Byla 2A-370-436/2010
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui P. J. ir jo atstovui advokatui V. P., atsakovui V. Š. ir jo atstovui advokatei A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3ieškovas P. J. ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad pagal 2002 m. balandžio 10 d. paskolos sutartį atsakovui V. Š. paskolino 54000,- Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo dalimis grąžinti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį per sutartyje nustatytą terminą pilnai neįvykdė, iki šiol liko skolingas 13500,- Lt paskolos dalį ir 8208,- Lt delspinigius už 304 dienas. Todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 13500,- Lt paskolos dalį, 8208,- Lt delspinigių bei visas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovo iš tiesų buvo pasiskolinęs 54000,- Lt pagal 2002 m. balandžio 10 d. paskolos sutartį, tačiau paskolą yra grąžinęs. Paskolos grąžinimo faktą patvirtina atsakovo turimas pakvitavimas apie skolos sumokėjimą (CK 6.65 str.). Be to, atsakovas prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo dar ir dėl to, jog ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.; 1.127 str. 2 d.).

5Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (66-68 b.l.). Priteisė iš atsakovo ieškovui 13500,- Lt skolos, 3500,- Lt delspinigių, 489,- Lt žyminio mokesčio ir 1722,82 ct už teisinę pagalbą. Teismas sprendime nurodė, kad pagal 2002 m. balandžio 10 d. sudarytą paskolos sutartį atsakovas paskolino iš ieškovo 54000,- Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo dalimis grąžinti iki 2003 m. gruodžio 31 d. byloje kilo ginčas dėl tinkamo paskolos grąžinimo. Teismas nustatė, kad kiekviena šalis (iš ieškovo pusės jo sutuoktinė) vedė savarankišką paskolos grąžinimo apskaitą (24, 31 b.l.). Per tam tikrą laikotarpį grąžintas įvairias paskolos sumos dalis šalys įformindavo viena suma, patvirtinama parašais. Teismas laikė, kad atsakovo pateikti įrašai apie grąžinamas paskolos sumas (24 b.l.) negali būti prilyginami kreditoriaus išduotam pakvitavimui apie tinkamą prievolės įvykdymą CK 6.65 straipsnio prasme. Todėl vertindamas bylos aplinkybes, rėmėsi ne prezumpcija, numatyta CK 6.65 straipsnyje, bet laisvu įrodymu vertinimu, kuris grindžiamas vadinama tikėtinumo taisykle. Teismas, spręsdamas apie įrašo „sumokėta 2006 02 04 30.000“, ties kuriuo yra ieškovo sutuoktinės parašas, turinį ir prasmę, nustatė, kad nuo paskutinio 2004 m. kovo 21 d. įrašo apie grąžintas sumas iki 2006 m. vasario 4 d. įrašo yra beveik dviejų metų terminas. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, ieškojo galimybės susigrąžinti skolą ne teismo keliu, kreipėsi į UAB „Creditum“. Liudytojas G. P. parodė, kad šalys nesusitarė dėl grąžintos skolos dydžio, tačiau atsakovas pasiūlė padengti pusę ginčo sumos. Vertindamas šalių vestą paskolos sumų gražinimo apskaitą, teismas pažymėjo, jog ieškovo sutuoktinės vedama apskaita buvo itin detali. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nuo 2004 m. kovo 21 d. iki 2006 m. vasario 4 d. negrąžino 30000,- Lt, o į šią sumą buvo įskaičiuotos ir sumos, kurios buvo grąžintos iki 2004 m. kovo 21 d. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkintina.

6Teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pažymėjo, jog delspinigius priteisia tik už šešis mėnesius (180 dienų), be to, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, juos mažina ir priteisia 3500,- Lt.

7Iš dalies patenkinęs ieškinį, teismas proporcingai priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (72-74 b.l.).

