Byla 3K-3-268/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Birštono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, taikymo.

7Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo K. valdoma sodyba; fakto nustatymas būtinas statyboms vykdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo giminaitis J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėjo žemės ir sodybą; ši aplinkybė patvirtinama rašytiniais įrodymais: asmeninio ūkio paženklinimo aktu ir sklypo brėžiniu, taip pat liudytojų parodymais. Sodyba buvo sugriauta, toje vietoje vėliau pastatyti kiti statiniai, išliko tik senosios sodybos pastatų pamatai, ant kurių pareiškėjas pasistatė namą, nusipirkęs žemės sklypą iš nuosavybės teises į jį atkūrusio V. K.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo sodyba, valdoma K. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo nuosavybės teise valdomame sklype buvo išlikę senos sodybos pamatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nustatytą sodybos apibūdinimą, patvirtinami byloje esančiais rašytiniais įrodymais (asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu, sklypo brėžiniu, Birštono vienkiemio ortofoto planu, Kauno apskrities archyvo pažyma) bei liudytojų P. A. M. ir V. K. parodymais.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 5 d. sprendimu, jį tenkino, panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios šios kategorijos bylose teismų praktikos. Kolegija, vertindama liudytojo P. A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatavo, kad šis liudytojas taip pat patvirtino, jog visi buvusios sodybos pastatai (įskaitant gyvenamąjį namą), išskyrus svirną, pateko ne į pareiškėjo sklypą, o į dabartinio paukštyno teritoriją. Dėl to kolegija nurodė, kad faktas, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo namelis stovi senosios sodybos vietoje ant svirno pamatų, nėra pagrindas daryti išvadą, jog fakto apie ūkinio pastato buvimą nustatymas pagal įstatymo, su kuriuo pareiškėjas sieja asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, nuostatas sukurs teisines pasekmes, nes atskirų ūkinių pastatų iki 1947 m. buvimas neduoda pagrindo laikyti, kad pareiškėjo žemės sklype buvo išlikusi sodyba; pamatų buvimas įgytų prasmės tik tuo atveju, jeigu jie būtų žemės sklype, kuriame yra buvęs gyvenamasis namas (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kolegija, remdamasi liudytojo P. A. M. parodymais, pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra buvę gyvenamojo namo, tik svirnas; kitų įrodymų, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas, byloje nėra, todėl aplinkybė, kad pareiškėjo namelis stovi ant svirno pamatų, nesudarė pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo sodyba, valdoma K.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė

12Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Įstatymų leidėjas galimas statybas saugomoje teritorijoje sieja su esama ar buvusia sodyba. Saugomų teritorijų įstatyme nenurodyta, kad buvusia sodyba laikomas tik tas žemės sklypas, kuriame buvo gyvenamasis namas, o ne visa buvusios sodybos teritorija, kurioje buvo ir gyvenamasis namas, ir gyvenamojo namo priklausiniai, ir sodas. Kasatoriaus teigimu, tiek ši nuostata, tiek tai, kad galima atstatyti buvusią sodybą, kai yra išlikę buvę statiniai ir (ar) sodų liekanos, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sukuriantį subjektinę teisę atstatyti žemės sklype buvusius sodybos statinius. Kasatorius siekė vykdyti statybas buvusioje sodyboje, todėl nepažeistų Saugomų teritorijų įstatymo, t. y. nustačius, kad buvusioje sodyboje išliko buvusių statinių liekanos, gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sukeliantis teisines pasekmes – teisę statyti statinį.

13Atsiliepimais į pareiškėjo kasacinį skundą suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities viršininko administracija ir Birštono savivaldybės administracija prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimą. Jie nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintą Statybos techninį reglamentą, teisingai nurodė, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas būtų tenkinamas tokiu atveju, kai būtų įrodyta, jog sodyboje stovėjo gyvenamasis namas.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo ir aiškinimo

17Kasatorius skunde ginčija Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, CPK 444 straipsnio 1 dalies ir aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 netinkamą aiškinimą ir taikymą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde pareiškėjui neginčijant teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija plačiau dėl šio klausimo nepasisako.

18Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Nemuno kilpų regioniniame parke, buvo sodyba, sieja su teisės atstatyti sodybos statinius įgyjimu. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Nors pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, rėmėsi tik CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, tačiau teismai, atsižvelgdami į pareiškime išdėstytas aplinkybes, pagrįstai taikė ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, išsiaiškinus šios teisės normos turinį ir ją taikant, galima spręsti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui ar ne.

19Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvo išlikę senos sodybos pamatai, šią aplinkybę grindė rašytiniais įrodymais (asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu, sklypo brėžiniu, Birštono vienkiemio ortofoto planu, Kauno apskrities archyvo pažyma) bei liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Kasatorius byloje kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sodybos sąvoką, įtvirtintą aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Teisėjų kolegija nepripažįsta šių argumentų pagrįstais ir motyvuoja, kad nurodyto Statybos techninio reglamento 5.38 punkte nustatyta, kad sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Juolab kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, pareiškėjui atitekus tai žemės sklypo daliai, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008).

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias veiklą draustiniuose, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

22Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

23Kasacinis teismas patyrė 87,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjo A. K. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš pareiškėjo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 87, 55 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus penkiasdešimt penkis centus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių... 7. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 13. Atsiliepimais į pareiškėjo kasacinį skundą suinteresuoti asmenys Lietuvos... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo... 17. Kasatorius skunde ginčija Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies... 18. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 19. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius aplinkybės, jog... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės... 22. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 23. Kasacinis teismas patyrė 87,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 26. Priteisti iš pareiškėjo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...