Byla 2A-451-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ bei akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį dėl skolos už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, G. A., individuali V. U. mėsos gamybos įmonė, G. A. ir uždarosios akcinės bendrovės: „Pajūrio mėsinė“, „Ekovega“, „Hidrona“, „Ekoslėnis“, „Akai“, „Kerežis“, „E. Ž. ir partneriai“, „Lukoil Lietuva“, išvadą teikianti institucija Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo ir lėšų priteisimo ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovei pagal priešieškinį akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ ieškinyje prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrovet“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimą, dėl nepagrįsto praturtėjimo 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautas pajamas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Agrovet“ susiklostė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – vartojimo santykiai: ieškovė teikė paslaugas, o atsakovė jomis naudojosi. Nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, dėl ko susidarė 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimas už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu šią teisę pripažino UAB „Agrovet“. Dalis šių nuotekų tinklų (apie 435 m) yra magistralinių nuotekų tinklų dalis, įsiterpianti tarp vartotojams priklausančių ir vandens tiekėjos valdomų buitinių nuotekų tinklų. Iki nuosavybės teisės UAB „Agrovet“ pripažinimo šiais nuotekų tinklais jau buvo šalinamos kitų klientų, t. y. UAB „Lukoil Lietuva“, V. U. individualios įmonės, UAB „Akai“, UAB „Kerežis“ ir kt. nuotekos, kurios vėliau patekdavo į AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nuotekų valymo sistemą. UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos rajono vandenys“, reikalaudama neskaičiuoti mokesčių už nuotekų transportavimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 18 straipsnio 2 dalies pagrindu AB „Klaipėdos rajono vandenys“ administracija, kaip kompensaciją už naudojimąsi nuotekų tinklais, priėmė sprendimą nuo 2009 m. balandžio 1 d. neskaičiuoti mokesčio UAB „Agrovet“ už nuotekų transportavimą ir taikyti atsakovei ne 1,52 Eur (5,25 Lt), o 0,98 Eur (3,40 Lt) kainą. Ieškovė 2012 m. balandį sužinojo, kad 2009 m. liepos 8 d. UAB „Agrovet“ pardavė nuotekų tinklus, dėl kurių naudojimo nebuvo skaičiuojama sumažinta nuotekų transportavimo kaina. Šios aplinkybės atsakovė nepranešė ieškovei ir nesąžiningai naudojosi nuotekų mokesčio lengvata iki 2011 m. gruodžio 31 d. , dėl ko nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovė negavo 23 480 Eur (81 071,75 Lt) pajamų, o atsakovė šią sumą sutaupė ieškovės sąskaita, t. y. nepagrįstai praturtėjo.
  3. Atsakovė UAB „Agrovet“ priešieškinyje prašė priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautų 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) pajamų už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ transportuotą kitų abonentų nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d., pripažinti, kad UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2013 m. kovo 20 d. UAB „Agrovet“ pateiktu tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu priteisti UAB „Agrovet“ solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Nurodė, kad UAB „Agrovet“ nedarė kliūčių ieškovei naudotis jai priklausančia nuotekų infrastruktūra ar prijungti naujus abonentus, nors AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nevykdė savo prievolės sumokėti už turto naudojimą. Nuo 1992 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. viešųjų paslaugų teikėjos (privataus turto naudotojos) ir privačios nuosavybės savininkės santykiai dėl nuotekų infrastruktūros naudojimo nebuvo įteisinti sutartimis, tačiau naudojimosi faktas neginčijamas. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ turėjo teisinį pagrindą reikalauti mokesčio iš abonentų už suteiktas nuotekų išvalymo paslaugas, tačiau viešųjų paslaugų teikėja gavo pajamas ne tik už nuotekų išvalymą, bet ir už transportavimą, t. y. gavo daugiau pajamų, nei priklausė. Atsakovė 2009 m. balandžio 17 d. raštu pareikalavo nutraukti mokesčio už nuotekų transportavimą skaičiavimą; ant šio rašto buvo uždėta AB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktoriaus žyma su nurodymu nuo 2009 m. balandžio 1 d. už nuotekas skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą. Po šio susitarimo AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pradėjo skaičiuoti kompensaciją už naudojimąsi nuotekų tinklais, transportuojant tinklų savininkės UAB „Agrovet“ nuotekas. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ neginčija UAB „Agrovet“ gautos kompensacijos už naudojimąsi jos nuotekų infrastruktūra teisėtumo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d., tačiau AB „Klaipėdos rajono vandenys“ už kitų asmenų, prisijungusių prie UAB „Agrovet“ priklausiusių nuotekų tinklų, transportuotą nuotekų kiekį tinklų savininkei per visą naudojimosi privačiais nuotekų tinklais laikotarpį nuo 1992 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. liepos 8 d. neatlygino, todėl UAB „Agrovet“ sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ vengiant sumokėti už naudojimąsi privačiais nuotekų tinklais pagal 2009 m. balandžio 17 d. susitartą įkainį, buvo atliktas priepriešinių piniginių reikalavimų įskaitymas, todėl atsakovė neskolinga. 2009 m. liepos 8 d. sutartimi UAB „Agrovet“ perleido nuosavybės teisę į nuotekų tinklus, tačiau jais toliau naudojosi tie patys abonentai, tarp jų ir UAB „Agrovet“. Perleidusi nuotekų tinklus UAB „Agrovet“ gautą kompensaciją sumokėdavo nuotekų tinklų savininkams, todėl jokios ekonominės naudos negavo. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nuo 2012 m. sausio 1 d. neatlygina už naudojimąsi privačiais nuotekų tinklais, tačiau UAB „Agrovet“ yra priversta mokėti nuotekų tinklų savininkams už nuotekų transportavimą privačiais nuotekų tinklais, t. y. UAB „Agrovet“ du kartus sumoka už nuotekų transportavimą ir patiria nesąžiningą dvigubą apmokestinimą.
  1. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismo procesinių sprendimų esmės
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt ) įsiskolinimą, 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 206 820,75 Lt sumos nuo 2012 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinį atmetė.
  2. Dėl nuosavybės teisės į nuotekų tinklus įgijimo momento teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu, konstatavo, kad UAB „Agrovet“ nuosavybės teisę į nuotekų tinklus įgijo nuo 1992 m. balandžio 15 d. Teismas vadovavosi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 255 straipsnio 1, 2 dalimis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad UAB „Agrovet“ nuosavybės teisė į nuotekų tinklus buvo įregistruota viešame registre tik 2009 m. vasario 6 d. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Agrovet“ kreipėsi į AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo ar nuosavybės teisių į nuotekų tinklus įregistravimo viešame registre dėl kompensacijos už nuotekų tinklų naudojimą. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ žinojo, kad įsiteisėjo sprendimas, kuriuo pripažinta, jog UAB „Agrovet“ yra įgijusi ir nuosavybės teise valdo inžinerinius įrenginius, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis faktas prieš AB „Klaipėdos rajono vandenys“ gali būti panaudotas tik jį įregistravus viešame registre. Teismas sprendė, kad UAB „Agrovet“ nuosavybės teisę į nuotekų tinklus įgijo nuo 1992 m. balandžio 15 d., tačiau šį faktą prieš AB „Klaipėdos rajono vandenys“ (vandens tiekėją) gali panaudoti tik nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (2008 m. gruodžio 30 d.) Dėl to šalių nurodytos aplinkybės iki nurodytos datos yra teisiškai nereikšmingos, teismas sprendė dėl jų nepasisakyti.
  3. Dėl reikalavimų įskaitymo teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 17 d. UAB „Agrovet“ raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir patvirtino faktus, kad: 1) nuo 1992 m. UAB „Agrovet“ priklauso fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklai remiantis teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu; 2) visą šį laikotarpį UAB „Agrovet“ mokėjo už nuotekų valymą ir transportavimą vamzdynais; 3) šiais vamzdynais naudojosi ir naudojasi ir kiti AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentai, o pajamas už UAB „Agrovet“ priklausančių tinklų priežiūrą ir naudojimą gavo ir gauna AB „Klaipėdos rajono vandenys“. UAB „Agrovet“ prašė nutraukti neteisėtą mokesčio už nuotekų transportavimą ėmimą ir kvietė derėtis dėl buvusių, esamų ir būsimų dvišalių santykių. Rašte AB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktoriaus rezoliucija (be datos) nurodyta, jog nuo 2009 m. balandžio 1 d. už nuotekas skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą; UAB „Agrovet“ buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kuriose buvo skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina. Šalys nebuvo susitarusios kompensuoti už naudojimąsi tinklais praeityje. Tik 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo GVTNTĮ, kurio 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl viešojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuosavybes teise priklausančios ne savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, o kitiems asmenims, naudojimo sąlygų yra būtina susitarti. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ buvo nustatyta tik laikotarpio pradžia (2009 m. balandžio 1 d.), nuo kurios už nuotekas skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina, termino pabaiga nenurodyta. Byloje nėra duomenų, jog buvo susitarta ir dėl to, kad, UAB „Agrovet“ perleidus nuosavybės teisę į nuotekų tinklus, jai toliau bus rašomos PVM sąskaitos faktūros, kuriose už nuotekas bus skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina, o gautą kompensaciją UAB „Agrovet“ perves naujajam nuotekų tinklų savininkui. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pagrįstai nurodė, kad naujasis nuotekų tinklų savininkas turėjo kreiptis į vandens tiekėją ir tartis dėl jų naudojimo sąlygų, nepavykus susitarti – kreiptis į teismą dėl naudojimosi sąlygų nustatymo, juolab kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Teismas, įvertinęs tai, jog UAB „Agrovet“ nuosavybės teisės į nuotekų tinklus faktą prieš AB „Klaipėdos rajono vandenys“ (vandens tiekėją) gali panaudoti tik nuo 2008 m. gruodžio 30 d., taip pat kad nebuvo susitarimo kompensuoti už naudojimąsi tinklais praeityje, taip pat konstatavęs, kad nebuvo susitarimo kompensuoti už laikotarpį, kai UAB „Agrovet“ nebus nuotekų tinklų savininkė, sprendė, kad AB „Klaipėdos rajono vandenys“ neturi prievolės nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. sumokėti UAB „Agrovet“ už nuotekų tinklais ieškovės transportuotas vien UAB „Agrovet“ nuotekas, juolab kad ieškovė įskaitymo nepripažįsta, jį ginčija bei prašo priteisti įskaitytas sumas iš UAB „Agrovet“.
  4. Dėl 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimo teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2008 m. gruodžio 1 d. jos sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – vartojimo santykiai. Nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovė nemokėjo už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, todėl susidarė 36 419,43 Eur įsiskolinimas. Teismui konstatavus, kad UAB „Agrovet“ 2013 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktas yra nepagrįstas, tarp šalių nesant ginčo dėl skolos dydžio ir laikotarpio, iš atsakovės UAB „Agrovet“ ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ priteisė 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimą.
  5. Dėl UAB „Agrovet“ nepagrįsto praturtėjimo teismas nustatė, kad egzistuoja visos būtinosios nepagrįsto praturtėjimo sąlygos: 1) UAB „Agrovet“ 23 480 Eur (81 071,75 Lt) naudą gavo dėl ieškovės veiksmų, t. y. taikytos kompensacijos; 2) AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad UAB „Agrovet“ buvo taikyta kompensacija, negavo 23 480 Eur (81 071,75 Lt) pajamų; 3) susitarimas dėl kompensacijos buvo pasiektas po UAB „Agrovet“ kreipimosi į ieškovę, todėl, nesant duomenų, kad apie nuotekų tinklų įsigijimą AB „Klaipėdos rajono vandenys“ laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. būtų informavę naujieji jų savininkai, UAB „Agrovet“ turėjo pareigą informuoti ieškovę apie nuotekų tinklų perleidimą. Atsakovei to nepadarius ieškovė nepagrįstai UAB „Agrovet“ taikė kompensaciją ir UAB „Agrovet“ nepagrįstai gavo 23 480 Eur (81 071,75 Lt), t. y. egzistuoja priežastinis ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo ryšys. Tai, kad nuotekų tinklų pirkimo–pardavimo sutartis buvo registruota viešame registre, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą, juolab kad nuotekų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus šiek tiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo kompensacijos taikymo ir vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir dėmesingo juridinio asmens elgesio standartas neįpareigoja ieškovės kiekvieną kartą taikant kompensaciją tikrinti registro duomenis; 4) UAB „Agrovet“ pardavus nuotekų tinklus, nesant šalių susitarimo kompensuoti už laikotarpį, kai UAB „Agrovet“ nebus nuotekų tinklų savininkė, taip pat nesant vandens tiekėjo ir naujų tinklų savininkų susitarimo dėl nuotekų tinklų naudojimo būdo, nėra nei įstatymo nustatyto (GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis), nei sutartinio pagrindo ieškovei mokėti UAB „Agrovet“ už nuotekų tinklais ieškovės transportuotas UAB „Agrovet“ nuotekas; 5) ieškovė iš UAB „Agrovet“ negali išreikalauti 23 480 Eur (81 071,75 Lt) kitais civilinių teisių gynimo būdais; 6) byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prisiėmusi šių nuostolių atsiradimo riziką; 7) UAB „Agrovet“ nurodė, kad ji ekonominės naudos iš ieškovės negavo, nes gautą kompensaciją sumokėjo naujajam nuotekų tinklų savininkui, tačiau teisės aktais nėra nustatyta pareigos UAB „Agrovet“ gautą kompensaciją mokėti naujajam nuotekų tinklų savininkui. Šis mokėjimas buvo atliktas be ieškovės sutikimo, todėl teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškinio pateikimo metu.
  6. Dėl nepagrįsto praturtėjimo 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) pajamų, gautų nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d., teismas konstatavo, kad UAB „Agrovet“ neįrodė, jog vandens tiekėja nepagrįstai praturtėjo, ir nepaneigė ieškovės nurodytų argumentų, kad ieškovė savo veikloje naudojo nuosavą arba kitais pagrindais valdomą turtą, transportavimo tinklus, kitus inžinerinius tinklus bei įrenginius, kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, skirtą paslaugoms teikti bei įmonei funkcionuoti, jos veiklai vykdyti ir administravimui užtikrinti. Šis UAB „Agrovet“ reikalavimas yra pagrįstas iš esmės tik UAB „Agrovet“ paaiškinimais, kad vien tik UAB „Agrovet“ rūpinosi tinklų technine būkle, organizavo profilaktinę priežiūrą ir pan., bei prielaidomis, kad privatus turto naudotojas sutaupė privataus savininko sąskaita. Atsakovė taip pat neįrodė, kad ieškovė, turinti nuotekų tvarkytojo statusą, gavo daugiau pajamų, nei turėjo gauti pagal teisinį pagrindą. Nepakanka konstatuoti, kad byloje AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepateikė jokių įrodymų, jog kokiu nors būdu ji būtų prisidėjusi prie nuotekų tinklų išlaikymo. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįsto praturtėjimo prielaidas turi įrodyti UAB „Agrovet“. UAB „Agrovet“ nurodė, kad negali pateikti duomenų (įrodymų), kokia pinigų suma nuotekų tinklų priežiūrai laikotarpiu, kai nuotekų tinklai priklausė UAB „Agrovet“, buvo išleista. Pažymėjo, kad tokių duomenų negalėjo pateikti ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“, nes nevykdė atskiros UAB „Agrovet“ nuotekų tinklo apskaitos. UAB „Agrovet“ į ieškovę (vandens tiekėją) dėl kompensacijos už nuotekų tinklų naudojimą ar nuotekų tinklų infrastruktūros naudojimo būdo nustatymo iki 2009 m. balandžio 17 d. nesikreipė; po 2009 m. balandžio 17 d. UAB „Agrovet“ nesikreipė į ieškovę dėl kitų jos abonentų transportuotų nuotekų kiekio per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus. Kadangi tokia situacija ir mokama kompensacija UAB „Agrovet“ tenkino, teismas sprendė, kad UAB „Agrovet“ dėl savo pačios kaltės nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 6 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinis ir priteista ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skola, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat kolegija panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės UAB „Agrovet“ priteista 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų, ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
  8. Dėl vandens tiekėjo prievolės atlyginti už privačių nuotekų tinklų naudojimą viešosioms paslaugoms teikti teisėjų kolegija rėmėsi GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 1 d.), įvertinusi atsakovės 2009 m. balandžio 17 d. rašto ir ant jo užrašytos ieškovės rezoliucijos turinį bei tolesnius šalių konkliudentinius veiksmus (atsakovė pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras nebemokėjo mokesčio už nuotekų transportavimą). Teismas sprendė, kad šalys sudarė susitarimą dėl naudojimosi nuotekų tinklais sąlygų. Pagal šį susitarimą ieškovė įsipareigojo nuo 2009 m. balandžio 1 d. taikyti atsakovei nuolaidą už teikiamas paslaugas (neskaičiuoti mokesčio už nuotekų transportavimą), taip kompensuodama už naudojimąsi privačia infrastruktūra. Teismo vertinumu, teigti, kad šiuo susitarimu ieškovė taip pat įsipareigojo atlyginti atsakovei už naudojimąsi nuotekų tinklais iki 2009 m. balandžio 1 d., nėra pagrindo. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo už atsakovės nuotekų transportavimą privačiais nuotekų tinklais iki 2009 m. balandžio 1 d. Nuotekų tinklų nuosavybės teisės įgijimo metu galiojusioje 1964 m. CK 255 straipsnio redakcijoje buvo nustatytas reikalavimas įregistruoti tik gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Įstatymas, kuriuo buvo pakeista ši norma ir įtvirtintas reikalavimas įregistruoti visas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nenustatė, kad iki tol sudaryti, bet neįregistruoti sandoriai tampa negaliojantys. Įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovė nuosavybės teisę į nuotekų tinklus įgijo nuo 1992 m. balandžio 15 d. privatizavimo sandorio pagrindu. Ieškovė šio fakto negali ginčyti (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kadangi ginčai dėl nuosavybės teisės į nuotekų tinklus vyko nuo 2005 m., atsakovė neturėjo galimybės anksčiau įregistruoti savo nuosavybės teisės į nuotekų tinklus viešame registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosavybės teisės į nuotekų tinklus neįregistravimas viešame registre nereiškia, kad atsakovė negali panaudoti nuosavybės teisės į nuotekų tinklus įgijimo fakto prieš vandens tiekėją iki teismo sprendimo, kuriuo toks faktas nustatytas, įsiteisėjimo. Ieškovė faktiškai naudojo nuotekų tinklus savo paslaugoms teikti nebūdama šių tinklų savininke, todėl sprendžiant dėl ieškovės prievolės atlyginti atsakovei už nuotekų tinklų naudojimą atsiradimo nėra pagrindo taikyti CK 1.75 straipsnio 2 dalies. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas priešieškinio reikalavimą dėl nepagrįstai gautų 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) pajamų už trečiųjų asmenų nuotekų transportavimą nuo 2006 m. sausio 1 d. (ieškovės paslaugų teikimo pradžios) iki 2009 m. liepos 8 d. (atsakovės nuosavybės teisių į nuotekų tinklus perleidimo), nebesirėmė ankstesne savo išvada, kad šalių nurodytos aplinkybės iki 2008 m. gruodžio 30 d. (teismo sprendimo dėl atsakovės nuosavybės teisių į nuotekų tinklus pripažinimo įsiteisėjimo) nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos, o šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, nes šalys nepateikė duomenų, kokia pinigų suma nuotekų tinklų priežiūrai laikotarpiu, kai šie tinklai priklausė atsakovei, buvo išleista. Ieškovė nuotekų tinklais naudojosi ir iki 2009 m. balandžio 1 d., kai šalių susitarimu buvo pradėta taikyti kompensacija atsakovei už naudojimąsi šiuo turtu. Už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovė gavo pajamų tiek iš atsakovės, tiek ir iš kitų abonentų, nes, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nuotekų tvarkymo paslaugos kaina apima ne tik nuotekų valymo, bet ir nuotekų transportavimo sąnaudas. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovė į paslaugų kainą įskaičiavo jai nepriklausančių nuotekų tinklų vertę, amortizacinius atskaitymus, jų priežiūros, eksploatavimo ir kt. išlaidas, tokiu būdu nepagrįstai sutaupydama atsakovės sąskaita (CK 6.242 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokią išlaidų sumą ieškovė sutaupė atsakovės sąskaita, netyrė ir nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės nepagrįsto praturtėjimo prielaidomis, todėl teisėjų kolegija sprendė šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  9. Dėl skolos už suteiktas paslaugas kolegija nustatė, kad atsakovė neneigė, jog naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis pagal 2008 m. gruodžio 1 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Ieškovė prašė priteisti 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio ir jos susidarymo laikotarpio. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį ieškovės reikalavimą, tačiau, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl atsakovės priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nuo šios ginčo dalies baigties priklausys ieškovei priteistinos sumos dydis, nes atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl šios skolos įskaitymo. Teisėjų kolegija sprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolos prieisimo ieškovei, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su priešieškinio reikalavimais.
  10. Dėl UAB „Agrovet“ nepagrįsto praturtėjimo kolegija rėmėsi GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad šalys susitarė, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. atsakovei išrašomose PVM sąskaitose faktūrose už nuotekas bus skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina. Ieškovės rezoliucijoje ant atsakovės 2009 m. balandžio 17 d. rašto nenurodytas joks terminas ar kita sąlyga, iki kada bus taikoma sumažinta kaina kaip kompensacija už naudojimąsi nuotekų tinklais. Byloje nėra duomenų, kad šalys šį susitarimą vėliau pakeitė ar nutraukė. Aplinkybė, kad atsakovė po susitarimo sudarymo perleido nuosavybės teises į nuotekų tinklus, savaime nedaro šio susitarimo negaliojančio. Ieškovė teikė paslaugas atsakovei iki 2011 m. gruodžio 31 d. (nuo 2012 m. sausio 1 d. paslaugas teikia AB „Klaipėdos vanduo“). 2009 m. liepos 8 d. atsakovė pardavė nuotekų tinklus UAB „Ekovega“, ši vėliau juos pardavė UAB „Ekoslėnis“, o ši – UAB „Hidrona“. Nuotekų tinklų savininko pasikeitimas neturi įtakos šių tinklų naudojimo tvarkai ir sąlygoms, kurios nustatytos susitarimu su vandens tiekėju. Atsakovė po nuosavybės teisių į nuotekų tinklus perleidimo su naujosiomis savininkėmis sudarė sutartis dėl naudojimosi šiais tinklais, pagal kurias įsipareigojo mokėti nuotekų tinklų savininkams kainą, lygią ieškovės suteiktai kompensacijai; byloje pateikti duomenys apie atsakovės sumokėtas sumas nurodytoms įmonėms. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad naujieji nuotekų tinklų savininkai turėjo kreiptis į vandens tiekėją ir iš naujo susitarti dėl šių tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos. Iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė vandens tiekėjui susitarti su savininku dėl privačios infrastruktūros naudojimo viešajam vandens tiekimui. Tiek vandens tiekėjas, tiek nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas turi teisę inicijuoti nustatytos naudojimosi tokia infrastruktūra tvarkos ir sąlygų pakeitimą. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis įpareigoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją išpirkti kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą, reikalingą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, o nepavykus susitarti dėl išpirkimo ir nuosavybės perdavimo, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Kolegijos vertinimu, pasikeitusiu reglamentavimu įstatymų leidėjas akcentuoja ne nuotekų tinklų infrastruktūros savininkų, o savivaldybės institucijos ir vandens tiekėjo pareigą tartis dėl viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingos infrastruktūros naudojimo. Taigi, nėra vienos iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – atsakovės praturtėjimo teisinio pagrindo.
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) AB „Klaipėdos vanduo“ kasacinį skundą, 2015 m spalio 23 d. nutartimi: panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ priteista iš atsakovės UAB „Agrovet“ 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų ir dėl šios bylos dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, ir dėl šios bylos dalies paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį paliko nepakeistą; priteisė kasatorei AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 846,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme; priteisė iš kasatorės AB „Klaipėdos vanduo“ 35,59 Eur ir iš atsakovės UAB „Agrovet“ 23,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą.
  12. Dėl sąlygų vienarūšiams priešpriešiniams reikalavimams įskaityti nustatymo, teisėjų kolegija nustatė, jog nagrinėjamoje byloje kasatorė nurodė, kad teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 36 419,43 Eur skolos, nes pripažino, kad šis ieškinio reikalavimas tenkintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas panaikino šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl to, kad byloje neišspręstas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti jos atliktą šalių reikalavimų įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė priešieškinio reikalavimus kildino iš ieškovės nepagrįsto praturtėjimo: 1) už atsakovės nuotekų transportavimą nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. (ieškovės teiktos paslaugos) ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. (kasatorės teiktos paslaugos) nepagrįstai gauta 140 282,92 Eur (484 368,87 Lt) pajamų; 2) už trečiųjų asmenų nuotekų transportavimą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. nepagrįstai gauta 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) pajamų. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašomo priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimo dydžio ir laikotarpio, už kurį ši skola apskaičiuota. Teismų konstatuota, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur skolos yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės reikalavimas yra susijęs su atsakovės priešieškinio reikalavimu pripažinti, kad šios prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2013 m. kovo 20 d. UAB „Agrovet“ pateiktu tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra kilęs šalių reikalavimų įskaitymo klausimas, todėl byloje turi būti nustatytas šalių reikalavimų atsiradimo pagrindas, nustatomos visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos, taigi – ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ įsiskolinimo atsakovei UAB „Agrovet“ faktas, įsiskolinimo dydis ir kt. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl atsakovės priešieškiniu pareikštų reikalavimų (ir dėl šalių reikalavimų įskaitymo), nuo šios ginčo dalies baigties priklausys ieškovei priteistinos sumos dydis. Kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolos prieisimo ieškovei, panaikinta pagrįstai, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su priešieškinio reikalavimais.
  13. Dėl kasatorės AB „Klaipėdos vanduo“, kaip suinteresuoto asmens, teisės kasacine tvarka skųsti teismo sprendimo dalį, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašė teismo nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šio ieškinio reikalavimo ir jį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. balandžio 17 d. rašto su rezoliucija pagrindu šalys susitarė, jog nuo 2009 m. balandžio 1 d. atsakovei UAB „Agrovet“ išrašomose PVM sąskaitose faktūrose už nuotekas bus skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina. Ieškovės rezoliucijoje ant atsakovės 2009 m. balandžio 17 d. rašto nenurodytas joks terminas ar kita sąlyga, iki kada bus taikoma sumažinta kaina kaip kompensacija už naudojimąsi nuotekų tinklais, ir byloje nėra duomenų, kad šalys šį susitarimą vėliau pakeitė ar nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė po susitarimo sudarymo perleido nuosavybės teises į nuotekų tinklus, savaime nedaro šio susitarimo negaliojančio. Atsižvelgdama į nurodytus apeliacinės instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija laikė pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad tokios teismo išvados lemia kasatorės suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ teikė paslaugas atsakovei iki 2011 m. gruodžio 31 d., o nuo 2012 m. sausio 1 d. paslaugas teikia AB „Klaipėdos vanduo“. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovės UAB „Agrovet“ susitarimas galioja į ateitį, atsiranda pagrindas spręsti dėl kasatorės, šiuo metu vietoj ieškovės teikiančios paslaugas atsakovei UAB „Agrovet“, pareigos vykdyti 2009 m. balandžio 17 d. raštu su rezoliucija pasiektą susitarimą. Be to, ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ pateikė kasaciniam teismui prisidėjimą prie AB „Klaipėdos vanduo“ kasacinio skundo. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija konstatavo kasatorės teisę reikšti šioje byloje kasacinį skundą ir dėl tos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 23 480 Eur negautų pajamų.
  14. Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18, 22 straipsnių taikymo, teisėjų kolegija nustatė, kad kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ reikalavimas nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kasatorės teigimu, atsakovei nurodytu laikotarpiu nuotekų tinklai jau nebepriklausė nuosavybės teise, todėl ir mokestis už paslaugas negalėjo būti mažinamas 2009 m. balandžio 17 d. rašto su ieškovės rezoliucija pagrindu. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ su atsakove UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. susitarė, jog nuo 2009 m. balandžio 1 d. atsakovei išrašomose PVM sąskaitose faktūrose už nuotekas bus skaičiuojama tik nuotekų išvalymo kaina. Ieškovė teikė paslaugas atsakovei iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdama informacijos apie nuotekų tinklų perleidimą, todėl paslaugų kainą skaičiavo 2009 m. balandžio 17 d. susitarimo pagrindu, t. y. tik nuotekų išvalymo kainą, neskaičiuodama mokesčio už nuotekų transportavimą, kaip kompensaciją nuotekų tinklų savininkei atsakovei UAB „Agrovet“ už naudojimąsi jos nuotekų tinklais. Bylos duomenimis, nuo 2009 m. liepos 8 d. atsakovė UAB „Agrovet“ jau nebebuvo nuotekų tinklų savininkė, todėl jai jau neturėjo būti atlyginama už naudojimąsi nuotekų tinklais (GVTNTĮ 18 str. 2 d.). Aplinkybė, kad atsakovė po nuosavybės teisių į nuotekų tinklus perleidimo su naujosiomis savininkėmis sudarė sutartis dėl naudojimosi šiais tinklais, pagal kurias įsipareigojo mokėti nuotekų tinklų savininkėms kainą, lygią ieškovės suteiktai kompensacijai, nelėmė ieškovės, kaip viešojo nuotekas tvarkančio asmens, pareigos ir toliau atsakovei atlyginti (neskaičiuojant mokesčio už nuotekų transportavimą) už naudojimąsi šiai jau nebepriklausančiais nuotekų tinklais. Pagal GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalį dėl naudojimosi privačiais nuotekų tinklais turėjo būti sprendžiama su naujuoju nuotekų tinklų savininku, kaip minėta, ieškovė neturėjo informacijos apie nuotekų tinklų perleidimą, todėl neinicijavo nustatytos naudojimosi infrastruktūra tvarkos ir sąlygų pakeitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei UAB „Agrovet“ nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gaunant atlyginimą už naudojimąsi nuotekų tinklais, kurie jai jau nebepriklausė, t. y. neskaičiuojant mokesčio už nuotekų transportavimą, buvo pažeistos imperatyviosios GVTNTĮ 22 straipsnio nuostatos, būtent – nediskriminavimo principas nustatant tos pačios kategorijos abonentų kainas (2 dalis). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovei UAB „Agrovet“ be teisinio pagrindo buvo sumažintas mokestis už paslaugas, t. y. ji be teisinio pagrindo buvo atleista nuo 23 480 Eur mokesčio už naudojimąsi ieškovės paslaugomis mokėjimo, o ieškovė atitinkamai negavo nurodyto dydžio pajamų. Tai atitinka nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio CK 6.242 straipsnio dispoziciją. Aplinkybė, kad atsakovė mokėjo mažesnį mokestį už ieškovės teikiamas paslaugas, nors tam nebuvo teisinio pagrindo, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė sutaupė ieškovės sąskaita. Nesant ginčo dėl negautų pajamų dydžio, kolegija sprendė, jog 23 480 Eur (81 071,75 Lt) negautų pajamų suma pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista ieškovei iš atsakovės nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Byloje nustačiusi, kad atsakovė ginčijo ieškovės reikalavimą priteisti 23 480 Eur negautų pajamų, neteigė, kad ši skola buvo įskaityta atliekant šalių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teisėjų kolegija sprendė negrąžinti šios bylos dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog yra nustatytas pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 23 480 Eur negautų pajamų, ir dėl šios bylos dalies palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  15. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kasacinis teismas nustatė, jog teismas patyrė 59,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi teisėjų kolegija tenkino 40 proc. kasacinio skundo reikalavimų, tai šias išlaidas proporcingai priteisė iš kasatorės ir atsakovės – 35,59 Eur ir 23,72 Eur. Kasatorei priteisė iš atsakovės 40 proc. (1 115,70 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, iš viso 846,28 Eur. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo ir šią nutarties dalį kasacinis teismas paliko nepakeistą, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teisėjų kolegija perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija sprendė netenkinti ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, nes pagal CPK 348 straipsnio 1 dalį pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Taip pat atsakovės prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti netenkino, nes nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.
  16. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu: ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimą; priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovės UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) skolą už paslaugas yra įvykdyta UAB „Agrovet“ pateikto 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu; priteisė atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“

    57 154,76 Eur (24 683,93 Lt) nepagrįstai gautas pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08; priteisė 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Agrovet“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2 261,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

  17. Teismo vertinimu, tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovei atsirado prievolė atlyginti atsakovei už nuotekų tinklų naudojimą minėtais laikotarpiais, kas sudarytų pagrindą atsakovei įskaityti ieškovės priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (CK 6.130 str.).
  18. Teismas nustatė, kad ginčai dėl nuosavybės teisės į nuotekų tinklus vyko jau nuo 2005 metų. Dėl šios priežasties atsakovė anksčiau neturėjo galimybės įregistruoti savo nuosavybės teisės į nuotekų tinklus viešajame registre, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė negali panaudoti nuosavybės teisės į nuotekų tinklus įgijimo fakto prieš vandens tiekėją iki teismo sprendimo, kuriuo toks faktas nustatytas, įsiteisėjimo. Ieškovė faktiškai naudojo nuotekų tinklus savo paslaugoms teikti nebūdama šių tinklų savininke. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.75 str. 2 d. nuostatos, sprendžiant dėl ieškovės prievolės atlyginti atsakovei už nuotekų tinklų naudojimą atsiradimo.
  19. Teismo vertinimu, sprendžiant šį ginčą, aktuali nuo 2007-01-01 įsigaliojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 18 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014-11-01). Nuotekų tvarkymo kainos nustatymo principai reglamentuoti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 22 straipsnyje. Nustatant nuotekų tinklų savininkui kainą už teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas gali būti taikoma GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis.
  20. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad AB „Klaipėdos rajono vandenys“ naudojosi atsakovei priklausiusiais nuotekų tinklais savo paslaugoms teikti nebūdama šių tinklų savininke ir pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ieškovei tenka pareiga atlyginti nuotekų tinklų savininkui už naudojimąsi jo tinklais. Lietuvos teismų praktikoje yra konstatuota, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuformuoja prielaidų, leidžiančių ginčo infrastruktūrą ieškovei naudoti neatlygintinai, jeigu dėl to nesutinka jos savininkas. Tokią poziciją pagrindžia ir GVTNTĮ.
  21. Teismas nustatė, jog ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ naudojosi atsakovės infrastruktūra skirtingais laikotarpiais, nėra jų bendrų veiksmų ir kiekviena iš jų atsako už savo veiklos laikotarpį. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ veikia iki šiol, tik skirtingais laikotarpiais vykdė vandens tiekėjo funkcijas. Teismo vertinimu, atsakovės teiginys, kad, sprendžiant pagal atsakovių veiksmus turėjo įvykti šių bendrovių reorganizacija, nereiškia, kad ji įvyko. Nėra ginčo dėl to, kad nuo 2004 iki 2006 metų vandens tiekėja buvo Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės seniūnija. Ši seniūnija nėra atsakovė, todėl nustatyto dydžio piniginė kompensacija už šį laikotarpį nepriteistina. Nuo 2006 m. iki 2012 m. vandens tiekėja buvo UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, o nuo 2012 m. AB „Klaipėdos vanduo“. Atsižvelgęs į tai, jog laikotarpis, už kurį UAB „Agrovet“ prašo priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 7 148,96 Eur (24 683,93 Lt) pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus, skaičiuojamas nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08, tai yra kai AB „Klaipėdos vandenys“ nebuvo vandens tiekėja, teismas sprendė reikalavimą atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.).
  22. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė praturtėjo dėl atsakovės veiksmų jai leidžiant naudotis savo nuotekų infrastruktūra ir tai yra priežastinis ryšys tarp pažeistų atsakovės teisių ir ieškovės turtinės padėties pagerėjimo. GVTNTĮ besąlygiškai nesuteikia ieškovei teisės naudotis atsakovei priklausančiais tinklais neatlygintinai, todėl praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Jokio susitarimo ar sutarties (panaudos) dėl neatlygintinio naudojimosi atsakovės vandentiekio tinklais nėra, o tai reiškia, kad atsakovė nėra prisiėmusi nuostolių rizikos. Atsakovė negali apginti savo teisių kitais būdais. Taigi, yra visos sąlygos teigti, kad ieškovė, naudodama atsakovės nuotekų tinklus, nepagrįstai praturtėjo (CK 6.242 str.).
  23. Teismas konstatavo, jog tarp šalių faktiškai susiklostė neatlygintiniai panaudos santykiai, o panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl nėra jokių neteisėtų atsakovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ veiksmų, dėl ko ir nekyla pareiga atsakyti atsakovės UAB „Agrovet“ nurodytu neteisėto praturtėjimo pagrindu. Ieškovė neteikė jokių pasiūlymų ar apskaičiavimų dėl naudojimosi atsakovės nuotekų tinklais, neprašė ir nesutiko skirti ekspertizę turto nuomos rinkos vertei nustatyti.
  24. Teismas nustatė, jog atsakovė UAB „Agrovet“ prašė taikyti analogiją ir vadovautis anksčiau su UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ pasiektu susitarimu, kai apskaičiuojant mokestį už naudojimąsi nuotekų tinklais UAB „Agrovet“ buvo neskaičiuojama už nuotekų transportavimą. Tai sudarė maždaug 35,238 proc. už kiekvieną pratekantį kubinį metrą nuo aktualios nuotekų tvarkymo kainos; kompensacijos dydis būtų 484 368,87 Lt. Atsakovė prašė priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 24 683,93 Lt pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08; pripažinti, kad UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt skolą už paslaugas yra įvykdyta 2012-03-20 UAB „Agrovet“ pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu. Teismo vertinimu, laikotarpis, per kurį ieškovė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ naudojosi atsakovei UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais, skaičiuojamas nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009-04-01 atsakovei buvo pritaikyta kompensacija. Taigi, nuotekų tinklais ieškovė naudosi 3 metus ir 3 mėnesius. Šalims neteikiant kitų apskaičiavimų ir neprašant skirti ekspertizės, teismas rėmėsi atsakovės UAB „Agrovet“ teikiamais skaičiavimais: 2012-03-09 PVM sąskaita faktūra Nr. AGR12-005111 (t. 1, b. l. 56), kurią atsakovė UAB „Agrovet“ išrašė ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“, sąskaita išrašyta už naudojimąsi nuotekų infrastruktūra laikotarpiu nuo 1998 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., suma – 472 216,05 Lt su PVM. Kadangi teismas nustatė, kad laikotarpis, kuriuo ieškovė nepagrįstai praturėjo, yra nuo 2006-01-01 iki 2009-04-01, tai yra 3 metai ir 3 mėnesiai, išvedė vidurkį pagal pateiktą 2012-03-09 sąskaitą faktūrą Nr. AGR12-005111, kurioje skaičiuojama 472 216,05 Lt suma už 135 mėnesius (11 metų ir 3 mėnesiai – nuo 1998 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn.), per mėnesį – 3 497,89 Lt. Nuo 2006-01-01 iki 2009-04-01 susidaro 39 mėnesiai × 3497,89 Lt ? 136 417,71 Lt (39 541,36 Eur).
  25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl: 1) ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašomo priteisti iš atsakovės UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur (125 749 Lt) įsiskolinimo dydžio ir laikotarpio, už kurį ši skola apskaičiuota. 2) 2008-12-01 AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties teisėtumo. Tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – vartojimo santykiai. Ieškovė tiekė paslaugas, o atsakovė tomis paslaugomis naudojosi. Nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31 atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 36 419,43 Eur įsiskolinimas už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Teismas sprendė ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ priteisti 36 419,43 Eur įsiskolinimą.
  26. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas yra įvykdyta 2012 m. kovo 20 d. UAB „Agrovet“ pateikto tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu.
  27. UAB „Agrovet“ reikalavimą priteisti solidariai iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ nepagrįstai gautas 24 683,93 Lt pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08 teismas tenkintino iš dalies, priteisiant iš AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 7154,76 Eur (24 683,93 Lt) nepagrįstai gautas pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08, atmetant reikalavimą dėl atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“. Patenkinęs Teismas tenkintino ir išvestinį UAB „Agrovet“ reikalavimą dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).
  28. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingus šalių atstovų atliktus procesinius veiksmus, konstatavo, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl tiek ieškovės, tiek UAB „Agrovet“ turėtos išlaidos atstovų pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir tuo pagrindu nemažintinos. Atmetus atsakovės UAB „Agrovet“ pareikštą reikalavimą AB „Klaipėdos vandenys“, iš UAB „Agrovet“ priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Klaipėdos vandenys“. Kadangi byloje yra patenkinta 90 proc. atsakovės pareikštų reikalavimų, ieškovės reikalavimų patenkinta 100 proc., teismas sprendė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ priteisti 3 517,68 Eur iš atsakovės UAB „Agrovet“, atsakovei UAB „Agrovet“ priteisti 5 779 Eur (90 proc. nuo 6 421,44 Eur) iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“. Atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą UAB „Agrovet“ priteistina suma iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudaro 2 261,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje priešieškinis patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti bei priteisti 1 785 Eur (885 Eur žyminis mokestis + 990 Eur atlyginimas advokatams) bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:

8Dėl sąlygų atlikti įskaitymą

    1. UAB „Agrovet“ reikalavimas susijęs su piniginių lėšų (484 368,87 Lt + 24 683,93 Lt) mokėjimu atgaline data, ginčo laikotarpiu (nuo 2006-01-01 viešosios paslaugos teikimo pradžios iki 2012-03-09 sąskaitos faktūros išrašymo) nesant tarp šalių nei susitarimo dėl tokių mokėjimų, nei prašymų tam tikras sumas apmokėti.
    2. Skundžiamojo sprendimo 39 punkte teismas nurodo, jog GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis (redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) yra aktuali sprendžiant ginčą, tačiau teismas neišsiaiškino kokia yra šios normos reikšmė nagrinėjamai bylai. Teigia, kad GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato kokias pagrindais gali būti naudojami infrastruktūros objektai (atlygintinai / neatlygintinai) ir ši norma garantuoja suinteresuotos šalies teisę spręsti klausimą dėl atlyginimo nustatymo. Pažymi, kad bylos duomenimis nustatytos pareigos mokėti laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-04-01 nebuvo, ji nustatyta 2009-04-17 susitarimu. Taigi, galiojančios pareigos mokėti iki 2009-04-01 nebuvo, vykdytinos pareigos taip pat nebuvo, kaip ir apibrėžtos pareigos, nes nebuvo susitarimo dėl mokesčių skaičiavimo, iki 2012-03-09 UAB „Agrovet“ jokių reikalavimų gauti pinigines sumas pareiškusi nebuvo. Taigi, atsižvelgus į GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti UAB „Agrovet“ teisę gauti atlyginimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-04-01, kuomet jos išleistos nuotekos iki AB „Klaipėdos rajono vandenys“ magistralinių tinklų buvo transportuojamos per jai priklausančią nuotekų tinklų atkarpą.
    3. Ieškovės nuomone pirmosios instancijos teismas neįvertino itin svarbus aplinkybės – UAB „Agrovet“ nuotekų tinklai buvo naudojami, jog transportuoti šiai įmonei priklausančias (išleidžiamas) nuotekas iki paslaugos tiekėjos AB „Klaipėdos rajono vandenys“ tinklų. Dėl šios aplinkybės negali būti priteista 4 84 368,87 Lt suma. Už nuotekų, priklausančių kitiems abonentams transportavimą, pareikštas reikalavimas dėl 24 683,93 Lt sumokėjimo.
    4. UAB „Agrovet“ neturi teisės gauti atlyginimo už ginčo laikotarpį, nes ji neįvykdė GVTNTĮ (2006-07-13 redakcija Nr. X-764) 18 straipsnio 2 d. nustatytų sąlygų: nesudarė nuomos sutarties ir nesikreipė į teismą dėl infrastuktūros naudojimosi sąlygų nustatymo. Pažymi, kad skundžiamojo sprendimo 45 punkte teismas pripažino, jog negalima naudoti infrastruktūrą neatlygintinai, jeigu dėl to nesutinka savininkas. Šiuo atveju savininkas ilgą laiką neprieštaravo dėl tinklų naudojimo neatlygintinai, nuo tinklų įsigijimo 1992 m. iki 2006-01-01 nereikalavo atlyginimo iš kitų tuometinių tinklų naudotojų ir / ar tiekėjų, taip pat ir iš ieškovės. Pirmas reikalavimas mokėti už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-04-17 yra išrašyta 2012-03-09 sąskaitą faktūra.

9Dėl sąlygų taikyti nepagrįsto parturtėjimo institutą

    1. Teismas turi teisę kvalifikuoti šalių santykius dėl infrastruktūros naudojimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino UAB „Agrovet“ teisę gauti atlyginimą už naudojimąsi tinklais, todėl ši teisė turi būti ginama kaip savininko teisė gauti atlyginimą nuomos pagrindu ir nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikomas. Dėl to teismas nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų analogiškose bylose.
    2. Kadangi UAB „Agrovet“ nepasinaudojo teise (pagal GVTNTĮ 18 str.2 d.) įgyvendinti savo teises (susitarti dėl atlyginimo) taip, kad būtų išvengta nuostolių, praturtėjimas netaikomas (CK 6.242 str. 3 d.). jeigu UAB „Agrovet“ patyrė nuostolių, tuomet šiuos nuostolius (turto sumažėjimą) turi įrodyti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių sumų, pagrindžiančių UAB „Agrovet“ turto sumažėjimą.
    3. Pirmosios instancijos teismo 50 ir 51 punktuose nurodyti motyvai yra prieštaringi 57 punktui. Ieškovė sutinka su skundžiamojo sprendimo 57 punkte nurodytu argumentu, kad tarp šalių susiklostė neatlygintinai panaudos teisiniai santykiai.

10Dėl skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginio

    1. Mano, jog skundžiamasis sprendimas gali sukurti pavojingą precedentą dėl jo motyvuojamojoje dalyje nurodyto teiginio:

11„Atsakovei priklausančių tinklų vertė (amortizaciniai atsiskaitymai) ir jų priežiūros išlaidos yra įskaičiuojamos į nuotekų transportavimo kainą ir iš to gauna pelną“.

    1. Pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė galėjo pasipelnyti tinklų amortizacinių atskaitymų sąskaitą, nes neturėjo sutarties dėl tinklų naudojimo, neturėjo duomenų apie šiuos tinklus, nežinojo jų kainos ir nenustatė amortizavimo laikotarpių, t. y. tinklai buvo perduoti, jų išlaikymo vertė įtraukta į sąnaudas, kurių pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos komisija patvirtino ieškovės teikiamų paslaugų kainas, kurios grindžiamos sąnaudų grąžinimo principu. Suformavus precedentą, kad visi abonentai turi lygias teises viešųjų paslaugų teikimo procese bei visi abonentai transportuoja savo nuotekas iki ieškovės nuotekų tinklų per savo nuotekų tinklus, tais pačiais pagrindais, kaip ir UAB „Agrovet“ galės reikalauti iš ieškovės atlyginimo (už tai kad jų nuotekos iki ieškovės nuotekų transportuojamos jų tinklais) bei apskaičiuoti tokio pat dydžio atlyginimą, neatsižvelgiant į jų tinklų dydžius, būkles, kainas ir kt., o atsižvelgus tik į suteiktų paslaugų apimtį (paimtas nuotekas). Pažymi, jog įstatymas numato atlyginimą tais atvejais, kada kitų asmenų infrastruktūra naudojama viešųjų paslaugų teikimo procese (per ją teikiamos paslaugos kitiems abonentams), o ne tada, kai abonentas prijungė savo infrastruktūrą prie tiekėjo infrastruktūros ir gauna sau paslaugas.

12Dėl priteistų piniginių lėšų dydžio

    1. Skaičiuodamas nepagrįsto parturtėjimo dydį pirmosios instancijos teismas padarė esmines klaidas, sąlygojusias skundžiamojo sprendimo neteisėtumą, kadangi teismas nesivadovavo GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalimi (analogiškas reglamentavimas naujos redakcijos GVTNTĮ 17 str.), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Teisinis reglamentavimas nustato, jog viešųjų paslaugų teikėjo būtinosios sąnaudos, patirtos veikloje, įtraukiamos į paslaugų kainą (įgyvendinamas sąnaudų grąžinimo principas).
    2. Ieškovė buvo pateikusi į bylą Verslo ir turto vertintojos R. I., kuri įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, ginčo nuotekų tinklų nuomos įvertinimo ataskaitą Nr. 15-02/01, tačiau pirmosios instancijos teismas šios atskaitos nevertino ir dėl jos nepasisakė. Pažymi, jog minėtos ataskaitos duomenimis, ginčo tinklų metinė nuomos kaina lygi 938,40 Eur.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes AB „Klaipėdos rajono vandenys“ sugrąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme papildomai patyrė 1 000 Eur išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą bei pateikė teismui rašytinius įrodymus, tačiau teismas šių išlaidų neįvertino (t. XIII, b. l. 116–121).
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė pagal priešieškinį UAB „Klaipėdos vanduo“ prašo pakeisti Klaipėdos 2016 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje AB „Klaipėdos vanduo“ priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš UAB „Agrovet“ AB „Klaipėdos vanduo“ naudai 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (23 Eur žyminį mokestį).
  2. Nurodo, jog po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo advokatams buvo sumokėta 1000 Eur už atstovavimą (įrodymai pateikti 2016-02-02 teismo posėdžio metu), tačiau šios sumos pirmosios instancijos teismas nepriteisė (t. XIII, b. l. 125).
  3. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Agrovet“ prašo iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 57 punkto pašalinti motyvą:

    14

15„<...>. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis dėl turto naudojimosi, tačiau tarp jų faktiškai susiklostė ir per ilgą laikotarpį nusistovėjo civiliniai santykiai dėl naudojimosi šiuo turtu. Konstatuotina, kad tarp šalių faktiškai susiklostė neatlygintiniai panaudos santykiai, o panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl nėra jokių neteisėtų atsakovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ veiksmų, dėl ko ir nekyla atsakovei pareiga atsakyti atsakovės UAB „Agrovet“ nurodytu neteisėto praturtėjimo pagrindu. <...>“.

  1. Pašalinti skundžiamosios sprendimo motyvuojamosios dalies 48 punkte išdėstyto motyvo dalį:

16„<...>. Ši seniūnija nėra atsakovė, todėl nustatyto dydžio piniginė kompensacija už šį laikotarpį nepriteistina. <...>“.

  1. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
  2. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

17Dėl nesutikimo su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 57 punkte išdėstytais motyvais

    1. Sprendimo motyvuojamosios dalies 57 punkte nurodyti motyvai prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinei daliai bei kitiems motyvuojamojoje dalyje išdėstytiems motyvams, o būtent skundžiamojo sprendimo 39, 42, 45, 50, 51 punktuose.
    2. Nuotekų tinklai buvo privatizuoti 1992 m. balandžio 15 d., jie tiesiogiai susiję su žeme, jų iškėlimas į kitą vietą neįmanomas, todėl nuotekų tinklai laikytini nekilnojamuoju daiktu (CK 1.98 str.). Ginčo atveju tarp šalių nebuvo sudarytos sutarties; daikto perdavimas naudotis neatlygintinai ir eksploatacijos sąnaudų prisiėmimas prieštarautų pelno siekiančio juridinio asmens esmei. Privati nuotekų infrastruktūra, kurią valdė ir rūpinosi atsakovė, buvo reikalinga ir faktiškai buvo naudojama viešajam nuotekų tvarkymui, todėl atsakovė turėjo teisėtą lūkestį už jai priklausančio turto naudojimą gauti ekonominę naudą (pajamas). Abonento tinklų prijungimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiekėjas turi teisę naudotis abonento infrastruktūra neatlygintinai.
    3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog panaudos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes tarp šalių rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta, t. y. panaudos teisiniai santykiai nesusiklostė. Ieškovė, žinodama, kad jai nuosavybės teisėmis nepriklauso nuotekų infrastruktūros objektas, nesikreipė į atsakovę dėl naudojimosi ieškovės veikloje atsakovei priklausiančiais tinklais, tokiu būdu toliau tęsė neatlygintiną jų naudojimą savo veikloje. Turto avininkui pareikalavus kompensacijos, ieškovė su šiuo reikalavimu nesutiko.

18Dėl nesutikimo su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 48 punkte išdėstytais motyvais

    1. 2005 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2006 m. sausio 1 d. visos Kretingalės seniūnijos komunalinio ūkio teisės ir pareigos, todėl kompensacija už laikotarpį nuo 2004-09-24 iki 2006-0101 turi būti apskaičiuota ir priteista iš ieškovės (t. XIII, b. l. 127–133).
  1. Atsiliepime į ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Agrovet“ prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos nesutikimo ieškovės apeliaciniu skundu motyvus:

19Dėl ieškovės prievolės atlyginti už privačių tinklų naudojimą viešosioms paslaugoms teikti

    1. Nesutinka su ieškovės nuomonėmis, kad: 1) tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi: a) aukštesnės instancijos teismas šioje byloje jau yra konstatavęs, kad sutartinių santykių tarp šalių dėl atlyginimo už nuotekų tinklų naudojimą iki 2009-04-01 nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo dabar svarstyti dėl atsakovės teisės gauti atlyginimą nuomos sutartinių santykių pagrindu; b) šioje byloje kasacinis teismas įvertinęs 2009-04-17 rašto turinį, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo raštu įformintu susitarimu ieškovė taip pat įsipareigojo atlyginti atsakovei už ankstesnį laikotarpį, t.y. iki 2009-04-01; teismas nurodė, kad net ir konstatavus, kad nebuvo šalių susitarimo dėl atlyginimo už naudojimąsi atsakovei priklausančiais nuotekų tinklais iki 2009-04-01, byloje spręstina, ar neatlygintinai naudodamas ginčo infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita. 2) Laikotarpiu iki 2009-04-01 tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, nes nuotekų tinklus atsakovė privatizavo 1992-04-15 Kretingalės tarybinio ūkio turto privatizavimo metu; dėl nuotekų tinklų nuolatinės sąsajos su žeme neįmanomas jų panaudojimas pagal paskirtį ar iškėlimas į kitą vietą, todėl nuotekų tinklai laikytini nekilnojamuoju daiktu (CK 1.98 str.). 3) Konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta panaudos sutartis, nes jokie atsakovės veiksmai nerodė valios sudaryti panaudos sutarties; atsakovė niekada nežadėjo ir nesuteikė vilčių, kad perduos savo privatų turtą neatlygintiniam naudojimui. Ieškovei niekada nebuvo perduotas daikto valdymas, o tik sudaryta galimybė naudotis privačiu turtu, užtikrinant viešąjį interesą.
    2. Ieškovė skunde nepagrįstai cituoja ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, kadangi iš esmės skiriasi minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
    3. UAB „Agrovet“ nesiekia gauti nuomos mokestį, kaip tai nurodo ieškovė, o siekia atgauti ieškovės nepagrįstai gautą atlyginimo už nuotekų transportavimą sumą pastarajai nuotekas transportavus atsakovės inžineriniais tinklais.

20Dėl visų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo santykiams atsirasti buvimo

    1. Ieškovė gavo realią ekonominę naudą, nes ji, iš trečiųjų asmenų bei pačios atsakovės imdama mokestį už nuotekų transportavimą per atsakovės inžinerinius tinklus, neatlygino atsakovei už nuotekų šalinimo paslaugai teikti svetimo atsakovei priklausančio turto naudojimą, nors tokią pareigą turėjo (CK 4.53 str. 2 d.).
    2. Atsakovės, negavusios atitinkamos kompensacijos sumos, turtas atitinkama suma sumažėjo; ieškovė, išvengusi prievolės atlyginti už svetimo turto naudojimą, nepagrįstai sutaupė infrastruktūros sukūrimo ir eksploatacijos kaštus, kuriuos būtų neišvengiamai patyrusi tam, kad galėtų užsiimti ūkine komercine nuotekų tvarkymo veikla ir gauti pajamas iš abonentų. Ieškovė niekam nesumokėjo už jai nepriklausančios infrastruktūros naudojimą, o atsakovė, turėdama teisę į atlyginimą už naudojimąsi jos privačia nuosavybe, atitinkamų sumų negavo, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės turto sumažėjimo ir ieškovės praturtėjimo; ieškovės praturtėjimas neturi jokio teisinio pagrindo – ieškovė, naudojosi ir vis dar naudojasi jai nepriklausančia infrastruktūra viešųjų paslaugų teikimui, tačiau dėl to gaunamą pajamų dalį (kainos dalį už nuotekų transportavimą) pasiliko sau, neatlygino jokių išlaidų ir neatliko jokių mokėjimų už tokį infrastruktūros naudojimą. Įstatymas nenumato ieškovės teisės naudotis kitam asmeniui priklausančia infrastruktūra neatlygintinai, kai nėra sudaryta panaudos sutartis (o tokia sutartis sudaryta nebuvo); nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant priešieškinį.
    3. Atsakovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, o ieškovė atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika, kadangi inžineriniai tinklai visuomet buvo prijungti prie centrinių nuotekų šalinimo tinklų ir buvo naudojami viešųjų paslaugų tiekimu. Nuotekos visuomet buvo transportuojamos inžineriniais tinklais, o ieškovė, nepaisant žinojimo, kad tie tinklai jai nepriklauso, ir nėra jai perduoti valdyti, niekada už jų naudojimą nekompensavo.
    4. Atsakovė savo pažeistos teisės negali apginti kitais gynybos būdais.
    5. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovė neturi pareigos atlyginti (sumokėti kompensaciją) už naudojimąsi atsakovės nuotekų tinklais tuo pagrindu, kad neva atsakovė pati nepasinaudojo GVTNTĮ 18 str. 2 d. normos suteikta galimybe susitarti dėl atlyginimo. Teigia, kad atsakovė prašo pripažinti jai teisę į kompensaciją iš ieškovės už atsakovės nuotekų tinklų naudojimą nuo 2009 m. balandžio mėn. 2007-01-01 įsigaliojusio naujos redakcijos GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustatė, kad dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuosavybės teise priklausančios ne savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, o kitiems asmenims naudojimo sąlygų būtina susitarti. Iki GVTNTĮ įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės normų turinys (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės) nustatė pareigą atlyginti už privataus turto naudojimą: 4.1. d. numatė, kad abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti. Vandentiekio įvadai, VAM ir nuotekų išvadai gali pereiti iš abonento į tiekėjo nuosavybę abipusiu susitarimu, surašant aktą arba sutartį, nurodant jų vertę.
    6. Pažymi, kad ginčai dėl nuosavybės teisės į nuotekų tinklus vyko jau nuo 2005 metų. Kadangi ginčo laikotarpiu nuotekų tinklai nebuvo registruoti kaip atsakovės nuosavybė, jos nuosavybės teisės į nuotekų tinklus nepripažino (ir atitinkamai tartis dėl tinklų naudojimo nesutiko) tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tiek ir ieškovė, kurios tuo metu buvo atsakingos už nuotekų tvarkymą. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1252-729/2008 konstatavo, kad atsakovė nuosavybės teisę į nuotekų tinklus įgijo nuo 1992-04-15. Šio sprendimo pagrindu atsakovė 2009-02-06 įregistravo nuosavybės teisę į nuotekų tinklus viešajame registre. Atsakovė 2009-04-17 raštu kreipėsi į ieškovę prašydama nutraukti neteisėtą mokesčio už nuotekų transportavimo jos nuotekų tinklais ėmimą ir kvietė deryboms dėl buvusių, esamų ir būsimų dvišalių santykių aptarimo. Ieškovė nuo 2009-04-01 sutiko skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą, nereikalaujant mokėti už nuotekų transportavimą. Taigi, tik po Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo ieškovė neteko savo ilgai naudoto preteksto neatlygintinai naudoti svetimus inžinerinius tinklus savo komercinėje veikloje. Atsakovė ne kartą reiškė ieškovei reikalavimus kompensuoti už jos nuotekų tinklais transportuojamas nuotekas, tačiau ieškovė atitinkamą prievolę vykdyti vengė.
    7. Šiuo atveju atsakovės nuostolius sudaro negautos pajamos, t. y. sumos, kurias ieškovė, išvengusi prievolės atlyginti už svetimo turto naudojimą, nepagrįstai sutaupė 125 749 Lt ir 24 683,93 Lt, kadangi atsakovei nesumokėjo už jai priklausančios infrastruktūros naudojimą (CK 6.249 str. 1 d.). Atitinkama suma sumažėjo ir UAB „Agrovet“ turtas. Ieškovės argumentai, kad neva teismas sprendime nenurodė sumų, rodančių atsakovės turto sumažėjimą, nepagrįsti, nes tokios sumos iš teismo sprendimo yra visiškai aiškios.

21Dėl įskaitymo

    1. Atsakovė nesutinka su ieškovės neigimu buvus sąlygas įskaitymui atlikti, kadangi 2012-03-09 UAB „Agrovet“ turėjo realiai egzistuojančią reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ bei pastaroji turėjo pareigą atlyginti už naudojimąsi UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ viešąsias nuotekų šalinimo paslaugas teikė laikotarpiu iki 2012-01-01. Šias paslaugas ieškovė teikė atsakovei bei kitiems abonentams naudodama atsakovei nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus, tačiau laikotarpiu nuo iki 2009-04-01 atlyginimo atsakovei už tinklų naudojimą nemokėjo, nors pati iš abonentų rinkdavo mokestį už nuotekų transportavimą.
    2. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog iki 2012-03-09 PVM sąskaitos–faktūros išrašymo dienos atsakovė nereikalavo sumokėti už nuotekų tinklų naudojimą laikotarpiu nuo iki 2009-04-01, tokiu būdu atsakomybę dėl atlyginimo už nuotekų tinklų naudojimą siekdama perkelti išimtinai nuotekų tinklų savininkei tuo pačiu siekiant paneigti (pašalinti) savo pačios atsakomybę dėl naudojimosi svetimu turtu. Konstitucijos 23 str. nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Atsakovė niekada nesutiko, kad ieškovė jos nuotekų tinklais naudotųsi neatlygintinai. Ieškovei savavališkai neatlygintinai naudojant privačią nuosavybę, buvo pažeistos atsakovės nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės. Atsakovė, patyrusi inžinerinių tinklų įsigijimo ir eksploatacijos kaštus, pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamų už inžinerinių tinklų naudojimą ieškovės komercinėje veikloje.
    3. Atsakovė nesutinka ieškovės teiginiais, jog būtent atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę dėl sąlygų privačių inžinerinių tinklų naudojimui nustatymo. GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustatė, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). 2007-01-29 Vyriausybės nutarimo Nr. 88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 dalyje numatyta, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės nuosavybėn viešojo vandens tiekėjo pasiūlymu, viešajam vandens tiekėjui šiame skyriuje nustatyta tvarka šį objektą pripažinus reikalingu ir tinkamu viešajam vandens tiekimui. Taigi, būtent ieškovei kilo pareiga kreiptis į reikalingos infrastruktūros savininką dėl jos išpirkimo arba susitarti dėl inžinerinių tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos, įskaitant ir atlygį už naudojimąsi turtu. Ieškovė tinkamai neatliko savo pareigos kreiptis į atsakovę ir susitarti dėl jai priklausančių inžinerinių tinklų, kurie naudojami ieškovės vykdomoje viešojo nuotekų tvarkymo veikloje, naudojimo tvarkos ir sąlygų.
    4. Atsakovė ne kartą ragino spręsti klausimą dėl atlyginimo už jos ieškovės naudojamus inžinerinius tinklus. Atsakovė prašė paskaičiuoti ir grąžinti už nuotekų transportavimą per UAB „Agrovet“ fekalinę kanalizaciją iš kitų įmonių surinktas lėšas.
    5. Ieškovė vengiant atlyginti už naudojimąsi nuotekų tinklais už laikotarpį iki 2009-04-01 iki 2009-04-01 bei iki 2012-01-01, neįvykdžius įstatyme numatytų pareigų atlyginti už naudojimąsi privačiais nuotekų tinklais, atsakovė, remdamasi 2009-04-17 raštu / susitarimu 2012-03-20 aktu įskaitė atsakovės ir ieškovės priešpriešinius rūšinius reikalavimus.

22Dėl priteistų sumų dydžio

    1. Ieškovė skunde nesutinka su teismo priteistu sumų dydžiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji neprašė bei nesutiko skirti ekspertizės tam, kad būtų nustatytas atlyginimo už naudojimąsi nuotekų tinklais dydis.
    2. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tokio atlyginimo dydis turėtų priklausyti nuo inžinerinių tinklų dydžio, būklės, kainos ir pan., tačiau jokių skaičiavimų dėl atlyginimo už konkrečių nuotekų tinklų naudojimą dydžio nepateikė (t. XIII, b. l. 143–154).
  1. Atsiliepime į atsakovės į priešieškinį UAB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Agrovet“ prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą.
  2. Nurodo, jog teismui neišsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimo ar jų paskirstymo klausimo, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato papildomo teismo sprendimo priėmimo galimybę, tačiau CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas 20 dienų terminas dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo baigėsi. Papildomai nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ advokatai neatstovavo, teismo posėdžiuose dalyvavo įmonės darbuotoja. Iš Lietuvos teismų EPP bylos kortelės matyti, kad po kasacinio tiesmo nutarties priėmimo AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo pateikusi jokių procesinių dokumentų, kuriuos būtų parengę advokatai (t. XIII, b. l. 140–142).
  3. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškove AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo dalies, kurioje prašoma pašalinti iš skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 57 ir 48 punktų teiginius.
  4. Nurodo, kad šalinti skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 57 teiginį nėra pagrindo, nes teismo padaryta išvada, jog tarp šalių susiklostė neatlygintiniai panaudos teisiniai santykiai yra teisinga. Seniūnija nagrinėjamojoje byloje nėra atsakovė, todėl iš jos nieko negalima priteisti, todėl nėra pagrindo šalinti skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 48 punkte nurodytą teiginį (t. XIV, b. l. 7–9).

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Dėl faktinių aplinkybių

  1. Atsakovė UAB „Agrovet“ Kretingalės tarybinio ūkio turto privatizavimo metu, 1992 m. balandžio 15 d., nuosavybės teise įsigijo gyventojų aptarnavimo komplektą, esantį ( - ), tame tarpe ir lauko kanalizaciją bei kolektorių – nusodintuvą (t. I. b. l. 40).
  2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-729/2008 konstatuotas prejudicinis faktas – pripažinta UAB „Agrovet“ nuosavybės teisė (nuo privatizavimo metu įsigyto turto datos, t. y. 1992-04-15) valdyti inžinierinius įrenginius – fekalinę kanalizaciją ( - ), unikalus Nr. ( - ), susidedančius iš fekalinės kanalizacijos, 32 šulinių, 2 riebalų surinkėjų, 2 300 m3 tūrio nusėdintuvo rezervuaro, 1 900 m3 srutų rezervuaro ir 2 250 m3 tūrio nusėdintuvo rezervuaro (toliau – ir nuotekų tinklai) (t. I, 39–41).
  3. UAB „Agrovet“ 2009 m. vasario 6 d. įregistravo nuosavybės teisę į nuotekų tinklus viešajame registre (t. VI, 119–123).
  4. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T11-355 UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ perėmė eksploatuoti Kretingalės seniūnijos komunalinio ūkio teises ir pareigas nuo 2006 m. sausio 1 d. (t. I, b. l. 112). Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnija 2006 m. sausio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu, vadovaudamasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1-355 „Dėl pavedimo UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ perimti Dauparų–Kvietinių ir Kretingalės seniūnijų komunalinio ūkio teises ir pareigas“, perdavė patikėjimo teise turtą UAB „Klaipėdos rajono vandenys (dabar AB) (t. I, b. l. 76).
  5. UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 284 „Dėl naudojimosi fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklais“ paprašė nutraukti mokesčio už nuotekų transportavimą ėmimą ir kvietė deryboms dėl buvusių, esamų ir būsimų dvišalių santykių aptarimo (t. I, b. l. 147).
  6. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorius rezoliucija UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. rašte buvo pavesta nuo 2009 m. balandžio 1 d. už nuotekas skaičiuoti tik nuotekų išvalymo kainą, t. y. nuotekų kubinio metro tvarkymo kaina buvo sumažinta nuo 5,25 Lt (1,52 Eur) iki 3,40 Lt (0,98 Eur), neskaičiuojant kainos sudedamosios dalies už nuotekų transportavimą; už kiekvieną kubinį metrą nuotekų, abonentų patiektą per UAB „Agrovet“ privačią nuotekų infrastruktūrą į AB „Klaipėdos rajono vandenys“ priklausančius nuotekų valymo įrenginius, bus mokamas 1,85 Lt (0,54 Eur) už kubinį metrą be PVM dydžio atlygis (t. I, b. l. 147).
  7. 2009 m. liepos 8 d. sutartimi UAB „Agrovet“ perleido nuosavybės teisę į nuotekų tinklus UAB „Ekovega“ (t. I, b. l. 58–59); ši vėliau juos pardavė UAB „Ekoslėnis“, o pastaroji – UAB „Hidrona“, tačiau jais toliau naudojosi tie patys abonentai, tarp jų ir UAB „Agrovet“.
  8. Nuo 2012 m. sausio 1 d. nuotekų tvarkymo paslaugas teikia ir nuotekų tinklus naudoja AB „Klaipėdos vanduo“ (vietoj ieškovės).
  9. UAB „Agrovet“ 2012 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų užskaitymo akte nurodė, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ skolinga 2012 m. kovo 20 d. UAB „Agrovet“ 484 368,87 Lt, o UAB „Agrovet skolinga UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2012 m. kovo 20 d. 125 749 Lt bei įskaitė 125 749 Lt, kaip gautą apmokėjimą iš ieškovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ (t. I, b. l. 55).
  10. UAB „Agrovet“ išrašė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2012 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą– faktūrą už naudojimąsi infrastruktūra 1998/1 – 2009/4, 472 216,05 Lt bei 201 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą– faktūrą už naudojimąsi infrastruktūra 2012-01–02, 12 152,82 Lt (t. I, b. l. 56,7).
  11. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ išrašė UAB „Agrovet“ 2012 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą– faktūrą už nuotekas pagal 2012-03-26 pažymą Nr. 272, skirtumas už pritaikytą nuolaidą nuo 2009-07-08 iki 2011-12-31), 81 071 Lt (t. I, b. l. 75).

25Dėl atsakovei priklausiusių nuotekų tinklų naudojimo atlygintinumo / neatlygintinumo

  1. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir GVTNTĮ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015).
  2. Nagrinėjamojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartyje konstatavo, kad sprendžiant šį ginčą, aktuali nuo 2007 m sausio 1 d. įsigaliojusio GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. lapkričio 1 d., kuri nustatė, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui. Taigi, pagal galiojusį GVTNTĮ 18 straipsnio 2 punktą kitiems asmenims (nagrinėjamos bylos atveju atsakovei UAB „Agrovet“) priklausanti infrastruktūra galėjo būti naudojama atlygintinai arba neatlygintinai.
  3. Tarp šalių nėra ginčo dėl šių aplinkybių: a) kad nuotekų tinklų dalis (atkarpos: DN 150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211) įsiterpia į magistralinius nuotekų tinklus tarp vartotojams (abonentams) priklausančių ir vandens tiekėjo valdomų buitinių nuotekų tinklų; dėl šios priežasties ši nuotekų tinklų dalis yra reikalinga viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui (toliau – ir ginčo nuotekų tinklai); b) jog ieškovė faktiškai naudojo atsakovei priklausančius nuotekų tinklus viešosios paslaugos teikimui tiek nuo 1992 m. balandžio 15 d., kai nuosavybės teise įsigijo gyventojų aptarnavimo komplektą, tiek ir nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu pripažinto juridinio fakto iki 2009 m. liepos 8 d. ginčo nuotekų tinklus perleido kitam juridiniam asmeniui; c) tarp bylos šalių nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl UAB „Agrovet“ ginčo nuotekų tinklų naudojimo, išskurus laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. (žr. šios nutarties 53 p. ir 54 p.).
  4. UAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, yra išaiškinęs, kad vien abonento tinklų prijungimo faktas ar techninių sąlygų gavimas pagal galiojusius teisės aktus nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiekėjas turi teisę neatlygintinai naudotis abonento infrastuktūra, o vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkai negali būti įpareigojami neatlygintinai perduoti šiuos tinklus savivaldybių nuosavybėn.
  5. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012 sprendė ginčą dėl nuostolių, susidariusių dėl savavališko tinklų naudojimo, nepagrįsto atsisakymo tinklus išpirkti ar išsinuomoti priteisimo iš viešo vandens tiekėjo bei nustatymo naudotis ginčo tinklais tvarką, kai ieškovas savo lėšomis buvo pastatęs vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, t. y. šioje byloje tinklų savininkas siekė, kad už ginčo infrastruktūros naudojimą jam būtų atlyginta, todėl teismas ginčą sprendė pagal GVTNTĮ nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos nustatymo. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė priešieškinio reikalavimus kildina iš ieškovės nepagrįsto praturtėjimo: a) už atsakovės nuotekų transportavimą nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. nepagrįstai gauta 484 368,87 Lt (140 282,92 Eur) pajamų, b) už trečiųjų asmenų nuotekų transportavimą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. nepagrįstai gauta 24 683,93 Lt (7 148,96 Eur) pajamų. Taigi, atsakovės nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-135/2012 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir pareikšti reikalavimai yra skirtingi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
  6. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Apeliacinis teismas, yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už nuotekų transportavimą privačiais UAB „Agrovet“ tinklais; ginčas kilęs tarp verslo subjektų, todėl dėl nuotekų transportavimo kainų dydžių (nuostolių) UAB „Agrovet“ priklausiusias ginčo nuotekų tinklais nustatymo teismas negali pasisakyti.
  7. Nagrinėjamos bylos atveju 2008 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimu buvo pripažinta UAB „Agrovet“ nuosavybės teisė nuo 1992 m. balandžio 15 d. valdyti ginčo nuotekų tinklus. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vandenys“ (buvusi UAB) viešąsias geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas pradėjo teikti nuo 2006 m. sausio 1 d. Atsakovė su ieškove ir su iki jos paslaugas teikusia Kretingalės seniūnija iki 2009 m. liepos 8 d. nuosavybės teisių į nuotekų tinklus perleidimo nebuvo sudariusi sutarčių dėl ginčo nuotekų tinklų naudojimo. UAB „Agrovet“, po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo bei nuosavybės teisių fakto įregistravimo VĮ „Registrų centras, 2009 m. balandžio 17 d. pasinaudojo GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta teise bei kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl mokesčio už nuotekų transportavimą jai priklausiančiais nuotekų tinklais bei dėl galimybės sutaryti sutartį; už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ kompensavo UAB „Agrovet“ už naudojimąsi jai priklausiusiais nuotekų tinklais; 2009 m. balandžio mėn. šalims nepavyko susitarti dėl paslaugų kainos už nuotekų transportavimą privačiais UAB „Agrovet“ tinklais už praėjusį laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., per kurį ieškovė naudojosi atsakovės nuotekų tinklais transportuojant nuotekas, todėl šis klausimas turėjo būti sprendžiamas teisme, tačiau nuo 2009 m. UAB „Agrovet“ teise į pažeistų teisių teisminę gynybą nepasinaudojo.
  8. Teisėjų kolegija, įvertina bylos faktines aplinkybes, kad infrastruktūros tinklų savininkas, privatus verslo subjektas, ilgą laiką neprieštaravo dėl tinklų naudojimo neatlygintinai, t.y. nuo tinklų įsigijimo 1992 m. iki 2006-01-01 nereikalavo atlyginimo iš kito tuometinio tinklų naudotojo Kretingalės seniūnijos, o nuo 2006-01-01 iki 2009-04-17 nereikalavo atlyginimo ir iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Pirmas reikalavimas mokėti buvo išrašytas tik 2012-03-09, tai sąskaita- faktūra už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-04-17, tačiau ši sąskaita faktūra buvo išrašyta be šalių susitarimo ir tada, kai AB „Klaipėdos rajono vandenys“ jau nebuvo paslaugos tiekėju. Kolegija, remiantis pateiktų įrodymų visetu, konstatuoja, jog nuo 2006 m. sausio 1 d. (nuo AB „Klaipėdos rajono vandenys“ perėmimo eksploatuoti nuotekų tinklus) iki 2009 m. balandžio 1 d. (nuotekų tvarkymo kainos sumažinimo) tarp AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ buvo susiklosčiusi verslo praktika leisti naudoti atsakovei nuosavybės teise priklausiusius ginčo nuotekų tinklus, dėl kurių naudojimo (nuotekų transportavimo) atlygintinumo šalys nebuvo susitarusios iki 2009 m. balandžio 1 d., o nesusitarusios dėl nuotekų tinklų naudojimo atlygintinumo už praėjusį laikotarpį (iki 2009-04-01), UAB „Agrovet“ nesikreipė į teismą dėl mokesčio už nuotekų transportavimą nustatymo už laikotarpius, per kurios ieškovė (arba kitai asmenys) naudojosi UAB „Agrovet“ nuosavybės teise iki 2009 m. liepos 8 d. priklausiusias ginčo nuotekų tinklais, kaip tai imperatyviai numatyta GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje. Taigi, UAB „Agrovet“ neturi teisės gauti atlyginimo už ginčo laikotarpį, nes ji neįvykdė GVTNTĮ (2006-07-13 redakcija Nr. X-764) 18 straipsnio 2 d. nustatytų sąlygų: nesudarė nuomos sutarties ir nesikreipė į teismą dėl infrastuktūros naudojimosi sąlygų nustatymo, o tik vienašališkai išrašė sąskaitą –faktūrą.

26Dėl sąlygų atlikti įskaitymą

  1. Nustatyta, kad ieškovės reikalavimas dėl 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolos už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kildinamas iš AB „Klaipėdos rajono vandenys“ (vandens tiekėjas) ir UAB „Agrovet“ (abonentas; abonento statinys (patalpos), prijungtas prie įvadinio skaitiklio savininko (vandens tiekėjo)) sudarytos 2008 m. gruodžio 1 d. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu abonentas (atsakovė) įsipareigojo mokėti už sunaudotą vandenį ir nuotekų tvarkymą (t. I, b. l. 8–11). Už suteiktas pagal minėtą Sutartį paslaugas, ieškovė išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas–faktūras: 2011 m. rugpjūčio mėn. 26 053,63 Lt, 2011 m. spalio mėn. 29 356,02 Lt, 2011 m. lapkričio mėn. 24 974,40 Lt ir 2011 m. gruodžio mėn. 24 131,75 Lt sumoms (t. I, b. l. 20–24). Byloje nėra ginčo dėl 125 749 Lt (36 419,43 Eur) įsiskolinimo dydžio ir laikotarpio (nuo 2011-08-31 iki 2011-12-31), už kurį ši skola apskaičiuota. Atsakovė UAB „Agrovet“ priešieškinyje prašė pripažinti, kad UAB „Agrovet“ prievolė sumokėti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolą už paslaugas yra įvykdyta UAB „Agrovet“ 2013 m. kovo 20 d. tarpusavio skolų įskaitymo akto pagrindu.
  2. Remiantis nagrinėjamojoje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, byloje nustatytinas šalių reikalavimų atsiradimo pagrindas, nustatomos visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos, taigi – ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ įsiskolinimo atsakovei UAB „Agrovet“ faktas, įsiskolinimo dydis ir kt.
  3. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos atlikti įskaitymą: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014; kt.). Jei reikalavimas yra piniginis, tai reikalavimų įskaitymui atlikti ar sprendžiant dėl atlikto įskaitymo pagrįstumo turi būti įrodytas kitos pusės piniginis konkretaus dydžio reikalavimas. Reikalavimai įskaitomi ir prievolė įvykdoma tokia suma, kokia nurodoma pranešime dėl reikalavimų įskaitymo, bet ne daugiau nei priešpriešinių reikalavimų sumos padengia vieną kitą.
  4. Ieškovė reikalauja skolos už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o atsakovė – nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė reikalavo ieškovės atlyginimo už nuotekų tinklų naudojimą (nuotekų transportavimą) nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. Nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki 2009 m. liepos 8 d. UAB „Agrovet“ jokių reikalavimų sumokėti už nuotekų transportavimo paslaugas (ne už atsakovė, nei už kitų abonentų) ieškovei nereiškė, tačiau beveik po trijų metų 2012 m. kovo 9 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AGR 12-005111 dėl 472 216,05 Lt (136 763,22 Eur) sumos už ieškovės naudojimąsi nuotekų infrastruktūra 1998 m. sausio mėn.–2009 m. balandžio mėn. (t. I, b. l. 56). Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovė, kaip nuotekų tinklų savininkė, reikalavo atlyginimo už nuotekų tinklų naudojimą (abonentų nuotekų transportavimą) iš Kretingalės seniūnijos laikotarpiu nuo 1992 m. balandžio 15 d. iki 2006 m. sausio 1 d. ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. Ieškovės 2009 m. balandžio 17 d. sprendimas negali būti nėra pagrindas mokėti už praeityje (2006-01-01–2009-04-01) transportuotas nuotekas. Konstatuotina, jog šalys nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. neturėjo viena kitai abipusių prievolinių teisių ir pareigų.
  5. Priešieškinyje teigiama, jog AB „Klaipėdos rajono vandenys“ už kitų asmenų, prisijungusių prie UAB „Agrovet“ priklausiusių nuotekų tinklų, transportuotą nuotekų kiekį tinklų savininkei per visą naudojimosi privačiais nuotekų tinklais laikotarpį nuo 1992 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. liepos 8 d. neatlygino, todėl UAB „Agrovet“ sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abonentai–nuotekų tinklų savininkai ir abonentai, neturintys nuosavybės teise nuotekų tinklų, nepriklauso tai pačiai abonentų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562-695/2015). Su šiais argumentais nesutiktina, nes: pirma, AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ginčo nuotekų tinklus pardėjo valdyti nuo 2006 m sausio 1 d.; antra, kiti asmenys (abonentai), prisijungę prie UAB „Agrovet“ priklausiusių nuotekų tinklų, už nuotekų transportavimą moka AB „Klaipėdos rajono vandenys“, nes toks mokestis yra nustatytas teisės aktų: GVTNTĮ, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 ir kt., tuo tarpu mokestis už kitų abonentų nuotekų transportavimą per UAB „Agrovet“ priklausiusius nuotekų tinklus nustatomas šalių susitarimu arba teismo; trečia, tarp šalių nėra nei susitarimų nei teismo nustatytos pareigos AB „Klaipėdos rajono vandenys“ atlyginti UAB „Agrovet“ už kitų asmenų, prisijungusių prie UAB „Agrovet“ priklausiusių nuotekų tinklų, transportuotą nuotekų kiekį nuo 1992 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. liepos 8 d., kai už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. liepos d. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ jau yra kompensavusi.
  6. Prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai. Įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002). Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai yra piniginiai, todėl laikytini vienarūšiais.
  7. Ieškovė reikalavimą atsakovei kildina iš 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties, o atsakovė teigia, kad AB „Klaipėdos rajono vandenys“ vengiant sumokėti už naudojimąsi privačiais nuotekų tinklais už praėjusius laikotarpius pagal 2009 m. balandžio 17 d. susitartą įkainį, buvo atliktas priepriešinių piniginių reikalavimų įskaitymas, todėl atsakovė neskolinga.
  8. Taigi, atsakovės reikalavimas, susijęs su nepagrįstai gautomis piniginėmis lėšomis už abonentų nuotekų transportavimą per jiems priklausančius ir per atsakovei priklausiusius nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ir nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. nuotekų tinklus ir jai nuosavybės teise nepriklausius nuotekų tinklus nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. nėra priešpriešinis ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuriuo atsakovė neturėjo nuosavybės teisės į ginčo nuotekų tinklus.
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visetą, konstatuoja, jog nėra CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių sąlygų atlikti įskaitymą, todėl 2013 m. kovo 20 d. atsakovės atliktas šalių vienarūšių reikalavimų (125 749 Lt (36 419,43 Eur) skolos) įskaitymas atliktas nepagrįstai ir neteisėtai.

27Dėl nepagrįstai gautų pajamų už abonentų nuotekų transportavimą atsakovės nuotekų tinklais

  1. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, vandens tiekėjui neatlygintinai naudojant jam nepriklausančius inžinerinius tinklus viešajai funkcijai vykdyti ir pajamoms gauti, iš esmės atsiranda nepagrįsto praturtėjimo taikymo prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).
  2. Nagrinėjamojoje byloje konstatavus, kad tarp šalių susiklostė neatlygintiniai nuotekų tinklų naudojimo santykiai, spręstina, ar neatlygintinai naudodama ginčo infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita ir tai nustačius įvertintina atsakovės reikalaujamos kompensacijos dydžio pagrįstumas.
  3. Atsakovė prašo: a) priteisti iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 484 368,87 Lt (140 282,92 Eur) atlyginimą už nuotekų transportavimo sąnaudas (kaip abonentės), suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas jai priklausiančiais nuotekų tinklais nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ teiktos paslaugos ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ teiktos paslaugos, b) priteisti solidariai iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ 24 683,93 Lt (7 148,96 Eur) nepagrįstai gautų pajamų už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ transportuotą kitų abonentų nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d.
  4. Pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 1 punktą abonentas yra fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė ar filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Pagal GVTNTĮ 21 straipsnio 5 dalį, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Pagal GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalį (naujos redakcijos GVTNTĮ 17 str.), viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą bei sudaryti abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ reglamentuoja apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą, su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusius reikalavimus ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainodarą. Minėto nutarimo pagrindu, viešųjų paslaugų teikėjo būtinosios sąnaudos, patirtos veikloje, įtraukiamos į paslaugų kainą, t. y. įgyvendinamas sąnaudų grąžinimo principas. Taigi, šalių pareigoms ir teisėms dėl ginčo nuotekų tinklų naudojimo įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos GVTNTĮ nuostatos.
  5. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad, vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo konkrečiam abonentui procese yra naudojama šiam abonentui priklausanti infrastruktūra, kuri yra prijungiama prie paslaugos teikėjo infrastruktūros, kadangi kitokios galimybės pateikti vandenį ir pašalinti nuotekas nėra. Su abonentu yra sudaroma viešoji vandens tiekimo paslaugų sutartis, o jei tokios sutarties abonentas nepasirašo, tačiau jo naudojami tinklai yra prijungti prie viešosios infrastruktūros – viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (GVTNTĮ 21 str. 5 d.). Viešosiose vandens teikimo sutartyse, sudaromose su abonentais nėra įtvirtintos viešosios paslaugos teikėjui pareigos mokėti abonentams (ir atsakovei) už vandens ir / ar nuotekų tekėjimą (šalinimą) per jai priklausančius tinklus (GVTNTĮ 18 str. 2 d. ir 4 d.). Priešingai, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3-92, 17 punkte įvirtintos abonento pareigos, tame tarpe ir teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius (17.1 p.); visiškai atsiskaityti su viešuoju vandens tiekėju už sunaudotą geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir nutraukti sutartį, kai patalpas, kurioms tiekiamas geriamasis vanduo ir (ar) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, perleidžia kito asmens nuosavybėn (17.7 p.). Pagal Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. Nr. 126 nutarimo „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 22 punktą, viešieji vandens tiekėjai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas apskaičiuoja vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455). Viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos po to, kai viešieji vandens tiekėjai jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nurodyto reglamentavimo laikymąsi patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 ml rugpjūčio 20 d. raštas Nr. R2-1927, kuriame išaiškinta, jog viešasis vandens tiekėjas vykdo ne tik vandens tiekimo veiklą, bet ir nuotekų tvarkymo, todėl už nuotekų tvarkymo paslaugas, į kurias įskaičiuotos ir nuotekų transportavimo sąnaudos, turi sumokėti abonentas (t. I, b. l. 128–129); Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 4 d. raštas Nr. R2-2296, kuriame pažymėta, jog negali būti taikomos vandens tiekėjo paslaugų kainos, kurios nesuderintos su Komisija (t. I, b. l. 131); Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 1 d. raštas Nr. R2-2255, kuriame atkreiptas dėmesys, jog asmens, vykdančio vandens ir nuotekų transportavimą privačiais tinklais, paslaugų kainos Komisijos nėra derinamos, už vandens ir nuotekų transportavimą privačiais tinklais turėtų būti susitarta sutarimu arba nepavykus – teisme (GVTNTĮ 18 str. 2 d.) (t. I. b. l. 132). Taigi, nustatant nuotekų tinklų savininkui kainą už teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas gali būti taikoma GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis. Konstatuotina, jog atsakovė civilines teises gali apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais.
  6. Pažymėtina, kad esanti ginčo tinklų savininkė UAB „Hidrona“, kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti atsakovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurie yra Klaipėdos rajono savivaldybės, Kretingos sen., Kretingalės mstl., dalies, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką, t. y. teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti / eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-24-302/2017 nustatė teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančius nuotekų tinklus neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; taip pat priteisė iš AB ,,Klaipėdos vanduo“ UAB ,,Agrovet“ 938,40 Eur metinį mokestį už naudojimąsi uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai ir kt.
  7. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog ieškovė, naudodama atsakovės ginčo nuotekų tinklus savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai atsakovės sąskaita nepraturtėjo (nesutaupė), todėl atsakovės reikalavimai priteisti iš ieškovės atlyginimą už jos nuotekų transportavimo sąnaudas per atsakovei priklausiusius nuotekų tinklus nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., atitinkamai ir reikalavimas priteisti už kitų abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 8 d. negali būti tenkinami. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės UAB „Agrovet“ reikalavimą priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ už atsakovės nuotekų transportavimą jai priklausančiais nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d., kadangi nuo 2009 m. liepos 8 d. atsakovė nebuvo ginčo nuotekų tinklų savininkė.
  8. Nustačius, kad nėra nepagrįsto praturtėjimo taikymo prielaidų, vandens tiekėjui neatlygintinai naudojant jam nepriklausančius inžinerinius tinklus viešajai funkcijai vykdyti ir pajamoms gauti, atsakovės reikalaujamų piniginių lėšų (kompensacijos) dydžio pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina.

28Dėl bylos baigties

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m spalio 24 d. sprendimą iš dalies pakeisti – priešieškinio netenkinti bei priteisti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
  2. Ieškovė AB „Klaipėdos rajono vanduo“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: pirmosios instancijos teisme 1 722,37 Eur (5 947 Lt) žyminis mokestis (t. I, b. l. 7) ir 1448,10 Eur (5 000 Lt) advokatų pagalbai apmokėti (t. IX, b. l. 151–156); apeliacinės instancijos teisme 579,24 Eur (2 000 Lt) už advokato pagalbą (t. XI, b. l. 132), 885 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. XIII, b. l. 122) ir 900 Eur advokato pagalbai apmokėti (t. XIII, b. l. 124). Iš viso 5 534,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 2 607,37 Eur (1 722,37 + 885 Eur) žyminis mokestis ir 2 927,34 Eur (1 448,10 Eur + 579,24 Eur + 900 Eur) už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
  3. Atsakovė pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: apeliacinės instancijos teisme 1 445,20 Eur (4 990 Lt) (9 990 Lt – 5 000 Lt sumokėjo ieškovė) (t. IX, b. l. 154, 156) ir 579,24 Eur (2 000 Lt) advokato pagalbai apmokėti (LITEKO duomenimis yra pateiktas 2014-06-25 mokėjimo nurodymas; XI, b. l. 118), taip pat kasacinės instancijos teisme 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti (t. XII, b. l. 14), 1 115,70 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą (t. XII, b. l. 15) bei 23 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. XIII, b. l. 126). Nagrinėjamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m spalio 23 d. nutartimi priteisė AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 846,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme: 40 proc. (1 115,70 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Iš viso 1 747,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 23 Eur žyminis mokestis ir 1 724,44 Eur (1 445,20 Eur + 579,24 Eur) už advokato suteiktą teisinę pagalbą
  4. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
  5. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai buvo apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 231,70 Eur (800 Lt). Taigi, už 2012 m. liepos mėn. ieškinio parengimą pagal galiojusias Rekomendacijas maksimali atlygintina advokato išlaidų suma sudarė 695,10 Eur (3 × 231,70 Eur); už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali atlygintina advokato išlaidų suma sudarė 434,43 Eur (1,5 × 289,62 Eur Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga 2014 m. birželio mėn.). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nuostatas, maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už 2015 m. gegužės mėn. prisidėjimą prie kasacinio skundo sudaro 2 786,51 Eur (1,7 × 714,49 Eur (2015-04-01–2015-06-30 vidutinis darbo užmokestis (bruto)). Taigi, ieškovės AB „Klaipėdos rajono vanduo“ prašoma priteisti 2 927,34 Eur (1 448,10 Eur + 579,24 Eur + 900 Eur) suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų sumų (maksimali atlygintina advokato išlaidų suma gali sudaryti 3 916,04 Eur (695,10 Eur + 2 786,51 Eur), neskaičiuojant advokato sąnaudų, susijusių su dalyvavimu teismo posėdžiuose bei už kitų dokumentų, kuriuose buvo reiškiami prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą). AB „Klaipėdos vanduo“ už 2013 m. gegužės mėn. atsiliepimo į priešieškinį parengimą pagal galiojusias Rekomendacijas maksimali atlygintina advokato išlaidų suma sudarė 868,86 Eur (3 × 289,62 Eur (1 000 Lt) Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga 2013 m. birželio mėn.). Taigi, nagrinėjamojoje byloje atsakovės pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ prašoma priteisti 1 724,44 Eur (1 445,20 Eur + 579,24 Eur) suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą viršija Rekomendacijose nustatytas maksimalias atlygintina advokato išlaidų sumas.
  6. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 5 534,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 607,37 Eur žyminis mokestis ir 2 927,34 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat priteisti atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 891,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis bei 868,86 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2016 m spalio 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies – UAB „Agrovet“ priešieškinio netenkinti visiškai.

32Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“, j. a. k. 163182663, iš atsakovės UAB „Agrovet“, j. a. k. 163185392, 5 534,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“, j. a. k. 140089260, iš atsakovės UAB „Agrovet“, j. a. k. 163185392, 891,86 Eur bylinėjimosi išlaidų

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė akcinė... 5. 7 154,76 Eur (24 683,93 Lt) nepagrįstai gautas pajamas už AB „Klaipėdos... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7.
    1. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Klaipėdos... 8. Dėl sąlygų atlikti įskaitymą
        1. UAB... 9. Dėl sąlygų taikyti nepagrįsto parturtėjimo institutą
            10. Dėl skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginio
              11. „Atsakovei priklausančių tinklų vertė (amortizaciniai atsiskaitymai) ir... 12. Dėl priteistų piniginių lėšų dydžio
                13. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                    14.
                  ... 15. „<...>. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis dėl... 16. „<...>. Ši seniūnija nėra atsakovė, todėl nustatyto dydžio... 17. Dėl nesutikimo su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo... 18. Dėl nesutikimo su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo... 19. Dėl ieškovės prievolės atlyginti už privačių tinklų naudojimą... 20. Dėl visų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo santykiams atsirasti buvimo 21. Dėl įskaitymo
                      22. Dėl priteistų sumų dydžio
                          23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Dėl faktinių aplinkybių
                          1. Atsakovė UAB... 25. Dėl atsakovei priklausiusių nuotekų tinklų naudojimo atlygintinumo /... 26. Dėl sąlygų atlikti įskaitymą
                            1. Nustatyta, kad... 27. Dėl nepagrįstai gautų pajamų už abonentų nuotekų transportavimą... 28. Dėl bylos baigties
                              1. Klaipėdos apygardos teismo... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                                1. Nagrinėjamu atveju... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m spalio 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies... 32. Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos rajono vandenys“, j. a. k. 163182663,... 33. Priteisti atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“, j. a. k....