Byla 2A-192/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4883-560/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. G..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas, žuvus apdraustajam, išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į atsakingo už žalą asmens draudiką.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 152 107,87 Lt dydžio žalos atlyginimą. Nurodė, jog 2008 m. vasario 20 d. eismo įvykio metu žuvo J. R.. Įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SDR-147 pripažintas draudiminiu įvykiu. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 11, 26 ir 27 straipsniais bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai) 75 ir 85 punktais, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - VSDPĮ) 34 - 36 straipsniais bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, žuvusiojo našlei A. A. R. buvo išmokėta 141 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Taip pat jai dar paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir našlės pensija, kurių už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2011m. kovo 31 d. (periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus – iki 2011 m. vasario 28 d.) išmokėta 7‘362,01 Lt. Kaltu dėl minėto eismo įvykio Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažintas A. G.. Įvykio kaltininko A. G. civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) buvo apdrausta draudimo bendrovėje „If draudimas“, kuris buvo reorganizuotas į If‘ P &C Insurance AS. Pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį ir Nuostatų 117 punktą, nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis numato, kad asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis nurodo, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį, o 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę. Todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė ją atlyginti. CK 6.280 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 1 d., 3 d.). Todėl ieškovas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas žuvusiojo našlei, įgyja regreso teisę dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų iš If P&C Insurance AS.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi Nr. 3K-3-400/2007, 2012 m. spalio 10 d. nutartimi Nr. 3K-3-70/2012, Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu, pažymėjo, kad ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo visą išmokėtą socialinio draudimo išmokų sumą, turi pareigą pateikti įrodymus (CPK 178 str.), patvirtinančius, kad žuvusiojo sutuoktinė, kuriai buvo išmokėtos 152 107,87 Lt išmokos, patyrė tokią turtinę žalą. Konstatavo, kad ieškovas regresinį reikalavimą grindė tik aplinkybėmis, susijusiomis su valstybinio socialinio draudimo išmokos paskyrimo pagrindais, jos apskaičiavimu bei išmokėjimo faktu. Reikalavimo atlyginti 152 107,87 Lt turtinę žalą remiantis tuo pagrindu, kad atitinkamo dydžio turtinę žalą dėl draudiminio įvykio patyrė žuvusiojo žmona, ieškovas nereiškė, atitinkamų aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl ieškovo pareikštas ieškinys pripažintas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012m. gruodžio 27 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti. Nurodo tokius argumentus.

101. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012), subrogacija yra restitucinio pobūdžio. Todėl apeliantas, kompensavęs nukentėjusiajam asmeniui žalą, perima nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėjo socialinio draudimo išmokų.

112. Išmokų dydžiui pagrįsti ieškinyje išdėstyti visi socialinio draudimo išmokų paskyrimo pagrindai, jų apskaičiavimas bei išmokėjimo faktas.

123. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog Rudaičiai vedė bendrą ūkį, jų pajamos buvo bendros. Todėl po sutuoktinio žūties našle likusi A. A. R. neteko dalies pragyvenimo šaltinio, kurį sudarė sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei senatvės pensija, o išmokėtos kaip našlės pensija ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus sumos tik iš dalies padengė susidariusį skirtumą tarp gautų pajamų iki įvykio ir po jo. Paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus nekompensavo našlės visos patirtos turtinės žalos po vyro žūties - gaunamos socialinio draudimo išmokos per mėnesį sudaro tik 1/3 vyro per mėnesį gautų draudžiamųjų pajamų. Be to, žuvęs buvo dirbantis pensininkas, t.y. be darbo užmokesčio gavo ir senatvės pensiją.

134. Vienkartinė draudimo išmoka nėra valstybės parama, o negautų pajamų dėl darbuotojo žūties kompensavimas. Todėl 141 400 Lt dydžio vienkartinė išmoka turi būti vertinama kaip sutuoktinės negautos pajamos.

14Atsakovas „If P&C AS” atsiliepimu apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą tokiais argumentais.

151. Apeliantas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas teisės aktų nustatyta tvarka, įgyja regreso teisę į atsakovą kaip draudiką tokio dydžio, kiek trečiojo asmens kaip apdraustojo kaltais veiksmais buvo padaryta žalos.

162. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi, nes skiriasi bylos aplinkybės - nagrinėjamoje byloje išmokėta vienkartinė ir periodinė išmoka žuvus asmeniui, o minimoje kasacinio teismo nutartyje tik ligos pašalpa. Be to, joje nesiremiama teisiškai privalomu Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu.

173. Apelianto atlikti socialinio draudimo išmokos skaičiavimai teisės aktų nustatyta tvarka, visiškai neįrodo paskirtos išmokos, mirus apdraustajam, kompensavimo dėl eismo įvykio patirtos žalos. Ši žala turi būti vertinama ne socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, bet TPVCAPDĮ nustatyta tvarka ir kituose susijusiuose teisės aktuose, kurie yra taikomi nustatant eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos atlyginimą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Ieškovas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė iš atsakingo už žalą asmens draudiko priteisti išmokas, kurias jis žuvusiojo našlei A. A. R. išmokėjo pagal NADPLSDĮ nuostatas: periodines draudimo išmokas ir vienkartinę draudimo išmoką (NADPLSDĮ 11 str. 2, 3 d. d., 26, 27 str.). Byloje nustatyta, kad buvo išmokėta 141 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, taip pat periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Be to, prašoma priteisti našlių pensiją, išmokėtą A. A. R. pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) nuostatas. Išmokėtų periodinių draudimo išmokų ir našlės pensijos suma už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra 10 707,87 Lt. Dėl išmokų apskaičiavimo teisingumo byloje ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantas su tuo nesutinka.

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.), o pagal šio straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Šiuo atveju prašoma priteisti periodines draudimo išmokas ir vienkartinę draudimo išmoką, išmokėtas pagal NADPLSDĮ nuostatas.

23NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą).

24Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakingo už žalą asmens draudikui. Pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Taigi, specialiame įstatyme nustatyta, kad draudimo kompanijos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turėtų atlyginti (o VSDFV - reikalauti) tokią žalą, kokią atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų mokėti pareiškusiems reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims būtent pagal TPVCAPDĮ nuostatas. Be to, ir pagal CK nuostatas trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, (t.y. VSDFV, perėmusiai nukentėjusiųjų reikalavimo teisę) negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.).

25 Dėl periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos

26Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala laikoma per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

27Minėta, kad NADPLSDĮ paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams, taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Kasacinis teismas yra sprendęs, jog „apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro NADPLSDĮ, Valstybinio socialinio draudimo (VSD), VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą. Vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas per se nėra pagrindas išvadai, kad tai neatlygintina žala. Nagrinėjamos bylos atveju socialinio draudimo išmokos ir pensija paskirtos dėl apdraustojo sveikatos sužalojimo. Viena išmoka skirta padengti negautas pajamas, kita – kito pobūdžio išlaidas ir nuostolius. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

28Tokiu atveju, nors toje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo išmokų asmens sveikatos sužalojimo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų logiškai paaiškinamo pagrindo kitaip – ne kaip žalos atlyginimą - traktuoti periodines draudimo išmokas ir asmens gyvybės atėmimo atveju. Pažymėtina ir tai, kad periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia daryti išvadą, jog minėtos išmokos yra skirtos būtent žalos kompensavimui. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui nepriteistos jo išmokėtos periodinės draudimo išmokos pagal NADPLSDĮ 11 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį bei našlių pensija pagal VSDPĮ.

29 Dėl vienkartinės draudimo išmokos (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų)

30Minėta, kad ieškovas prašo priteisti taip pat vienkartinę draudimo išmoką, išmokėtą pagal NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas netenkino ir šio reikalavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti šį reikalavimą nagrinėjamu atveju iš tikrųjų nebuvo pakankamo pagrindo.

31Konstitucinis Teismas savo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

32Taigi, pagal minėtą išaiškinimą socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – ieškovas) gali reikalauti tos išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies, kuria atlyginama (dengiama) turtinė žala, padaryta apdraustajam (apdraustajam žuvus - jo šeimos nariams): jei padaryta turtinė žala viršija ar yra lygi išmokėtoms draudimo išmokoms, tokiu atveju socialinio draudimo įstaigos turėtų teisę reikalauti visų draudimo išmokų iš atsakingo už žalos kilimą asmens (jo draudiko), o jei padaryta turtinė žala yra mažesnė už draudimo išmokas – atitinkamos draudimo išmokos dalies.

33NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta kaip apskaičiuojama ir kam išmokama ši draudimo išmoka – ji yra lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį ir lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantys studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Taigi, ši vienkartinė draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į vien tik valstybės nustatomą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t.y. jos dydis nepriklauso nuo konkrečios situacijos nei dėl mirusiojo (ne)gautų pajamų fakto ir dydžio, nei dėl jokių kitų aplinkybių. Be to, ji mokama ir ją gali gauti ne tik TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos negautų pajamų pavidalu atlyginimą pagal TPVCAPDĮ, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad, minėta, NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma šio įstatymo paskirtis yra kompensuoti negautas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ji atlieka tokio pobūdžio - žalos negautų pajamų forma atlyginimo - funkciją. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, jog „...nors NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarastas pajamas, ir nustatyta tam tikra metodika vienkartinės laidojimo pašalpos (taip anksčiau įstatyme buvo įvardijama aptariama vienkartinė draudimo išmoka) dydžiui apskaičiuoti, tai nepaneigia šio valstybės socialinę politiką įgyvendinančio įstatymo specifinio statuso ir paskirties, lemiančių išvadą, kad sprendžiant dėl regreso teisės apimties turi būti vadovaujamasi ne NADPLSDĮ, bet CK įtvirtintomis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013). Taigi, teisminėje praktikoje faktiškai pripažįstama, kad pagal NADPLSDĮ išmokamos vienkartinės draudimo išmokos paskirtis gali būti ne vien padarytos žalos atlyginimas, bet ir socialinė - tuo atveju, jeigu patirtą turtinę žalą realiai atlygina vien tik jau dalis vienkartinės draudimo išmokos, kita šios išmokos dalis iš esmės atlieka socialinę funkciją. Tokiu būdu vienkartinė draudimo išmoka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kitos valstybinio socialinio draudimo įstaigų išmokėtos išmokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitą, nesusijusią su negautomis pajamomis, t.y. tiesioginę turtinę žalą, kurią nukentėjusiems asmenims atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų atlyginti pagal TPVCAPDĮ nuostatas (pavyzdžiui, laidojimo, sugadinto turto remonto ir pan. išlaidas) ir tuo atveju socialinio draudimo įstaiga turėtų teisę reikalauti ją tokioje apimtyje susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens draudiko (CK 6. 290 str.). Pažymėtina, kad jokių išmokų, kurios viršija padarytą žalą, iš atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) reikalauti pagal TPVCAPDĮ nuostatas negalėtų ir nukentėjęs asmuo, jei jis tiesiogiai pats reikalautų žalos atlyginimo. Todėl tai taikytina ir šiuo atveju ieškinį reiškiančiam ieškovui (CK 6.113 str.). Be to, ir atgręžtinio reikalavimo teisė yra įgyjama ne į visą išmokėtą, o į tokio dydžio sumą, kuria atlyginama žala (CK 6.280 str.).

34Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje žuvusiosios šeimos nariai buvo pareiškę apeliantui civilinius ieškinius. Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, ieškinys turtinių žalos atlyginimo reikalavimų dalyje (11 084,66 Lt ) toje byloje buvo patenkintas, žala priteista iš kalto dėl eismo įvykio asmens draudiko – atsakovo nagrinėjamoje byloje ( b.l. 19-23). Apie kitokio dydžio padarytą ir atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) neatlygintą negautų pajamų pavidalu ar kitokią turtinę žalą byloje įrodymų nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius, jog vienkartine draudimo išmoka (jos dalimi) buvo atlyginama žala, yra pagrindas vertinti jos išmokėjimą kaip valstybės socialinės politikos realizavimą (Konstitucijos 52 straipsnis).

35Remiantis aukščiau išdėstytu skundžiamas sprendimas iš dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinant iš dalies, priteisti apeliantui iš atsakovo 10 707,87 Lt išmokėtų periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Taip pat, ieškinį tenkinant 7 proc., atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 96 str. 1 d.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.

38Ieškinį tenkinti iš dalies.

39Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui 10‘707,87 Lt iš atsakovo If P&C Insurance AS.

40Kitą sprendimo dalį, kuria atmesta likusi ieškinio dalis, palikti nepakeistą.

41Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS į valstybės biudžetą 321,24 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus į valstybė biudžetą – 45,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme.

42Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS į valstybės biudžetą 321,24 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas, žuvus apdraustajam, išmokėjusios... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 152 107,87 Lt dydžio žalos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius... 10. 1. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio... 11. 2. Išmokų dydžiui pagrįsti ieškinyje išdėstyti visi socialinio draudimo... 12. 3. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog... 13. 4. Vienkartinė draudimo išmoka nėra valstybės parama, o negautų pajamų... 14. Atsakovas „If P&C AS” atsiliepimu apelianto skundą atmesti ir palikti... 15. 1. Apeliantas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas teisės aktų... 16. 2. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m.... 17. 3. Apelianto atlikti socialinio draudimo išmokos skaičiavimai teisės aktų... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Ieškovas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė iš atsakingo... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos... 23. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio įstatymo paskirtis yra... 24. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakingo už žalą asmens... 25. Dėl periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos... 26. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala laikoma per eismo... 27. Minėta, kad NADPLSDĮ paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių... 28. Tokiu atveju, nors toje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas... 29. Dėl vienkartinės draudimo išmokos (100 dydžių einamųjų metų... 30. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti taip pat vienkartinę draudimo... 31. Konstitucinis Teismas savo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs,... 32. Taigi, pagal minėtą išaiškinimą socialinio draudimo įstaigos... 33. NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta kaip apskaičiuojama ir kam... 34. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje žuvusiosios šeimos nariai buvo... 35. Remiantis aukščiau išdėstytu skundžiamas sprendimas iš dalies naikintinas... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 37. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą iš dalies... 38. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 39. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus... 40. Kitą sprendimo dalį, kuria atmesta likusi ieškinio dalis, palikti... 41. Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS į valstybės biudžetą 321,24... 42. Priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS į valstybės biudžetą 321,24...