Byla 2-27-407/2016

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. ir 2015 m. liepos 21 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-5230-603/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Irdaiva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Veritas ana“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bylos šalis siejo 2014-09-21 ir 2014-10-08 pirkimo–pardavimo sutartys (toliau – ir Sutartys), pagal kurias atsakovas įsipareigojo pagal brėžinius pagaminti ir perduoti pirkėjui prekes, o ieškovas – už jas sumokėti. Ieškovas nurodė, kad pagal Sutartis sumokėjo atsakovui 49 685,38 Eur sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas Sutartis nutraukė. Ieškovas UAB ,,Irdaiva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Veritas ana“ 49 685,38 Eur skolą ir 2 482,38 Eur delspinigių.

5Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą už 52 167,76 Eur sumą. Nurodė, kad atsakovas be jokios pateisinamos priežasties vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartis, nereagavo į ieškovo prašymus dėl defektų pašalinimo, nevykdė darbų objekte, nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškinio reikalavimai, 2015-06-18 turėjo pradelstą 2 458,10 Eur įsiskolinimą Sodrai, ieškinio suma (52 167,76 Eur) yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – nurodė areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą už 52 167,76 Eur sumą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas.

7Dėl šios teismo nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o atsakovas turi pakankamai turto, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį.

10Teismo vertinimu, atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – išrašai iš NTR – patvirtina, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio vertė užtikrina sprendimo įvykdomumą. Nustatęs, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, teismas sprendė, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, nurodydamas, kad ši nutartis neskundžiama.

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 21 d. papildoma nutartimi išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

12Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi buvo panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau neišspręstas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės, todėl sprendė, kad yra pagrindas priimti papildomą nutartį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio vertė užtikrina sprendimo įvykdomumą, teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskirajame skunde ieškovas UAB ,,Irdaiva“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 16 d. ir 2015 m. liepos 21 d. nutartis ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis yra neskundžiama, kadangi visos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiamos (CPK 151 str.).

162. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio vertė užtikrina sprendimo įvykdomumą ir nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Atsakovo pateikti NTR išrašai apie jo nekilnojamąjį turtą yra 4 metų senumo, be to, visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Teismas nevertino kitų reikšmingų faktų, patvirtinančių atsakovo finansinę padėtį. Išanalizavus atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus VĮ Registrų centrui, matyti, kad atsakovo pradelsti ilgalaikiai įsipareigojimai yra beveik lygūs atsakovo visam turimam turtui; atsakovo veikla per paskutinius trejus metus yra nuostolinga, atsakovo pradelsti įsipareigojimai kiekvienais metais tik didėja, grynasis įmonės nuostolis nuolat auga, tai reiškia, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, todėl yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovo pateiktos lentelės, nepasirašytos apskaitą tvarkančio buhalterio/apskaitininko, su jose nurodytais atsakovo turimų prekių likučiais, negali būti laikomos tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo finansinę padėtį.

173. Pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma preziumuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisinę reikšmę turi viso atsakovo turto santykis su jo įsipareigojimais. Skundžiamos nutartys yra nemotyvuotos, teismas tik formaliai įvertino byloje surinktus duomenis, nesilaikė vieningos teismų praktikos, nevertino atsakovo įsipareigojimų dydžio.

18Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Veritas ana“ prašo apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties nutraukti, o atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties atmesti. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

191. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis yra neskundžiama, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutrauktinas.

202. Skirtingai nei teigia ieškovas, kreditoriams yra įkeistas ne visas atsakovo turtas, o neįkeisto turto visiškai pakaktų ieškovo reikalavimų padengimui, jei tokie byloje būtų patenkinti. Atsakovo turimo ir neįkeisto turto vertė yra beveik tris kartus didesnė nei ieškovo pareikštas reikalavimas; įkeisto turto vertė yra daugiau kaip du kartus didesnė nei likusi nesumokėta kredito suma. Ieškovo pateiktuose atsakovo finansiniuose dokumentuose realią atsakovo finansinę situaciją iškraipė vienintelio įmonės akcininko paskolų suteikimo įmonei faktas, kuris žymiai padidino atsakovo įsipareigojimų mastą. Ši skola akcininkui buvo kapitalizuota, todėl pagal atsakovo 2015-08-31 balansą, jo turto vertė yra 4 243 530 Eur, o įsipareigojimai – 1 621 964 Eur.

213. Priešingai nei teigia ieškovas, vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

224. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir todėl, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai nepagrįstas – pagal 2014-09-24 sutartį prekės ieškovui yra ne tik pateiktos, bet ir sumontuotos sutartyje nurodytame objekte, dėl šios sutarties vykdymo tarp šalių nėra jokio ginčo; pagal 2014-10-08 sutartį medžiagos ieškovui taip pat buvo pateiktos ir sumontuotos, tačiau ieškovo prašymu buvo demontuotos. Nesant įrodymų apie medžiagų ar darbų nekokybiškumą, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas už tą pačią kainą dar kartą atliktų darbus.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Ieškovas atskirajame skunde skundžia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. ir 2015 m. liepos 21 d. nutartis.

25Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, minėtą nutartį panaikino, tačiau klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo iš naujo neišsprendė. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nebuvo išspręstas, todėl tokios nutarties negalima priskirti prie nutarčių, kurių apskundimo galimybė numatyta ieškovo atskirajame skunde minimame CPK 151 straipsnyje. Tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl negali būti laikoma apeliacinio apskundimo objektu ir pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis yra neskundžiama (CPK 334 str. 1 d. 1-2 p.), apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, yra nutraukiamas (CPK 315 str. 1 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

26Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi, kuria teismas ieškovo prašymą dėl šių priemonių taikymo atmetė.

27Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė nenustatęs grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

28Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo grindžiamas sunkia atsakovo finansine padėtimi; pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo turimo turto vertė pakankama ieškinio reikalavimui patenkinti; ieškovo atskirojo skundo esmę sudaro įrodinėjimas, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su atsakovo finansine padėtimi, kuri, ieškovo teigimu, priešingai nei sprendė teismas, patvirtina, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

29Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Šiuo atveju ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, nors tokia pareiga (įrodyti, kad yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos) tenka ieškovui (CPK 178 str.). Iš atsakovo procesinių dokumentų matyti, kad jo pozicija yra ta, kad Sutartis, iš kurių kildinamas ieškinio reikalavimas, atsakovas įvykdė tinkamai. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartis, nereagavo į ieškovo prašymus dėl defektų pašalinimo, negali būti traktuojamos kaip atsakovo nesąžiningumas ir atitinkamai pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, vien ieškinio pateikimas sudarytų pagrindą taikyti šias priemones. Tačiau šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.) ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenurodžius kitokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su atsakovo finansine padėtimi, nevertina, kadangi net nustačius, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, tai nesudarytų pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

30Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

32Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo UAB ,,Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, nutraukti.

33Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.