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikti įrašai apie grąžinamas sumas negali būti prilyginami kreditoriaus išduotam pakvitavimui apie tinkamą prievolės įvykdymą CK 6.65 straipsnio pagrindu. Ieškovo sutuoktinės parašai prie įrašų apie sumokėtas sumas patvirtina, kad iki 2008 m. vasario 29 d. buvo grąžinta visa 54000,- Lt paskola, o 2008 m. kovo 31 d. buvo dar sumokėti 500,- Lt, kaip atlygis už uždelsimo laiką.
  2. Delspinigiai priteisti nepagrįstai, nes kreditorius iki prievolės visiško įvykdymo delspinigių nereikalavo. Be to, pagal sutarties 3 punktą delspinigiai gali būti išieškomi tik kreditoriui raštiškai pareikalavus. Raštiškai jis delspinigių niekada nereikalavo, todėl darytina išvada, kad jis sutiko su paskolos grąžinimo termino praleidimu.
  3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas, pripažindamas labiau tikėtina tai, jog atsakovas nuo 2004 m. kovo 21 d. iki 2006 m. vasario 4 d. negrąžino 30000,- Lt, o į šią sumą buvo įskaičiuotos ir sumos, kurios buvo grąžintos iki 2004 m. kovo 21 d., neįvertino, kad ieškovo sutuoktinės vienašališkai vestoje paskolos grąžinimo apskaitoje atsakovo parašai yra tik prie sumų, dėl kurių nėra ginčo; teismas nevertino ieškovo ir jo sutuoktinės parodymų nenuoseklumo; ieškovo kviestas liudytojas nepatvirtino, kad atsakovas iki teisminio ginčo pripažino skolą; ieškovo sutuoktinė aiškino, kad paskolą siekė susigrąžinti dar 2001 m., nors iš paskolos sutarties datos matyti, kad ji sudaryta tik 2002 m. balandžio 10 d.; ieškovo sutuoktinė teigė, kad jos vestoje pinigų apskaitoje prie įrašo „liko 24.000 Lt“ nepaimtas atsakovo parašas, nes šis įrašas padarytas tuo pačiu metu kaip ir įrašas „30.000 Lt“, prie kurio atsakovas pasirašė. Tačiau iš ieškovo sutuoktinės vestos pinigų apskaitos originalo matyti, kad įrašas „liko 24.000 Lt“ ir įrašas „30.000 Lt“ daryti skirtingais rašikliais.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo teiktą rašytinį įrodymą – 2008 m. balandžio 14 d. pranešimą, kurio pateikimo būtinybė iškilo apklausus liudytoją G. P.. Šį įrodymą atsakovas pateikė kartu su apeliaciniu skundu.
  5. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkinęs ieškinį, nepagrįstai tik ieškovui proporcingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Be to, neaišku kodėl ieškovui priteistos 1722,82 Lt teisinės pagalbos išlaidos, jeigu byloje yra duomenis tik apie 800,- Lt ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (81-83 b.l.).

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nuo 2004 m. kovo 21 d. iki 2006 m. vasario 4 d. negrąžino 30000,- Lt, o į šią sumą buvo įskaičiuotos ir sumos, kurios buvo grąžintos iki 2004 m. kovo 21 d.
  2. Atsakovas praleido paskolos grąžinimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas iš jo pagrįstai priteisė delspinigius.
  3. Nėra aišku kokias aplinkybes nori įrodyti atsakovas pateikdamas įrodymą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

10Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Ieškovas ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

12Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

13Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pozicijas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, konstatuoja, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl to ar atsakovas pilnai grąžino pagal 2002 m. balandžio 10 d. paskolos sutartį iš ieškovo paskolintus 54000,- Lt. Ieškovas teigia, kad atsakovas iki šiol nėra grąžinęs 13500,- Lt paskolos dalies, o atsakovas tvirtina, kad pagal sutartį pilnai atsiskaitė. Ginčo priežastis ta, jog šalys skirtingai vertina atsakovo pateiktoje paskolos grąžinimo apskaitoje esančio 2006 m. vasario 4 d. įrašo „sumokėta 2006 02 04 30.000“ turinį. Ieškovas teigia, kad šis įrašas reiškia, jog atsakovas nuo paskolos sutarties sudarymo dienos, t.y. 2002 m. balandžio 10 d., iki 2006 m. vasario 4 d. pagal sutartį bendrai grąžino 30000,- Lt, todėl ankstesniuose įrašuose „Atiduota 5500 Lt“, „2003 10 18 5000,- Lt“ bei „2004.03.21 d. 3500 Lt“ nurodytos sumos patenka į 30000,- Lt sumą. Atsakovas tvirtina, kad 2006 m. vasario 4 d. įrašas „sumokėta 2006 02 04 30.000“ patvirtina, jog nurodyta suma buvo sumokėta nuo paskutinio įrašo 2004 m. kovo 31 d. iki 2006 m. vasario 4 d., todėl ankstesniuose įrašuose „Atiduota 5500 Lt“, „2003 10 18 5000,- Lt“ bei „2004.03.21 d. 3500 Lt“ nurodytos sumos į 30000,- Lt sumą nepatenka.

15Išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacijos dalykas šioje byloje yra klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės vertinant 2006 m. vasario 4 d. įrašo „sumokėta 2006 02 04 30.000“ turinį.

16Aiškinant 2006 m. vasario 4 d. įrašo „sumokėta 2006 02 04 30.000“ turinį yra svarbu tai, kad tiek pati paskolos sutartis, tiek jos įvykdymas (dalinis įvykdymas) turi būti aiškinamas vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.).

17Esant ginčui dėl 2006 m. vasario 4 d. įrašo „sumokėta 2006 02 04 30.000“ turinio, jis turi būti aiškinamas nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu įrašo teksto aiškinimu. Šis įrašas turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į jo esmę, tikslą, padarymo aplinkybes, į šalių elgesį iki įrašo padarymo, šalių elgesį po įrašo padarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant įrašą būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad įrašas turi būti aiškinamas taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

18Vadovaudamasi aukščiau nurodytais kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 2006 m. vasario 4 d. įrašas „sumokėta 2006 02 04 30.000“ reiškia, kad jog atsakovas nuo paskolos sutarties sudarymo dienos, t.y. 2002 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. vasario 4 d. pagal sutartį bendrai grąžino 30000,- Lt, todėl ankstesniuose įrašuose „Atiduota 5500 Lt“, „2003 10 18 5000,- Lt“ bei „2004.03.21 d. 3500 Lt“ nurodytos sumos patenka į 30000,- Lt sumą.

19Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovo pateiktoje paskolos grąžinimo apskaitoje esantį 2006 m. vasario 4 d. įrašą „sumokėta 2006 02 04 30.000“, prie kurio yra ieškovo sutuoktinės parašas, reikia vertinti ne atskirai, o visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje yra kiekvienos šalies (iš ieškovo pusės jo sutuoktinės) rašytine forma savarankiškai vestos paskolos grąžinimo apskaitos (24, 31 b.l.). Šalys pripažino, kad paskolos grąžinimo pradžioje atsakovo pateiktoje paskolos grąžinimo apskaitoje jos iš karto nefiksuodavo paskolos dalies grąžinimo fakto, o įrašus apie paskolos dalies grąžinimą padarydavo tik tada, kai per tam tikrą laikotarpį susikaupdavo didesnė suma. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad 2006 m. vasario 4 d., kai atsakovo pateiktoje paskolos grąžinimo apskaitoje buvo padarytas įrašas „sumokėta 2006 02 04 30.000“, nebuvo grąžinta 30000,- Lt, tačiau jos nesutaria per kurį laikotarpį ši suma susidarė. Spręsdamas kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik atsakovo, bet ir ieškovo pateiktą paskolos grąžinimo apskaitą. Ieškovo pateiktoje apskaitoje prie keleto tarpinių sumų yra atsakovo parašai, kurių jis neginčija, jų autentiškumą pripažįsta apeliaciniame skunde (73 b.l.). Todėl šalių pateiktos paskolos grąžinimo apskaitos turi būti vertinamos susietai viena su kita. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikta paskolos grąžinimo apskaita yra itin detali. Iš šios apskaitos matyti, kad nuo paskolos gražinimo pradžios iki 2006 m. vasario 2 d. grąžintos paskolos sumos buvo kartas nuo karto sumuojamos, o atsakovas prie sudėtų sumų pasirašydavo. Atsakovo parašas taip pat yra prie 2006 m. vasario 4 d. susumuotos 30000,- Lt sumos, į kurią įeina visos nuo paskolos grąžinimo pradžios grąžintos sumos. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, pasirašydamas ant ieškovo vedamos paskolos grąžinimo apskaitos prie sudėtų tarpinių sumų, pripažindavo jų susumavimo teisingumą. Tai, jog viena tarpinė suma yra taisyta, nepaneigia susumuotų tarpinių sumų teisingumo, nes aiškiai matyti, kad taisymas buvo padarytas ištaisant aritmetinę sudėties klaidą.

20Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.65 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą (šios bylos atveju – rašytinę paskolos sutartį), tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo pateikta paskolos grąžinimo apskaita savo esme atitinka pakvitavimą CK 6.65 straipsnio prasme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė atsakovo pateiktos paskolos grąžinimo apskaitos, kurioje yra ieškovo sutuoktinės parašai, pakvitavimu. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiame pakvitavime nėra jokių įrašų apie prievolės visišką įvykdymą ar nuorodų, kad prievolę visiškai įvykdžius, kreditorius negali grąžinti skolos dokumentą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šios aplinkybės leidžia preziumuoti, jog atsakovas iki šiol paskolos nėra grąžinęs.

21Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo G. P. parodymai netiesiogiai patvirtina, kad skolos egzistavimo fakto atsakovas neneigė ir po 2008 m. kovo 31 d. (57-58 b.l.).

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškinio dalis dėl skolos priteisimo, patenkinta pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

23Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria ginčijama sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo.

24Kadangi tarp šalių sudarytoje paskolos sutartyje buvo nustatyti delspinigiai už prievolės įvykdymo termino, kuris baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., pažeidimą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti delspinigių. Pirmosios instancijos teismas ieškovui pagrįstai delspinigius priteisė ne daugiau kaip už šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo, nes ieškinys teisme pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį (23 b.l.). Delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai išieškomi už tam tikrą praleistą laikotarpį – dieną, savaitę, mėnesį (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Pagal paskolos sutarties sąlygas, nustatytu terminu skolos negrąžinus, numatyti delspinigiai po 0,2 procento. už kiekvieną dieną. Todėl atsakovei kiekvieną dieną neįvykdžius pagrindinės prievolės, dėl delspinigių išieškojimo kiekvieną tą dieną ieškininės senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Dėl nurodytų motyvų nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad delspinigių ieškovas neturi teisės reikalauti.

25Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu delspinigių mažinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367), 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M.ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

26Šioje byloje netesybos atsirado iš sutartinių santykių. Abi sutarties šalys fiziniai asmenys, neturintys pakankamai patirties verslo bei derybų srityje, todėl negalėjo pilnai numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmių reikšmės. Šalių susitarimu nustatytos 0,2 procento netesybos per metus sudaro 72 procentus. Tokios netesybos yra akivaizdžiai per didelės, todėl teismas pagrįstai jas sumažino iki 3500,- Lt sumos.

27Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymą, kurio pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi, nes šis įrodymas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą teisinės reikšmės neturi.

28Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkino pilnai ir tik iš dalies atmetė išvestinį reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nepriteisė. Kartu teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, ieškovui iš atsakovo priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį. Byloje yra pateiktas įrodymas, kad ieškovas už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 800,- Lt (51 b.l.). Todėl atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovui už teisinė pagalbą pirmosios instancijos teisme turėjo būti priteista 626,50 Lt, o ne 1722,- Lt.

29Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje Nr.3K-3-533/2008 yra išaiškinęs, kad jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinių teisinių reikalavimų, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas.

30Atmetusi atsakovo apeliacinį skundą dėl materialinių teisinių reikalavimų, teisėjų kolegija pripažįsta ieškovo teisę į išlaidų už teisinę pagalbą apeliaciniame procese atlyginimą. Ieškovas apeliaciniame procese turėjo 700,- Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei 1000,- Lt išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama byloje pareikšto turtinio reikalavimo dydį, ieškovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme, byloje nagrinėtų teisinių klausimų apimtį, teisinės pagalbos laiko sąnaudas ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, sprendžia, kad ieškovo būtinos ir pagrįstos išlaidos teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme sudaro 500,- Lt (CPK 98 str. 2 d.), todėl būtent tokio dydžio teisinės pagalbos išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo už teisinę pagalbą apeliaciniame procese.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

33Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

34Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl materialinių teisinių reikalavimų palikti nepakeistą.

35Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl 1722,82 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo ir ją išdėstyti taip:

36priteisti iš atsakovo V. Š. (a.k. ( - ) gyv. Keramikų g. 35-6, Neveronys, Kauno raj. sav.) ieškovo P. J. (a.k. ( - ) gyv. Baltijos g. 20-67, Kaunas) naudai 626,50 Lt (šešis šimtus dvidešimt šešis litus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

37Priteisti iš atsakovo V. Š. (a.k. ( - ) gyv. Keramikų g. 35-6, Neveronys, Kauno raj. sav.) ieškovo P. J. (a.k. ( - ) gyv. Baltijos g. 20-67, Kaunas) naudai 500,- Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą apeliaciniame procese.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. ieškovas P. J. ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad pagal 2002 m.... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovo iš tiesų buvo... 5. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo,... 7. Iš dalies patenkinęs ieškinį, teismas proporcingai priteisė ieškovui iš... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m.... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašė... 11. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 13. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pozicijas pirmosios ir apeliacinės... 15. Išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 16. Aiškinant 2006 m. vasario 4 d. įrašo „sumokėta 2006 02 04 30.000“... 17. Esant ginčui dėl 2006 m. vasario 4 d. įrašo „sumokėta 2006 02 04... 18. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia,... 19. Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovo pateiktoje paskolos... 20. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.65 straipsnio 2 dalį, jeigu... 21. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 23. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria... 24. Kadangi tarp šalių sudarytoje paskolos sutartyje buvo nustatyti delspinigiai... 25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. Šioje byloje netesybos atsirado iš sutartinių santykių. Abi sutarties... 27. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 28. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos... 29. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos... 30. Atmetusi atsakovo apeliacinį skundą dėl materialinių teisinių... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama byloje pareikšto turtinio reikalavimo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 34. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl... 35. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo dalį... 36. priteisti iš atsakovo V. Š. (a.k. ( - ) gyv. Keramikų g. 35-6, Neveronys,... 37. Priteisti iš atsakovo V. Š. (a.k. ( - ) gyv. Keramikų g. 35-6, Neveronys,...