Byla e2S-1443-826/2016
Dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarius panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo E. L. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarius panaikinimo,

Nustatė

2

  1. E. L. ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160419-00002/SSA-9 ir 2016 m. gegužės 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160503-00002/PN-429(26.51). Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo galiojimą.
  2. Nurodė, kad ieškiniu prašomų panaikinti savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pagrindu yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 5 dalį, administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti teismui. Nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, teismuose gali atsirasti naujų bylų ir naujų ginčų, kas ypatingai apsunkintų būsimo sprendimo įvykdymą. Būsimo sprendimo tikslas būtų užkirsti kelią neteisėtiems atsakovės veiksmams pradinėje stadijoje, kol tai nesukėlė dar didesnių neigiamų pasekmių.
  3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  4. Nurodė, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, ko nenumato ATPK. Ginčijamų akto ir nurodymo sustabdymas, pagal suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, neturėtų jokios reikšmės nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tik, galbūt patenkinus ieškinį, galbūt atsirastų pagrindas ją atnaujinti.
  5. Nurodė, jog iš esmės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama tų pačių tikslų ir rezultatų kaip ieškinio reikalavimais. Jas pritaikius ieškovas iš esmės prarastų suinteresuotumą greitu bylos išnagrinėjimu, kas būtų nesuderinama su civilinio proceso principais.
  6. Ieškovas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašė nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo galiojimą.
  7. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškiniu yra ginčijami individualūs administraciniai aktai. Nagrinėjant civilinę bylą dėl šių aktų teisėtumo yra taikomos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos, kurių 70 straipsnis numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei asmuo įrodo, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui nepanaikinus ginčijamų aktų, valstybei tektų pareiga atlyginti tvoros nugriovimo bei atstatymo išlaidas arba atsirastų nauja administracinė byla. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su būsimo teismo sprendimo sukeliamais padariniais ir tokių apsaugos priemonių tikslas yra tapatus ieškinio reikalavimo tikslui. Tokia galimybė numatyta įstatymo, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino šių įstatymo nuostatų.
  8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  9. Nurodė, kad šios institucijos atstovė I. S., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo (toliau – PĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. balandžio 19 d. ieškovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30160419-00002/SSA-9 už savavališko naujo neypatingojo statinio – tvoros statybą žemės sklypuose, kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėdos r. Ieškovas ne įpareigotas imtis aktyvių veiksmų, o kaip tik įpareigotas susilaikyti nuo tolesnių neteisėtų veiksmų. Šio akto pagrindu 2016 m. gegužės 3 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-160503-00002/PN-429, pagal kurį ieškovas iki 2016 m. spalio 29 d. privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šio akto sustabdymas neturi jokios įtakos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes civilinės bylos ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra iš esmės skirtingos, todėl procesinių veiksmų koreliacija šiose bylose teisine prasme yra negalima.
  10. Suėjus privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-160503-00002/PN-429 nustatytam įvykdymo terminui, ieškovas nepatirs jokios žalos, nes be teismo sprendimo pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo ruožtu neturi įgaliojimų.

3Atskirasis skundas netenkintinas

4

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kas savo ruožtu reiškia siekį garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Tokiomis priemonėmis taip pat siekiama ir esamos bylos nagrinėjimo metu padėties užfiksavimo (išsaugojimo), iki teismas galutinai išspręs tarp šalių kilusį ginčą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, suponuojančiais teismo pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, išlaikant proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nė vienai iš šalių.
  3. Teismas gali taikyti tik įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, yra skirta žalos atsiradimo ar jos padidėjimo prevencijai. Toks įpareigojimas atlikti veiksmus ar susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų, užkertančių kelią žalai atsirasti ar padidėti atlikimo, galimas tik esant realiai grėsmei.
  4. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašoma panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160419-00002/SSA-9 ir 2016 m. gegužės 3 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160503-00002/PN-429(26.51). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2016 m. balandžio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-160419-00002/SSA-9 ir 2016 m. gegužės 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160503-00002/PN-429(26.51) galiojimą – yra tapatus pareikštam ieškinio reikalavimui. Išaiškintina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, nes jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismui taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimai būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, kad būsimas teismo sprendimas šioje byloje būtų įvykdymas ir jo įvykdymas nebūtų apsunkintas.
  5. Be to, apeliantas nurodė, kad galiojantys šioje byloje ginčijami aktai sukelia jam neigiamų padarinių, t. y. ginčijamų aktų pagrindu jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir gali būti priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A2.7.-493-904/2016, kurioje E. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį, t. y. tvora statoma, neturint statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo neypatingojo statinio statybai. Administracinė byla dar nėra išnagrinėta. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsižvelgęs į teismų praktiką, į tai, kad yra ryšys tarp administracinės ir civilinės bylos, siekdamas išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo, atidėti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1995-941/2016 ir bus atsakyta į klausimą, ar pagrindas, kuriuo remiantis buvo surašytas nutarimas, yra teisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali būti nepagrįstai nubaustas, atmestini.
  6. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  7. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymų nuostatų, todėl priimta nutartis teisėta ir pagrindo ją naikinti nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

6Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai