalus ( - )., šį sklypą ieškovas įgijo pagal 2001-11-16 pirkimo-pardavimo sutartį (I t., b.l.24-26, 175-179). Minėtame sklype buvo sodyba, kurią ieškovas atstatė, pastatydamas gyvenamąjį namą ir įrengdamas valymo įrenginius ir artezinį gręžinį (I t., b.l.175-179). Pagal viešo registro duomenis žemės sklypo paskirtis nurodoma miškų ūkio paskirties, tačiau miško žemės plotas šiame sklype sudaro tik 1,3 ha, kita dalį sudaro pievos ir ganyklos (0,4991 ha), užstatymai (0,0170 ha) ir keliai. Be to, šiam sklypui taikomos specialios naudojimo sąlygos: rekreacinės teritorijos (visam sklypui), vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos zona (visam sklypui), nacionaliniai ir regioniniai parkai (visam sklypui), miško naudojimo apribojimai (1,3 ha daliai sklypo). Ieškovas 2006 metais minėtame sklype pastatė pirtį, o 2007 metais lieptą į Baltųjų Lakajų ežerą. 2007-12-03 ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.115 už vykdomus savavališkos statybos darbus, jam pastačius pirtį ir medinį lieptą į Baltųjų Lakajų ežerą, Labanoro regioninio parko teritorijoje, rekreacinėje zonoje, miškų ūkio paskirties žemės sklype (I t., b.l.11-12), 2007-12-03 taip pat buvo surašytas statybos sutabdymo aktas (I t., b.l.13), Utenos apskrities viršininko 2008-01-24 įsakymu Nr.3-39 ir jį pakeitusiu Utenos apskrities viršininko 2008-02-15 įsakymu Nr.3-86 ieškovas buvo įpareigotas iki 2008-04-02 nugriauti savavališkai pastatytą pirtį bei pertvarkyti savavališkai pastatytą lieptą pagal 2005-09-06 suderinto projekto sprendinius (I t., b.l.15-16).

18Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovas lieptą pertvarkė pagal 2005-09-06 suderinto projekto sprendinius taip, kad jis atitiktų minėtą projektą, sutrumpindamas jį ir sumažindamas plotą (I., b.l.99-100).

19Pagal statybos įstatymo nuostatas pirtis priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai (statybos įstatymo 2 str. 6 d.), o lieptas - neypatingo statinio kategorijai. Todėl pagal statybos įstatymo 23 str. 1 d., statybos techninio reglamento STR 1.07.01.:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” 12.2.1.1 p. statybos leidimas pirties statybai nereikalingas, tačiau reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui (statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p.), t.y. nagrinėjamu atveju reikalingas Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus bei Labanoro regioninio parko direkcijos rašytinia pritarimai. Ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų gavimo, Labanoro regioninio parko direkcija 2006-07-24 raštu, adresuotu Molėtų rajono savivaldybės administracijai, informavo, kad neprieštarauja pirties statybai ieškovo sklype. Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius tuo metu galiojusios statybos įstatymo redakcijos 23 str. nustatytu terminu atsakymo iškovui nepateikė, todėl ieškovas, vadovaujantis statybos įstatymo 23 str. 16 d., taip pat teisėtų lūkesčių principu, tikėdamasis, kad nebus kliūčių gauti statybos leidimą, turėjo teisę pradėti pirties statybą. Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijso teisme metu šalys patvirtino, kad šis Labanoro regioninio parko direkcijos pritarimas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi savivaldybės administracija išduoda statybą leidžiantį dokumentą- pritarimą. Aplinkybė, kad ieškovas neįvykdė statybos įstatymo 12 str. 16 d. reikalavimo ne vėliau kaip prieš 5 dienas informuoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją apie pradedamą statybą, laikytinas formaliu pažeidimu, neturinčiu teisinės reikšmės. Aplinkybė, jog minėtas raštas buvos kirtas ne ieškovui, o Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriui, esminės reikšmės bylai neturi ir nepaneigia minėtos ieškovo teisės, kadangi ieškovas minėtą raštą gavo iš viešojo administravimo subjekto, o statybos įstatymas nedetalizuoja valstybės įgalioto asmens rašytinio pritarimo formos. Būtent minėti valstybės įgaliotų institucijų veiksmai suklaidino ieškovą, dėl ko jis atsidūrė esamoje padėtyje. Kadangi ieškovas galėjo pradėti vykdyti statybas, todėl jis neprivalėjo skųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos veiksmų, neišduodant jam rašytinio pritarimo, nes jis galėjo pasirinkti savo teisių gynimo būdą – pradėti statybas ar skųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos neveikimą. Pažymėtina ir tai, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ne atsisakė išduoti ieškovui rašytinį pritarimą pirties statybai, o nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad Labanoro regioninio parko direkcijos 2006-07-24 raštas nesukėlė jokių teisinių pasekmių ieškovui ir negali būti laikomas rašytiniu pritarimu bei kad jis nebuvo suklaidintas valstybės įgaliotų institucijų, taip pat kad ieškovas privalėjo skųsti atsisakymą išduoti statybos leidimą.

20Pirtis buvo pastatyta 2006-09-25 (I t., b.l.20), o vėlesnis Labanoro regioninio parko direkcijos raštas, kuriame nurodė, kad projektavimo sąvado neišduos, surašytas 2006-09-26 (I t., b.l.22), t.y. jau po pirties pastatymo, o Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2006-10-06 raštu atsisakė išduoti ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą būtent remdamasis Labanoro regioninio parko direkcijos minėtu 2006-09-26 raštu (I t., b.l.21). Labanoro regioninio parko direkciją savo atsisakyma išduoti projektavimo sąlygas grindė miškų įstatymo 11 str., reglamentuojančiu miško žemės keitimą kitomis naudmenomis, bei tuo, kad miško ūkio paskirties žemėje su miško ūkiu nesusijusių statinių statyba nėra numatyta.

21Atsižvelgiant į ieškovo sklypui taikomas specialiasias naudojimo sąlygas, statyboms ieškovo sklype taikomos statybos įstatymo, saugomų teritorijų įstatymo, miškų įstatymo, LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.419 patvirtinto Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos. Pagal saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. valstybiniuose parkuose (tokiame parke yra ieškovo žemės sklypas) draudžiama statyti pastatus valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo palanavimo dokumentuose nenumatytose vietose, pagal 13 str. 3 d. statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų sprendiniais, o leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius bei kitus reikalavimus nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Minėto įstatymo 20 str. 6 d. nustato, kad vandens telkinių apsaugos zonose esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentusoe numatytose vietose, gali būti statoma po vieną iki 25 kv.m. bendro ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę nei 4 m asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Iš minėtų normų anlaizės darytina išvada, kad žemės sklype, kurima taikomi naciuonalinių ir regioninių parkų, vandens telkinių apaugos zonos, rekreacinės teritorijos specialios naudijimo sąlygos iš esmės statyba su tam tikromis sąlygomis yra leidžiama. Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.419 patvirtinto Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento IV skyriaus 29 punktą esančiose sodybose, išskyrus gyvenamąsias zonas, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir minėto reglamento 29 punkte nustatytų sąlygų. Pagal nuo 2011-07-01 galiojančios redakcijos miškų įstatymo 4 str. 3 d. 3 p. privati miško valda neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su priklausiniais, nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu, formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais eksploatuoti. Ši miškų įstatymo nuostata taikytina nagrinėjamu atveju, kadangi ši norma ieškovui yra palankesnė nei iki 2011-07-01 galiojusi miškų įstatymo 4 str. 3 d.. Be to, ieškovo sklype, nors jis yra miškų ūkio paskirties, tačiau miško žemė užima tik 1,3 ha ir tik šiam plotui taikomos specialios miško naudojimo sąlygos (tik šis plotas įtrauktas į LR miškų valstybės kadastrą), ne miško žemėje yra teisėtai pastatytas ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, namas pastatytas buvusios sodybos vietoje. Ginčo pirtis taip pat pastatyta ne miško žemėje (I t., b.l.180, 189). Atsižvelgiant į minėtas nustatytas aplinkybes, miškų įstatyme nustatyti statybų ribojimai turi būti taikomi, juos vertinant tik visumoje su kitais aukščiau minėtais teisės aktais ir atsižvelgiant į esamos nagrinėjamoje byloje situacijos ypatumus bei teisėtų lūkesčių, protingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Todėl įvertinus minėtų aplinkybių visumą bei teisinį reglamentavimą, nagrinėjamos bylos ypatumus, ieškovui turi būti suteikta galimybė įteisinti pirties statybą (galiojančios redakcijso statybos įstatymo 28 str.). Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį, panaikindamas Utenos apskrities viršininko įsakymus, įpareigojančius ieškovą nugriauti pirtį ir pertvarkyti lieptą.

22Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys netaikytinos, kadangi skiriasi apelianto cituotų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Ieškovas, kaip minėta, kreipėsi dėl pritarimo prities statybai, Labanoro regioninio parko direkcija pritarė tokiai statybai, o Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius įstatymo nustatytu terminu nepateikė ieškovui jokio atsakymo, todėl ieškovas turėjo teisę pradėti pirties statybas.

23Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovo ieškinį pagrįstu, atitinkamai teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį tais motyvais, kuriais patenkino ieškinį. Nepagrįstas apelainto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo priešieškinyje išdėstytų argumentų, kadangi teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, įvertino atsakovo priešieškinio argumentus, bet juos atmetė kaip nepagrįstus, pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo priešieškinys turėjo būti atmestas, patenkinus ieškovo ieškinį. Todėl teismas nepažeidė CPK 270 str. reikalavimų, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančių CPK normų.

24Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008-01-24... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovas turėjo... 9. Tokiu atveju, kai valstybė valdžios institucijų veiksmais suteikia asmeniui... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Labanoro regioninio parko... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašo atsakovo apeliacinį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise valdo... 18. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovas lieptą pertvarkė pagal 2005-09-06... 19. Pagal statybos įstatymo nuostatas pirtis priskiriama nesudėtingų statinių... 20. Pirtis buvo pastatyta 2006-09-25 (I t., b.l.20), o vėlesnis Labanoro... 21. Atsižvelgiant į ieškovo sklypui taikomas specialiasias naudojimo sąlygas,... 22. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 23. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovo ieškinį pagrįstu,... 24. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi... 25. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti...