Byla e2-3312-820/2018
Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei I. B., atsakovo Luminor Bank, AB, atstovei advokato padėjėjai V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ ieškinį atsakovui Luminor Bank, AB (pradinis atsakovas buvo AB DnB bankas, kurio teises ir pareigas nuo 2017 m. spalio 02 d. perėmė Luminor Bank , AB) dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytas lėšas – 22 680,79 EUR.
    2. Priteisti 3 479,79 EUR palūkanų.
    3. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2005 m. sausio 06 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas paėmė paskolą iš atsakovo. Pagal visus susitarimus ieškovas privalėjo grąžinti visus kreditus iki 2012 m. rugsėjo 12 d., tačiau dėl laikinų finansinių sunkumų kreditų negrąžino.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 03 d. nutartimi (toliau tekste – Nutartis) ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ši nutartis buvo skubiai vykdytina. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. išnagrinėjus ginčą apeliacine tvarka.
  4. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovas mokėjo atsakovui kompensacines palūkanas už negrąžintą kreditą ir po minėtos Nutarties priėmimo, išmokėjo atsakovui 22 680,79 EUR kompensacinių palūkanų. Šios lėšos yra laikytinos be teisinio pagrindo gautomis lėšomis, nes atlikti mokėjimai prieštarauja imperatyvioms ĮRĮ nuostatoms, tame tarpe ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintam draudimui vykdyti prievoles kitaip, nei ĮRĮ nustatyta tvarka.
  5. Atsakovas nepagrįstai skaičiavo palūkanas, nes tai draudė atlikti ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas draudimas.
  6. Atsakovui nepagrįstai buvo sumokėtos sumos, kaip einamosios įmokos, nes palūkanos nėra einamosios įmokos ir senųjų įsipareigojimų vykdymas buvo sustabdytas prasidėjus restruktūrizavimo procesui pagal ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
  7. Nutartis buvo vykdytina skubiai, todėl po jos priėmimo, o ne nuo įsiteisėjimo, todėl nuo jos priėmimo negalėjo būti vykdomos prievolės.
  8. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes laikytina, jog prievolės vykdytos be teisinio pagrindo, todėl atsakovas privalo grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir materialias palūkanas už negrąžintą turtą.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas Luminor Bank, AB, pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog pagal ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudimas įsigalioja nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, todėl draudimas įsigaliojo nuo 2014 m. kovo 27 d., t. y. išnagrinėjus ginčą apeliacine tvarka. Po šios datos buvo atliktas tik vienas pavedimas 5 624,43 EUR sumai, todėl ankstesniems mokėjimas ĮRĮ draudimas negaliojo.
  3. Pirmą mokėjimą 5 997,57 EUR atsakovui atliko UAB „BMT Baltic“, o ne ieškovas, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje dalyje.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 03 d. nutartimi iškeldamas ieškovui restruktūrizavimo bylą leido mokėti ieškovui bendrovės ūkinei – komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas. Ginčo įmokų paskirtyje yra aiškiai nurodyta paskirtis – ūkinei komercinei veiklai, palūkanos.
  5. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie mokami įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktą – nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Taigi ĮRĮ įpareigoja restruktūrizuojamą įmonę nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos mokėti einamąsias įmokas. Pareigą mokėti einamąsias įmokas patvirtina ir teismų praktiką. Ieškovo pareiga mokėti palūkanas atsakovui yra įtvirtinta ir restruktūrizavimo metmenyse bei plane.
  6. Restruktūrizavimo plane išdėstytas įsipareigojimas mokėti bankui einamuosius palūkanų mokėjimus turėjo įtakos banko apsisprendimui pritarti ieškovo restruktūrizavimo planui. Nesant ginčo mokėjimų, atsakovas nebūtų sutikęs su restruktūrizavimo planu. Be to, tektų peržiūrėti restruktūrizavimo planą, nes jame nebūtų šio kreditorinio reikalavimo.
  7. Atsakovas yra sąžiningas lėšų įgijėjas, todėl iš jo negali būti išreikalautos palūkanos (CK 1.80 str. 4 d.; CK 6.241 str. 1 d. 3 p.).
  8. Taikant nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas taip pat yra ginamos ir sąžiningų kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo parturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Ieškovas siekdamas restruktūrizuotis, įsipareigojo mokėti atsakovui palūkas ir per visą laiką sumokėjo ginčijamas keturias įmokas, kurias dabar ginčija. Atsakovas į ieškovo įsipareigojimus atsižvelgė pritardamas restruktūrizavimo planui. Atsakovas neturi nukentėti dėl pasikeitusios ieškovo pozicijos. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir neturi teisės reikalauti grąžinti sumokėtas palūkanas, nes jas mokėjo pagal Restruktūrizavimo metmenis, Restruktūrizavimo planą, veikdamas savo interesais ir rizika. Laikytina, kad atsakovas turtą įgijo pagal teisinį pagrindą.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Tretysis asmuo UAB „BMT Baltic“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį patenkinti.
  2. Nurodė, jog sutinka su ieškinyje nurodytais argumentais.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra suteikęs kreditą ieškovui, kurio ieškovas negrąžino. Byloje nėra ginčo nei dėl kredito, nei dėl ginčijamų palūkanų dydžio.

    4

  4. Ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo prerogatyva ir teismas neturi teisės išeiti už ieškinio faktinio pagrindo ribų ir nagrinėti jį plačiau, nei yra pareikštas ieškinys. Ieškovas savo reikalavimus grindžia Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 03 d. nutartimi nustatytų reikalavimų pažeidimu ir laiko pinigus ieškovo gautais be teisinio pagrindo pažeidžiant ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be to, nurodo, jog atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti palūkanų, nes tai draudė ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl ieškinio dalyko pagrįstumo jokiais kitais pagrindais.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė priimti pareiškimą dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo. Šia nutartimi buvo sustabdytas ieškovo turto, turtinių teisių ir pinigų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 03 d. nutartimi (1 t., p. 23-33; toliau tekste - Nutartis) nutarė iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą. Teismas šia nutartimi Nutarė „leisti <...> mokėti įmonės ūkinei – komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas“. Nutartyje nustatyta, jog ši nutartis vykdoma skubiai.
  7. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. kovo 27 d. nutartimi (1 t., p. 34-43) palikus pirmos instancijos teismo Nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje yra nurodęs, jog restruktūrizavimo plano metmenys buvo patvirtinti akcininkų susirinkime, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.
  8. Ieškovas 2014 m. sausio 17 d. nurodymu trečiajam asmeniui UAB „BMT Baltic“ paprašė sekantį mokėjimą – 20 708,41 LTL arba 5 997,57 EUR atlikti atsakovui, mokėjimo pavedime nurodant „Už UAB Molesta. Palūkanų už paskolą mokėjimas“. Šia suma buvo padidintas ieškovo kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „BMT Baltic“ (1 t., p. 50). Tretysis asmuo 2014 m. sausio 17 d. pavedimu pervedė minėtą sumą atsakovui, mokėjimo paskirtyje nurodyta – palūkanų už paskolą mokėjimas (1 t., p. 51).
  9. Ieškovas 2014 m. vasario 12 d. pavedimu pervedė atsakovui 20 062,47 LTL arba 5 810,49 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodyta – ūkinei komercinei veiklai palūkanos (1 t., p. 52).
  10. Ieškovas 2014 m. kovo 26 d. pavedimu sumokėjo atsakovui 18 121,36 LTL arba 5 248,30 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodyta ūkinei komercinei veiklai palūkanos už vasario mėnesį (1 t., p. 53).
  11. Ieškovas 2014 m. balandžio 25 d. pavedimu sumokėjo atsakovui 19 420 LTL arba 5 624,42 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodyta ūkinei komercinei veiklai palūkanos (1 t., p. 54).
  12. Iš Restruktūrizavimo metmenų 6.4 punkto matyti, jog bendrovė nenumatė mokėti palūkanų kreditoriams, išskyrus hipotekos kreditorių – atsakovą, kuriam planavo mokėti palūkanas restruktūrizavimo laikotarpiu iki įsiskolinimo padengimo (1 t., p. 64-78).
  13. Kreditorių susirinkimo ir teismo patvirtintame Restruktūrizavimo plane (1 t., p. 79-120) VI.2. skyriuje buvo numatyta, jog įmonė pirmaisiais restruktūrizavimo metais pinigus nukreips einamiesiems mokėjimams (tiekėjams, darbuotojų atlyginimams, palūkanų mokėjimui atsakovui, eksploatacinėms paslaugoms, medžiagų įsigijimui, apyvartinėms lėšoms ir pan.) vykdyti, bei kreditorinių reikalavimų dengimui taip, kaip numatyta Lentelėje Nr. 9 ir Lentelėje Nr. 10.
  14. Pagal 2014 m. kovo 27 d. duomenis ieškovas buvo skolingas atsakovui 4 967 368,33 LTL negrąžinto kredito ir 19 411,43 LTL nesumokėtų palūkanų (1 t., p. 132-133).
  15. Kasacinis teismas nutarties 26 punkte yra nurodęs, kad: „draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (nagrinėjamu atveju – socialinio draudimo įmokas), o draudėjui, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, nevykdant privalomųjų įmokų, – socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių padalinių teisės priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, palūkanas ir baudas, nurodant kredito įstaigai nurašyti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Taigi, pagal teismų praktiką, teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turi nustatyti aplinkybę, kada susiformavo kiekviena iš ginčijamų prievolių, nes draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo - iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla).
  16. Teismų praktikoje pažymėta, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi, kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).
  17. Kasacinės instancijos teismas, kitoje byloje yra pasisakęs dėl ieškovo nutarties priimti pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą ir Nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą teisinio vertinimo: „Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą; šia nutartimi leido iš UAB „Molesta“ sąskaitų AB DNB banke, a. s. Nr. LT684010045500020214, banke „Swedbank“, AB, a. s. Nr. LT217300010002550487, mokėti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, tarp jų ir privalomąsias įmokas <...> bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlęs UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, leido iš dviejų konkrečių banko sąskaitų mokėti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas. Pareiškėjos naudai iš restruktūrizuojamos įmonės mokamas atlyginimas už restruktūrizavimo metu suteiktą teisinę pagalbą yra einamosios įmokos, todėl laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu priteista pareiškėjai skola susidarė įmonei nemokant ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte apibrėžtų restruktūrizuojamos įmonės įmokų. RUAB „Molesta“ skola pareiškėjai atsirado jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Toks pareiškėjos reikalavimas (dėl einamųjų įmokų skolos išieškojimo) nėra įtraukiamas į restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių sąrašą (pagal ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalį į restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą įrašomi tik tie reikalavimai, kurie atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo). Susidariusios einamųjų įmokų skolos (naujos įmonės prievolės) išieškojimo atidėjimas, iki bus įvykdytas restruktūrizavimo planas arba nutraukta restruktūrizavimo byla, restruktūrizuojamai įmonei sukurtų nepagrįstų privilegijų. Kaip nurodyta nutarties 17 punkte, jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama. ĮRĮ normomis restruktūrizuojamai įmonei suteikta teisė mokėti bet kokius įmonės veiklai užtikrinti reikalingus mokėjimus ir įmokas, t. y. įvykdyti prievoles, kurios atsirado jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi ĮRĮ normomis nevaržoma ir antstolio teisė priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtų einamųjų įmokų ir palūkanų. <...> po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola, kaip ir visos mokėtinos einamosios restruktūrizuojamos įmonės įmokos, turi būti išieškoma bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018). Taigi senieji reikalavimai yra tie, kurie yra atsiradę iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir turi būti įtraukti į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą ir, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas Nutartį, ši Nutartis leido iš ieškovo sąskaitų mokėti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, tarp jų ir privalomąsias įmokas.
  18. Po Nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo 2014 m. sausio 03 d., susidarė 78 950,80 LTL arba 22 865,73 EUR ieškovo įsipareigojimų atsakovui (11001,34+ 9059,93+ 7765,65+ 10354,20+ 20061,27+ 20 708,41 = 78 950,80). Ieškovo yra sumokėta 78 312,24 LTL arba 22 680,79 EUR.
  19. Ieškovo ginčijami trys mokėjimai (2014 m. sausio 17 d., 20014 m. vasario 12 d. ir 2014 m. kovo 26 d.) buvo atlikti po Nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, tačiau iki jos įsiteisėjimo 2014 m. kovo 27 d. (5 t., p. 188).
  20. Po Nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo atsirado atsakovo vienas reikalavimas, kuris buvo ieškovo įvykdytas 2014 m. balandžio 28 d. (5 t., p. 188).
  21. ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimų skirstymą į dvi grupes, kurios vadinamos senosios prievolės ir einamosios įmokos. Senųjų ir einamųjų įsipareigojimų atskirties taškas laike yra teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo diena, t. y. senosios prievolės yra tos, kurios atsirado iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, einamosios įmokos – po šios nutarties priėmimo.
  22. Byloje nagrinėjamu atveju visos ieškovo prievolės atsirado po Nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, todėl jos laikytinos einamosiomis įmokomis (ĮRĮ 8 str. 1 d. 4 p.), o ne senomis skolomis, susidariusiomis iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo.
  23. Ieškovo teigimu Nutartis buvo skubiai vykdytina, todėl galiojo draudimas vykdyti visas prievoles. Šiame sprendime minėta, kad Nutartis leido atlikti einamuosius mokėjimus iš ieškovo sąskaitos, todėl neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Nutartis buvo skubaus vykdymo, t. y. Nutartis leido atlikti mokėjimus tiek nuo jos priėmimo, tiek jau jai įsiteisėjus, jei tai buvo einamosios įmokos.
  24. Kaip minėta, Nutartyje teismas leido iš ieškovo sąskaitų mokėti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, tarp jų ir privalomąsias įmokas, todėl ieškovas galėjo atlikti mokėjimus atsakovui.
  25. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas nepagrįstai skaičiavo palūkanas, nes ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog yra stabdomas delspinigių ir palūkanų skaičiavimas įsiteisėjus nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą.
  26. Ieškovo teigimu teismas turėtų vadovautis precedentu sukurtu Vilniaus miesto apylinkės tesimo e2-3220-994/2017 byloje. Su šiais teiginiais nesutiktina, nes minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl minėtas sprendimas nėra precedentinis šioje byloje ir jame nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios.
  27. ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą stabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas išskyrus ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog restruktūrizavimo plano metmenyse gali būti nurodomi savarankiški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.
  28. Visos šioje byloje atsakovo paskaičiuotos palūkanos, buvo priskaičiuotos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, todėl jų skaičiavimas turėjo būti numatytas restruktūrizavimo metmenyse.
  29. Minėta, kad Restruktūrizavimo metmenų 6.4 punkte ieškovas numatė mokėti atsakovui palūkanas restruktūrizavimo laikotarpiu iki įsiskolinimo padengimo. Ieškovas, ginčydamas atsakovo teisę į palūkanas, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407-157/2016. Su šiais teiginiais nesutiktina. Minėtoje nutartyje teismas nagrinėjo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą ir nustatęs, jog palūkanos, kurių mokėjimas nustatytas metmenyse, mokamos vienam kreditoriui pažeidžia kitų kreditorių interesus, atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Akivaizdu, jog bylų fabulos nesutampa. Šioje byloje nenagrinėjamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą yra įsiteisėjusi ir restruktūrizavimo metmenys buvo vykdomi bent iš dalies. Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti šią metmenų dalį negaliojančia. Pažymėtina, jog remiantis minėta apeliacinio teismo praktika, minėtų restruktūrizavimo metmenų dalies pripažinimas keltų restruktūrizavimo bylos iškėlimo legalumo klausimą. Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. kovo 27 d. nutartyje (1 t., p. 34-43), kuria palikta galioti pirmos instancijos teismo Nutartis nepakeistą, teismas nutartyje yra nurodęs, jog restruktūrizavimo plano metmenys buvo patvirtinti akcininkų susirinkime, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Taigi, ši metmenų dalis nenuginčyta, buvo patvirtinta kreditorių susirinkime, yra galiojanti, todėl šalis įpareigojanti ir nėra pagrindo jomis nesivadovauti.
  30. Atsižvelgiant į tai, jog restruktūrizavimo plano metmenyse buvo ieškovo įsipareigojimas atsakovui mokėti palūkanas restruktūrizavimo laikotarpiu iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte suformuluotas draudimas dėl palūkanų skaičiavimo netaikytinas, bet taikytina ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta išimtis, leidžianti skaičiuoti palūkanas, jei jos ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta tvarka buvo įrašytos į restruktūrizavimo metmenis.
  31. Kartu pažymėtina, jog Restruktūrizavimo plano VI.2 dalyje ieškovas numatė einamųjų palūkanų mokėjimą atsakovui.
  32. Apibendrinant darytinos išvados, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti palūkanas ieškovui kaip einamąsias įmokas nuo Nutarties priėmimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir ieškovas privalėjo bei galėjo mokėti einamąsias įmones, nes tą daryti leido tiek ĮRĮ, tiek Nutartis, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
  33. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

5Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2 662 EUR (2 t., p. 117-118), kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.).
  3. Teismas patyrė 2,90 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

6atmesti ieškinį. Priteisti atsakovui Luminor Bank, AB, (į. k. 112029270) iš ieškovo RUAB „Molesta“ (į. k. 167553831), 2 662 EUR (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du euro) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai