Byla eAS-798-438/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėjimui pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kristroma“ skundas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje ( - )“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.

6Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-419 galiojimą. Nurodė, kad sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas. Ginčijamu sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas sutrumpintas net 6 kartus ir leista jais prekiauti tik dienos metu, todėl pareiškėjas nebegalės konkuruoti su kitomis kavinėmis ir barais, pajamos sumažės 91 proc., nedengs darbuotojų atlyginimų, kitų būtinų išlaidų, veikla bus nuostolinga, neįmanoma, galimas bankrotas. Nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo pareiškėjo grąžinimas į pirminę padėtį bus neįmanomas arba labai apsunkintas, nukentės įmonės darbuotojai, į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

7II.

8Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Kristroma“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

9Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

10Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-419 apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje ( - ), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val.

11Teismas atsižvelgė į pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, kad pareiškėjas minėtu adresu jam priklausančiame bare vykdo viešojo maitinimo veiklą. Pažymėjo, kad minėtą aplinkybę patvirtina prie skundo pridedamos kasos aparato ataskaitos, iš kurių matyti, kad dalį pareiškėjo pajamų sudaro prekyba maisto prekėmis ir tabako gaminiais. Todėl sprendė, kad pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos nurodytu adresu esančiame bare (prekyba maisto patiekalais, tabako gaminiais).

12Teismas nurodė, kad nors prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, kaip teigia pareiškėjas, sudaro didžiąją dalį visų jo pajamų, ir ginčijamu sprendimu apribojus alkoholio prekybą, pajamos iš alkoholio prekybos sumažėtų, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos kavinėje, pvz., vykdyti (plėsti vykdomą) viešojo maitinimo veiklą kitu paros metu. Teismas vertino, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. (leidžiant prekiauti nuo 10 val. iki 14 val.), nesudarys sąlygų visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklą ar atleisti darbuotojus. Be to, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybė visuomet bus pajėgi atlyginti su ginčijamo sprendimo vykdymu galimai susijusią žalą.

13Teismas pastebėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės. Prima facie (lot. k. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo ar nepagrįstumo, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, tačiau nurodė, kad visi pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo sprendimo galimo neteisėtumo bus įvertinti bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo nurodytos LVAT nutartys negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, nes kiekvienu atveju vertinamos tuo metu ir toje konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės.

14Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės pajamas ir išlaidas, finansinius įsipareigojimus, kitus dokumentus, atsižvelgiant į tai, jog įmonės mokamų mokesčių sumažėjimas nėra laikomas prioritetiniu, palyginus su atsakovo siekiu užtikrinti viešąją tvarką, žmonių sveikatą, teismas vertino, kad pareiškėjo prašymo motyvai ir juos pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, kuris nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo intereso pusiausvyrą.

15III.

16Pareiškėjas UAB „Kristroma“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir pareiškėjo UAB „Kristroma“ prašymą tenkinti.

17Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas absoliučiai ignoravo faktą, kad Sprendimas, kurio galiojimą prašoma sustabdyti, yra akivaizdžiai neteisėtas, o skundas prima facie pagrįstas.

18Teigia, jog pareiškėjas išsamiai ir motyvuotai nurodė, kad Sprendimas yra visiškai be motyvų – nėra absoliučiai jokio paaiškinimo, kodėl pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas Sprendimu yra ribojimas nuo 14 val. iki 10 val., ir kodėl pareiškėjui leista prekiauti alkoholiniais gėrimais tik 4 valandas (nuo 10 val. iki 14 val.), kai greta esančiose parduotuvėse alkoholiniais gėrimais prekiaujama iki 22 val.

19Pasak pareiškėjo, teismas neįvertino, kad dėl Sprendimo galiojimo pareiškėjas neturi jokių galimybių vykdyti pelningą veiklą, ir dėl to, jis yra (bus) priverstas nutraukti veiklą arba bankrutuoti, o esant tokiai situacijai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai bus neįmanomas ir jo pažeistos teisės nebus atkurtos.

20Nesutinka su teismo argumentais, kad net ir galiojant atsakovo sprendimui, pareiškėjas gali dirbti pelningai. Pažymi, kad Sprendimu pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo sutrumpintas net 6 kartus ir dėl to pareiškėjo mėnesinės pajamos sumažėja daugiau kaip 91 proc. bei sudaro ne daugiau kaip 1612,20 Eur. Teigia, jog realiai pareiškėjo pajamos sumažėja dar daugiau, kadangi maistas pareiškėjo bare įprastai yra perkamas tik kartu su alkoholiniais gėrimais. Be to, pareiškėjas turėjo 14 darbuotojų, kuriems mokėjo vidutinį 326,67 Eur atlyginimą, kas per mėnesį sudarė 4 573,38 Eur, o po Sprendimo priėmimo pareiškėjo gaunamos pajamos nedengia net darbuotojų atlyginimų. Taip pat pažymi, kad vidutiniškai kiekvieną mėnesį pareiškėjas mokėjo daugiau nei po 1 600 Eur VSD įmokų, kurių po Sprendimo priėmimo pareiškėjo gaunamos pajamos taip pat nepadengia. Pabrėžia, kad pareiškėjo pajamų sumažėjimas yra esminis ir turi lemiamą reikšmę, sprendžiant klausimą dėl veiklos tęstinumo bei galimo bankroto.

21Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl Sprendimo priėmimo jis jau buvo priverstas atleisti net 10 darbuotojų – iki Sprendimo priėmimo pas pareiškėją dirbo 14 darbuotojų, o šiuo metu tik 4 (Žr. , http://rekvizitai.vz.lt/imone/kristroma/darbuotoju-skaicius/). Taip pat išaugo pareiškėjo skolos, įskaitant ir socialinio draudimo skolą (Žr., http://rekvizitai.vz.lt/imone/kristroma/skolos-sodrai/).

22Pažymi, kad aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus teismas atmetė be jokio objektyvaus pagrindimo, nepaneigdamas tokių skaičiavimų teisingumo.

23Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų tinkamai neįvertino ir į juos neatsižvelgė, nors pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį privalėjo tą padaryti, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta, o pareiškėjo prašymas patenkintas.

24Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika analogiškose bylose (2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-208/2014, 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-182/2014) ir nurodo, kad teismas spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turėjo į jas atsižvelgti ir priimti pareiškėjui palankų sprendimą.

25Taip pat atkreipia dėmesį į LVAT 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-111/2014 ir 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-121/2014, kuriose buvo paliktos galioti pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis buvo patenkinti prašymai taikyti identiškas reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti tokie patys sprendimai kitų subjektų atžvilgiu.

26Teismas negalėjo nukrypti nuo jau suformuotos praktikos ir turėjo užtikrinti principą, kad vienodos bylos būtų sprendžiamos vienodai, tačiau šioje byloje teismas pasielgė priešingai, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.

27Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, kaip neteisėta, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkintas.

28Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

29Atsakovas sutinka su pirmosio instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis, ir mano, kad teismas visiškai pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodė, kad nėra prima facie (lot. k. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto neteisėtumo ar nepagrįstumo, nes skundžiamame sprendime yra nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenis, kuriais remtasi. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šančių seniūnijos pateiktą informaciją bei vadovavosi teisės aktais. Pažymėjo, kad prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėmis, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Kauno miesto savivaldybės taryba negali ir neturi teisės rizikuoti žmonių saugumu, priešingai, turi pareigą rūpintis gyventojų sveikata ir socialine gerove, užtikrinti saugią aplinką ir šią pareigą vykdo.

30Pažymi, kad šiuo atveju tiek policijos komisariato pateikta medžiaga apie prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, ir pardavimo vietų prieigose užfiksuoti nusižengimai, trikdantys viešąją rimtį ir tvarką, ir turintys tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui, tiek seniūnijos ir gyventojų pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sudarė teisėtą pagrindą Kauno miesto savivaldybės tarybai priimti ginčijamą sprendimą.

31Atsakovo teigimu, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Atsižvelgia į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose ir pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog jo pelningumas sumažėjo, dėl ko pareiškėjas sprendimo priėmimo metu buvo priverstas atleisti net dešimt darbuotojų iš keturiolikos, tačiau šie duomenys yra visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, t. y. rašytiniais įrodymais, kurie turėtų tiesiogines sąsajas su ginčijamo sprendimo priėmimu ir darbuotojų atleidimu. Kauno miesto savivaldybės nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir byloje esančius duomenis, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes byloje nėra duomenų, sudarančių pakankama pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

32Kauno miesto savivaldybės nuomone, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., bendrovės bankroto tikimybė) nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais ir subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis.

33Atsakovas dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, nurodo, kad skundo reikalavimų, susijusių su skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Šiuo atveju skiriasi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytos bylos faktinės aplinkybės, todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus šioje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją.

34Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nėra apribojama pareiškėjo jokia kita veikla, darbo laikas ar pan., todėl argumentas, kad vien dėl alkoholio pardavimo licencijos laiko ribojimo gali tekti atleisti darbuotojų kaip tik patvirtina, kad pareiškėjo įmonė alkoholio prekybos vietose užsiima faktiškai ne maisto ruošimo, maitinimo įstaigos veikla, bet iš esmės vykdo alkoholinių gėrimų prekybą ištisą parą.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

38Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

39Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

40Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

41Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį.

42Taigi šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

43Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančiame bare ( - )“ galiojimas, kuriuo pareiškėjui UAB „Kristroma“ priklausančioje prekybos vietoje buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val.

44Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, taip pat skundžiamas Sprendimas prima facie yra neteisėtas, jame nenurodyti motyvai, kuriais remiantis priimtas Sprendimas.

45Iš bylos duomenų matyti, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ginčo adresu taip pat vykdo viešojo maitinimo veiklą, prekiauja tabako gaminiais, be to, ginčijamu sprendimu mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nebuvo apribotas nuo 10 val. iki 14 val. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. sudarys sąlygas nutraukti pareiškėjo prekybos vietos veiklą ir pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti. Pareiškėjo pateikti duomenys apie jo dalį pajamų, gautų iš prekybos alkoholiniais gėrimais, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016, 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017). Nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, būdamas viešojo maitinimo paslaugas teikiančiu, tabako gaminiais bei nuo 10 val. iki 14 val. alkoholiu galinčiu prekiauti juridiniu asmeniu, turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimto sprendimo pasekmes įmonei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

46Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl kitose analogiško pobūdžio bylose priimtų nutarčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, be to, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovas, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus šioje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją. Pažymėtina, kad vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio klausimus, reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje AS-810-146/2016, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).

47Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ atskirąjį skundą atmesti.

50Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėjimui pareiškėjo... 6. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 7. II.... 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi... 9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba... 11. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, kad... 12. Teismas nurodė, kad nors prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, kaip... 13. Teismas pastebėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių... 14. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie įmonės pajamas ir išlaidas,... 15. III.... 16. Pareiškėjas UAB „Kristroma“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 17. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo... 18. Teigia, jog pareiškėjas išsamiai ir motyvuotai nurodė, kad Sprendimas yra... 19. Pasak pareiškėjo, teismas neįvertino, kad dėl Sprendimo galiojimo... 20. Nesutinka su teismo argumentais, kad net ir galiojant atsakovo sprendimui,... 21. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl Sprendimo priėmimo jis jau buvo priverstas... 22. Pažymi, kad aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus... 23. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių... 24. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)... 25. Taip pat atkreipia dėmesį į LVAT 2014 m. sausio 29 d. nutartį... 26. Teismas negalėjo nukrypti nuo jau suformuotos praktikos ir turėjo užtikrinti... 27. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies taikymo... 28. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo... 29. Atsakovas sutinka su pirmosio instancijos teismo argumentais ir padarytomis... 30. Pažymi, kad šiuo atveju tiek policijos komisariato pateikta medžiaga apie... 31. Atsakovo teigimu, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 32. Kauno miesto savivaldybės nuomone, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl... 33. Atsakovas dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų, jog... 34. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos... 38. Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 40. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d.... 42. Taigi šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo... 43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Kauno... 44. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo,... 45. Iš bylos duomenų matyti, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos... 46. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl... 47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ atskirąjį... 50. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį... 51. Nutartis neskundžiama....