Byla A-525-661-13
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Gamtos paveldo fondas dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja V. K. su skundu (b. l. 1?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

61) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. balandžio 7 d. (teismo posėdžio metu patikslino, kad turėtų būti 2012 m. balandžio 3 d.) sprendimą atsisakyti numatyti galimybę ūkininko ūkio sodybos kūrimui žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Molėtų r., ( - ), kadastro Nr. ( - ), Labanoro regioninio parko specialiajame plane (toliau – ir Tarnybos Sprendimas);

72) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. gegužės 18 d. išvadą Nr. (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas);

83) įpareigoti Tarnybą ir VšĮ Gamtos paveldo fondą numatyti galimybę ūkininko ūkio sodybos kūrimui žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Molėtų r., ( - ), kadastro Nr. ( - ), Labanoro regioninio parko specialiajame plane.

9Taip pat pateiktas prašymas priteisti iš atsakovų Tarnybos, Inspekcijos ir VšĮ Gamtos paveldo fondo pareiškėjos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 2 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Molėtų r., Mindūnų kadastrinėje vietovėje (toliau – ir Žemės sklypas). Pažymėjo, jog kreipėsi į Tarnybą, kuri yra Labanoro regioninio parko specialaus plano rengėja, prašydama, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuo 2006 m. gegužės 30 d. yra ūkininkė, Labanoro regioninio parko specialiajame plane numatyti galimybę ūkininko ūkio kūrimui Žemės sklype. Tarnyba skundžiamu Tarnybos Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, jog statybos šiame žemės sklype negalimos dėl mažų atstumų nuo ežero, be to, pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktą, draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos. Inspekcijos Sprendimu konstatuota, jog Tarnybos Sprendimas pagrįstas. Teigė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas nepatenka į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkto reguliavimo sritį, nes Žemės sklypas įregistruotas kaip esantis ( - ) kaime, kuris atitinka visus teritorijos priskyrimo kaimui reikalavimus. Be to, nesutikdama su teiginiu, jog Žemės sklype buvusios sodybos faktas nenustatytas, pareiškėja paaiškino, kad šis žemės sklypas nuo XIX amžiaus pradžios su pertraukomis (sovietmečiu) priklausė jos šeimai. Šalia šio sklypo yra išlikę seno tilto į kitą krantą poliai, seno sodo liekanos (keliolika senų vaismedžių), XX amžiaus pradžioje šioje vietoje vykdavo vakaronės ir kiti tų laikų žmonių sambūriai. Todėl, pareiškėjos nuomone, ji turi teisę atkurti buvusią sodybą pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes Žemės sklype yra išlikę buvusių sodų liekanų, kurios įrodo buvusios sodybos faktą Žemės sklype.

11Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 35–36), kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas yra Labanoro regioninio parko konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje – Aiseto kraštovaizdžio draustinyje (vienoje griežčiausių apsaugos funkcinių zonų), Aiseto ežero pusiasalyje, ekologiniu ir kraštovaizdžio požiūriu itin jautrioje vietoje. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530 patvirtintame Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plane įtvirtinta, kad Aiseto kraštovaizdžio draustinio pagrindinis tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vaizdingą ilgiausio Lietuvos ežero kraštovaizdį, pasižymintį raiškiu hidrografiniu pusiasalių ir salų kompleksu, Aukštaitijai būdingomis biocenozėmis ir retomis rūšimis, etnografiškai ypač vertingu Pašiekščių kaimu. Pažymėjo, kad, prioritetas yra teikiamas pirmiausia gamtos ir kultūros vertybių apsaugai ir tvarkymui, o ne saugomų teritorijų užstatymui. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjos prašymo nebuvo galima tenkinti, nes Žemės sklypas yra vienoje griežčiausių apsaugos funkcinių zonų – konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje (Aiseto kraštovaizdžio draustinyje), pačioje Aiseto ežero pusiasalio pabaigoje, o šios gamtinės teritorijos prioritetas – gamtos vertybių išsaugojimas, todėl naujų statybų plėtra iš esmės pakeistų Aiseto ežero pusiasalio itin raiškios formos hidrografinę struktūrą, kurios viena iš pagrindinių vertybių ir natūralaus kraštovaizdžio dominantų yra pusiasalio iškyšulys. Statybos Žemės sklype taip pat negalimos dėl per mažų atstumų nuo ežero. Be to, buvusios sodybos faktų nenustatyta, o Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419, 28 punkte įtvirtinta, kad regioninio parko draustiniuose neleidžiama statyti naujų ar plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų, statyti naujų ūkininko sodybų. Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkto taikymo Tarnyba nurodė, kad Žemės sklypas nepatenka į ( - ) kaimo teritoriją. Be to, net jeigu į jį patektų, Aiseto pusiasalis nėra kaimo urbanizuota (kompaktiškai užstatyta) dalis, kuriame būtų galima toliau vystyti statybas. Dėl žemės sklype buvusios sodybos fakto nustatymo Tarnyba pažymėjo, kad, norint nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, reikia pateikti dokumentus (žemėlapius ar kitus planus) ar faktinius įrodymus, kad sklype yra buvusios sodybos liekanų, tačiau pati pareiškėja skunde tvirtina, kad šiai dienai nėra išlikę jokių dokumentų, kuriuose atsispindėtų kokie nors statiniai šioje vietovėje, o pareiškėjos teiginiai, kad šalia šio sklypo, t. y. ne pačiame jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, o šalia yra išlikę seno tilto į kitą krantą poliai, seno sodo liekanos neįrodo, kad sklype buvo sodyba. Pabrėžė, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype buvo sodyba, turi būti nustatyta ne tik, kad yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, bet ir yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas.

13Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 38–40), kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Paaiškino, kad į pareiškėjos pasiūlymą numatyti Labanoro regioninio parko specialiajame plane galimybę Žemės sklype, kuris yra Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio draustinyje, atkurti ūkininko ūkio sodybą galima būtų atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu pareiškėja įrodytu, kad Žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas. Remiantis teismų praktika vien sodo liekanų buvimo nepakanka įgyti teisei į sodybos atkūrimą. Pažymėjo, jog pareiškėja nei Tarnybai, nei Inspekcijai nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas faktas, kad Žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas, o skunde pati pripažino, kad ji tokių dokumentų neturi. Be to, pareiškėja taip pat nėra nustačiusi (teismine ar neteismine tvarka) juridinio fakto, kad sodyba buvo Žemės sklype, nėra išlikę ir jokių statinių liekanų, todėl Inspekcijos nuomone, Tarnyba pagrįstai atsisakė atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymą.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Gamtos paveldo fondas pateikė atsiliepime į skundą (b. l. 28) nurodė, kad pareiškėjos Žemės sklype naujos ūkininko sodybos kūrimas nebuvo numatytas, nes yra kraštovaizdžio požiūriu itin vertingoje bei jautrioje žmogaus veiklai vietoje – Aiseto ežero pusiasalyje, todėl statybos iš esmės pakeistų kraštovaizdį; pusiasalis siauras, tad statant pastatus nebūtų išlaikyti atstumai nuo ežero kranto; įvairių laikotarpių topografiniuose žemėlapiuose neužfiksuota buvusių statiniu ir (ar) sodybų; Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas neleidžia statyti naujų ūkininko ūkio sodybų regioninio parko draustiniuose.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu (b. l. 78?83) pareiškėjos V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas rėmėsi saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. Nr. 656 įsakymu patvirtintomis Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 6 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419 patvirtinto Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 28 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) nustatymo 2.2?2.3 punktais. Nurodė, kad iš byloje pateikto 2002 m. rugpjūčio 20 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo pažymėjimo matyti, kad pareiškėjos Žemės sklypui yra įregistruoti žemės naudojimo apribojimai tiek hidrografinių draustinių, tiek vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, tiek dirvožemio apsaugos, tiek nacionalinių ir regioninių parkų, nustatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Taip pat pažymėjo, jog iš byloje surinktų įrodymų teismas negali padaryti neginčijamos išvados, kad pareiškėjos Žemės sklypas yra ( - ) kaimo teritorijos ribose, nei priešingos, tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes pastaroji iš esmės nekeičia pareiškėjos Žemės sklypui nustatytų ir įregistruotų viešame registre žemės sklypo naudojimo apribojimų. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja neginčija, jog jos Žemės sklypui yra įregistruota hidrografinių draustinių specialioji sąlyga, nustatyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIX dalyje, o pastarojoje yra nurodoma, kad hidrografiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Pabrėžė, kad kaip matyti iš byloje esančių planų, Žemės sklypas yra Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio draustinyje. Taip pat, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, įvairių laikotarpių (1902, 1950 ir 1977 m.) topografiniuose žemėlapiuose neužfiksuota buvusių statinių ir (ar) sodų. Be to, Labanoro regioninio parko tvarkymo plano rengėjas VšĮ Gamtos paveldo fondas pateikė ginčo teritorijos planą, iš kurio matyti, kad pareiškėjos Žemės sklypas yra pusiasalio iškyšulyje, kurio plotis yra 178 ir 140 metrų. Įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas iš esmės priimtas išanalizavus visas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos siekis kurti ūkininko ūkį jai priklausančiame Žemės sklype, galėtų būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiktų įrodymus apie Žemės sklype buvusią sodybą, o nesant tokių duomenų – bendrosios kompetencijos teismo sprendimą, kuriuo būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

19Teismas taip pat nagrinėjo pareiškėjos teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad Tarnyba nepagrįstai ilgai vilkino sprendimo priėmimą, tokiu būdu taip pat buvo pažeidžiamos pareiškėjos teisės, nes ji, laukdama ir tikėdamasi palankaus jai sprendimo, nesiėmė jokių kitų teisinių priemonių savo teisėms įgyvendinti. Atsakydamas į šį argumentą, teismas vadovavosi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 8 ir 9 punktais, ir atsižvelgęs į bylos duomenis – (nustatyta, kad pareiškėja su prašymu į Tarnybą, rengiant Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, numatyti galimybę pareiškėjai kurti ūkininko ūkį jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kreipėsi dar 2011 m. rugsėjo 21 d., pastarasis prašymas 2011 m. lapkričio 2 d. buvo gautas ir Labanoro regioninio parko tvarkymo plano rengėjo VšĮ Gamtos paveldo fondo, tačiau į pastarąjį pareiškėjos prašymą Tarnyba atsakė tik 2012 m. balandžio 3 d. Be to, kaip matyti, pareiškėja 2012 m. kovo 15 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnyba su analogiško turinio prašymu numatyti ūkininko ūkio kūrimo galimybę ir tik tuomet buvo gautas Tarnybos atsakymas į pirminį, t. y. 2011 m. rugsėjo 21 d. prašymą) – vertino, kad toks Tarnybos darbuotojų neveikimas taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, t. y. praleidus teisės aktuose apibrėžtus terminus nepateisinamai ilgą laiką, pripažintinas neteisėtu bei pažeidžiančiu pareiškėjos teises, tačiau iš esmės nedaro paties Tarnybos Sprendimo negaliojančiu, teismui konstatavus, kad pastarasis iš esmės yra teisėtas bei pagrįstas.

20Dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 32 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs Inspekcijos Sprendimą, teismas sutiko su pareiškėjos argumentais ir konstatavo, kad pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio bei Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Minėtame sprendime nenurodoma kokios aplinkybės buvo tirtos, kokių teisės aktų normų pagrindu buvo padaryta konkreti išvada, pastaroji visiškai nemotyvuota. Kaip matyti iš Inspekcijos Sprendimo, jame tik nurodoma, kad „<...> Inspekcija patikrino skundžiamų rengiamo Labanoro regioninio parko tvarkymo plano sprendinių atitikimą teisės aktams, pažeidimų nenustatė, todėl Tarnybos Sprendimas Nr. (3)-V3-936(12.1) pagrįstas jos rašte nurodytu teisės aktu ir reikalauti jį panaikinti nėra pagrindo.“ Toks viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos – sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, konstatavus Tarnybos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, Inspekcijos Sprendimo, kuris buvo būtina prielaida kreiptis į teismą teisminės gynybos, panaikinimas nepakeis pareiškėjos teisių ir pareigų apimties, pastarojo sprendimo nenaikino.

21Sprendime taip pat pažymėta, kad palikus galioti apreiškėjos skųstus sprendimus, reikalavimas įpareigoti Tarnybą ir VšĮ Gamtos paveldo fondą Labanoro regioninio parko specialiajame plane numatyti galimybę ūkininko ūkio sodybos kūrimui žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Molėtų r., ( - ), kadastro Nr. ( - ), atmestinas kaip nepagrįstas.

22III.

23Pareiškėja V. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88?90), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

24Apeliaciniame skunde nurodo:

251) kad nesutinka, su teismo išvada, jog Tarnybos Sprendimas priimtas išanalizavus visas faktines aplinkybes. Apeliantė buvo nurodžiusi, kad Žemės sklype yra buvusi sodyba, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir M. K., Inspekcijos atstovas J. R. taip pat neneigė, kad pusiasalyje yra išlikusios sodo liekanos. Apeliantės nuomone, esant teiginiams, kad Žemės sklype bei greta yra esminę reikšmę sprendimo priėmimui turinčių faktinių aplinkybių, t. y. sodybos sodų, tilto liekanų, Tarnyba bei Inspekcija turėjo analizuoti ne tik planus ar žemėlapius, tačiau ir įvertinti Žemės sklype ar greta jo objektyviai egzistuojančią faktinę situaciją. Siekiant tinkamai įvertinti visas aplinkybes, turėtų būti remiamasi ne tik tam tikrais, praėjusiojo amžiaus pradžios planais ar topografiniais žemėlapiais, kuriuose dėl objektyvių priežasčių galėjo būti nepažymėta sodybvietė ar sodas, tiltas, tačiau ir šiuo metu objektyviai egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau, apeliantės žiniomis, atsakovų atstovai, prieš priimdami sprendimus, nebuvo nuvykę į jai priklausantį Žemės sklypą įvertinti objektyviai egzistuojančios faktinės situacijos

262) Pažymi, jog Labanoro regioninio parko reglamente pateiktame buvusios sodybos sąvokos išaiškinime, atkartojančiame Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, nurodoma, kad buvusi sodyba – sodyba, kai yra išlikę buvusių statinių ir arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, arba kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovėse ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) Atsižvelgiant į tai, sodybos sodų liekanų egzistavimo faktas, vertinant jį kartu su kita informacija, yra vienas iš pakankamų savarankiškų pagrindų, kurie leidžia įgyvendinti teisę į statinių statybą buvusiose sodybose, kurios šiuo metu patenka į gamtinių draustinių teritoriją. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minimas sodų, tilto liekanas, liudijimus apie buvusią sodybą, manytina, kad yra pakankamai duomenų leidžiančių nustatyti, kad Žemės sklype sodyba buvo.

273) Tarnybai nepagrįstai ilgai vilkinant sprendimo priėmimą ir Inspekcijai nemotyvuojant savo Sprendimo, nenurodant kokias aplinkybes tyrė, apeliantės teisės buvo pažeistos ir tuo aspektu, jog laukdama ir tikėdamasi palankaus jai sprendimo, ji nesiėmė jokių kitų teisinių priemonių savo teisėms įgyvendinti, papildomiems įrodymams surinkti ar aplinkybėms patikslinti. Pažymi, kad šiuo metu apeliantė yra kreipusis dėl geodezinių matavimų, kuriais siekia patikslinti Žemės sklypo ribas, atlikimo. Jais bus nustatyta, kad sodo liekanos patenka į Žemės sklypą. Šie matavimų rezultatai bus pateikti teismui.

28Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį (b. l. 106?109) skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų papildomai nurodo:

301) apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė naujų duomenų, patvirtinančių, kad Žemės sklype buvo sodyba. Paaiškina, jog vaismedžių nuotraukos nėra įrodymas, patvirtinantis, kad buvusi sodyba buvo būtent apeliantės žemės sklype. Nei išlikusios vaismedžių sodo, nei tilto liekanos neįrodo sklype buvusios sodybos fakto. Tokiam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad Žemės sklypo ribose buvo sodyba, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas. Nesutinka su apeliantės argumentų, jog sodybos sodų liekanų egzistavimo faktas, vertinant jį su kita informacija, yra vienas iš pakankamų savarankiškų pagrindų, kurie leidžia įgyvendinti teisę į statinių statybą buvusiose sodybose. Remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis bei aktualia teismų praktika, esminė ir suteikianti statybos teisę aplinkybė – sodybos – gyvenamojo namo su priklausiniais – buvimo žemės sklype faktas.

312) Dėl teismo išvados, Tarnybos darbuotojai neveikimas pripažintinas neteisėtu ir pažeidžiančiu pareiškėjos teises, pažymi, jog V. K. pasiūlymą dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano Tarnyba gavo po viešo svarstymo. Be to, 2011 m. rugsėjo 21 d. V. K. prašymas, nors ir adresuotas Tarnybai ir Labanoro regioninio parko specialaus plano rengėjui, buvo pateiktas Kartu paaiškino, jog plano rengėjas gavo virš 150 pasiūlymų, į kuriuos iš anksto konkrečiai atsakyti negalėjo, nes tuo metu dar nebuvo pasibaigusi sprendinių konkretizavimo stadija. Planuotojų kolektyvas išnagrinėjo esamą situaciją, įvertino pasiūlymo įgyvendinimo galimybę ir pasiūlė preliminarius Tvarkymo plano sprendinius. Teisės aktų nustatyta tvarka iki viešo susirinkimo gauti pasiūlymai buvo įvertinti ir aptarti viešo susirinkimo metu. Visus iki viešo susirinkimo ir jo metu gautus pasiūlymus plano rengėjas po viešo susirinkimo perdavė planavimo organizatoriui – Tarnybai. Apie priimtą sprendimą Tarnyba V. K. informavo atskiru laišku po viešo susirinkimo, nepraleidus teisės aktuose nustatytų terminų.

32Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 110?112), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

341) nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2012 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, kurioje teismas nagrinėjo ginčą, kilus dėl valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymo, kurio apskundimo teismui galimybė numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Remdamasi nurodyta nutartimi, daro išvadą, jog tiek Tarnybos Sprendimas, tiek Inspekcijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

352) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) riboja įrodymų teikimą apeliacinės instancijos teismui. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tuo tarpu pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikia teismui fotografijų kopijas, kurios nebuvo teikiamos pirmos instancijos teismui, tačiau nepagrindžia, kodėl jas teikia tik dabar. Todėl, atsakovo nuomone, šie įrodymai neturėtų būti tiriami. Kartu pažymi, kad net ir tuo atveju, jei teismas minėtus įrodymus vertins, minėtos nuotraukos neturi teisinės reikšmės, nes, pirma, vien sodo liekanų buvimo nepakanka atsirasti teisei atkurti sodybą saugomoje teritorijoje. Antra, iš nuotraukų neįmanoma nustatyti, ar jose užfiksuoti medžiai yra Žemės sklype ir kokios jie rūšies.

363) Apeliacinio skundo dalykas nėra tinkamai suformuluotas, nes jame prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodyta kokį.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Gamtos paveldo fondas pateikė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 101).

38Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų nurodė, kad planavimo proceso ir teisminių ginčų metu pareiškėja nepateikė aiškių, vienareikšmiškų įrodymų, kad Žemės sklype yra buvusi sodyba. Pareiškėjos nurodyti medžiai neįrodo, kad tai buvęs sodas, neturint papildomų įrodymų galima daryti prielaidą, kad jie galėjo būti pasodinti kaip medžių eilė tarp žemėvaldų. Be to, planavimo proceso metu turėtas duomenimis, ši medžių juosta į Žemės sklypą nepatenka. Tilto liekanos negali būti traktuojamos kaip sodybos buvimo įrodymas, nes tiltas nebūtinai turėjo būti tiesiogiai susijęs su pareiškėjos minima sodyba, galėjo būti naudojamas patogesniam susiekimui tarp ( - ) ir ( - ) kaimų.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Apeliacinis skundas atmestinas.

42Vadovaudamasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nutarė prijungti prie bylos ir tirti pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu ir prašymu dėl dokumentų (įrodymų) prijungimo prie bylos pateiktus įrodymus.

43Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, jog Tarnyba Labanoro regioninio parko specialiajame plane pareiškėjai nenumatė galimybės ūkininko ūkio sodybos kūrimui jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Ūkininko ūkis sodyba gali būti kuriama dviem būdais: naujai statant sodybos pastatą arba atstatant jį buvusios sodybos vietoje. Todėl teisėjų kolegija vertins abiejų šių alternatyvų įgyvendinimo galimybes ir jų teisėtumą nagrinėjamu atveju.

44Ginčo Žemės sklypas yra Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio draustinyje, Aiseto ežero pusiasalio, kurio plotas 178 m ir 140 m, iškyšulyje (b. l. 29). Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis draustinius priskiria konservacinės (vienos griežčiausių) apsaugos prioriteto teritorijoms, o valstybinius parkus – nacionalinius ir regioninius parkus ? kompleksinės apsaugos teritorijoms. Dėl šių priežasčių, ūkinė veikla Žemės sklype stipriai ribojama.

45Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms). To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

46Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose, be kita ko, draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (4 p.).

47Pastarieji valstybinių parkų tvarkymo planai (planavimo schemos) rengiami vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. Nr. 656 įsakymu patvirtintomis Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių (2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planai (toliau – Tvarkymo planai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių apsaugą ir naudojimą reguliuojančioms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms bei jų reglamentams, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir tvarkymo kryptims bei priemonėms, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitoms tvarkymo priemonėms nustatyti. Taisyklių 6 punkte nustatyti Tvarkymo planų tikslai: nustatyti valstybinių parkų, biosferos rezervatų ar draustinių apsaugos ir tvarkymo kryptis; nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus; numatyti kraštovaizdžio apsaugos, formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones; sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims išsaugoti; numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas ir objektus.

48Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530 patvirtintame Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plane nustatyta, jog Labanoro regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Girutiškio ir Kiauneliškio gamtiniai rezervatai, Maldžiūnų, Panatryčio, Plėšiškių, Salduškio ir Žiežulinio geomorfologiniai draustiniai, Alnio, Kertuojų, Luknelės, Peršokšnų, Siesarties ir Stirnių hidrografiniai draustiniai, Mekšrinio botaninis draustinis, Antaliedės, Kanio raisto, Kuliakampio, Padumblės botaniniai-zoologiniai draustiniai, Alsuodžio, Dumblio, Ešerinio I, Ešerinio II, Juodežerio, Krakinio, Laukagalio, Serlediškio, Snieginio, Tramių, Urkio ir Vadokšno telmologiniai draustiniai, Aiseto, Kulionių, Obelynės, Lakajų, Lakajos, Pažemio ir Peršokšnos kraštovaizdžio draustiniai ir Labanoro urbanistinis draustinis (2 p.). Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vaizdingą ilgiausio Lietuvos ežero kraštovaizdį, pasižymintį raiškiu hidrografiniu pusiasalių ir salų kompleksu, Aukštaitijai būdingomis biocenozėmis ir retomis rūšimis, etnografiškai ypač vertingu Pašiekščių kaimu (3.31 p.).

49Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.

50Specialius Labanoro regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos jo teritorijoje reikalavimus ir apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419 patvirtintas Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas (2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. D1-685 redakcija). Reglamento 28 punkte nustatyta, kad Labanoro regioniniame parke neleidžiama statyti naujų ar plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų, statyti naujų ūkininko sodybų.

51Kiti, konkrečiai pareiškėjos nuosavybės teise turimam Žemės sklypui taikomi, ribojimai numatyti pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (b. l. 8?9). Pažymėjime nurodyta, kad Žemės sklypui įregistruoti žemės naudojimo apribojimai: 1) hidrografiniams draustiniams; 2) vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms; 3) vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoms; 4) dirvožemio apsaugai; 5) nacionaliniams ir regioniniams parkams, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” dalinio pakeitimo” patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (toliau – ir Sąlygos). Minėtos specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos įregistruotos ir Nekilnojamojo turto registre (b. l. 15?16).

52Sąlygų 159.4 punkte nustatyta, kad hidrografinių draustinių teritorijoje draudžiama statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su draustinio paskirtimi. Pagal Sąlygų 126.1. punktą, pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o, pagal Sąlygų 127.9.1. punktą, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos. Remiantis, Sąlygų 210 punktu, valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonose draudžiama statyti statinius, jeigu tai pažeidžia reljefo raiškumą, didina parko teritorijos vizualinę taršą, be to, jose (valstybinių parkų apsaugos zonose) draudžiama statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros ir ryšių linijas, įrengti poilsio bei transporto aikšteles, nesuderinus šių darbų su Aplinkos apsaugos ministerija ir parko administracija (211 p.).

53Nurodytų teisės nuostatų analizė, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjos prašymas Labanoro regioninio parko specialiajame plane numatyti galimybę kurti ūkininko ūkio sodybą, negali būti patenkintas, nes teisės aktai regioniniuose parkuose ir draustiniuose draudžia naujų pastatų, nesusijusių su kraštovaizdžio išsaugojimu, statybą. Be to, ūkininko ūkio sodyba prieštarautų Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms, nes pastatas nebūtų susijęs su draustinio paskirtimi, nebūtų išlaikomi Sąlygų 127.9.1 punkte nustatyti atstumai, būtų pažeidžiamas reljefo aiškumas.

54Tačiau pareiškėja teigia, jog ji Žemės sklype siekia ne statyti naują sodybą, o atstatyti buvusią, todėl nurodytas reglamentavimas, draudžiantis statyti naujus pastatus, šiuo atveju neaktualus ir netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, toliau vertintina, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę atstatyti Žemės sklype buvusią sodybą.

55Reglamente buvusi sodyba apibrėžiama kaip sodyba, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, arba kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu. Iš esmės analogiškai buvusi sodyba apibrėžiama ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

56Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1132/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio mėn. 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-441/2010), remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra ne kartą pažymėjęs, jog neįrodžius, kad sklype buvo gyvenamasis namas, nėra pagrindo išvadai apie sodybos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009), be to, nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, o toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

57Taigi, pagal teismų praktiką, faktui kad Žemės sklype yra buvusi sodyba konstatuoti, būtina įrodyti, kad Žemės sklype buvo pagrindinis sodybos objektas – gyvenamasis namas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra. Aplinkybę, kad Žemės sklype yra buvusi sodyba, pareiškėja grindžia tuo, kad pusiasalyje išliko sodo ir tilto liekanos, pateikė Žemės sklype esančių medžių nuotraukas. Tačiau nei pateikti nauji įrodymai apie Žemės sklype esančius medžius, nei teiginiai apie tilto liekanos nėra pakankamas įrodymas faktui, kad Žemės sklype yra buvusi sodyba konstatuoti, nes, kaip minėta, sodybos buvimo faktą patvirtina pastatas, gyvenamasis namas (jo liekanos). Be to, tai, kad Žemės sklype pareiškėjos nurodytu laikotarpiu (XIX a. pr. ? XX a. pr.) sodybos nebuvo, patvirtina ir byloje esantys įrodymai ? įvairių laikotarpių 1977 m., 1950 m., 1902 m. topografinių žemėlapių iškarpos (b. l. 30?32), kuriose Žemės sklype sodyba nėra pažymėta. Manytina, jog, jei iš tiesų, kaip nurodė pareiškėja, Žemės sklypas jos šeimai su pertraukomis priklausė nuo XIX a. pr., o XX a. pr. jame vykdavo žmonių susibūrimai, vakaronės (b. l. 12), Žemės sklype buvusi sodyba, nurodytų laikotarpių vietovės žemėlapiuose būtų buvusi pažymėta.

58Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad Žemės sklype yra buvusi sodyba, bei nesiėmus priemonių tokio teisinę reikšmę turinčio fakto nustatymui teismine tvarka, byloje esant įrodymų, jog sodybos Žemės sklype nebuvo, apeliacinės instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Žemės sklype yra buvusi sodyba, todėl pareiškėja laikytina ne siekiančia statyti sodybą buvusios sodybos vietoje, bet ją statyti naujai, o tai, kaip minėta, draudžia Žemės sklypui aktualus teisinis reglamentavimas.

59Be to, ūkininko ūkis sodyba, net ir tuo atveju jei būtų atstatoma, o ne statoma nauja, prieštarautų Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms, nes nebūtų susijusi su draustinio paskirtimi, pažeistų reljefo aiškumą.

60Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnyba pagrįstai atsisakė numatyti ūkininko ūkio sodybos kūrimo galimybę pareiškėjos Žemės sklype, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą ir VšĮ Gamtos paveldo fondas tai padaryti, negali būti tenkinamas.

61Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, ar Žemės sklypas yra ( - ) kaimo teritorijoje nėra teisiškai reikšminga, nes nekeičia Žemės sklypui nustatytų ir viešame registre įregistruotų Žemės sklypo naudojimo apribojimų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek Tarnyba, tiek Inspekcija, priimdamos skundžiamus sprendimus, padarė procedūrinių pažeidimų – Tarnyba praleido įstatymo nustatytus terminus sprendimui priimti, o Inspekcijos išvada neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų bei Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau tai nelemia šių sprendimų neteisėtumo iš esmės, nes kaip minėta, tenkinti pareiškėjos prašymo numatyti galimybę pareiškėjai kurti ūkininko ūkio sodybą Žemės sklype teisinio pagrindo nebuvo. Atitinkamai nėra pagrindo skundžiamus sprendimus pripažinti neteisėtais ir naikinti.

62Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti.

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja V. K. su skundu (b. l. 1?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. 1) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos... 7. 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 8. 3) įpareigoti Tarnybą ir VšĮ Gamtos paveldo fondą numatyti galimybę... 9. Taip pat pateiktas prašymas priteisti iš atsakovų Tarnybos, Inspekcijos ir... 10. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 2 ha žemės sklypas, kurio... 11. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 35–36), kuriuo... 12. Nurodė, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas yra Labanoro... 13. Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 38–40), kuriuo... 14. Paaiškino, kad į pareiškėjos pasiūlymą numatyti Labanoro regioninio parko... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Gamtos paveldo fondas pateikė... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu (b.... 18. Teismas rėmėsi saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu,... 19. Teismas taip pat nagrinėjo pareiškėjos teismo posėdžio metu išsakytus... 20. Dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, teismas, remdamasis... 21. Sprendime taip pat pažymėta, kad palikus galioti apreiškėjos skųstus... 22. III.... 23. Pareiškėja V. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88?90), kuriuo prašo... 24. Apeliaciniame skunde nurodo:... 25. 1) kad nesutinka, su teismo išvada, jog Tarnybos Sprendimas priimtas... 26. 2) Pažymi, jog Labanoro regioninio parko reglamente pateiktame buvusios... 27. 3) Tarnybai nepagrįstai ilgai vilkinant sprendimo priėmimą ir Inspekcijai... 28. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį (b. l. 106?109) skundą,... 29. Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų papildomai nurodo:... 30. 1) apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė naujų duomenų,... 31. 2) Dėl teismo išvados, Tarnybos darbuotojai neveikimas pripažintinas... 32. Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l.... 33. Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:... 34. 1) nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo... 35. 2) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau –... 36. 3) Apeliacinio skundo dalykas nėra tinkamai suformuluotas, nes jame prašoma... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Gamtos paveldo fondas pateikė... 38. Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų nurodė, kad planavimo proceso... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Apeliacinis skundas atmestinas.... 42. Vadovaudamasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo... 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, jog Tarnyba Labanoro regioninio... 44. Ginčo Žemės sklypas yra Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio... 45. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog... 46. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 47. Pastarieji valstybinių parkų tvarkymo planai (planavimo schemos) rengiami... 48. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530... 49. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 50. Specialius Labanoro regioninio parko teritorijų planavimo, statinių... 51. Kiti, konkrečiai pareiškėjos nuosavybės teise turimam Žemės sklypui... 52. Sąlygų 159.4 punkte nustatyta, kad hidrografinių draustinių teritorijoje... 53. Nurodytų teisės nuostatų analizė, leidžia daryti vienareikšmišką... 54. Tačiau pareiškėja teigia, jog ji Žemės sklype siekia ne statyti naują... 55. Reglamente buvusi sodyba apibrėžiama kaip sodyba, kai yra išlikę buvusių... 56. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 57. Taigi, pagal teismų praktiką, faktui kad Žemės sklype yra buvusi sodyba... 58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad... 59. Be to, ūkininko ūkis sodyba, net ir tuo atveju jei būtų atstatoma, o ne... 60. Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnyba pagrįstai... 61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 62. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas,... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti.... 65. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą... 66. Nutartis neskundžiama....