Byla 2S-882-178/2012
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. Š., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaras S. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. Š., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaras S. K.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po O. Š. (M.) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad O. Š. (M.) mirė 1974 m. kovo 9 d. Iki mirties ji nuosavybės teise valdė 1,89 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) sen., Širvintų raj. Po O. Š (M.) mirties jos turtą galėjo paveldėti jos sūnus S. Š., tačiau būdamas vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą palikimo nepriėmė. Todėl palikimą priimti įgijo teisę pareiškėja - O. Š. (M.) vaikaitė, kuri palikėjos palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. 2001 m. gruodžio 18 d., Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 89-7453 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į O. Š. (M.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,89 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) sen., Širvintų r. Vėliau paaiškėjo, kad minėtame žemės sklype yra likę pastatų pamatai, įregistruoti O. Š. (M.) vardu. Neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėja negalėjo įregistruoti nuosavybės teisės į pastatų pamatus, todėl prašė teismo nustatyti, kad pareiškėja priėmė visą O. Š. (M.) palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja teigė, kad ji, imdamasi aktyvių veiksmų, savo vardu atkūrė nuosavybės teisę į O. Š. (M.) valdytą sklypą, su palikėjos turtu elgiasi kaip paveldimo turto savininkė. Tai, kad minėtame žemės sklype buvo pastatyti gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, pareiškėjai tapo žinoma vėliau, t.y. po nuosavybės teisės įregistravimo VĮ Registrų centre. Kadangi nuosavybės teisė į žemės sklypą jai buvo įregistruota 2001 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 89-7453 pagrindu, pareiškėja dėl palikimo priėmimo liudijimo į notarą nesikreipė, tačiau norint įregistruoti nuosavybės teises į pastatų pamatus reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas.

5Suinteresuoto asmens S. Š. atstovė advokatė R. Č. atsiliepime prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ji savo vardu atsikūrė nuosavybės teises į O. Š. (M.) žemę, neįrodo, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, o S. Š. dėl savo sveikatos būklės negalėtų rūpintis asmeniniu turtu jei tokio ir turėtų.

6Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad palikimo atsiradimo metu galiojęs įstatymas nustatė, jog įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti arba per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos vietos notarui padavęs pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų priėmusi O. Š. (M.) palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nuosavybės teisės į O. Š. (M.) žemę pareiškėjai buvo atkurtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – NTAĮ), kuris nereglamentuoja paveldėjimo santykių. Žemės nuosavybės teisių atkūrimo negalima laikyti pagrindu, kuriuo remiantis būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo. Be to, iš pridėtų dokumentų nėra aišku, kad gyvenamasis namas, minimas ūkinėse knygose, stovėjo dabar pareiškėjai priklausančiame žemės sklype.

7Notaras S.K. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teisė į žemę atsirado ne paveldėjimo būdu, o pagal atskirą įstatymą –NTAĮ. Todėl negalima tvirtinti, jog pareiškėja faktiškai priėmė palikimą po savo senelės O. M. mirties. Taip pat nurodė, kad paveldimas turtas turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre, tačiau duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie statinius.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi byla nutraukta. Iš pareiškėjos valstybės naudai priteista 40,38 Lt pašto išlaidų.

10Teismas nustatė, kad jokio turto O. Š. (M.) vardu nebuvo įregistruota. Jos turėtam ir neteisėtai nacionalizuotam turtui pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės VAVA 2001 m. gruodžio 18 d. sprendimu, t.y. paveldėjimo santykių čia nebuvo. Įvertinęs pareiškėjos ir liudytojos M. D. liudijimus teisme, teismas padarė išvadą, jog maždaug iki 1940 m. O. Š. (M.) ištekėjo ir išvažiavo iš savo gyvenamos vietos. Žemės sklype buvo namas, kuris buvo paliktas ir vėliau nugriautas. Šio namo pamatai buvo sudėti iš akmenų, kurių dalys yra likę ir dabar. Teismo vertinimu, palikimo priėmimo fakto nustatymo tikslas-turtą paveldėti, tačiau posėdžio metu pareiškėja kalbėjo apie tai, kad jos tikslas esamoje žemėje įteisinti pamatus ir juos įregistruoti registre, t.y. pareiškėja per palikimo priėmimo fakto nustatymą tikisi miško paskirties žemėje įteisinti buvusius pastatus, šiuo metu galimai pamatus. Įvertinęs nustatytus faktus, teismas padarė išvadą, kad paveldėjimo teisės liudijimas negalės būti išduotas, nes galimas turtas nėra įteisintas, o fakto nustatymas nesuteiks teisės galimus pastatų pamatus įteisinti. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatęs, kad pareiškėjos žemės sklypas, kuriame galimai buvo namas, o šiuo metu galimai yra pamatų dalys, yra miško ūkio paskirties žemės sklypas, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja siekia užfiksuoti dalies statinių išlikimą galimai nesant tam pagrindo ir įrodymų. Jos reikalavimas gali būti susijęs su statinių atstatymu vietovėse, kuriose nauja statyba draudžiama ir statybų leidimui išduoti būtini tam tikri faktai, kurie paprastai nustatinėjami atskirose bylose, dalyvaujant kitų institucijų atstovams, o ne nustatinėjamas palikimo priėmimo faktas, kurio tikslas gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas sprendė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas nesukurs teisinių pasekmių, todėl bylą nutraukė.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją nutartį ir priimti naują – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė po O. Š. (M.) mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

13Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Vadovaujantis 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 ,,Dėl dokumentų teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 3.2 punktu įsigyti seni statiniai registre registruojami šio sąrašo 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų nustatyta tvarka, registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 metų balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. To paties nutarimo 4 punkte nurodyta, kad senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16.2 punktą su prašymu įregistruoti nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius daikto įgijimą nuosavybės teise. Teigia, kad nurodytos aplinkybės bei teisės normos patvirtina, kad šiuo atveju palikimo priėmimo fakto nustatymas turi juridinę reikšmę, nes nenustačius palikimo priėmimo juridinio fakto, pareiškėja negalės Nekilnojamojo turto registrui teikti prašymo įregistruoti pastatų pamatus.
  2. Nuosavybės teisės į močiutės O. Š. (M.) nuosavybės teisėmis valdytą sklypą buvo atkurtos tiesiogiai pareiškėjai jos vardu, todėl Nekilnojamojo turto registre įforminant nuosavybę į minėtą žemės sklypą nekilo jokių kliūčių. Tačiau vėliau paaiškėjus, kad žemės sklype, į kurį pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra pastatų pamatai, kurie, vadovaujantis Vilniaus apskrities archyvo Ukmergės filialo duomenimis, priklauso mirusiajai O. Š. (M.), pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Akcentuoja, kad palikimo priėmimas vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų yra vienintelė galimybė perimti mirusiojo asmens turtines teises ir pareigas bei gauti tai patvirtinančius dokumentus – paveldėjimo teisės liudijimą, turto apyrašą ar teismo sprendimą, patvirtinantį palikimo priėmimo faktą, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Akivaizdu, jog pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą, kad ji yra teisėta O. Š. (M.) turtinių teisių ir pareigų perėmėja ir jų gauti neturi galimybių.
  3. Apylinkės teismo išvada, kad O. Š. (M.) neturi jokio turto, kuris gali būti paveldėjimo objektu, yra visiškai nepagrįsta bei prieštarauja paveldimo turto sampratai. Nurodo, kad pareiškėja reiškė reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktą tam, kad galėtų perimti palikėjos O. Š. (M.) turtines teises, o būtent - teisę įregistruoti nuosavybės teises į išlikusių pastatų pamatus. Apylinkės teismas, nutraukdamas bylą, neįvertino faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

14Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikti nebuvo.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

17Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).

18Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.

19Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu 2001 m. gruodžio 18 d. apeliantei buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelės O. Š. (M.) nuosavybės teisėmis valdytą 1,89 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) sen., Širvintų raj. Apeliantė nurodė, kad žemės sklype yra likę buvusių jos senelei priklausiusių pastatų pamatai. Jų paveldėjimo ir įregistravimo registre tikslu apeliantė kreipėsi į teismą siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelės mirties, palikimo nepriėmus pirmos eilės įpėdiniui - jos tėvui ( - ), ji, kaip antros eilės įpėdinė, priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Apylinkės teismas, konstatavęs, jog fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių, bylą nutraukė.

20Atskiruoju skundu keliamas šios bylos nutraukimo dėl aplinkybės, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių, pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

23Kaip ir nurodo pati apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

24Bendrąja prasme įpėdiniui palikimo priėmimo nustatymo faktas sukelia teisines pasekmes – jis, nustačius palikimo priėmimo faktą, gali realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldimo turto atžvilgiu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kita vertus, jam taip pat gali kilti ir atitinkamos pareigos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad paveldėjimo dalyku yra ne tik konkretus turtas natūroje, bet ir turtinės teisės bei iš kylančios kitos įpėdinio teisės inter alia apeliantės nurodoma teisė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statinių registravimo, kurią, kaip nurodo apeliantė, ji siekia realizuoti. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantei yra atkurtos nuosavybės teisės į senelės žemės sklypą, tačiau tai padaryta ne paveldėjimo teisę reglamentuojančių teisės normų pagrindu, o specialaus įstatymo –NTAĮ, nustačiusio inter alia asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ratą, turto, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, rūšis (tame tarpe - žemę bei statinius), normų pagrindu. Tuo tarpu į galimai sklype esančius pamatus įgyti nuosavybės teisę ir įregistruoti juos viešame registre apeliantė siekia paveldėjimo teisę reglamentuojančių normų pagrindu. Pareiškime apeliantė remiasi CK 5.1 straipsniu, 5.50 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir 1964 metų CK 587 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepagrįstai remiasi galiojančio CK paveldėjimą reglamentuojančiomis normomis.

25O. Š. (M.) mirė 1974 m. t.y. galiojant 1964 m. CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“ 13 punkte yra nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

26Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės– mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai– mirusiojo broliai, seserys, jo seneliai tiek iš tėvo, tiek ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). Taigi, palikėjo vaikaičiai (šiuo atveju - apeliantė) nebuvo priskiriami nei prie pirmos, nei prie antros eilės įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalį palikėjo vaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jo tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis, jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui(motinai) paveldint pagal įstatymą. Ši norma galiojo iki 1994 m. birželio 9 d. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459, Valstybės žin. Nr. 1994, Nr. 44-805). Tik nuo tada, pakeitus 1964 m. CK 573 straipsnio redakciją, į antros eilės įpėdinių ratą buvo įtraukti vaikaičiai. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taigi, darytina išvada, jog palikimo atsiradimo metu apeliantė nė jokiu palikimo priėmimu būdu negalėjo paveldėti pagal įstatymą palikėjos turto, nes ji negalėjo būti įpėdine apskritai, išskyrus 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Todėl net ir tokiu atveju, jei būtų konstatuota, kad apeliantė po senelės mirties jos turtą faktiškai priėmė valdyti, ji negalėtų tapti įpėdine įstatymine prasme, paveldėjimo teisės liudijimas jai taip pat negalėtų būti išduotas dėl tos priežasties, kad jis gali būti išduotas tik įpėdiniams. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju tokio fakto nustatymas apeliantei nesukeltų teisinių pasekmių.

27Todėl, nors apylinkės teismas neanalizavo virš nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iš esmės teisinga galutine išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas šiuo atveju negali sukurti teisinių pasekmių ir dėl to byla turi būti nutraukta. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

29Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę... 5. Suinteresuoto asmens S. Š. atstovė advokatė R. Č. atsiliepime prašė... 6. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė... 7. Notaras S.K. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi byla... 10. Teismas nustatė, kad jokio turto O. Š. (M.) vardu nebuvo įregistruota. Jos... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją nutartį ir... 13. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
  1. Vadovaujantis... 14. Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikti nebuvo.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios... 18. Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo... 19. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu 2001... 20. Atskiruoju skundu keliamas šios bylos nutraukimo dėl aplinkybės, kad... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 23. Kaip ir nurodo pati apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra... 24. Bendrąja prasme įpėdiniui palikimo priėmimo nustatymo faktas sukelia... 25. O. Š. (M.) mirė 1974 m. t.y. galiojant 1964 m. CK. CK patvirtinimo,... 26. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad... 27. Todėl, nors apylinkės teismas neanalizavo virš nurodytų aplinkybių,... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,... 29. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį palikti...