Byla e2S-1580-264/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17437-736/2018 pagal ieškovės Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovės 2018 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-180510-00032, 2018 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180511-00032 ir 2018 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180511-00037, panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė pateiktu teismui ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180510-00032, 2018 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180511-00032, ir 2018 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180511-00037.
  2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2018 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-180510-00032, 2018 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180511-00032 ir 2018 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180511-00037 galiojimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180511-00032 ir 2018 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180511-00037 vykdymą.
  2. Teismas, darė išvadą, kad dalyje dėl abiejų privalomųjų nurodymų galiojimo stabdymo, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi įvykdžius ginčijimą privalomąjį nurodymą, t. y. nugriauti statinį, sugriauti pradėtą statyti stoginę, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi nebeliktų paties ginčo objekto.
  3. Teismas sutiko su ieškovės argumentais ir atsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Teismui atsisakius taikyti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė negalėtų tęsti stoginės statybų, todėl, atėjus šaltajam sezonui, neturėtų kur patalpinti esamo gyvulių pertekliaus, tektų mažinti jų skaičių, taip pat, neturėtų kur laikyti technologinės įrangos, dėl to patirtų labai didelius nuostolius.
  4. Teismas vertino, jog savavališko statybos akto galiojimo sustabdymas būtų perteklinė priemonė, nes jame nėra jokio privalomojo nurodymo, šio akto galiojimo sustabdymas nėra būtinas, kad būsimas teismo sprendimas šioje byloje būtų įvykdytas ir jo įvykdymas nebūtų apsunkintas, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą šioje dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17437-736/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. ieškovės Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neteisėta, nes ieškovė neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai. Ieškovės pateikti argumentai, kad ieškovė, galiojant Inspekcijos priimtiems nurodymui ir nurodymui nevykdyti darbų, patirs didelius nuostolius nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.
    2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, t. y. kad ieškovei kreipiantis dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo ir teismui priėmus ieškinį, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje nurodymas ir nurodymas nevykdyti darbų negali būti priverstinai įvykdyti. Taigi, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Inspekcija neturės teisinio pagrindo perduoti privalomuosius nurodymus priverstinai vykdyti antstoliui.
    3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra akivaizdžiai perteklinis ir neatitinkantis materialinės teisės normų nuostatų, nes net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, būtų pasiekiamas vienodas rezultatas.
    4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei Inspekcijai – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti nurodymo ir nurodymo nevykdyti darbų vykdymą, nėra tikslingas bei proporcingas. Tokia teismų praktika formuojama tiek administracinėse (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-836-492/2017), tiek civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1187-345/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1443-826/2016).
    5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimui užsitęsus nurodymo ir nurodymo nevykdyti darbų priverstinis vykdymas gali labai pasunkėti arba tapti apskritai neįmanomas.
    6. Teismas, nutartimi pritaikęs neadekvačias siekiamam tikslui laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs privalomųjų nurodymų galiojimą, pažeidė teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą. Dėl to skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra naikintina.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė prašo atmesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikus 2018 m. gegužės 11 d. privalomuosius nurodymus ieškovei Okainių žemės ūkio bendrovei, jie tapo galiojantys ir vykdytini tą pačią dieną, t.y. ieškovė Okainių žemės ūkio bendrovė privalėjo vykdyti privalomuosius nurodymus: nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos darbus. Faktas, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl šių privalomųjų nurodymų panaikinimo, nedaro įtakos šių privalomųjų nurodymų galiojimui: per visą teismo proceso laikotarpį ieškovė privalėtų nevykdyti jokių statybos darbų ir šalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. griauti pradėtą statyti statinį.
    2. Nors Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 str. 4 d. ir 14 str. 7 d. nuostatos užtikrina, kad prieš ieškovą nebus imtasi privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo priemonių, tačiau ieškovui nevykdant privalomųjų nurodymų, už jų nevykdymą vis tiek taikoma atsakomybė: netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius privalomųjų nurodymų galiojimo, ieškovui bus taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse.
    3. Teismui panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir vėliau, teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, t.y. apgynus pažeistą ieškovo teisę ir konstatavus, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą ir nepagrįstai sustabdė statybos darbus, ieškovės teisės realiai liks neapgintos, kadangi būsimo teismo sprendimo vykdymas ieškovei praras prasmę ir taps netikslingas: ieškovė dar iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje bus patyrusi milžiniškų nuostolių, susijusių su gyvulių išskerdimu ir su labai brangios technologinės įrangos sugadinimu, dėl ko tolimesnis statybos darbų vykdymas gali tapti nebeaktualus.
    4. Priešingai nei nurodo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atskirajame skunde, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisės į priverstinį privalomųjų nurodymų vykdymą po teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nebus apribotos ar panaikintos.
    5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nepagrįstai remiasi CPK 606 str. 2 d. norma. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duodami privalomieji nurodymai nėra vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus, todėl jiems nėra taikomas penkerių metų pateikimo vykdymui senaties terminas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Taigi, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
  4. Preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė kreipėsi su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180510-00032, 2018 m. gegužės 11 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180511-00032, ir 2018 m. gegužės 11 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180511-00037. Ieškinį grindžia tuo, jog pradėta statyti stoginė žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) adresu ( - ), nėra savavališkas statinys, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 46 d. nurodytos savavališkos statybos sąvokos: (i) stoginė yra priskiriama nesudėtingųjų II grupės statinių kategorijai; (ii) stoginei neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė reikalavimų vykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias pasaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2018 m. gegužės 10 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-180510-00032, 2018 m. gegužės 11 d. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180511-00032 ir 2018 m. gegužės 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180511-00037 galiojimą.
  6. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 11 d. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-180511-00032 ir 2018 m. gegužės 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180511-00037 vykdymą.
  7. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė, būtinumu laikinai sureguliuoti ginčo situaciją iki kol bus galutinai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, kadangi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomieji nurodymai stabdyti statybos darbus bei nugriauti statinį sukelia labai didelę žalą ieškovei. Atsakovė atskirajame skunde įrodinėja, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, t. y. kad ieškovei kreipiantis dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo ir teismui priėmus ieškinį, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje nurodymas ir nurodymas nevykdyti darbų negali būti priverstinai įvykdyti. Taip pat tvirtina, kad teismas nutartyje netinkamai įvertino priverstinių privalomųjų nurodymų vykdymo galimybes ir teisines prielaidas, esant teisme iškeltam ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.
  8. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais atskirojo skundo argumentais nesutinka, kadangi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atsakovės argumentai dėl išduotų dokumentų teisėtumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarstytini. Šis klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, įvertinus visus įrodymus ir argumentus.
  9. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
  10. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra akivaizdžiai perteklinis ir neatitinkantis materialinės teisės normų nuostatų, nes net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, būtų pasiekiamas vienodas rezultatas.
  11. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju ieškiniu teismui nepritaikius aukščiau minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, taigi nesustabdžius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duotų privalomųjų nurodymų galiojimo, esama situacija nebūtų tokia pati, kaip ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikus 2018 m. gegužės 11 d. privalomuosius nurodymus ieškovei, jie tapo galiojantys ir vykdytini tą pačią dieną, t.y. ieškovė privalėjo vykdyti privalomuosius nurodymus: nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos darbus. Faktas, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl šių privalomųjų nurodymų panaikinimo, nedaro įtakos šių privalomųjų nurodymų galiojimui: per visą teismo proceso laikotarpį ieškovė privalėtų nevykdyti jokių statybos darbų ir šalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. griauti pradėtą statyti statinį. Tokiu atveju teismui nusprendus patenkinti ieškovės ieškinį, jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų arba tiesiog taptų neįmanomu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja ir kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartimi pritaikęs neadekvačias siekiamam tikslui laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs privalomųjų nurodymų galiojimą, pažeidė teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą. Su tokiais apeliantės teiginiais sutikti negalima, iš ieškovės prie pateikto ieškinio teismui pridėtų priedų matyti, jog Okainių kaimo bendruomenė ir gyventojai pritaria Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovės vykdomoms statybos ir plėtrai, neturi jokių nusiskundimų ir priekaištų.
  13. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  14. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2018 m. birželio 12 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai