Byla 1A-576-174-2013

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Reginos Bertašienės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei, nuteistajam S. D. (S. D.), gynėjui advokatui Jurijui Stepanovui, nuteistojo S. D. atstovei pagal įstatymą N. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. D., asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, S. D. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22.0 val. iki 07.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

2Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir I. C. (I. C.), tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6S. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. C. atvirai prievartavo turtą, t. y. 2012 m. kovo 27 d., apie 13.00 val., S. D. ir I. C., veikdami bendrininkų grupe, ( - ) mokyklos, esančios ( - ), kieme, S. D. stovint šalia nukentėjusiojo nepilnamečio V. D., gimusio ( - ), tokiu būdu jį baugindamas, I. C., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo nukentėjusiojo V. D. susimokėti 200 litų už tariamą apsaugą. Nukentėjusiajam V. D. atsisakius mokėti pinigus, iš jo rankų pagrobė nukentėjusiajai J. D. priklausantį 900 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N97“, su 5 litų vertės SIM kortele „Labas“. Tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, S. D. ir I. C. užvaldė iš nepilnamečio V. D. nukentėjusiajai J. D. priklausantį turtą, kurio vertė 905 litai.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog yra nuteistas nepagrįstai, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apelianto S. D. teigimu, teismas be pagrindo nesivadovavo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ir padarė nepagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad jis yra turto prievartavimo dalyvis. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad jis, S. D., dalyvavo turto prievartavime, veikdamas bendrininkų grupe su I. C.. Padarydamas tokią išvadą teismas turėjo nustatyti, kad jis buvo susitaręs su I. C. daryti turto prievartavimą, kad jis suvokė, jog, veikdamas bendrai su I. C., dalyvauja nukentėjusiojo turto prievartavime, be to, jis turėjo žinoti savo užduotį ar vaidmenį atliekant turto prievartavimą. Tokių požymių teismas nenustatė ir nenurodė. Apeliantas S. D. pažymi, jog I. C. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad jis pats sugalvojo planą, kaip prievartauti turtą iš V. D., o jis – S. D. – apie jo ketinimus nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, nes dėl turto prievartavimo su I. C. jis nieko nekalbėjo ir nesitarė.

8Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia.urėjo suvokti, kad verčia V. D. įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, pavartodamas psichinę prievartą – grasinimą – ir norėjo taip veikti. Tačiau io pusės tokios prievartos nebuvo.

9Nuteistasis S. D. teigia, jog teismas neteisingai, ignoruodamas nukentėjusiojo V. D. parodymus, konstatavo, kad jis turto prievartavimo metu stovėjo šalia nukentėjusiojo ir tokiu būdu jį baugino. Apeliantas S. D. aiškina, jog faktiškai, kaip nurodė pats V. D. (t. 1, b. l. 73), įvykio metu jis kartu su J. S. stovėjo 2–3 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo ir kalbėjosi su J. S.. Kad jis prieš V. D. jokios prievartos nevartojo, patvirtino pats nukentėjusysis 2012-11-16 teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 76, 77). Apeliantas nurodo, kad jis ir V. D. vienas kitą gerai pažįsta, pastarasis teisme patvirtino, kad jokių pretenzijų jam neturi.

10BK komentare išaiškinta, kad psichinės prievartos pavartojimas gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį, t. y. kai sprendžiant iš įvykio, jog kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valią, kad šis įvykdytų jam pareikštas turtines pretenzijas.

11Grasinimas gali būti pareikštas žodžiu, raštu ir kitais veiksmais (gestais, mimika, rėksmu, ginklu, peiliu ar kitokio daikto rodymu, baimę keliančios aplinkos sukėlimas ir kt.). Apeliantas tvirtina, jog jis jokių grasinančių veiksmų prieš neatliko.

12BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Apeliantas teigia, jog jis jokios turtinės naudos neturėjo. Be to, jam neaišku, kodėl J. S. šioje byloje buvo apklausiamas tik kaip liudytojas, tuo tarpu jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Be to, apeliantui neaišku, kodėl teismas net neužsiminė, kad J. S. kartu su juo stovėjo atokiau nuo nukentėjusiojo ir I. C.. Tai, apelianto nuomone, rodo teismo šališkumą, neobjektyvumą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) principų pažeidimą.

13Išdėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendis turi būti panaikintas.

14Nuteistasis S. D., jo gynėjas advokatas J. Stepanovas bei atstovė pagal įstatymą N. M. prašo nuteistojo S. D. apeliacinį skundą tenkinti.

15Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

16Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam S. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, S. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, tai nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis S. D..

18Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtines pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba pavartodamas kitokią psichinę prievartą. Vienas esminių turto prievartavimo požymių yra reiškiamų turtinių pretenzijų teisinis nepagrįstumas, kurį suvokia ir pats kaltininkas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011). Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar pavartojant kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis verčia kitą asmenį įvykdyti neteisėtą turtinę pretenziją pavartodamas psichinę prievartą, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2011 ir kt.).

19Apeliantas S. D. teigia, kad pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra nuteistas nepagrįstai, nes kartu su nuteistuoju I. C. turto iš nukentėjusiojo V. D. neprievartavo, dėl šio nusikaltimo darymo su I. C. nesitarė ir kai pastarasis reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo, buvo atokiau nuo jų, t. y. stovėjo maždaug 3–4 metrų atstumu ir kalbėjosi su J. S. ir jokių nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Tokie nuteistojo S. D. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų įrodymų visuma.

20Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika įvykdoma bendromis kelių asmenų pastangomis. BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, o pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant išsamų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo.

21Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kaip bendravykdytojai, nes kartu atliko nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, pritarė vienas kito atliekamiems neteisėtiems veiksmams, t. y. S. D. stovint šalia nukentėjusiojo nepilnamečio V. D., tokiu būdu jį bauginant, I. C., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo nukentėjusiojo V. D. susimokėti 200 Lt už tariamą apsaugą, o šiam atsisakius mokėti pinigus, iš jo rankų pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia N97“. Nors nuteistojo S. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis, nors ir buvo kartu su I. C., kai pastarasis reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo V. D. už tariamą apsaugą, tačiau pats neturėjo tikslo ir noro kartu su draugu su I. C. daryti šį nusikaltimą, dėl to su pastaruoju iš anksto nesitarė ir kartu su I. C. šio nusikaltimo nepadarė, tačiau tokius apelianto skundo argumentus paneigia bylos duomenys. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nors ir nebuvo išankstinio susitarimo tarp nuteistųjų I. C. ir S. D., tačiau jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. tuo metu, kai I. C. reikalavo nukentėjusiojo V. D. susimokėti 200 Lt už tariamą apsaugą, S. D. stovėjo šalia nukentėjusiojo, tokiu būdu jį baugindamas, siekiant sustiprinti nukentėjusiojo baimę nepaklusti reikalavimui perduoti turtą. Nors nuteistasis S. D. tvirtina, kad tuo metu, kai I. C. reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo V. D. bei pagrobė iš jo mobilųjį telefoną, buvo atokiau nuo pastarųjų ir kalbėjosi su J. S., tačiau pastarasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu J. S. apklausti nebuvo galimybės, nes jis yra išvykęs į užsienį) parodė, kad mobiliojo ryšio telefono paėmimo iš nepilnamečio V. D. metu pokalbyje su nukentėjusiuoju dalyvavo ir S. D.. Netikėti liudytojo J. S. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, jog pastarasis būtų suinteresuotas apkalbėti ar neteisingai apkaltinti S. D.. Be to, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog po to, kai lombarde buvo parduotas nukentėjusiojo V. D. mobilusis telefonas, S. D. ir I. C. leido laiką prekybos centre „Akropolis“, kartu pietavo, pirko cigarečių. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis I. C. patvirtino, kad gautus pinigus už lombarde parduotą mobilųjį telefoną, kuris buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo, jis pasidalino su S. D..

22Aptartos aplinkybės rodo, kad I. C. ir S. D. bendrai koordinavo savo veiksmus ir turėjo vieningą tyčią – pavartojant psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. D., priversti pastarąjį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją. Tiek S. D., tiek nuteistasis I. C. suvokė, kad jie veikia kaip bendravykdytojai, ir taip norėjo elgtis, t. y. jie, turėdami bendrą tikslą – priversti nukentėjusįjį perduoti savo turtą, veikė kryptingai, nes suvokė, kad tik bendrai sutelktomis pastangomis, jiems abiem dalyvaujant pokalbyje su nukentėjusiuoju V. D. ir tokiu būdu sustiprinant pastarojo baimę nepaklusti reikalavimui perduoti turtą, t. y. pavartojant psichinę prievartą, gali pasiekti savo tikslą priversti nukentėjusįjį įvykdyti neteisėtą turtinį reikalavimą, ir taip norėjo elgtis. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. D. ir I. C. veikė bendrai, turėdami tikslą priversti nepilnametį V. D. perduoti savo turtą.

23Atsižvelgdama į tai ,kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo S. D. veiksmai atitinka įstatyme bei teismų praktikoje apibrėžiamus bendrininkavimo požymius ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

24Taigi nuteistojo S. D. kaltė dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas S. D. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo S. D. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo S. D. apeliacinio skundo argumentais panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio ir S. D. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio... 3. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir I. C. (I. C.), tačiau jis nuosprendžio... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. S. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. C. atvirai... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 8. Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia.urėjo... 9. Nuteistasis S. D. teigia, jog teismas neteisingai, ignoruodamas nukentėjusiojo... 10. BK komentare išaiškinta, kad psichinės prievartos pavartojimas gali... 11. Grasinimas gali būti pareikštas žodžiu, raštu ir kitais veiksmais... 12. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda.... 13. Išdėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad jo veikoje nėra... 14. Nuteistasis S. D., jo gynėjas advokatas J. Stepanovas bei atstovė pagal... 15. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.... 16. Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 18. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 19. Apeliantas S. D. teigia, kad pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra nuteistas... 20. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos... 21. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas... 22. Aptartos aplinkybės rodo, kad I. C. ir S. D. bendrai koordinavo savo veiksmus... 23. Atsižvelgdama į tai ,kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 24. Taigi nuteistojo S. D. kaltė dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti....