Byla e2A-1501-264/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

3dalyvaujant apeliantei (atsakovei) A. B. ir jos atstovui advokatui I. M., trečiajam asmeniui notarei R. P., ieškovų atstovui advokatui R. N.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Jurbarko 1-ojo notaro biuro notarės R. P. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-251-876/2019 pagal ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. P..

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Ginčo esmė

81.

9Ieškovai P. B. ir D. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė P. A. testamentą, sudarytą 2016 m. gruodžio 19 d. ir patvirtintą Jurbarko rajono 1– ojo notaro biuro notarės R. P., registro Nr. ( - ), pripažinti negaliojančiu (e. b.1 t., b. l. 1–6). Nurodė, kad 2009 m. vasario 24 d. P. A. buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo turtą paliko savo pusseserei D. F.. 2016 m. sausio 11 d. P. A. sudarė dar vieną testamentą, kuriuo dalį turto, t. y., gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 6 hektarų ploto sklypą paliko kaimynui P. B.. P. A. mirė ( - ) P. B. po P. A. mirties kreipėsi į notarę, iš kur sužinojo, kad P. A. sudarė trečią testamentą 2016 m. gruodžio 19 d., kuriuo savo turtą paliko atsakovei A. B.. Teigia, kad P. A. šeimos sukūręs nebuvo, vaikų neturėjo, iki savo mirties nuolat gyveno ( - ), kaimynystėje su P. B. apie 30 metų. P. A. yra P. B. tėvo pusbrolio posūnis, tolimas giminaitis. P. A. artimų giminaičių neturėjo, jo praktiškai niekas nelankė. Iš giminių daugiausia jis bendraudavo su pussesere D. F., todėl jai 2009 m. vasario 24 d. parašė testamentą. Ilgus metus P. A. būklė buvo gera, pats vaikščiodavo ir save prižiūrėdavo. Kadangi P. A. buvo garbingo amžiaus, P. B. jį visur vežiodavo savo automobiliu (pas šeimos ir kitus gydytojus, periodiškai pas urologą ir kt.). Paskutinius 1,5 metų P. B. šeima jį maitindavo, nuolat jį lankydavo. P. B. prižiūrėjo P. A. intensyviai, priežiūros poreikis didėjo. P. A. ir P. B. siejo ir tai, kad jie išsidalino protėvių žemes. P. A. parašė testamentą P. B. tiek kaip giminaičiui, tiek kaip kaimynui, prižiūrinčiam jį. Testamento sudarymą inicijavo pats P. A., jis kreipėsi į Švėkšnos seniūną A. Š.. Rimtesnių sveikatos sutrikimų P. A. neturėjo, tačiau nuo 2016 m. vasaros ėmė sparčiai blogėti P. A. psichinė sveikata: imdavo nusikalbėti, kalbėdavo apie savo mamą, kad su ja gyvena, nors mama seniai mirusi, kad pilni namai žmonių, nors nieko nebuvo. P. B. 2016 m. vasarą P. A. vežėsi į UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrą pas gydytoją L. L., buvo išrašyti vaistai nuo psichikos sutrikimų; buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Seniūnija, medikai, kaimynai – visi žinojo, kad P. A. prižiūri P. B. šeima. P. A. psichikos būklė buvo kintanti, tai pagerėdavo, tai pablogėdavo. P. A. buvo diagnozuota demencija, Alzhaimerio liga, duodami vaistai lėtinti Alzhaimerio ligą, kuriuos pirko P. B.. 2016 m. gruodžio mėnesio pradžioje P. A. susirgo stipriu plaučių uždegimu, gulėjo lovoje, buvo lašinamos lašelinės, duodami antibiotikai, jis visiškai nesiorientavo. 2016 m. gruodžio 13 d. P. A. iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus išsivežė jo brolio dukra A. B.. Iki šio išvežimo A. B. P. B. nebuvo matęs, ji P. A. neslaugė, neprižiūrėjo, nesirūpino juo. Po kelių dienų, t. y., 2016 m. gruodžio 19 d. buvo sudarytas testamentas, kurį patvirtino notarė R. P., po 10 dienų, t. y., ( - ) P. A. mirė. Testamentiniams įpėdiniams yra gerai žinoma, kad P. A. 2016 m. gruodžio mėnesį iki pat mirties buvo itin sunkios fizinės ir psichinės sveikatos būklės, todėl negalėjo laisvai reikšti savo valios sudaryti testamentą ir netgi pasirašyti dokumentų, todėl ginčija P. A. testamentą, sudarytą 2016 m. gruodžio 19 d. ir patvirtintą Jurbarko rajono 1– ojo notaro biuro notarės R. P., registro Nr. ( - ) (e. b. 1 t., b. l. 1–6).

102.

11Atsakovė A. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimu atsakovė neigia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad P. B. prižiūrėjo ir rūpinosi P. A., priešingai, pats ieškovas P. B. yra sakęs, kad neprižiūrės kaimyno P. A., nes turi slaugyti savo motiną; atsakovė, lankydamasi pas dėdę niekada neužtiko kaimyno P. B. jo namuose; nors P. A. vaikų neturėjo, tačiau ieškovai sąmoningai nenurodė jo artimų giminaičių: atsakovės (krikšto dukters), atsakovės vaikų R. B. ir N. B., atsakovės sesers D. A., atsakovės mamos O. A.; atsakovės su P. A. nuo vaikystės bendravo, jį lankydavo, padėdavo pašerti gyvulius, atveždavo drabužių, maisto; artimieji giminaičiai dėdę lankydavo ir Šilutės ligoninėje. Atsakovė matė ir suprato, kad P. A. palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje netinkamai gydo ir prižiūri, atsakovė nupirko vaistų, vaistinių preparatų, kurie buvo sulašinti ligoninėje, kad jis sustiprėtų, artimieji giminaičiai patys dėdę aptvarkydavo. Po ligoninės „priežiūros ir slaugos“ P. A. atrodė klaikiai, todėl matydama jo būseną ir „gydymą“ atsakovė parsivežė jį į savo namus ( - ), nors gydytoja L. P. kelis kartus bandė atsakovę perkalbėti, nes dėdę bus sunku slaugyti ir, kad paliktų jį kaimyno P. B. priežiūrai. Viešojoje įstaigoje Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centre atlikus dėdei tyrimus buvo paskirti atitinkami vaistai, nenustatytas poreikis skirti vaistus nuo psichikos sutrikimų. P. A. sveikata pagerėjo, buvo galutinai išgydytas plaučių uždegimas, jis pradėjo normaliai valgyti, pasidarė žvalesnis, buvo galima normaliai pasikalbėti nors dar buvo lovos rėžimas. Ieškovai nei karto nebuvo pas atsakovę atvažiavę aplankyti P. A., nematė jo gerokai pagerėjusios būsenos, todėl nepagrįstai teigia, kad ginčijamo testamento sudarymo metu P. A. sunkiai sirgo psichine liga, nekontaktavo su žmonėmis, nesiorientavo aplinkoje. Atsiliepime nurodė, jog ji paraginta pačio P. A., neieškojo kito „palankesnio“ notaro, o nustatyta tvarka kreipėsi į notarę R. P., kuriai pagal Teisingumo ministro nustatytas paveldėjimo teritorijas priklauso ( - ) seniūnijos teritorija. P. A. buvo pakankamai sąmoningas, suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, jo veiksnumas nebuvo apribotas. P. A. buvo fiziškai nusilpęs, nevaldė dešinės rankos, todėl pats negalėjo pasirašyti testamento. Testamento turinys atspindi tikrąją testatoriaus P. A. valią, nėra prieštaravimų tarp vidinės testatoriaus valios ir valios išreiškimo, kurią pati notarė vietoje išklausiusi P. A., sužinojusi jo valią, surašė savo ranka. Atsakovė neabejoja, kad jei notarė būtų suabejojusi P. A. būsena, neveiksnumu, tikrai nebūtų tvirtinusi testamento. Atsakovė taip pat sutiko, kad reikalinga pomirtinė psichiatrinė ekspertizė; sutiko sudaryti taikos sutartį, nes ieškovas P. B., dar prieš ieškinio pateikimą siūlė atsakovei pasidalinti palikimą (e. b.1 t., b. l. 35–42).

123.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. P., atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu dėl testamento nuginčijimo nesutinka. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtintas P. A. testamentas, sudarytas namuose ( - ). Nuvykusi pas testatorių notarė jį rado gulintį lovoje, jam sutikus ir esant vienam, pradėjo su juo kalbėtis. Testatorius pasakė, kad jis pats prašė pakviesti notarą, pasakė savo vardą, pavardę, net gimimo metus, pasakė, kad nori palikti savo turtą J. dukrai A., nes dabar jis bus čia. Pasakė, kad J. yra jo brolis, A. – jo krikšto duktė, jos pavardės nepasakė. Paklaustas, ar yra rašęs testamentą, pasakė, kad daug, tačiau su kitais jis yra atsiskaitęs. Į klausimus atsakydavo iš lėto, dažnai užsikosėdavo, balsas buvo duslus. Matėsi, kad testatorius fiziškai yra silpnas, kad dešinė ranka buvo sutinusi, sunkiai ją valdė, tada, jam sutikus, buvo pakviestas kitas žmogus, kuris testamentą pasirašė dalyvaujant dviem liudytojams, apie tai aptariant testamente. Dėl testatoriaus veiksnumo, valios išreiškimo, savo veiksmų supratimo, notarei nekilo jokių abejonių, todėl testamentas negali būti nuginčytas (e. b.1 t., b. l. 44–45).

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.

16Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino negaliojančiu testatoriaus P. A. 2016 m. gruodžio 19 d. testamentą, patvirtintą Jurbarko rajono 1–ojo notaro biuro notarės R. P., registro Nr. ( - ).

175.

18Teismas nustatęs, kad atlikus teismo nutartimi paskirtą pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, 2019 m. sausio 22–23 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) pateikta eksperto išvada, jog testatorius P. A. 2016 m. gruodžio 19 d. negalėjo savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisines pasekmes sukeliančius veiksmus bei dėl savo sveikatos būklės negalėjo 2016 m. gruodžio 19 d. išreikšti valią sudaryti testamentą, jį suprasti ir pasirašyti, yra kategoriška, vertino, kad ekspertizės aktas yra tiesioginis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią.

196.

20Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmetė atsakovės ir jos atstovo argumentus, kad testatorius buvo sąmoningas, orientuotas bei suprato savo veiksmus, o liudytojų R. G., I. N., A. R., V. A., D. A., R. T. parodymus kaip neatitinkančius byloje surinktų įrodymų.

217.

22Nors oficialusis testamentas ir buvo sudarytas notarės, turinčios pareigą išsiaiškinti tikrąją palikėjo valią, tačiau teismo nustatytos aplinkybės neatitinka notarės paaiškinimų, kelia abejonių ir dėl to, kad trečiasis asmuo notarė R. P. sutiko tvirtinti testamentą, nors notarę ir atsakovę testamento sudarymo metu siejo darbiniai santykiai.

238.

24Pažymėjo, kad testatorius naują gyvenamąją vietą deklaravo tą pačią dieną prieš pat savo mirtį, t. y., merdėdamas, kai ikiteisminio tyrimo metu dėl galimai suklastoto dokumento, byloje buvo nustatyta, jog parašą, esantį P. A. 2016 m. gruodžio 29 d. gyvenamosios vietos deklaracijoje pasirašė ne P. A., o kitas asmuo, pamėgdžiojant P. A. parašą.

259.

26Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – teismo paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, atsižvelgdamas į mirusiojo testatoriaus amžių, persirgtas ligas ir psichinės sveikatos kitimą bei aplinkybes ginčijamo 2016 m. gruodžio 19 d. testamento sudarymo ir pasirašymo metu, išklausęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų, eksperto paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, darė išvadą, kad P. A. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, o notarine forma išreikšta jo valia, jog visą savo turtą po mirties palieka atsakovei A. B. neatitiko jo tikrosios valios.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2810.

29Atsakovė A. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti 2019 m. gegužės 6 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-251-876/2019 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų P. B. ir D. F. ieškinį atsakovei A. B.; 2) paskirti papildomą ekspertizę, nustatant ar testatorius P. A. suvokė savo veiksmus, jų reikšmę, ir galėjo juos valdyti, išreikšdamas savo valią sudarydamas testamentą; 3) priteisti atsakovei A. B. iš ieškovų P. B. ir D. F. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3011.1.

31Teismas sprendime vadovavosi ekspertizės aktu, kaip tiesioginiu įrodymu ir praktiškai priėmė sprendimą tik pagal ekspertizės aktą nors, kaip pats teismas pripažįsta, kad dėl ekspertizės išvadų vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, nurodydamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma.

3211.2.

33Nepagrįstai nesivadovavo notarės R. P. paaiškinimais apie P. A. gebėjimą suvokti testamento esmę tuo momentu, kai ji tvirtino sandorį.

3411.3.

35Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, galėjo būti padaryta tik tuo atveju, jei būtų pašalintos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

3611.4.

37Nei vienas iš penkių liudytojų nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu P. A. buvo praradęs gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Taip pat remtis vien ekspertizės akto išvadomis nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius, nepaisant jo sveikatos būklės, dažnai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose.

3811.5.

39Teismo procesas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau kaip du metus, todėl atsakovė neturėjo galimybių prašyti teismo paskirti pakartotinę ekspertizę, taip pat teismas skubino proceso šalis, nes norėjo greičiau išnagrinėti bylą.

4012.

41Ieškovai P. B. ir D. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės A. B. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovui P. B. iš atsakovės A. B. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

4212.1.

43Atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas apie P. A. psichinę būklę testamento sudarymo metu.

4412.2.

45Atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimais negalima remtis ne tik dėl to, kad jie prieštarauja ieškovų bei jų kviestų liudytojų paaiškinimams, tačiau svarbiausia, kad šie paaiškinimai prieštarauja visai eilei medicininių tyrimų ir išvadų, teismo psichiatrinės ekspertizės aktui.

4612.3.

47Atsakovė manipuliuoja aplinkybe, jog ekspertizės akte minima Alzheimerio liga, o teismo posėdžio metu ekspertas kategoriškai neigė, kad P. A. tokia liga sirgo. Tačiau iš ekspertizės akto turinio akivaizdžiai matyti, kad ši liga minima tik aprašomojoje ekspertizės akto dalyje, kurioje ekspertas cituoja jam pateiktus medicininius dokumentus, todėl atsakovės pretenzijos ekspertui yra visiškai nepagrįstos, nes jis negali būti kaltinamas suklydimu dėl kitų gydytojų medicininiuose dokumentuose įrašytų ligonio diagnozių. Duomenų apie eksperto licencijos atšaukimą, kompetencijos svarstymą ir pan. į bylą nėra pateikta.

4812.4.

49Dėl liudytojų paaiškinimų apeliaciniame skunde pasisakoma deklaratyviai, nenurodoma nei liudytojų pavardžių, nei jų paaiškinimų turinio, kuriam tariamai prieštarauja eksperto išvados.

5012.5.

51Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiant ekspertą teisme jis negalėjo atsakyti į visus klausimus, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai deklaratyvus, kadangi nenurodoma į kokius konkrečiai klausimus ekspertas negalėjo atsakyti, ar tie klausimai buvo šio eksperto kompetencijoje ir koks šių klausimų ryšys su ekspertizės aktu.

5212.6.

53Atsakovės argumentai apie neveiksnumą ir slaugą niekaip nepaneigia teismo eksperto nustatytos P. A. psichinės ligos, atsakovė nepateikia jokių mediciniškai pagrįstų argumentų, kad P. A. diagnozė yra neteisinga, netiksli ar, kad jis sirgo kita psichine liga, todėl šie jos argumentai taip pat atmestini.

5412.7.

55Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teisme prašyti papildomos ekspertizės ji neturėjo galimybės, nes teismas skubino baigti bylą neatitinka tikrovės, nes teismas, tenkindamas atsakovės prašymą atidėjo teismo posėdį ir iškvietė ekspertą, po to tenkindamas atsakovės atstovo prašymą pasirengti baigiamosioms kalboms, dar kartą atidėjo teismo posėdį, todėl apie kokį teismo skubinimą kalba atsakovė yra neaišku, nes visi jos ir jos atstovų prašymai buvo patenkinti. Pagrindo papildomai ekspertizei iš esmės nenurodo ir atsakovė, tik pateikia deklaratyvius teiginius apie ekspertizės akto neaiškumą ir neišsamumą.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

5813.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6014.

61Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6215.

63Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčijamu testamentu, sudarytu 2016-12-19 ir patvirtintu Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. P., notarinio registro Nr. ( - ), P. A. (miręs ( - )) jam priklausantį turtą paliko atsakovei A. B. (brolio dukrai). Testatorius P. A. nuo 1993-12-24 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir nuolat gyveno iki 2016-10-24 ( - ) savo namuose, jis 2016-10-24 rastas sušalęs laukuose, paguldytas gydymui į VšĮ Šilutės ligoninės reanimacijos skyrių, nuo 2016-11-26 buvo gydomas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje iki 2016-12-13, kuomet atsakovė P. A. iš skyriaus pasėmė ir parsivežė į savo namus, adresu ( - ), kur jis ir mirė ( - ). Testamentas pasirašytas ne P. A., testamente nurodyta, kad dėl ligos jis pasirašyti negali, todėl už jį pasirašė R. G., dalyvaujant 2 liudytojams A. R. ir I. N..

6416.

65Taip pat nustatyta, kad P. A. 2009-02-24 buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo turtą paliko savo pusseserei (ieškovei) D. F.. 2016 m. sausio 11 d. P. A. buvo sudaręs dar vieną testamentą, kuriuo dalį turto, t. y., gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 6 hektarų ploto sklypą paliko kaimynui (ieškovui) P. B., kuris po P. A. mirties kreipėsi į notarę, iš kur sužinojo, kad P. A. sudarė trečią testamentą 2016 m. gruodžio 19 d., kuriuo savo turtą paliko atsakovei A. B..

6617.

67Ieškovai prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą savo veiksmų negalėjusio suprasti fizinio asmens.

6818.

69Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su ekspertizės akto bei liudytojų parodymų vertinimu. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

70Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

7119.

72Sprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad testatorius buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent: 1) vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė; 2) testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę; 3) teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.); 4) asmens būseną kaip juridinį faktą gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

7320.

74Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013).

7521.

76Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, faktiškai rėmėsi tik ekspertizės aktu ir nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė į tai, kad testamento sudarymo laikotarpiu P. A. būsena notarei bei jo sudaryme dalyvavusiems liudytojams nekėlė abejonių. Teigia, kad Ekspertizės aktas yra su trūkumais: jo turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, taip pat dėl faktų keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo ir kompetencijos. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

7722.

78Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

7923.

80Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu <...> pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiais, teismo nutartimis paskirtų ekspertizių pagrindu parengtais ekspertizės aktais galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su ekspertizės aktu (CPK 178 str.).

8124.

82Siekiant išsiaiškinti testatoriaus P. A. psichinę būklę 2016 m. gruodžio 19 d. testamento sudarymo metu, t. y., nustatyti gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar P. A. 2016 m. gruodžio 19 d. testamento pasirašymo metu sirgo kokia nors psichikos liga; ar P. A. 2016 m. gruodžio 19 d. testamento pasirašymo metu dėl psichikos ligos galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savo turtinių santykių srityje (elektroninės bylos 4 t., b. l. 86–88, 97–98).

8325.

84Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019 m. sausio 22–23 d. akte Nr. ( - ), atsakant į teismo užduotus klausimus, ekspertas pateikė išvadą, jog P. A. dėl ryškių pažintinių funkcijų sutrikimų, progresuojančių įgytos silpnaprotystės reiškinių negalėjo suprasti ir įvertinti visų galimų testamento sudarymo pasekmių, t. y., negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti testamento sudarymo ir pasirašymo metu 2016 m. gruodžio 19 d. (elektroninės bylos 4 t., b. l. 111– 117).

85Dėl ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimo

8626.

87Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.).Pagal CPK 185 straipsnio 1dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

8827.

89Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 str. 1d., 4d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

9028.

91Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

9229.

93Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1d.).Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.).Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-969/2017).

9430.

95Apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė abejones dėl ekspertizės akto kaip tiesioginio įrodymo patikimumo. Nurodė, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, taip pat abejoja eksperto nešališkumu ir kompetencija. Apeliaciniame skunde, patikslintu prašymu (e.b.5t.b.l. 95-96) nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 29 d. posėdyje prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, nustatant ar 2016 m. gruodžio 19 d. testamento sudarymo metu testatorius P. A. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę (t.y. išreikšti savo nuomonę dėl savo turto palikimo) ir juos valdyti.

9631.

97Ieškovų atstovas savo 2019 m. spalio 25 d. atsiliepime į apeliantės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (e.b.5 t.b.l. 101-104) bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 29 d. posėdyje prašė netenkinti šio apeliantės prašymo, argumentuodamas tuo, kad atsakovė nesutinka su eksperto išvada ne dėl to, kad ji yra netinkamai atlikta ar nepagrįsta, o dėl to, kad ji atsakovei nepalanki. Nesant aiškių eksperto išvados klaidų, apeliantė tuo siekia dar labiau prailginti procesą, kai civilinė byla jau tęsiasi 2 m. ir 8 mėnesius.

9832.

99Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės prašymais skirti pakartotinę ekspertizę, nurodytais tiek apeliaciniame skunde, tiek 2019-10-09 prašyme, bei išklausiusi šalių paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 29 d. posėdyje šio prašymo netenkino, apeliantės argumentus laikė nepakankamais abejoti ekspertizės akto išvadomis.

10033.

101Šios bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu buvo įvertintos velionio ligos istorijos, sudarytos Vį Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centro, UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro, VšĮ Šilutės ligoninės, faktai, jog testatorius eilę metų gydytas ambulatoriškai ir stacionariai dėl stiprėjančių kognityvinių funkcijų sutrikimo. Medicininiuose dokumentuose esantys gydytojų konsultacijų įrašai nuo 2014 m., bei ekspertizės akte pažymėta, kad testatorius pirmą kartą gydytojo psichiatro konsultuotas 2014 m. vasario 5 d., atliktas pažintinių funkcijų tyrimas, nustatytas vidutinis pažinimo sutrikimas (MMSE -13 balų), diagnozė-nepatikslinta kraujagyslinė demencija. 2014-12-03-2015-01-22 P. A. gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, jam diagnozuota delyras esant demencijai F05.1, UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro 2016-07-21 atliktais P. A. protinės būklės mini tyrimais, nustatytas sunkus kognityvinis defektas (MMSE-7 balai), dinamikoje stebimi gilėjantys pažintinių funkcijų sutrikimais, 2016-08-08 suruošti dokumentai į NDTN spec. poreikiams nustatyti, 2016-08-11 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos poreikis). Iš VšĮ Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus medicininių dokumentų įrašų matyti, kad P. A. gulint ligoninėje, atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją 2016-11-14 gydytojo radiologo D. P. konstatuoti išreikšti aterosklerotiniai pakitimai galvos smegenyse, galvos smegenų atrofijos požymiai, 2016-11-23 nustatytas sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas. Iš į bylą pateiktų medicininiuose dokumentuose gydytojos I. P. įrašų 2016-10-26 – 2016-12-13 laikotarpiu matyti, kad gydytoja nurodo jog P. A. būklė išlieka labai sunki, be dinamikos, su ligoniu kontakto nėra (pavyzdžiui 2016-12-06, 2016-12-09, 2016-12-12, 2016-12-13 įrašai). Ligonis buvo išrašytas į namus pageidaujant namiškiams, su pasekmėmis namiškiai buvo supažindinti.

10234.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės metu buvo tiriami testatoriaus sveikatos istorijos duomenys, surašyti įvairiais laikotarpiais, P. A. tyrė bei konsultavo skirtingų sričių gydytojai, kurių išvados apie jo psichinę būklę sutapo, jie atspindi testatoriaus sveikatos būklę laikotarpiu, artimiausiu testamento sudarymo datai, todėl laikytini objektyviais įrodymais, kuriais nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti, kad ekspertizę atlikęs ekspertas D. T. kompetentingai ištyrė ir įvertino mirusiojo ligos eigą, ekspertizės išvados yra logiškos, pagrįstos tyrimo metu gautais duomenimis. Aplinkybė, kad ekspertės išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi atsakovė, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizė atlikta netinkamai. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą nesutikti su eksperto išvadomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas ginčijamame sprendime vertino ir kitus byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus. Byloje nėra jokių medicininių duomenų apie P. A. sveikatos būklę po jo išrašymo iš ligoninės 2016-12-13 kai atsakovė parsivežė P. A. į savo namus, todėl pritariant pirmosios instancijos teismo nustatytoms testamento sudarymo aplinkybėms bei jų vertinimui, kritiškai vertintini atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimai, kad likus 10 dienų iki mirties P. A. psichinė būklė būtų tiek pagerėjusi, kad jis gebėjo išreikšti savo tikrąją valią ir suprasti savo veiksmų reikšmę. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklausti liudytojai, dalyvavę testamento sudarymo metu ir buvę atsakovės namuose, R. G., I. N., A. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su P. A. nebendravo, buvo kitame kambaryje, ką kalbėjo notarė su P. A. negirdėjo, P. A. buvo silpnas, todėl nepatvirtina apeliantės bei trečiojo asmens teiginių dėl P. A. gebėjo išreikšti savo tikrąją valią ir suprasti savo veiksmų reikšmę.

10435.

105Atsakovė nurodo, kad ekspertas klaidingai nurodė P. A. diagnozę paminėdamas Alzhaimerio ligą, nors šia liga P. A. nesirgo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovės argumentas nepagrįstas, nes ekspertas tokios ligos P. A. nenustatė ir šia diagnoze savo išvadų negrindė. Ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje „Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada“ Alzhaimerio liga nekonstatuota, o nustatyta aiški diagnozė – kraujagyslinė demencija.

10636.

107Apeliantė teigia, kad ekspertas buvo šališkas, tačiau jos nurodomos aplinkybės, kad vien tai, kad ekspertizė buvo atlikta ( - ), kur prieš daugelį metų prokuratūroje dirbo ieškovų atstovas, nesudaro pagrindo abejoti eksperto nešališkumu. Tai, kad apeliantė pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl eksperto šališkumo, jo kvalifikacijos, nesant byloje jokių tai pagrindžiančių įrodymų, negali būti laikomi ekspertizės akto trūkumais bei pagrindu pakartotinei ekspertizei paskirti.

10837.

109Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė neturėjo galimybių pirmosios instancijos teisme prašyti papildomos (pakartotinės) ekspertizės, nes teismas skubėjo baigti bylą. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo proceso eigos, būtent dėl atsakovės prašymų teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti, tenkinti atsakovės prašymai, tame tarpe prašymas apklausti ekspertą.

11038.

111Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais bei išvada, todėl jų nekartoja. Į pagrindinius apeliacinio skundo bei prisidėjimo į apeliacinį skundą argumentus atsakyta, dėl kitų jų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

112Dėl bylos procesinės baigties

11339.

114Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

115Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

11640.

117Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas bei trečiojo asmens prisidėjimas prie apeliaicnio skundo atmetami, atsakovė A. B. bei trečiasis asmuo notarė R. P. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11841.

119Ieškovų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovės A. B. priteisti ieškovui P. B. jo turėtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 100 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovui (e.b.5 t.b.l. 74-75, 99-100).

12012.

121Apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Netenkinus apeliacinio skundo, valstybei iš atsakovės priteisiamos 7,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

122Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

123Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

124Priteisti iš apeliantės A. B. 1 100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui P. B. bei valstybei 7, 58 Eur bylinėjimosi išlaidas (jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas ( - ), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

125Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

126Teisėjos Aušra Baubienė

127Virginija Gudynienė

128Virginija Lozoraitytė

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,... 3. dalyvaujant apeliantei (atsakovei) A. B. ir jos atstovui advokatui I. M.,... 4. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Ginčo esmė... 8. 1.... 9. Ieškovai P. B. ir D. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė P.... 10. 2.... 11. Atsakovė A. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 12. 3.... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. P.,... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.... 16. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 17. 5.... 18. Teismas nustatęs, kad atlikus teismo nutartimi paskirtą pomirtinę teismo... 19. 6.... 20. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmetė atsakovės ir jos... 21. 7.... 22. Nors oficialusis testamentas ir buvo sudarytas notarės, turinčios pareigą... 23. 8.... 24. Pažymėjo, kad testatorius naują gyvenamąją vietą deklaravo tą pačią... 25. 9.... 26. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – teismo... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 10.... 29. Atsakovė A. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti 2019 m. gegužės 6... 30. 11.1.... 31. Teismas sprendime vadovavosi ekspertizės aktu, kaip tiesioginiu įrodymu ir... 32. 11.2.... 33. Nepagrįstai nesivadovavo notarės R. P. paaiškinimais apie P. A. gebėjimą... 34. 11.3.... 35. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti... 36. 11.4.... 37. Nei vienas iš penkių liudytojų nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu P.... 38. 11.5.... 39. Teismo procesas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau kaip du metus, todėl... 40. 12.... 41. Ieškovai P. B. ir D. F. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės... 42. 12.1.... 43. Atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų... 44. 12.2.... 45. Atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimais negalima remtis ne tik dėl to,... 46. 12.3.... 47. Atsakovė manipuliuoja aplinkybe, jog ekspertizės akte minima Alzheimerio... 48. 12.4.... 49. Dėl liudytojų paaiškinimų apeliaciniame skunde pasisakoma deklaratyviai,... 50. 12.5.... 51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklausiant ekspertą teisme jis negalėjo... 52. 12.6.... 53. Atsakovės argumentai apie neveiksnumą ir slaugą niekaip nepaneigia teismo... 54. 12.7.... 55. Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teisme prašyti papildomos... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 13.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 60. 14.... 61. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 62. 15.... 63. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčijamu testamentu, sudarytu... 64. 16.... 65. Taip pat nustatyta, kad P. A. 2009-02-24 buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo... 66. 17.... 67. Ieškovai prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio... 68. 18.... 69. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su ekspertizės... 70. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu... 71. 19.... 72. Sprendžiant dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad... 73. 20.... 74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad... 75. 21.... 76. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 77. 22.... 78. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 79. 23.... 80. Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas... 81. 24.... 82. Siekiant išsiaiškinti testatoriaus P. A. psichinę būklę 2016 m. gruodžio... 83. 25.... 84. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019 m. sausio 22–23 d. akte Nr. ( - ),... 85. Dėl ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimo... 86. 26.... 87. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), t. y. kiekviena... 88. 27.... 89. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios... 90. 28.... 91. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu... 92. 29.... 93. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius... 94. 30.... 95. Apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė abejones dėl ekspertizės akto kaip... 96. 31.... 97. Ieškovų atstovas savo 2019 m. spalio 25 d. atsiliepime į apeliantės... 98. 32.... 99. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės prašymais skirti pakartotinę... 100. 33.... 101. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos... 102. 34.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės metu buvo tiriami testatoriaus... 104. 35.... 105. Atsakovė nurodo, kad ekspertas klaidingai nurodė P. A. diagnozę paminėdamas... 106. 36.... 107. Apeliantė teigia, kad ekspertas buvo šališkas, tačiau jos nurodomos... 108. 37.... 109. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė neturėjo galimybių pirmosios... 110. 38.... 111. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose... 112. Dėl bylos procesinės baigties... 113. 39.... 114. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios... 115. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 116. 40.... 117. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 118. 41.... 119. Ieškovų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovės A.... 120. 12.... 121. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,58 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 122. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 123. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti... 124. Priteisti iš apeliantės A. B. 1 100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų)... 125. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 126. Teisėjos Aušra Baubienė... 127. Virginija Gudynienė... 128. Virginija Lozoraitytė...