Byla 3K-3-400/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. S., A. S. ir I. S. ieškinį atsakovams A. B. ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškovių pusėje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovams A. B., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovės 2005 m. gegužės 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2003 m. sausio 24 d. įvykusios avarijos metu žuvo ieškovių tėvas ir vyras L. S., o nepilnametė duktė A. S. ir jos draugė A. K. buvo sužalotos. Už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 13.2 ir 14.1 punktų reikalavimų pažeidimą nuteistas atsakovas A. B. UADB „ERGO Lietuva“ apdraudė jo civilinę atsakomybę 30 000 Lt žalos asmeniui bei antra tiek turtui, todėl dėl šios reikalavimų dalies draudėjo ir draudiko prievolė yra solidari. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo nepilnametės A. S. ir I. S. prarado po 334,90 Lt per mėnesį pajamų. Atsižvelgiant į VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV Vilniaus skyriaus 6–ojo pensijų skyriaus mergaitėms mokamas periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, našlaičių pensijas, turtinė žala, skaičiuojant iki jųdviejų pilnametystės, yra 32 131,09 Lt. UADB „ERGO Lietuva“ iš 30 000 Lt draudimo sumos asmeniui išmokėjo 3537,18 Lt, todėl kita dalis turi būti paskirstyta A. S. ir I. S. proporcingai neviršijant likusios sumos, o perviršis priteisiamas iš tiesioginio įvykio kaltininko. Ieškovės, prašydamos priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad eismo įvykio metu A. S. buvo sulaužytas žandikaulis. Po operacijos žande liko du randai, dėl kurių ji patiria diskomfortą, gėdijasi jų, negali jaustis visaverte bendraudama su bendraamžiais. Ateityje jos laukia papildoma plastinė veido operacija. Žinią apie tėvo žūtį lydėjo nepaprastai stiprūs abiejų mergaičių dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, labai smuko mokymosi pažangumas. Dėl vyro mirties stresą taip pat patyrė ir ieškovė V. S., sugriuvo jos asmeninis gyvenimas, žlugo šeimos planai, ji viena pati turi rūpintis dukterų auklėjimu. Ieškovės, remdamos CK 6.250, 6.254, 6.263, 6.284, 6.288, 6.290 straipsniais, prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. S. 8 785,66 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą ir įpareigoti šią žalą atlyginti atsakovą UADB „ERGO Lietuva“; 2) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei I. S. 17677,16 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą ir įpareigoti šią žalą atlyginti atsakovą UADB „ERGO Lietuva“; 3) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. S. 1882,07 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei I. S. 3786,82 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovėms A. S. ir I. S. po 100 000 Lt; V. S. – 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad išmokėjo ieškovei V. S. 88 600 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, o nuo 2003 m. sausio 25 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ieškovėms A. S. ir I. S. – po 3266,43 Lt periodinių draudimo išmokų. Iš viso VSDFV Panevėžio skyrius, išmokėjęs žuvusiojo L. S. šeimai 95 132,86 Lt, patyrė nurodyto dydžio žalą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala fondui, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į žalos dydį, o draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Trečiasis asmuo prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir UADB „ERGO Lietuva“ 95 132,86 Lt nuostolių atlyginimo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu tenkino ieškovių V. S., A. S., I. S. ieškinio reikalavimus iš dalies, trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovei A. S. 7819,18 Lt turtinei žalai atlyginti, I. S. – 15 117,08 Lt turtinei žalai atlyginti, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 3127,67 Lt nuostoliams atlyginti; iš atsakovo A. B. priteisė ieškovei A. S. 2831,53 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei I. S. – 5964,15 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei V. S. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 92 005,19 Lt nuostoliams atlyginti; kitus ieškovių reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės A. S. ir I. S. turėjo teisę gauti po 333,43 Lt per mėnesį išlaikymą iš tėvo; žuvus tėvui ieškovėms nuo 2003 m. sausio 25 d. iki pilnametystės buvo padaryta turtinė žala, kurią teismas apskaičiavo atėmęs iki 2006 m. kovo 31 d. išmokėtas ir ateityje mokėtinas periodines draudimo išmokas ir našlaičių pensijas, iš viso A. S. – 10 650,71 Lt, I. S. – 21 081,23 Lt. Teismas nurodė, kad draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga kyla ribota draudiko (socialinio draudimo įstaigų) atsakomybė, todėl žalos dalį, kurios nukentėjusiesiems nepadengia draudiko mokamas atlyginimas (periodinės draudimo išmokos), turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius išmokėjo ieškovei V. S. 88 600 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, o ieškovėms A. S. ir I. S. paskyrė iki jų pilnametystės periodines draudimo išmokas, nuo 2003 m. sausio 25 d. iki 2006 m. kovo 31 d. joms išmokėjo po 3266,43 Lt periodinių draudimo išmokų. Teismas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyrius turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 95 132,86 Lt žalą, nes socialinio draudimo įmokas už žuvusįjį L. S. mokėjo jo darbdavys, o ne dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas A. B. Teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismas, 2004 m. spalio 16 d. nutartimi atmetęs V. S. civilinį ieškinį A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo, baudžiamojoje byloje nagrinėjo tik BPK ir CK santykį, o klausimas, ar nukentėjusiajai priklauso neturtinės žalos reikalavimo teisė materialios teisės prasme, liko neišspręstas, todėl pripažino, kad, nesant prejudicinę reikšmę turinčio fakto CPK 182 straipsnio 3 punkte, ieškovė V. S. turėjo teisę reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad, žuvus apdraustajam, likusiems gyviems šeimos nariams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala; prarastos apdrausto asmens pajamos yra suprantamos kaip turtinė žala, periodinė draudimo išmoka yra dalinis turtinės žalos atlyginimas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas pažymėjo, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį vienkartinė laidojimo pašalpa yra skiriama visiems velionio šeimos nariams, nepaisant pastarųjų amžiaus ir (ar) darbingumo, todėl ši pašalpa skiriama ir neturtinei žalai atlyginti. VSDFV Panevėžio skyrius skyrė ir išmokėjo vienkartinę laidojimo pašalpą ne vienai ieškovei V. S., o visoms ieškovėms. Teismas, atsižvelgęs į žalos pasekmes, atsakovo A. B. kaltės formą, jo turtinę padėtį ir elgesį po žalos atsiradimo, atlygintinos turtinės žalos dydį ieškovėms ir trečiajam asmeniui, neturtinę žalą įvertino 60 000 Lt, kiekvienai iš ieškovių po 20 000 Lt. Teismas VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimo teisę padalijo draudikui UADB „ERGO Lietuva“ ir draudėjui A. B. priklausomai nuo konkrečios periodinių draudimo išmokų išmokėjimo ieškovėms datos; priteisė šalims likusį neišnaudotą draudimo įmonės atlygintinos žalos asmeniui limitą 26 063,93 Lt ieškovėms ir VSDFV Panevėžio skyriui, likusią draudiko neatlygintą A. S., I. S. ir VSDFV Panevėžio skyriaus nuostolių dalį priteisė iš atsakovo A. B.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių V. S., A. S., I. S. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus, 2007 m. vasario 26 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovėms priteistinos žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovėms buvo išmokėtos socialinio draudimo išmokos (periodinės draudimo išmokos ir vienkartinė laidojimo pašalpa) ir šiomis sumomis sumažino iš atsakovų priteistinos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, nes pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ši materialinės teisės norma neturtinės žalos neišskiria, t. y. nenurodyta, kad socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos tik į atlygintinos turtinės žalos dydį. Kolegija, vertindama ieškovėms išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos dydį, nurodė, kad, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą šios pašalpos dydį, ši gerokai viršija realias žuvusiojo laidojimo išlaidas, kitokios šios pašalpos paskirties įstatyme neįtvirtinta, todėl negali būti vertinama kaip vien tik laidojimo išlaidų atlyginimas. Be to, CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija konstatavo, kad vienkartinė laidojimo pašalpa, išmokama Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 31 straipsnio pagrindu, skiriama ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau ieškovėms išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos negalima vertinti kaip visiško joms padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovėms atlygintinos turtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į joms išmokėtas periodines socialinio draudimo išmokas ir jų dydžiu sumažino ieškovėms iš atsakovo priteistiną turtinę žalą. Kolegija, aiškindama CK 6.284 straipsnio 2 dalį, sutiko su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu žalos dydžiu, nurodė, kad skaičiuojant žalos atlyginimą netekus maitintojo, įstatymo nereikalaujama būtinai nustatyti, kokią žuvusiojo pajamų dalį asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, faktiškai gavo, bet pakanka nustatyti, kokią tokių pajamų dalį jie turėjo teisę gauti. Kolegija, pasisakydama dėl CK 6.290 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodė, kad draudiminio įvykio metu galiojusi nurodyta CK norma, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostata, Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų 67 punktas suteikė teisę, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, išmokėjusiam žuvusiojo L. S. šeimai socialinio draudimo išmokas, regreso tvarka išreikalauti išmokėtas išmokas iš žalą padariusio asmens. Be to, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, atmetė nukentėjusiosios V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo teisę reikšti tokį reikalavimą civilinio proceso tvarka, nes ieškinio teisinis pagrindas šioje civilinėje byloje buvo nurodytos žalos atsiradimo metu galiojusios CK normos (CK 6.250, 6.284 straipsniai), nustatančios teisę į neturtinės žalos atlyginimą gyvybės atėmimo atveju. Kolegija, nustačiusi, kad ieškovės patyrė neturtinę žalą netekus artimo žmogaus, ieškovei A. S. autoavarijos metu buvo sužalota sveikata, pažymėjo, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Kolegija, nustačiusi, kad atsakovas žalą padarė dėl neatsargumo, įvertinusi jo turtinę padėtį, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydžiu bei tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovėms išmokėtą 88 600 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, kuri iš dalies padengė ir neturtinę žalą.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą esmė

11Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties dalis, kuriomis iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas ieškovėms ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovių V. S., A. S. ir I. S. reikalavimus atsakovui atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121.

13Bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė ieškovės V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos iš atsakovo A. B. priteisimo. Ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kuriame procese – baudžiamajame ar civiliniame – ji reikalaus atlyginti neturtinę žalą. Ieškovei pateikus ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir teismui jo netenkinus, pagal BPK 112 straipsnio 4 dalį ji neteko teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismai neturėjo pagrindo tenkinti šios ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos iš atsakovo A. B. priteisimo.

142.

15Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino CK 6.290 straipsnio 1 dalį, pagal kurią socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad vienkartinė laidojimo pašalpa skiriama ir neturtinei žalai atlyginti. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, tačiau pirmosios instancijos teismas iš atlygintinos neturtinės ir turtinės žalos dydžio neatėmė išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos, nors sprendime nurodė, kad vienkartinė laidojimo pašalpa skirta atlyginti ieškovėms patirtą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas iš atlygintinos ieškovėms žalos dydžio atėmė tik dalį ieškovėms išmokėtų draudimo išmokų (išmokėtas ir ateityje mokėtinas periodines draudimo išmokas, našlaičių pensijas), tačiau neatėmė vienkartinės laidojimo pašalpos. Dėl to, kasatoriaus teigimu, įskaičiavus į ieškovėms priteistos žalos dydį vienkartinę laidojimo pašalpą, teismai turėjo konstatuoti, kad žala ieškovėms yra atlyginta.

16Atsiliepimu į atsakovo A. B. kasacinį skundą atsakovas UADB ,,ERGO Lietuva“ prašo teismo įvertinti kasaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir, nustačius teisinius pagrindus, priimti atitinkamą sprendimą. Jis nurodo, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Nusikaltimo metu galiojusiame Baudžiamojo proceso kodekse nebuvus teisinio pagrindo priteisti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, buvo sudarytos prielaidos pažeisti asmens teises, todėl Civiliniame kodekse įtvirtinus tobulesnį pažeistų teisių gynimo būdą, kaip atskirą teisinį reguliavimą žalos atlyginimo bylose, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nepripažino ieškovių pareikštų reikalavimų baudžiamojoje byloje tapačiais su reikalavimais, pareikštais civilinio proceso tvarka. Atsakovo UADB ,,ERGO Lietuva“ manymu, remiantis teismų praktika dėl CK 6.290 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, atsižvelgiant į pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos prigimtį, ją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga neįgyja regreso teisės dėl trečiojo asmens veikimo ar neveikimo.

17Atsiliepimu į atsakovo A. B. kasacinį skundą ieškovės prašo teismo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jos nurodo, kad BPK 112 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su 113 ir 115 straipsniais, reglamentuojančiais civilinio ieškinio nagrinėjimo procedūrą. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 6 d. nutartyje nagrinėjo bylą baudžiamojo proceso tvarka, iš esmės nesprendė ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo. Ieškovė V. S. reiškė teisme ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kitu (CK 6.250, 6.284 straipsnių) pagrindu, todėl reikalavimai baudžiamojoje byloje ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra tapatūs. Ieškovių manymu, bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.290 straipsnio 1 dalį, teisingai pripažino, kad ieškovėms trečiojo asmens išmokėtą vienkartinę pašalpą negalima pripažinti visišku joms padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Gramatinis–lingvistinis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nurodyto įstatymo pagrindu nekompensuojama neturtinė žala.

18Atsiliepimu į atsakovo A. B. kasacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo teismo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Jis nurodo, kad bylą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjęs teismas pripažino nepagrįstu ieškovės V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne nepagrįstą apskritai, todėl ieškovės civilinio proceso tvarka pareikštas ieškinys buvo tenkintas pagrįstai. Bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK 6.290 straipsnio 1 dalį, pagrįstai pripažino, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

20Ieškovių vyras ir tėvas L. S., 2003 m. sausio 24 d. vykdamas tarnybiniu automobiliu į darbą, susidūrė su į priešingos krypties eismui skirtą kelio juostą išvažiavusiu atsakovo A. B. vairuojamu automobiliu. Dėl daugybinių liemens sužalojimų L. S. žuvo, kartu su ja važiavusiai jo dukteriai A. S. buvo sutrenktos smegenys, lūžo žandikaulis, būtina plastinė operacija, diagnozuota kairės šlaunies fibroma, dėl traumos atleista nuo fizinio lavinimo pamokų. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pripažino atsakovą A. B. kaltu padarius BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikaltimą. Įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius išmokėjo ieškovėms 100 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą; A. S. ir I. S. iki pilnametystės paskirtos periodinės draudimo išmokos, o VSDFV Vilniaus skyriaus 6–asis pensijų skyrius ieškovėms moka atitinkamai našlės ir našlaičių pensijas.

21V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250, 6.263, 6.290 straipsnius, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

23Dėl ieškovių teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad neturtinė žala ieškovėms buvo padaryta autoavarijos metu dėl trečiojo asmens kaltų veiksmų žuvus V. S. sutuoktiniui, A. S. ir I. S. tėvui, todėl ieškovėms pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turi būti atlyginta neturtinė žala. Bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad, nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, atmetė nukentėjusiosios V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės turėjo teisę reikšti tokį reikalavimą civilinio proceso tvarka, nes ieškinio teisinis pagrindas šioje civilinėje byloje buvo nurodytos žalos atsiradimo metu galiojusios CK normos (CK 6.250, 6.284 straipsniai), nustatančios teisę į neturtinės žalos atlyginimą gyvybės atėmimo atveju. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad baudžiamojoje byloje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250, 6.284 straipsnių pagrindu nebuvo išnagrinėtas, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apelianto argumentą, jog, ieškovei V. S. pateikus ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir teismui jo netenkinus, pagal BPK 112 straipsnio 4 dalį ši neteko teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka.

24Dėl vienkartine laidojimo pašalpa atlyginamos žalos. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių. Taigi nurodyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostata reiškia, kad privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K- 3-27/2006, kurioje nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (nutartis skelbta Teismų praktika 25, p. 70). Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Civilinės atsakomybės draudimo atveju šią žalą neviršijant rizikos atlygina draudikas.

25Tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs gana didelę vienkartinę laidojimo pašalpą, kuri dažnai gali viršyti padarytą turtinę žalą ir tai, kad šios pašalpos dydis nesiejamas su turinčių teisę į žalos atlyginimą asmenų skaičiumi bei jiems padarytos žalos dydžiu, negali paneigti pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo.

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimo ir nutarties motyvai bei kasacinio skundo argumentas, jog pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą VSDFV teritorinio skyriaus išmokėtos socialinio draudimo išmokos turi būti įskaitomos į priteistą neturtinės žalos piniginę kompensaciją yra teisiškai nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai, neteisingai aiškindami, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 31 straipsnio pagrindu išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa skirta ir neturtinei žalai atlyginti, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai atsižvelgė ir į ieškovėms išmokėtą 88 600 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami išvardytas teisės normas, neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Dėl to byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Be to, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išspręsti ir turtinės žalos priteisimo iš atsakovų klausimą, nes, minėta, vienkartine laidojimo pašalpa buvo atlyginta 88 600 Lt turtinė žala, kuri negali būti priteista dar kartą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006, skelbta Teismų praktika 25) iš draudiko priteistina draudimo išmoka, kurios dydį riboja sutartyje nustatyta maksimali draudimo asmeniui išmokos suma, atlyginama ir neturtinė žala.

27Dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisės į žalą padariusį asmenį. Bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, teisingai aiškino CK 6.290 straipsnio 1 dalį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-7-166/2006, skelbta Teismų praktika 25). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai, darydami tokią išvadą, neteisingai aiškino CK 6.290 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesprendė dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteistinos iš atsakovo ieškovėms išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos dalies. Socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Šios teisės suabsoliutinimas tam tikrais atvejais (kai išmokėta vienkartinė laidojimo pašalpa yra didesnė nei padaryta turtinė žala) reikštų, kad atsakingam už žalos padarymą asmeniui nustatoma prievolė sumokėti sumas, kurios nėra atlyginimas už jo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), jo valdomų daiktų ar kitų asmenų, dėl kurių veiksmų atsiradusią žalą jis privalo atlyginti (CK 6.263 straipsnio 3 dalis), padarytą žalą. Tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs gana didelę vienkartinę laidojimo pašalpą, kuri dažnai gali viršyti padarytą turtinę žalą, taip atlygindamas kažkokias kitas negautas pajamas, t. y. ne tik tas, kurių nukentėję asmenys negavo dėl kalto asmens neteisėtų veiksmų, negali paneigti teisinio reglamentavimo, pagal kurį socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išspręsti klausimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteistinos iš atsakovo ieškovėms išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos dalies, kuria atlyginta atsakovo kaltais veiksmais padaryta turtinė žala.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

29

30

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.