Byla 2A-1906-254/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. I

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. I..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo grąžinti draudimo išmoką iš buvusio transporto priemonės savininko, kai žalą sukėlė naujas transporto priemonės savininkas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 204,38 Eur (11 064,09 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 173,27 Eur (598, 28 Lt) išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą ir 72,12 Eur (249 Lt) žyminį mokestį. Ieškinys grindžiamas šiais faktiniais ir teisiniais argumentais: 2011-08-18 Belgijoje eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Fiat Punto, valst. Nr. 6AS03, priklausantis E. R.. 2011-06-14 Belgijoje eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis BMW, valst. Nr. ( - ) priklausantis B. L.. 2011-08-10 Prancūzijoje eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Volswagen, valst. Nr. ( - ), priklausantis A. D.. Draudikas kompensavo nukentėjusiesiems šių avarijų metu padarytą žalą. Šių avarijų kaltininkas S. I. vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ), kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – TPVCAP), sutartį sudarė atsakovas A. K.. Sudarydamos draudimo sutartį šalys susitarė, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (sutarties 1.5.2.5. punktas). Atsakovas pažeidė sutarties reikalavimą, nes 2011-04-07 transporto priemonę, kuri pagal eismo įvykių deklaracijas ir dalyvavo eismo įvykiuose, pagal panaudos sutartį perdavė S. I. (gyv. ( - )), kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai autoavarija įvyksta dėl asmens, kuris gyvena ar dirba užsienyje, kaltės draudiko sąnaudos apskaičiuojant bei išieškant žalą iš kaltininko yra ženkliai didesnės, todėl už tokią riziką turėtų būti mokama didesnė draudimo įmoka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Draudimo sutarties 1.5.3 punkte numatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų, apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas nebuvo informuotas iki rizika padidėjimo, ieškovė teikia reikalavimą draudėjui grąžinti 50 procentų nuo kiekvienos išmokėtos draudimo išmokos, t. y. nuo 3 190,08 Lt grąžinti 1 595,04 Lt, nuo 9 881,29 Lt grąžinti 4 940,64, nuo 9 056,83 Lt grąžinti 4 528, 41 Lt, iš viso 11 064,09 Lt (3 204,38 Eur). Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, nurodydamas, kad automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) 2011 m. balandžio 7 d. pardavė S. I., gyvenančiam ( - ), todėl prašė į bylą bendraatsakoviu įtraukti S. I.. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1357-601/2014 panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydama, kad nagrinėjant ieškovės reikalavimą yra sprendžiama (nuspręsta) ir dėl transporto priemonės pirkėjo S. I. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl jis turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą šalimi arba trečiuoju asmeniu.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 3 204,38 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 323,95 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismas nurodė, kad atsakovas ir ieškovė sudarė įprastinę draudimo sutartį su papildoma sąlyga 1.5.2.5 punkte, kuriame numatyta padidėjusi draudimo rizika, t. y. kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tokią draudimo riziką numatančią sąlygą buvo paskaičiuota mėnesinė draudimo įmoka (194 Lt). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad draudimo sutarties 2.2.3 punkte nustatytos pareigos neįvykdė. Byloje teismas taip pat nenustatė, kad ankstesnis ar naujas transporto priemonės savininkas ieškovei pranešė apie savininko pasikeitimą. Draudiminių įvykių metu transporto priemonės, kuri sukėlė žalą, faktinis savininkas buvo S. I., kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi draudimo sutarties pagrindu draudikas kompensavo avarijų metu padarytą žalą, atsakovas privalo grąžinti draudimo išmokų dalis, remdamasi aplinkybe, kad atsakovas nevykdė sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieškovę apie draudimo rizikos padidėjimą. Teismas, padarydamas išvadą, kad iš draudimo sutarties atsiradusios teisinės pasekmės turi tekti atsakovui, taip pat nustatė, kad atsakovas perdavė S. I. tik transporto priemonės registracijos liudijimą, raktelius bei techninį taloną, ir kad notaras išvertė į S. I. suprantamą rusų kalbą 2011 m. balandžio 7 d. panaudos sutartį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad perdavė S. I. draudimo Sutartį bei kad notaras visus dokumentus vertė į S. I. suprantamą rusų kalbą.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatskleista bylos esmė ir neįvykdytos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1357-601/2014 nurodytos rekomendacijos. Byloje apsiribota S. I. įtraukimu trečiuoju asmeniu, nekeliant klausimo dėl atsakovo tinkamumo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 8 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, jog pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal anksčiau sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą. Šiuo pagrindu S. I. turi būti įtrauktas kaip atsakovas, nes šis asmuo ne tik sukėlė avariją, buvo atsakingas pranešti per 15 dienų apie pasikeitusį draudėją, bet ir yra atsakingas už atsiradusią žalą. Nustatant automobilio savininku esantį asmenį laikomasi taisyklės, jog daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, kad tik jį įregistravus asmuo yra daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis įrodo, kad jį yra pardavęs, tai to automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–180/2014; 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 str. privalo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Šios rekomendacijos nesilaikė pirmosios instancijos teismas, nes nesiūlė ieškovui netinkamą atsakovą A. K. keisti tinkamu atsakovu S. I.. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad S. I. įvykių metu buvo ir dabar yra automobilio faktinis savininkas ir nevertino šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, jų sprendime neaptarė. CK 4.253 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad registruose registruojami patys daiktai, t. y. automobiliai, o ne jų įgijimo pagrindas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 32 dalį reikalaujama, kad būtų įregistruota viešame registre pati transporto priemonė, o ne jos įgijimo pagrindas, šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutartis. Pasikeitus transporto priemonės valdytojui transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet registracijos duomenys pakeičiami įrašomas kitas asmuo, tačiau šis registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui, kadangi daikto savininkas atsiranda ir pasikeičia ne registracijos pagrindu, o CK 4. 47 straipsnyje numatytais pagrindais. Viešo registro duomenys nenustato teisių, o tik išviešina jame užfiksuotus duomenis. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apelianto teiginiai, jog teismas neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįsti. Teismas visapusiškai ištyrė teisiškai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, vykdė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-09 nutartyje nurodytas rekomendacijas bei vadovavosi naujausia apygardos teismo praktika šios kategorijos bylose. Ieškovo teisė ir pareiga yra nustatyti tinkamą atsakovą byloje. Atsakovas, atlyginęs ieškovui žalą, įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į S. I., jei pastarasis pažeidė jų susitarimo sąlygas ar įvykdė kitus atsakovo teisių pažeidimus. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta ieškinio pagrįstumą ieškovo nurodytam atsakovui arba jo nepripažįsta ir ieškinį atmeta, o ne siūlo pakeisti vieną atsakovą kitu. Atsakovo motyvai dėl S. I. galimos atsakomybės dėl nepranešimo apie savininko pasikeitimą, tik patvirtina, jog jis kartu su atsakovu būtų atsakingas solidariai prieš ieškovą už sutarties sąlygų nesilaikymą, jei būtų įrodyta, kad jam buvo žinomos draudimo sutarties sąlygos, jog automobilio negali vairuoti asmuo, kurio gyvenamoji ir darbo vieta yra ne Lietuvoje. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog perdavė atsakovui draudimo sutartį bei išaiškino, išvertė į atsakovui suprantamą kalbą draudimo sutarties sąlygas, jam gali kilti atsakomybė už draudimo sutarties sąlygų nesilaikymą. Dėl šių priežasčių ieškinys yra teikiamas dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo. Apelianto teiginiai, jog ieškinys atsakovo atžvilgiu turėjo būti atmestas, nes jis įvykio metu nebuvo automobilio savininkas, nepagrįstas. Atsakovui kylanti atsakomybė yra siejama su jo, kaip draudėjo, sąžiningo pareigų vykdymo faktu, atliekant pardavimo sandorį. Tai, kad atsakovas pardavė automobilį, neatleidžia jo, kaip ankstesnio savininko nuo atsakomybės prieš draudėją, nes jis po automobilio pardavimo draudimo sutarties nenutraukė, draudiko neinformavo apie rizikos padidėjimą (automobilio pardavimą užsieniečiui). Teisiškai reikšminga aplinkybė, ar parduodamas automobilį atsakovas perdavė naujam savininkui draudimo sutarties dokumentus ir paaiškino naujam savininkui jos sąlygas. Nesant duomenų, kad atsakovas perdavė naujajam savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą sutartį, iš sutarties atsiradusios teisinės pasekmės turi tekti atsakovui (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-365-221/2016). Pagal draudimo sutarties sąlygas (2.2.3. p.) apie nuosavybės teisės perėjimą neinformavus draudiko, ankstesniajam savininkui pereina visos draudėjo pasekmės. Teiginiai dėl pirkimo-pardavimo sutarties fakto nėra teisiškai reikšmingi, nes byloje yra kilęs ginčas, ar praduodamas automobilį atsakovas draudiko atžvilgiu atliko visas pareigas, laikėsi draudimo sutarties sąlygų, elgėsi kaip rūpestingas draudėjas, informuodamas apie padidėjusią riziką. Atsakovo kaltė dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo pasireiškia tuo, jog perduodamas draudimo sutartį naujam automobilio savininkui, užsienio valstybės piliečiui, kuris pagal draudimo sutarties sąlygas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, privalėjo jam išaiškinti draudimo sutarties sąlygas. Ypač tai susiję su sutarties sąlyga, kuri nurodo, jog transporto priemonė gali būti naudojama tik asmens, kuris gyvena ar dirba Lietuvos Respublikoje ir už šios sutarties sąlygos pažeidimą numatytos sutartinės sankcijos (prievolė atlyginti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nesiūlė ieškovui į bylą įtraukti tinkamą atsakovą - trečiąjį asmenį I. S., todėl be pagrindo nusprendė dėl apelianto, kaip buvusio automobilio savininko, pareigos grąžinti dalį draudimo išmokos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir apeliantas A. K. 2011 m. balandžio 7 d. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/181581727 (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta atsakovui nuosavybės teise Sutarties sudarymo metu priklausiusi transporto priemonė FORD MONDEO, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civiline atsakomybe, išduotas draudimo liudijimas (I t., b. l. 44-46). Ši sutartis galiojo nuo 2011 m. balandžio 7 d. 11 val. 45 min. iki 2012 m. balandžio 6 d. 24 val. 00 min. (I t., b. l. 44). Galiojant šiai sutarčiai apelianto apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, kurią atlygino ieškovė. Eismo įvykių metu transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo I. S.. Šį asmenį pirmosios instancijos teismas laikė transporto priemonės savininku, apeliantui įrodžius, kad transporto priemonė jam buvo parduota, o ne perleista panaudos sutarties pagrindu. Ieškovė dėl to sprendimo neskundė, todėl apelianto argumentai, susiję su CK 4.253 straipsnio nuostatų aiškinimu, kuomet ieškinys byloje pareikštas dėl draudimo sutarties sąlygų vykdymo, neturi įtakos ginčo sprendimui. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, kaip draudikas, padarė du draudimo sutarties pažeidimus – draudikei nepranešė apie transporto priemonės registracijos duomenų pasikeitimą (sutarties 1.5.1 punktas) ir transporto priemonę už Lietuvos Respublikos ribų vairavo asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios ar darbo vietos Lietuvos Respublikoje (sutarties 1.5.2.5 punktas), todėl draudimo rizika padidėjo dėl draudėjo (apelianto) veiksmų, kuris apie draudimo rizikos padidėjimą neinformavo draudiko iki rizikai padidėjus. Nutarties 12 punkte nurodytos ieškinio faktinės aplinkybės aiškiai rodo, kad ieškovė ieškinį dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pareiškė draudėjui, pažeidusiam draudimo sutartį. 2013 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimais raštu (1 t., b. l. 99-101) ji nesutiko su atsakovo prašymu pakeisti jį kitu atsakovu ar bent bendraatsakovu įtraukti I. S., kuris teismo buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto argumentai dėl CPK 45 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad teismas pakartotinai nagrinėjęs civilinę bylą nevykdė Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1357-601/2014 dėl I. S. įtraukimo į bylą atsakovu, tačiau šioje nutartyje nėra tokių nuostatų. Ši apeliacine tvarka priimta nutartis yra priimta nagrinėjamoje byloje, todėl joje nustatytos aplinkybės nelaikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis). Be to, šioje nutartyje pasiūlyta spręsti dėl I. S. įtraukimo dalyvaujančiu asmeniu, tam, kad būtų įvertintos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės savininko pasikeitimu, kas ir buvo padaryta bylą nagrinėjant iš naujo. Kaip jau minėta nutarties 11 punkte pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininku buvo trečiasis asmuo I. S.. TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo pranešti raštu draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pagal Sutarties 2.2.3 punktą apie nuosavybės teisės perėjimą neinformavus draudiko nei ankstesniam, nei naujajam savininkui, draudimo sutartyje nurodytam draudėjui tenka visos pasekmės. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl to, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas būtų perdavęs naujajam transporto priemonės savininkui S. I. dokumentus, patvirtinančius sudarytą Sutartį. Teismas pagal notaro patvirtintos panaudos sutarties 7 punkto nuostatas nustatė, kad atsakovas trečiajam asmeniui perdavė tik transporto priemonės registracijos liudijimą, raktelius bei techninį taloną (I t., b. l. 47), bet neperdavė Sutarties, kurioje nustatytos teisės ir pareigos draudėjui ir transporto priemonės savininkui. Apeliantas analogiškai paaiškino ir 2016 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje (28:00 min. – 29:00), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartyje numatytų pareigų pranešti draudikui apie transporto priemonės registracijos duomenų pakeitimą atsakovas neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pažeidė draudėjui nustatytą pareigą pardavus transporto priemonę perduoti naujajam savininkui draudimo sutartį, pastarajam 15 dienų terminas, per kurį draudikas turi būti informuotas apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, nagrinėjamos bylos atveju netaikytinas. Tokiu atveju, buvusiam savininkui neperdavus naujajam savininkui draudimo sutarties dokumentų, draudimo sutartis, nesant kitokio draudimo sutarties šalių susitarimo, pasibaigia ir naujasis savininkas, neperėmęs įgytos transporto priemonės draudimo dokumentų, privalo nedelsdamas sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2014). Remiantis Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 38 punktu, transporto priemonės savininko pasikeitimas vertintinas kaip draudimo rizikos padidėjimas dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, apie kurį draudikui turi būti pranešta ne vėliau, nei ji padidėja. Draudimo sutarties pasibaigimo faktas nepašalina draudėjo pareigos nedelsiant informuoti draudiką apie transporto priemonės savininko pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016). Apibendrinant tai, kas nurodyta šioje nutartyje, negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kuomet ginčo teisingam išsprendimui byloje buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Teisingai byloje nustatyta, kad apeliantas pažeidė draudimo sutartyje nustatytą pareigą informuoti ieškovę (draudikę) apie draudimo rizikos padidėjimą - transporto priemonės registracijos duomenų pakeitimą, susijusį su nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimu trečiajam asmeniui (Sutarties 1.5.1 punktas). Taip pat nevykdė Sutartyje nustatytos pareigos naujajam transporto priemonės savininkui perduoti draudimo sutarties dokumentus (Sutarties 2.2.3 punktas). Todėl būtent apeliantui, kaip draudėjui, tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklės) 56.2 punkte nurodytos pasekmės (Sutarties 1.5.3, 2.2.3 punktai), kurių ieškiniu siekė ieškovė - pareiga grąžinti ieškovei 50 procentų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos. Pagal paminėtas Taisyklių nuostatas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Nors apeliantas dėl iš jo priteistos gražinti draudimo išmokos dalies apeliaciniame skunde nepasisakė, tačiau pagal naujausią kasacinio teismo praktiką byloje, kurioje buvo sprendžiami ginčai dėl analogiškų pažeidimų, pagrįstu draudėjo grąžintinos draudimo išmokos dydžiu buvo pripažintos sumos, sudarančios 50 procentų draudimo išmokos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016, 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013). Analogiškos praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-365-221/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-283-431/2016).

11Dėl bylos baigties Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13apeliacinį skundą atmesti.

14Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai