Byla e2-41-196/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės T. A. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1473-777/2016 pagal ieškovės T. A. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kojora“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė T. A. IĮ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Kojora“ 96 828,93 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015-10-30 iki 2016-07-26 (ieškinio pateikimo dienos); 137 427,46 Eur nuostolių atlyginimą; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant ieškinio sumos – 234 256,39 Eur.
  3. Nurodė, kad blogą atsakovės finansinę padėtį bei grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad atsakovė nuo 2015 m. gruodžio buvo skolinga Sodrai dideles sumas. Iš tinklalapio rekvizitai.lt duomenų nustatyta, jog atsakovė daugiau kaip 24 mėn. neteikia VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų rinkinio. Taigi atsakovė nenurodo VĮ Registro centrui savo esamos finansinės padėties, turimo turto. Ieškovės teigimu, didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė dėl didelės ieškinio sumos gali imtis veiksmų, kad paslėptų turimą turtą arba perleistų jį tretiesiems asmenims. Pagrindinį atsakovės turtą sudaro finansinis turtas, kurį galima greitai perkelti, perleisti, paslėpti ir pan., todėl dėl šios specifikos yra pagrįsta rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių, kilusių iš rangos sutarties, atlyginimo, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą – ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai. Tačiau viešoje erdvėje esanti informacija apie atsakovę patvirtina, kad atsakovės bendrovėje dirba 39 darbuotojai, atsakovė įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi, atsakovės apyvarta (be PVM) 2013 metais buvo nuo

    41 000 001 iki 2 000 000 Eur, atsakovei 2016 m. liepą priklausė 15 automobilių (3 iš jų išperkami arba nuomojami). Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad duomenų apie kitas nagrinėjamas bylas, kuriose būtų pareikšti reikalavimai atsakovei, nėra.

  3. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės šiuo metu nėra pakankamos konstatuoti, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, nors atsakovė daugiau kaip 24 mėn. neteikia VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų rinkinio.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė T. A. IĮ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė atsakovės finansinę padėtį. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Ieškovės pateiktais byloje duomenimis, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Pagal atsakovės 2013 m. balansą, atsakovės gaunamas pelnas pastoviai mažėjo ir 2013 m. buvo tris kartus mažesnis nei ieškinio reikalavimai. Atsakovės didžiąją dalį turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovės įsipareigojimai bei mokėtinos sumos per vienerius metus sudaro 2/3 viso turimo turto. Atsakovė nėra patikimas ūkio subjektas ir jos kreditingumas yra rizikingas. Atsakovė turi tik 12 automobilių, apie kurių būklę ir vertę nėra jokių duomenų.
    2. Teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai rėmėsi neaktualiais atsakovės finansiniais dokumentais spręsdamas apie atsakovės finansinę padėtį, o būtent 2013 m. duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteikia finansinių ataskaitų rinkinių VĮ Registrų centrui, tuo pažeisdamas įstatymą, yra neteisinga ginti atsakovės interesus darant prielaidas apie tariamai gerą atsakovės finansinę padėtį.
  2. Atsakovė UAB ,,Kojora“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal teismų praktiką ieškinio suma nėra absoliutus pagrindas sąlygojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovė su atsiliepimu į skundą pateikia 2014 m. bendrovės balansą, kuris patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nekelia abejonių dėl galimybės ateityje įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovei.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, kad nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Teismas nurodė, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė.
  5. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, skunde nurodo, kad teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė atsakovės finansinę padėtį bei padarė neteisingą išvadą, jog ieškinio suma atsakovei nėra didelė, dėl to nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei.
  6. Pažymėtina, kad Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių ėmimosi būtinumas, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar jų pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kaip minėta, apeliantė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą grindžia didelės atsakovei reikalavimo sumos argumentu. Tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo formuojamą praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti lemianti ir vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-203-464/2016). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi kiekvienu atveju įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, o šalia to taip pat ir vertinti kitas reikšmingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aplinkybes.
  7. Pagal atsakovės byloje pateikto 2014 m. balanso duomenis, atsakovė turi turto už 496 705,57 Eur (1 715 025 Lt), iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 110 843,66 Eur (382 721 Lt), trumpalaikis turtas – 385 861,91 Eur (1 332 304 Lt). Nors pagal 2014 m. balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 373 097,49 Eur (1 288 231 Lt), vien ta aplinkybė, kad pagal byloje pateiktus atsakovės balansų duomenis įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę įrašyto turto vertės, dar nereiškia, kad įmonė yra nemoki, kaip teigia apeliantė. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų, kurių nevykdo. Apeliantės pareikštas reikalavimas atsakovei nelaikytinas pradelstu, kol teismas neišnagrinėjo šalių ginčo iš esmės ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl šio reikalavimo. Įmonės 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė tiek 2013 m., tiek 2014 m. veikė pelningai, bendrovės pelnas sudarė atitinkamai 89 992,18 Eur (310 725 Lt) ir

    620 639,19 Eur (71 263 Lt). Remiantis Sodros viešai skelbiama informacija, atsakovė šiuo metu nebeturi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Įmonėje šiuo metu dirba 19 darbuotojų. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, kitų teismuose nagrinėjamų bylų, kuriose būtų pareikšti reikalavimai atsakovei, nėra. Įvertinus nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantės pareikšto ieškinio suma yra tokia didelė, kad objektyviai kyla grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Net darant išvadą, jog atsakovė turi tam tikrų finansinių problemų, vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes turto arešto paskyrimas savaime nepadidintų atsakovės turto masės ar vertės, netgi priešingai, atsakovei neturint nekilnojamojo turto, areštavus atsakovės pinigines lėšas, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms finansinėms problemoms, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

  8. Dėl didelės reikalavimo sumos taip pat pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.). Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovui pranašumo. Tokiu atveju vien ieškinio pateikimo faktas, nepateikus jokių įrodymų, jog atsakovas tikėtinai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais sieks mažinti teismo sprendimo įvykdymo galimybę, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė dėl didelės ieškinio sumos gali imtis veiksmų, kad paslėptų turimą turtą arba perleistų jį tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad kitų grėsmę sprendimo įvykdymui keliančių aplinkybių buvimas nagrinėjamu atveju neįrodytas, pripažintina, kad vien ieškinio sumos dydis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą
  9. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai