Byla 2A-24-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovams J. S., advokatui O. M. ir advokatei V. G.,

4atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atstovui advokatui R. G.,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ bei atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl kompensacijos mokėjimo bei pripažinimo atsakovėms teisės eksploatuoti nuotekų tinklus, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą, kurio patikslintu ieškiniu prašė nustatyti atsakovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), kurie yra Klaipėdos rajono savivaldybės, Kretingos sen., Kretingalės mstl., dalies, kurios bendras ilgis sudaro 404,8 m, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką šiomis esminėmis sąlygomis: nustatyti teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti/eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, t. y.: fekalinė kanalizacija - ilgis 46,2 m (16,40 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 211; 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 221); fekalinė kanalizacija - ilgis 358,6 m (30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 221 ir Nr. 182; 29,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 182 ir Nr. 231; 24,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 231 ir Nr. 241; 24 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 242; 46,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 242 ir Nr. 201; 47,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 211; 39,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 161; 51 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 161 ir Nr. 111; 33,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 111 ir Nr. 61; 33 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 71), iš viso 404,8 m tinklų atkarpą, neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; nustatyti metinę minėtos tinklų dalies nuomos kainą, t. y. metinį atlyginimą tinklų savininkei – 938,40 Eur. Be to, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, į kurią įeina ir Kretingalė, teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovės teigimu, UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų (unikalus Nr. ( - )) atkarpa, esanti nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, yra magistralinių nuotekų tinklų dalis, įsiterpianti tarp vartotojams priklausančių ir vandens tiekėjo valdomų buitinių nuotekų tinklų, ir dėl tos priežasties būtina dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Ieškovė pažymėjo, kad, nenustačius naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos, bus pažeidžiami ne tik Lietuvos teisės aktų reikalavimai, bet ir E. B. nustatytos sąžiningos dalykinės praktikos taisyklės.
  3. Atsakovė UAB ,,Hidrona“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės prievolę neterminuotai nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti atsakovei 1,85 Lt (+ PVM) kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą ir įpareigoti ieškovę vykdyti prievolę pagal 2009 m. balandžio 17 d. susitarime numatytas sąlygas; pripažinti atsakovei teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsakovė UAB „Hidrona” nurodė, kad nuotekų tinklai jai nuosavybės teise priklauso nuo 2010 m. lapkričio 9 d., o ieškovė naudojasi jai priklausančiais nuotekų tinklais komercinėje veikloje, teikdama atlygintines nuotekų tvarkymo paslaugas. Tvirtino, kad kaina už teisę transportuoti nuotekas per privačius nuotekų tinklus yra šalių susitarimo reikalas, grindžiamas šalių teisėtais lūkesčiais gauti ekonominės naudos. Be to, paaiškino, kad ankstesnė nuotekų tinklų savininkė UAB „Agrovet“ su ankstesne nuotekų tinklų naudotoja UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ (kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė) buvo susitariusi dėl neskaičiavimo atsakovei mokesčio už nuotekų transportavimą, taip kompensuojant savininkei už naudojimąsi nuotekų tinklu ir sumažinant mokestį už nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovės teigimu, minėtas susitarimas turi galioti ir naujajai nuotekų tinklų naudotojai – ieškovei. Taip pat atsakovė pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne nuotekų transportavimo paslaugų dydžio klausimas, bet atlyginimo už privačios nuosavybės klausimas. Atsakovė nesutiko, kad nuotekų tinklų infrastruktūra būtų patikėta eksploatuoti ieškovei, nes faktinės aplinkybės, užfiksuotos Kretingalėje ir kitose vietose, patvirtina, kad ieškovė negeba tinkamai prižiūrėti naudojamų objektų. Tuo tarpu atsakovė ne tik tinkamai prižiūri jai priklausančius nuotekų tinklus, bet ir gerina jų būklę.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nustatė teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, t. y.: fekalinė kanalizacija - ilgis 46,2 m (16,40 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 211; 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 221); fekalinė kanalizacija - ilgis 358,6 m (30,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 221 ir Nr. 182; 29,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 182 ir Nr. 231; 24,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 231 ir Nr. 241; 24,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 242; 46,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 242 ir Nr. 201; 47,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 211; 39,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 161; 51,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 161 ir Nr. 111; 33,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 111 ir Nr. 61; 33,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 71), iš viso 404,8 m tinklų atkarpą, neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; priteisė iš AB ,,Klaipėdos vanduo“ UAB ,,Agrovet“ 3 523 Eur su PVM metinį mokestį už naudojimąsi UAB ,,Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai; įpareigojo UAB ,,Hidrona“ netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka; nustatė AB „Klaipėdos vanduo“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015, ir 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, pateiktais išaiškinimais, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad, jei nustatomos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant kyla savivaldybės pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų tiekimą, savivaldybė ar šias paslaugas teikiantis jos kontroliuojamas viešasis tiekėjas turi siekti perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtina infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis ar valia ji buvo sukurta, bei kad būtent viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju toks reikalingumas yra įrodytas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios 404,8 m tinklų atkarpos.
  3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 11 dalies nuostatomis, pirmos instancijos teismas nurodė, kad už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama. Įvertinęs šalių pozicijas dėl mokesčio už naudojimąsi atsakovės tinklais (ieškovė prašo nustatyti metinį 938,40 Eur atlyginimą tinklų savininkei, atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė neterminuotai nuo 2012 m. sausio 1 d. turėtų mokėti atsakovei 1,85 Lt (+ PVM) kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą), Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos, nustatant teisingą atlyginimą vamzdynų savininkui už jo sukurtų infrastruktūros tinklų naudojimą, svarbu atsižvelgti į VĮ Registrų centro nustatytas vertes ir tinklų gyvavimo normatyvus, bei eksperto paaiškinimus šiuo klausimu, teismas sprendė, kad nei vienos iš šalių pozicija dėl mokesčio negali būti vertinama kaip teisinga.
  4. Įvertinęs atsakovės statinio pastatymo datą bei jo rekonstrukcijos įregistravimo datą, teismas darė išvadą, kad nepagrįstas ieškovės motyvas, jog ekspertas neteisingai taikė atsakovės apskaitoje taikomą 6,667 procento tinklų nusidėvėjimo normatyvą. Atkreipdamas dėmesį į nuosavybės teisinių santykių reglamentavimą, į savininko teisių išskirtinį gynimą, nustatytą CK 4.93 ir 4.100 straipsniuose, teismas sprendė, kad pagrįsta eksperto pozicija dėl atsakovės naudojamo paminėto procento naudojimo taikant išlaidų (kaštų) metodą, kadangi atsakovėms turi būti teisingai atlyginta už naudojimąsi UAB ,,Hidrona“ nuosavybe. Eksperto paaiškinimas dėl lyginamojo metodo netaikymo, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir logiškas, nes aplinkybė, jog ginčo objektas yra retai parduodamas ir išnuomojamas, nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nesivadovauti išsamiomis eksperto, kuris yra šios srities specialistas, išvadomis, ir vadovautis ieškovės pateiktomis ataskaitomis bei atsakovės siūlomu atlyginimu už naudojimąsi jos nuosavybe nėra jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog ieškovė, naudodamasi atsakovės tinklais, gauna pajamas, todėl logiška, jog atsakovei taip pat turi būti atlyginta naudojantis šiuo metodu, t. y. pajamų gavimo metodu. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad 3 523 Eur su PVM metinis nuomos mokestis už naudojimąsi atsakovės tinklais nagrinėjamu atveju būtų teisingiausias.
  5. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 ir 2015 m. spalio 23 d. jų naujos redakcijos, priimtos vykdant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymą, nuostatas, į tai, kad faktiškai tiekdama vandenį galutiniam vartotojui, tvarkydama nuotekas ieškovė realiai eksploatuoja visą šią vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nepriklausomai nuo to, kad dalis priklauso atsakovei, bei į tai, kad ieškovė turi pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį, tvarkyti nuotekas, užtikrinti šios viešosios paslaugos kokybę, pirmos instancijos teismas sprendė, jog priešieškinio reikalavimas pripažinti atsakovei teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
  6. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo tinklų eksploatavimas apima teisę ieškovei prijungti prie tinklų kitus vartotojus, nes pagal teisinį reglamentavimą viešasis vandens tiekėjas privalo tai padaryti, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė UAB ,,Hidrona“ įpareigotina netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas, tačiau šie veiksmai privalo būti atlikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovės atsakovei UAB „Agrovet“ priteistas 3 523 Eur metinis mokestis už naudojimąsi UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais bei nustatyti, kad šis mokestis sudaro 938,40 Eur per metus, ir atitinkamai dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Tinkamo nusidėvėjimo normatyvo pasirinkimas nagrinėjamu atveju turi itin svarbią reikšmę, kadangi nusidėvėjimo normatyvo taikymas yra vienintelis kriterijus skaičiuojant atlyginimo dydį teismo pasirinktu išlaidų (kaštų) metodu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pasirinko 6,6667 proc. nusidėvėjimo normatyvą, kuris aiškiai neatitinka faktinio nusidėvėjimo laikotarpio. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 pateiktu atlyginimo nustatymo būdu, ginčo atveju teisingas ir pagrįstas mėnesinis atlyginimas atsakovei būtų 60,82 Eur, kas per metus sudaro 729,84 Eur. Ši suma yra arčiausiai ieškovės pasiūlytos 938,40 Eur sumos, be to, atitinka ir UAB „Kertė“ paskaičiavimus. Tuo atveju, jei teismas pasirinktų atlyginimo variantą iš teismo eksperto V. Č. pasiūlytų variantų, pavyzdžiui, galėtų pasirinkti tarp UAB „Sistela“ nustatytų normatyvų ir tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos AB „Klaipėdos vanduo“ nustatytų normatyvų, t. y. tarp 30 ir 50 metų, tai daugiau atitiktų faktines aplinkybes. Teisingiausia būtų taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos AB „Klaipėdos vanduo“ nustatytą 50 metų nusidėvėjimo normatyvą, atitinkantį 2 proc. kasmetinį nusidėvėjimą. Tokiu atveju metinis atlyginimas sudarytų 1 057 Eur sumą, kuri yra artima UAB „Kertė“ specialistų paskaičiuotai 938,40 Eur sumai.
    2. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva 2012 metais buvo atliktas ginčo tinklų (dalies) rekonstravimas. Tai, kad ginčo dalyką sudaranti tinklų dalis nebuvo rekonstruota, patvirtina ekspertizės akto prieduose (4, Priedai, 3 pozicija) nurodyti nuotekų tinklų kadastriniai duomenys, t. y. 1C forma „Inžinerinių statinių ir jų dalių kadastro duomenys“ bylos Nr. ( - ), bei Nekilnojamojo turto registro išrašas.
    3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė vadovautis eksperto V. Č. išvadomis ir dėl to, kad jo išvados pateiktos dėl tinklų, kurių ilgis, eksperto skaičiavimais, sudaro 532,56 m., nors ieškovei yra reikalinga tik 404,80 m. šių tinklų. Būtų nepagrįsta spręsti, kad šis skirtumas, kuris sudaro 31,60 proc., gali būti vertinamas kaip neesminis sprendžiant klausimą dėl atlyginimo dydžio.
    4. Nors pirmos instancijos teismas deklaravo, jog taiko pajamų metodą, tačiau faktiškai pritaikė išlaidų (kaštų) merodą. Taikant išlaidų (kaštų) metodą, negalima ignoruoti naudojamų tinklų ilgio, nes tinklų ilgis yra vienas iš pagrindinių faktorių, sąlygojančių išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju pagrįsta būtų vadovautis būtent UAB „Kertė“ ekspertų pasiūlytu 938,40 Eur metiniu atlyginimu, kadangi būtent šių ekspertų skaičiavimuose yra teisingai nurodytas naudojamų tinklų ilgis, teisingai atvaizduota tinklų būklė, be to, šalys nėra pareiškusios motyvuotų prieštaravimų dėl šių ekspertų išvados.
    5. Pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors iš esmės teismas patenkino visus ieškinio reikalavimus (nustatė teisę ieškovei eksploatuoti 404,80 tinklų atkarpa ir priteisė 3 523 Eur metinį mokestį, kuris buvo artimesnis ieškovės siūlytam metiniam mokesčiui), tačiau ieškovei priteisė tik 50 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei turėtų būti priteista mažiausiai 90 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Atsakovės UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Prašydama nustatyti 938,40 Eur metinį atlyginimą už UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius naudotinus nuotekų tinklus, ieškovė nepagrįstai remiasi UAB „Kertė“ 2015 m. liepos 27 d. Nuotekų tinklų nuomos įvertinimo ataskaita Nr. 15-02/01 bei nesutinka su ekspertizės, kurią pati iniciavo, akto išvadomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių teismas, nustatydamas ginčo nuotekų tinklų nuomos kainą, turėtų nesivadovauti jos pačios prašymu skirtos ekspertizės duomenimis, o turėtų vadovautis paprastu pateiktu rašytiniu įrodymu – 2015 m. liepos 27 d. Nuotekų tinklų nuomos įvertinimo ataskaita Nr. 15-02/01, neprašė paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Bet kuriuo atveju tiek iš ekspertizės akto, tiek iš ataskaitos turinio matyti, kad abejuose šiuose dokumentuose nurodytos nuotekų tinklų nuomos kainos skaičiavimo sąlygos, prielaidos, išvados, iš esmės sutampa: 1) tiek ekspertizės akte, tiek ataskaitoje išvados buvo darytos remiantis sąlyga, kad nuotekų tinklai 2012 metais buvo rekonstruoti, todėl ekspertizės akte naudotas UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų 6,6 proc., o ataskaitoje - 7,62 proc. tinklų fizinis nusidėvėjimas; 2) pagal ekspertizės aktą nuomos kaina buvo paskaičiuota taikant pajamų metodą ir išlaidų (kaštų) metodą, pagal ataskaitą nuomos kaina buvo paskaičiuota taikant tik išlaidų (kaštų) metodą; 3) ekspertizės akte, kaip ir ataskaitoje, skaičiuojant tinklų nuomos kainą, naudoti 2 ir 3,3 proc. nusidėvėjimo normatyvai. Be to, ieškovė nepaneigė galimybės taikyti alternatyvų UAB „Hidrona“ apskaitoje taikomą 6,667 proc. tinklų nusidėvėjimo normatyvą. Ataskaitoje pagal tokį normatyvą nuomos kaina nebuvo skaičiuojama, nes tokių duomenų ataskaitos rengėjams nepateikė pati ieškovė. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ataskaita buvo parengta pagal AB „Klaipėdos vanduo“ užsakymą ir išimtinai tik pagal šios bendrovės pateiktus selektyviai parinktus ir jai naudingus duomenis, todėl ir dėl šios priežasties negali būti vertinama kaip patikimesnis įrodymas už ekspertizės aktą.
    2. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad teismas turėjo taikyti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos AB „Klaipėdos vanduo“ nustatytą 50 metų nusidėvėjimo normatyvą, atitinkantį 2 proc. kasmetinį nusidėvėjimą. Net ataskaitoje, kuria remiasi ieškovė, yra nurodyta, kad labiau priimtinas ne 50, o 30 metų nusidėvėjimo normatyvas. Be to, 50 metų yra labiau socialinio ir vandens tiekimo paslaugų specifikos nulemtas laikotarpis, kuris neturėtų nulemti kompensavimo už tinklus.
    3. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad 2012 metais nebuvo atliktas ginčo tinklų (dalies) rekonstravimas. Ekspertizės akte pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. ( - ), (tinklai, pažymėti 1i1, 1i2, 1i3, 1i4, 1i5, 1i6, 1i7, 1i8, 1i9, šulinys 1i10, riebalų surinkėjas 1i11, nusėsdintuvo rezervuaras 1i12, srutų rezervuaras 1i13, nusėsdintuvo rezervuaras 1i14), yra rekonstruoti 2011 – 2012 metais. Tokia pat informacija apie nuotekų tinklų rekonstrukciją yra pateikta ir ieškovės pateiktoje ataskaitoje (1, 2 lapai), o ataskaitos 10 ir 25 puslapiuose nurodyta, jog nors apie tinklo atkarpų, pažymėtų indeksais 1i1 ir 1i2 atliktą rekonstrukciją nėra įrašų, skaičiuojant turto vertę daroma speciali prielaida, jog turtas buvo atnaujintas, todėl jo nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo 2012 metų.
    4. Net pagal pačios ieškovės nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 ginčo nuotekų tinklų nuomos kaina sudarytų 3 461 Eur, kas yra žymiai daugiau, nei ieškovės prašoma priteisti suma. Pagal ekspertizės akte pateiktus VĮ „Registrų centras“ duomenis 1 515 m ilgio nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 602 699 Eur. Tokiu būdu 404 m šių tinklų vertė sudaro ne 36 492 Eur, o 160 719 Eur. Skaičiuojant tokiu pat metodu, koks buvo taikytas Lietuvos apeliacinio teismo, metinė 404 m ilgio tinklų nuomos kaina sudarytų 3 214,38 Eur (160 719 Eur/600 mėn. x 12 mėn.). Kadangi UAB „Hidrona“ nesutinka, jog būtų nustatyta ieškovei teisė naudotis 404 m, o ne 435 m nuotekų tinklų atkarpa, tai būtent pastarasis dydis turi būti vertinamas skaičiuojant nuotekų tinklų nuomos kainą, kuri tokiu atveju sudarytų 3 461 Eur (1 73 052 Eur vertė/600 mėn. x 12 mėn.).
    5. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ekspertizės akte nuotekų tinklų kaina buvo paskaičiuota ir teismo priteista už ilgesnę nuotekų tinklų atkarpą, nei nustatyta naudoti teismo sprendimu. Ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino jau po ekspertizės akto surašymo, pati ieškovė neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, o teismas automatiškai savo nuožiūra procentaliai, kaip to pageidauja ieškovė, koreguoti ir keisti ekspertizės akto išvadų neturi prerogatyvos, nes tokiu būdu daromos išvados taptų netikslios, o pati ekspertizė prarastų prasmę.
    6. Atlyginimas už naudojimąsi ginčo nuotekų tinklais turi būti grindžiamas per šiuos nuotekų tinklus transportuotų nuotekų kiekio apskaita, kadangi pati ieškovė mokesčius abonentams už nuotekų transportavimą skaičiuoja ne už mėnesių ar metų laikotarpius, o už konkrečius nuotekų kiekius.
    7. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos yra teisingos.
  3. Atsakovės UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde prašo:

81) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo;

92) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl atsakovei UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų naudojimo teisės pakeisti, nurodant, kad nustatoma teisė AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, t. y.: fekalinė kanalizacija, ilgis 46,2 m (16,40 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 211; 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 212, 30,2 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 212 ir Nr. 221); fekalinė kanalizacija, ilgis 358,6 m (30,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 221 ir Nr. 182; 29,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 182 ir Nr. 231; 24,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 231 ir Nr. 241; 24,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 242; 46,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 242 ir Nr. 201; 47,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 211; 39,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 161; 51,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 161 ir Nr. 111; 33,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 111 ir Nr. 61; 33,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 71), iš viso 435 m tinklų atkarpą, neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais;

103) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl UAB „Hidrona“ įpareigojimo netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, pakeisti nustatant, kad UAB „Hidrona“ įpareigojama netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka;

114) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria buvo priteistas mokestis už naudojimąsi nuotekų tinklais bei nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus (jei būtų nuspręsta šioje dalyje pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėti iš naujo neperduoti), panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovei UAB „Agrovet“ 0,54 Eur plius PVM kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), transportuotą nuotekų kubinį metrą nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai; pripažinti atsakovei UAB „Hidrona“ teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ). Ieškinio reikalavimus dėl mokesčio už naudojimąsi nuotekų tinklais priteisimo bei ieškovės teisės eksploatuoti nuotekų tinklus, atmesti;

125) Paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir atsakovėms priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

    1. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovei teisę naudotis 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 221. Iš UAB „Hidrona“ nuotekų tinklų, reikalingų viešajam nuotekų tvarkymui schemos, matyti, kad 29,80 m. nuotekų tinklų atkarpa tęsiasi nuo šulinio Nr. 211 iki šulinio Nr. 212, o ne nuo šulinio Nr. 211 iki šulinio Nr. 221, kaip nurodė teismas. Teismas suteikdamas teisę ieškovei naudotis tinklų atkarpa nuo šulinio Nr. 211 iki šulinio Nr. 221, faktiškai suteikė teisę naudotis ne 29,80 m tinklų atkarpa, o 60 m atkarpa, o bendrai teismas suteikė ieškovei teisę naudotis ne 404,8 m, bet 435 m nuotekų tinklų atkarpa, kaip to pradiniu ieškiniu prašė ieškovė. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo tik tai, kad UAB „Hidrona“ priklausanti 404,8 m nuotekų tinklų atkarpa yra reikalinga ir tinkama viešajam vandens teikimui, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl ieškovės naudotino nuotekų tinklo ilgio ir struktūros, nemotyvavo, kodėl ieškovei suteikė teisę naudotis 404,8 m, o ne nesuskaidyta 435 m nuotekų tinklo atkarpa. Išskaidžius ginčo tinklus atkarpomis, susidaro absurdiška situacija, kai dalimi nuotekų tinklo turės rūpintis UAB „Hidrona“, o likusios dalies priežiūrą turės atlikti AB „Klaipėdos vanduo“. Pagal teismo sprendimą faktiškai lieka nenaudojama 30,2 m nuotekų tinklo ir dėl to UAB „Hidrona“ iš šios nuotekų tinklo dalies netenka galimybės gauti pajamas.
    2. Teismo sprendimas dalyje dėl jame nurodyto dydžio kompensacijos iš ieškovės priteisimo, yra nepagrįstas. Kompensacijos už naudojimąsi privačia nuotekų infrastruktūra dydis, metodas ir apskaičiavimo tvarka tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ buvo nustatytas abipusiu šalių susitarimu 2009 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 284 pagrindu, kuris buvo realiai įgyvendintas ir taikomas praktiškai, taikant (0,54 Eur/m3) 1,85 Lt/m3 dydžio kompensaciją, nustatant tinklų savininkui pareigą pačiam rūpintis, finansuoti ir eksploatuoti viešųjų paslaugų tiekimui reikalinga nuotekų infrastruktūra. Pagal šį susitarimą nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kompensacijos suma būdavo atimama iš mokėtinos sumos už nuotekų tvarkymo paslaugas. Taip pat buvo susitarta už kiekvieną kubinį metrą nuotekų, kitų abonentų patiektą per UAB „Agrovet“ privačią nuotekų infrastruktūrą į UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ priklausančius nuotekų valymo įrenginius mokėti 0,54 Eur/m3 (1,85 Lt/m3) kompensaciją. Nuo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosavybės teisę į nuotekų tinklus perėmus UAB „Hidrona“, nuolaida ir toliau buvo taikoma UAB „Agrovet“, o pastaroji kartu su UAB „Pajūrio mėsinė“ iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautą atitinkamą ekonominę naudą perleisdavo tinklų savininkei UAB „Hidrona“. Aplinkybė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ iš savo dukterinės įmonės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ perėmė nuotekų tvarkymo funkciją, pati savaime nepakeitė ginčo tinklų vertės, eksploatacijos ir remonto kaštų, todėl teisinga ir pagrįsta taikyti nepakeistą nurodyto dydžio kompensaciją.
    3. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš AB „Klaipėdos vanduo“ UAB „Agrovet“ 3 523 Eur su PVM metinį mokestį už naudojimąsi UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai. Tokio vienodo dydžio mokestis buvo priteistas neatsižvelgiant į dėl nuotekų tinklų eksploatavimo patirtas bei ateityje būsimas patirtas sąnaudas. Vien 2012-2013 metais UAB „Hidrona“ atliko nuotekų tinklų remonto darbus, kurie bendrai kainavo 14 427,42 Eur (49 815 Lt). Ekspertas formaliai nustatė ginčo infrastruktūros, kaip nekilnojamojo daikto, nuomos kainą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad ginčo nuotekų tinklai yra tiesiogiai naudojami UAB „Hidrona“ veikloje ir uždirba pajamas. Teismas savo sprendime apsiribojo pasisakymu, jog nėra jokio pagrindo nesivadovauti išsamiomis eksperto išvadomis, ir visiškai nepasisakė, kodėl ginčui spręsti pritaikė būtent nuomos teisės normas, nors atsakovė prašė pritaikyti kitokį kompensacijos mechanizmą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo tinklai generuoja pajamas, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo transportuojamų nuotekų kiekio. Eksperto siūloma nuomos kainos apskaičiavimo metodika negali būti taikoma ginčo nuotekų tinklų naudojimo atlyginimo dydžio nustatymo atveju, nes atsakovė yra aiškiai deklaravusi, kad 2011 m. sausio 20 d. paramos sutartimi Nr. 3VK-KL-10-2-003807-PR001 atsakovei tiesiogiai draudžiama parduoti ir kitaip perduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos ar rekonstruotos nuosavybės (t. y. inžinerinių tinklų unikalus numeris ( - ) – fekalinės kanalizacija ir rezervuarai). Pagal paramos sutarties sąlygas imperatyviai draudžiama paramos lėšomis finansuotą turtą perduoti tretiesiems asmenims nuomos ar panaudos pagrindais. Nuomos teisinių santykių įforminimas teismo sprendimu reikštų Paramos sutarties pažeidimą (25.6. ir 25.10. p.). Tokiu būdu atsakovė gali tik suteikti teisę ieškovei atlygintinai naudotis (ką visada ir darė) nuotekų tinklais.
    4. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad viešasis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nes tik taip jis gali užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą. Iš skundžiamame sprendime cituotų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo normų matyti, jog, priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi sprendimo priėmimo metu negaliojančio įstatymo nuostatomis (įstatymo redakcija galiojo iki 2014 m. lapkričio 1 d.). Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo redakcija ir būtent šio galiojančio įstatymo su vėlesniais pakeitimais nuostatas teismas turėjo taikyti priimdamas skundžiamą sprendimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-744 redakcija), 11 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Atsižvelgiant į ilgalaikę tinkamą nuotekų tinklų priežiūrą, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad UAB „Hidrona“ ir ateityje tinkamai rūpinsis ir prižiūrės savo nuosavybę. Teismas nevertino to, kad ieškovė netinkamai vykdo inžinerinės infrastruktūros, reikalingos viešųjų paslaugų teikimui, priežiūrą Kretingalės miestelyje, kas yra užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (2013 m. liepos 30 d. Nr. 563, 2013 m. birželio 19 d. Nr. 535). Be to, teismas neįvertino to, kad atsakovė UAB „Hidrona“ turi įsipareigojimų, susijusių su ginčo nuotekų tinklais tretiesiems asmenims, bei neatsižvelgė į atsakovės atsakomybes bei trečiųjų asmenų interesus. Tretieji asmenys UAB „Medicinos bankas“ ir Nacionalinė mokėjimų agentūra nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis.
    5. Ieškovei nepateikus duomenų apie tai, kokio dydžio ir kokiu pagrindu prijungimo mokestis yra taikomas naujų tvarkymo paslaugų abonentams, reikalavimo dalis dėl neatlygintino būsimų nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojų bei abonentų prijungimo turėjo būti atmestas. Reikalavimas įpareigoti UAB „Hidrona“ leisti neatlygintinai prijungti naujus abonentus prie ginčo tinklų, pačiai AB „Klaipėdos vanduo“ gaunant ekonominę naudą ir neatsisakant mokesčio už naujų abonentų prijungimą, suponuoja prielaidas nepagrįstam ieškovės praturtėjimui.
  1. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Atsakovių prašymas nustatyti, kad vandens tiekėjui nustatoma teisė naudoti ir eksploatuoti 435 m. tinklų atkarpą, o ne 404,8 m. tinklų atkarpą, yra nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei faktinėms šių tinklų naudojimo aplinkybėms. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas viešųjų paslaugų teikėjas, bet ne infrastruktūros savininkas sprendžia paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros naudojimo klausimą ir pasirenka paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus. Įstatymas neįpareigoja viešųjų paslaugų teikėją nuomoti/išpirkti visą savininko turimą infrastruktūrą, įstatymas nustato, kad viešųjų paslaugų teikėjo teisė ir pareiga naudoti tik paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus. Sprendžiant klausimą, kurie objektai, esantys atsakovei priklausančioje infrastruktūroje, reikalingi viešajam vandens tiekimui, ieškovė vadovavosi savo patirtimi eksploatuojant ginčo infrastruktūrą bei UAB „Kertė“ eksperto išvadomis.
    2. Pirmos instancijos teismo priteisto atlyginimo suma ir ieškovės paskaičiuoto atlyginimo suma iš esmės skiriasi taikomu nusidėvėjimo laikotarpiu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014 suformuota teisės taikymo praktika, infrastruktūros tinklų nuomos kainą paskaičiavo remdamasis tinklų verte ir nusidėvėjimo laikotarpiu. Ši skaičiavimo metodika yra pagrįsta ir šiuo metu galiojančio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Atsakovių siūlymas skaičiuoti atlyginimą už turto naudojimą visiškai neatsižvelgiant į turto vertę ir turto nusidėvėjimo laikotarpį yra nelogiškas, nepagrįstas, priešingas turto naudojimo esmei bei pažeidžiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 11 dalies ir 12 dalies nuostatas. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina turi būti iš anksto apskaičiuota ir suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija bei patvirtinta savivaldybės tarybos, todėl skaičiuoti atlyginimą už turto naudojimą, remiantis tik vėliau paaiškėjusiais duomenimis apie atsakovės bei kitų vartotojų išleistų ir paslaugos teikėjo pašalintų nuotekų apimtį, būtų nepagrįsta.
    3. Tik teismo nustatyta sąlyga, jog paslaugų teikėjas pats savo lėšomis eksploatuos, tvarkys ir prižiūrės ginčo infrastruktūrą, užtikrins šios infrastruktūros naudojimą viešųjų paslaugų teikimo procese. Atsakovės apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo nustatyta nuotekų tinklų naudojimo tvarka gali pažeisti į bylą neįtrauktų asmenų UAB „Medicinos bankas“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros teises, tačiau tai yra naujas motyvas, kurį apeliantės iškėlė tik apeliaciniame skunde, be to, niekada neprašė į bylą įtraukti minėtus asmenis. Pateikdamos motyvus šioje dalyje atsakovės neteisingai nurodė, kad ieškovei suteikti eksploatuoti nuotekų tinklai buvo rekonstruoti panaudojus paramos lėšas. Kadastriniai duomenys patvirtina, kad rekonstruoti buvo ne visi nuotekų tinklai, o tik jų dalis. Tinklų dalis, kurią AB „Klaipėdos vanduo“ naudoja ir kuri reikalinga viešajam vandens tiekimui, nebuvo rekonstruota.
    4. Atsakovės nepagrįstai nesutinka su pirmos instancijos teismo dalimi, kuria teismas įpareigojo UAB „Hidrona“ netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo tinklus prie ginčo tinklų. Teismo sprendimas įpareigoti iš abonentų/vartotojų imti mokestį už prijungimą prie paslaugos teikėjo tinklų prieštarautų imperatyvioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, kurios nenustato jokio mokesčio už abonento/vartotojo prisijungimą prie paslaugos teikėjo naudojamų tinklų.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

15Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos projektui„ Nr. T11-591 (t. 1, b. l. 18) ir 2011 m. lapkričio 8 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo – Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties Nr. 2011/SUT.05-107 (t. 1, b. l. 19-25) pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
  2. 2008 metais kilus ginčui tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizatoriaus, ir UAB „Agrovet“ dėl inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teisės nustatymo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu šios teisės buvo pripažintos UAB „Agrovet“ ( t. 1 , b. l. 36-38). Nuo 2010 m. lapkričio 9 d. minėtų inžinerinių tinklų savininkė yra UAB „Hidrona“ (t. 1, b. l. 39-42).
  3. Ieškovės teigimu, UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų (unikalus Nr. ( - )) atkarpa: DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esanti nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, yra magistralinių nuotekų tinklų dalis, įsiterpianti tarp vartotojams priklausančių ir vandens tiekėjo valdomų buitinių nuotekų tinklų ir dėl tos priežasties būtina viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Ieškovė 2012 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2012/S.01-508 kreipėsi į UAB „Agrovet“, siūlydama viešajam nuotekų šalinimui reikalingus tinklus išnuomoti ar išpirkti (t. 1, b. l. 26), 2012-02-15 raštu Nr. 2012/S.01-577 siūlydama nupirkti nuotekų tinklų dalį, reikalingą viešųjų paslaugų teikimui; neterminuotam laikui išnuomoti ieškovei minėtus tinklus už 242,99 Lt mėnesinį mokestį arba inicijuoti minėtų tinklų išpirkimo pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88, procedūras (t. 1, b. l. 27). Atsakydama į minėtus ieškovės pasiūlymus, UAB „Agrovet“ ieškovei pasiūlė: atsisakyti įmokų už nuotekų transportavimą iš UAB „Hidrona“; atsisakyti įmokų už nuotekų transportavimą iš UAB „Agrovet“ bei UAB „Pajūrio mėsinė“; kiekvieną mėnesį grąžinti UAB „Hidrona“ įmonei surinktas įmokas už nuotekų transportavimą (1 kub. m – 1,85 Lt) naudojant UAB „Hidrona“ priklausančius inžinerinius tinklus, kurios yra gaunamos iš įmonių UAB „Lukoil Lietuva“, V. U.. individualios įmonės, UAB „Akai“, UAB „Kerežis“ ir kt. (t. 1, b. l. 28-29). Gavusi duomenis, kad ginčo inžinerinė sistema nuo 2010 m. lapkričio 9 d. priklauso UAB „Hidrona”, ieškovė 2012 m. kovo 16 d. raštu Nr. 2012/S.01-948 kreipėsi į UAB „Hidrona“, kuriame nurodė, kad sutiktų svarstyti nuotekų transportavimo paslaugų suteikimo sutartį tik tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatyta nuotekų transportavimo kaina, kuri būtų suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Be to, ieškovė minėtame rašte nurodė, kad neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo atsisakyti įmokų už nuotekų transportavimą iš atsakovės ar kokios kitos bendrovės, nes teisės aktai draudžia vandens tiekėjui tos pačios kategorijos vartotojams sudaryti išskirtines sąlygas, taigi ir taikyti kitokias kainas (nuolaidas), nei yra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija bei patvirtintos Klaipėdos rajono taryboje. Ieškovė nurodė, jog sutinka sudaryti nuomos sutartį, bei pasiūlė UAB „Hidrona” du nuomos kainos nustatymo variantus: 1) išnuomoti tinklus už 80,91 Eur (279,37 Lt) per mėnesį arba 963,11 Eur (3 325,43 Lt) per metus, jei išnuomotus tinklus eksploatuos jų savininkas; 2) išnuomoti tinklus už 70,37 Eur (242,99 Lt) per mėnesį arba 844,50 Eur (2 915,89 Lt) per metus, jei išnuomotus tinklus eksploatuos nuomininkas (t. 1, b. l. 30-31). UAB „Hidrona“ nesutiko su AB „Klaipėdos vanduo“ pasiūlymais, pasiūlė pritaikyti standartinį įkainį, t. y. 1,85 Lt/m3 nuotekų, kurias AB „Klaipėdos vanduo“ abonentai pateiks į AB „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius per UAB „Hidrona“ priklausančią infrastruktūrą (t. 1, b. l. 33).
  4. 2012 m. gegužės 25 d. AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: nustatyti atsakovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), kurie yra ( - ), dalies, kurios bendras ilgis sudaro 404,8 m, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką šiomis esminėmis sąlygomis: nustatyti teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti/eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, t. y.: fekalinė kanalizacija, ilgis 46,2 m (16,40 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 211; 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 221; fekalinė kanalizacija, ilgis 358,6 m (30,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 221 ir Nr. 182; 29,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 182 ir Nr. 231; 24,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 231 ir Nr. 241; 24,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 242; 46,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 242 ir Nr. 201; 47,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 211; 39,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 161; 51,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 161 ir Nr. 111; 33,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 111 ir Nr. 61; 33,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 71), iš viso 404,8 m tinklų atkarpą, neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; nustatyti metinę minėtos tinklų dalies nuomos kainą, t. y. metinį atlyginimą tinklų savininkei – 938,40 Eur.
  5. Atsakovė UAB ,,Hidrona“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės prievolę neterminuotai nuo 2012-01-01 mokėti atsakovei 1,85 Lt (+ PVM) kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą ir įpareigoti ieškovę vykdyti prievolę pagal 2009-04-17 susitarime numatytas sąlygas; pripažinti atsakovei teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus.
  6. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, t. y.: fekalinė kanalizacija - ilgis 46,2 m (16,40 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 211; 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 221); fekalinė kanalizacija - ilgis 358,6 m (30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 221 ir Nr. 182; 29,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 182 ir Nr. 231; 24,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 231 ir Nr. 241; 24 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 242; 46,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 242 ir Nr. 201; 47,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 211; 39,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 161; 51 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 161 ir Nr. 111; 33,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 111 ir Nr. 61; 33 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 71), iš viso 404,8 m tinklų atkarpą, neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; priteisė iš AB ,,Klaipėdos vanduo“ UAB ,,Agrovet“ 3 523 Eur su PVM metinį mokestį už naudojimąsi UAB ,,Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai; įpareigojo UAB ,,Hidrona“ netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka; nustatė AB „Klaipėdos vanduo“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Tiek ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“, tiek atsakovės UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“ su tokiu pirmosios instancijos teismo nesutinka.
  7. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovės atsakovei UAB „Agrovet“ priteistas 3 523 Eur metinis mokestis už naudojimąsi UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais ir nustatyti, kad šis mokestis sudaro 938,40 Eur per metus, ir atitinkamai dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
  8. Atsakovės UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“ apeliaciniame skunde prašo: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl atsakovei UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų naudojimo teisės pakeisti, nurodant, kad nustatoma teisė AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, t. y.: fekalinė kanalizacija, ilgis 46,2 m (16,40 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 211; 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 212, 30,2 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 212 ir Nr. 221); fekalinė kanalizacija, ilgis 358,6 m (30,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 221 ir Nr. 182; 29,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 182 ir Nr. 231; 24,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 231 ir Nr. 241; 24,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 242; 46,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 242 ir Nr. 201; 47,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 211; 39,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 161; 51,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 161 ir Nr. 111; 33,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 111 ir Nr. 61; 33,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 71), iš viso 435 m tinklų atkarpą, neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; 3) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl UAB „Hidrona“ įpareigojimo netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, pakeisti nustatant, kad UAB „Hidrona“ įpareigojama netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka; 4) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria buvo priteistas mokestis už naudojimąsi nuotekų tinklais bei nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus (jei būtų nuspręsta šioje dalyje pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėti iš naujo neperduoti), panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Priteisti iš AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovei UAB „Agrovet“ 0,54 Eur plius PVM kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), transportuotą nuotekų kubinį metrą nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai; pripažinti atsakovei UAB „Hidrona“ teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ). Ieškinio reikalavimus dėl mokesčio už naudojimąsi nuotekų tinklais priteisimo bei ieškovės teisės eksploatuoti nuotekų tinklus, atmesti; 5) paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir atsakovėms priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
  9. Taigi šalys iš esmės nesutaria dėl mokesčio už naudojimąsi tinklais dydžio, dėl atsakovės reikalavimo pripažinti atsakovei teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinkles bei dėl naujų abonentų, norinčių prisijungti prie nuotekų tinklų, apmokestinimo.

16Dėl naudojimosi tinklais

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).
  2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 1 d. 30 p.). Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos svaivaldos įstatymo 8 str. 1 d.). Kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant ir Kretingalę, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas organizuoja AB „Klaipėdos vanduo” (t. 1, b. l. 18, 19–25).
  3. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (Įstatymo 1 str.).
  4. Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).
  5. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (Įstatymo 16 str. 6 d.) 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.
  6. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 24 str.). Duomenų, kad UAB „Hidrona” pati galėtų užsiimti nuotekų tvarkymo veikla, į bylą pateikta nebuvo.
  7. Faktas, kad ieškovė AB „Klaipėdos vanduo”, kuri yra atsakinga už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, naudoja UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, todėl turi būti sprendžiama dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017).
  8. Iš šalių derybų iki bylos iškėlimo ir šalių pozicijos bylos nagrinėjimo metu matyti, kad šalims nepavyko susitarti dėl UAB „Hidronai“ priklausančios nuosavybės išpirkimo, taip pat pačios šalys nesusitarė ir dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Šalims nepavykus geranoriškai susitarti, ginčas spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo tvarkos ir atlyginimo už naudojimasi nustatymo.
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teimo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, bei 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, yra išaiškinęs, kad tai, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.

17Dėl mokesčio už naudojimąsi tinklais

  1. Šalims nesusitarus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginių išpirkimo, tačiau ieškovei AB „Klaipėdos vanduo” faktiškai jais naudojantis, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti, savaime nesuteikia pagrindo ieškovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra naudoti neatlygintinai. Tai patvirtina ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 16 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama.
  2. Iš esmės ginčo dėl to, kad ieškovė turi atlyginti už naudojimąsi atsakovei UAB „Hidrona“ priklausančia nuosavybe, nėra. Šalys nesutaria dėl viešajam nuotekų transportavimui reikalingos atkarpos ilgio ir atlyginimo dydžio.
  3. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ patikslintu ieškiniu patikslino viešajam nuotekų transportavimui reikalingos atkarpos ilgį – 404,8 m, ir prašė nustatyti metinę minėtos tinklų dalies nuomos kainą, t. y. metinį atlyginimą tinklų savininkei – 938,40 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės prievolę neterminuotai nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti atsakovei 1,85 Lt + PVM kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą, bei perduoti ieškovei ilgesnę, negu jis prašo, tinklų atkarpą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas mokestis už naudojimąsi atsakovės UAB „Hidrona” tinklais – 938,40 Eur, yra per mažas, o atsakovės siūlomas mokestis būtų toks, kokį moka vartotojai yra tinkamas tik intensyviam tinklų naudojimui, todėl irgi negali būti vertinamas kaip teisingas atlygis. Įvertinęs teismo eksperto paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teisingos kompensacijos dydžio už atsakovei UAB „Hidrona” priklausančio turto naudojimą, rėmėsi teismo ekspertizės išvadomis. Teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog ieškovė, naudodamasi atsakovės UAB „Hidrona” tinklais, gauna pajamas, todėl ir atsakovei taip pat turi būti atlyginta naudojantis pajamų gavimo metodu. Ekspertui paaiškinus, jog išvadai dėl nuotekų nuomos kainos 3 523 Eur su PVM metinio mokesčio neturėjo įtakos vamzdyno ilgis, teismas darė išvadą, jog šis mokesčio už naudojimąsi atsakovės tinklais dydis yra teisingiausias, todėl nustatė teisę AB „Klaipėdos vanduo“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 404,8 m atkarpą neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais; priteisė iš AB ,,Klaipėdos vanduo“ UAB ,,Agrovet“ 3 523 Eur su PVM metinį mokestį už naudojimąsi UAB ,,Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai. Tiek ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“, tiek atsakovės UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“ nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo priteista suma.
  4. Visų pirma, atsakovės nesutinka, kad ieškovei būtų nustatyta teisė naudotis tik 404,8 m nuotekų tinklų atkarpa, o ne 435 m atkarpa.
  5. Pagal Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ir paviršinių nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jų naudojamos infrastruktūros ar jiems nepriklausantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ir kreipiasi į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.
  6. Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad būtent viešųjų paslaugų teikėjas, o ne infrastruktūros savininkas sprendžia viešųjų paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros klausimą, būtent viešųjų paslaugų teikėjui įstatymas suteikia teisę pasirinkti paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus. Įstatymas neįpareigoja viešųjų paslaugų teikėją nuomoti/išpirkti visą savininko turimą infrastruktūrą, įskaitant ir viešųjų paslaugų teikimui nereikalingą infrastruktūros dalį, viešųjų paslaugų teikėjui yra numatyta teisė naudoti tik viešųjų paslaugų teikimui reikalingus infrastruktūros objektus.
  7. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovei priteisti ilgesnę nuotekų tinklų atkarpą nei prašė pati ieškovė. Vien tai, kad 30,2 m. tinkle atkarpa nėra reikalinga atsakovei ir iš jos atsakovė negalės gauti pajamų, negali sudaryti pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje. Reikalauti, kad viešasis tiekėjas užtikrintų turto pajamas atsakovei savo, ir, galų gale, visų abonentų ir paslaugos naudotojų sąskaita, būtų neteisinga ir pažeistų viešąjį interesą.
  8. Atkreiptinas atsakovės UAB „Hidrona” dėmesys, kad tuo atveju, jei ji dėl minėtos dalies tinklų patirs žalos, ji turės teisę įsatatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus prašydama žalos atlyginimo.
  9. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, jog ieškovei leidžiama naudotis 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 221. Iš UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, reikalingų viešajam nuotekų tvarkymui, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta 29,80 m ilgio tinklų atkarpa tęsiasi nuo šulinio Nr. 211 iki šulinio Nr. 212, o ne nuo šulinio Nr. 211 iki šulinio Nr. 221 (t. 3, b. l. 111), kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Suteikdamas teisę ieškovei naudotis tinklų atkarpa nuo šulinio Nr. 211 iki šulinio Nr. 221, teismas faktiškai suteikė teisę naudotis ne 29,80 m tinklų atkarpa, o beveik 60 m atkarpa, bendrai ieškovei suteikdamas teisę naudotis ne 404,8 m tinklų atkarpa, o 435 m tinklų atkarpa, kaip to buvo prašoma pradiniu ieškiniu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad ieškovei suteikiama teisė naudotis 29,80 m ilgio tinklų atkarpa, kuri tęsiasi nuo šulinio Nr. 211 iki šulinio Nr. 212.
  10. Teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui turi būti teisingai atlyginama už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą (Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 11 d.).
  11. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei UAB „Agrovet“ priteistas 3 523 Eur metinis mokestis už naudojimąsi UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais ir nustatyti, kad šis mokestis sudaro 938,40 Eur per metus. Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde prašo iš AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovei UAB „Agrovet“ priteisti 0,54 Eur plius PVM kompensaciją už kiekvieną per ginčo nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai. Ši savo reikalavimą atsakovės grindžia UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ 2009 m. balandžio 17 d. susitarimu.
  12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovių siūlymas skaičiuoti atlyginimą už naudojimąsi UAB „Hidrona“ priklausančiais nuotekų tinklais, visiškai neatsižvelgiant į turto vertę ir jo nusidėvėjimo laikotarpį, prieštarauja Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje ir 12 dalyje įtvirtinam teisiniams reglamentavimui ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014). Be to, atkreiptinas atsakovių dėmesys, kad 2009 m. balandžio 17 d. susitarimas, kurio pagrindu UAB „Klaipėdos rajono vandenys” už nuotekų valymo įrenginių naudojimą UAB „Agrovet“ mokėjo 1,85 Lt/m3 (0,54 Eur/m3), neįpareigoja AB „Klaipėdos vanduo“, kadangi ji nėra minėto susitarimo šalis.
  13. Teismo priteisto atlyginimo už naudojimąsi tinklais ir ieškovės prašomo priteisti atlyginimo suma iš esmės skiriasi taikytu tinklų nusidėvėjimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo eksperto paskaičiavimais, kurie buvo atlikti taikant 15 metų nusidėvėjimo laikotarpį, tuo tarpu ieškovė prašo taikyti 50 metų nusidėvėjimo laikotarpį.
  14. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
  15. Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiškia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.).
  16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, ją pavesta atlikti buvo teismo ekspertui V. Č.. Ekspertas buvo įpareigotas pateikti išvadą, kokia yra UAB „Hidrona” nuotekų tinklų (unikalus Nr. ( - )) 486 m dalies nuomos kaina ekspertizės atlikimo dieną, nustatant kainą, buvo prašoma naudoti ne mažiau kaip du metodus (t. 2, b. l. 90-92). Teismo ekspertas pateikė savo išvadą 486 m tinklų nuomos kainos paskaičiavimui, taikydamas du metodus: 1) išlaidų (kaštų) metodą; 2) pajamų metodą.
  17. Iš eksperto pateiktų galimų nuomos kainos paskaičiavimo variantų pirmosios instancijos teismas pasirinko tinklų nuomos kainą, apskaičiuotą pagal išlaidų (kaštų) metodą, taikant 6,6667 proc. nusidėvėjimo normatyvą, nors klaidingai jį pavadino pajamų metodu.
  18. Remdamasis šiuo metodu (išlaidų (kaštų)), teismo ekspertas paskaičiavo tris galimus nuomos kainos variantus, taikydamas skirtingus turto (nuotekų tinklų) nusidėvėjimo normatyvus. Teismo eksperto nuomone, derybų objektas tarp nuomotojo ir nuomininko dėl galutinės priimtinos nuotekų tinklų nuomos kainos galėtų būti nuomos kainos, apskaičiuotos taikant išlaidų (kaštų) metodą, priimant nuotekų tinklų vertę kaip atkuriamuosius kaštus arba faktines investicijas, nusidėvėjimo procentrą 6,666 proc. (pagal UAB „Hidrona“), 2 proc. (pagal AB „Klaipėdos vanduo“) 3,3 proc. (pagal UAB „Sistela“), t. y.: 1) nuotekų tinklų nuomos kaina su PVM, apskaičiuota (nusidėvėjimo išlaidas paskaičiuojant iš atkuriamųjų kaštų be PVM, taikant pagal AB „Klaipėdos vanduo: 2 proc. nusidėvėjimo normatyvą, administravimo išlaidos 5 proc. nuo metinių nusidėvėjimo sumų, 5 proc. pelno mokestis nuo nusidėvėjimo ir administravimo išlaidų sumos) yra 1 057 Eur per metus; 2) nuotekų tinklų nuomos kaina su PVM, apskaičuota (nusidėvėjimo išlaidas apskaičiuojant iš atkuriamųjų kaštų be PVM, taikant pagal UAB „Sistela“ 3,3 proc. nusidėvėjimo normatyvą, administravimo išlaidos 5 proc. nuo metinių nusidėvėjimo sumų, 5 proc. pelno mokestis nuo nusidėvėjimo ir administravimo išlaidų sumos) yra 1 744 Eur per metus; 3) nuotekų nuomos kaina su PVM, apskaičuota (nusidėvėjimo išlaidas apskaičiuojant iš atkuriamųjų kaštų be PVM, taikant pagal UAB „Hidrona“ nurodomą 6,6667 proc. nusidėvėjimo normatyvą, administravimo išlaidos 5 proc. nuo metinių nusidėvėjimo sumų, 5 proc. pelno mokestis nuo nusidėvėjimo ir administravimo išlaidų sumos) yra 3 523 Eur per metus. Pirmosios instancijos teismas pasirinko paskutinį variantą, pagal kurį ginčo nuotekų tinklams taikomas 6,6667 proc. nusidėvėjimo normatyvas, taikant 15 metų turto nusidėvėjimo laikotarpį.
  19. Sutiktina su ieškove, kad tinklų nusidėvėjimo laikotarpis yra vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant atlyginimo už naudojimąsi tinklais klausimą. Tai Lietuvos apeliacinis teismas yra akcentavęs ir kitoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir paminėjo šią bylą, tačiau nuosekliai nesivadovavo joje pateiktais išaiškinimais.
  20. VĮ „Registrų centras” pažymėjimas patvirtina, jog ginčo atkarpos statybos darbų pabaiga –1979 m. (ekspertizės akto 12–15 lapai). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nepagrįstai sprendė, kad ginčo tinklai buvo rekonstruoti 2012 metais. Šią išvadą teismas grindė Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtą išvadą paneigia nuotekų tinklų kadastriniai duomenys (bylos Nr. ( - )). Nors šiame dokumente, kaip ir pimosios instancijos teismo nurodytame Nekilnojamojo turto registro išraše, nurodyta, kad 2011-2012 metais buvo atlikta tinklų rekonstrukcija, tačiau yra nurodyti ir konkretūs objektai, kurie buvo rekonstruoti 2011-2012 metais, t. y. Ii12 nusėsdintuvo rezervuaras (12 pozicija); Ii13 srutų rezervuaras (13 pozicija); Ii14 nusėsdintuvo rezervuaras (14 pozicija). Nurodyti rezervuarai tenkinti viešajam vandens tiekimui, kurį siekia užtikrinti ieškovė AB „Klaipėdos vanduo”, nėra reikalingi, t. y. jie nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektas.
  21. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 175, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytąa kasacinio teismo praktika).
  22. Atsakovėms nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog visi ginčo tinklai buvo rekonstruoti 2011-2012 metais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirinko eksperto pateiktą ginčo tinklų nuomos kainą, kurią apskaičiuojant ginčo nuotekų tinklams buvo taikomas 6,6667 proc. nusidėvėjimo normatyvas, nustatytas taikant 15 metų nusidėvėjimo laikotarpį, kuris neatitinka faktinio tinklų nusidėvėjimo laikotarpio, tokiu budu buvo sudarydamas sąlygas UAB „Agrovet” gauti didesnę mokestinę naudą.
  23. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertizės akte, kuriuo savo skundžiamą sprendimą grindė pirmosios instancijos teismas, nuotekų tinklų kaina buvo paskaičiuota ir teismo priteista už ilgesnę nuotekų tinklų atkarpą nei pirmosios instancijos teismas nustatė teisę ieškovei naudotis skundžiamu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad skirtumas sudaro net 81,2 m, šis skirtumas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.
  24. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
  25. Teisėjų kolegijos nuomone, matydamas, kad teismo eksperto išvada buvo padaryta dėl 489 m nuotekų tinklų nuomos kainos nustatymo, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ naudojimo teisę tik 404,8 m ilgio nuotekų tinklais, nepagrįstai, priimdamas sprendimą, vadovavosi minėta teismo eksperto išvada.
  26. Nors ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ir tvirtino, kad apeliacinės instancijos teismas pats gali ištaisyti minėtus neatitikimus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizės išvadų koreagavimas, keičiant nuotekų tinklų dedamąsias nuomos kainos dalis, nėra teismo prerogatyva. Neatitikimai galėjo būti pašalinti paskyrus pakartotinę ar papildomą ekspertizę (219 str.), tačiau nei ieškovė, nei atsakovės teise prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme metu nepasinaudojo, nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodininio proceso tvarka šalims buvo siūlyta tokia galimybe pasinaudoti.
  27. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str. ) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
  28. Po minėtos teismo ekspertizės, kurios išvados neatitinka faktinių duomenų, atlikimo į bylą ieškovės iniciatyva buvo pateikta UAB „Kertė“ nuotekų tinklų nuomos įvertinimo ataskaita (t. 3, b. l. 58–134), kuri taip pat vertintina visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
  29. Iš minėtos ataskaitos turinio matyti, kad, atliekant šį vertinimą, buvo vertinama buitinių nuotekų inžinerinių tinklų (unikalus Nr. ( - )) trasos dalis, kurią sudaro 404,8 m. ilgio atkarpa su 12 vnt. šulinių, reikalinga viešajam nuotekų tvarkymui, be to, buvo įvertinta tai, kad ginčo turtas yra eksploatuojamas daugiau kaip 30 metų (vidutinė svertinė turto nuomos kaina buvo nustatyta, suteikiant didesnį svertą kainai, apskaičiuotai taikant 30 metų nusidėvėjimo normatyvą). Turto vertintoja UAB „Hidrona“ nuosavybės teise valdomų butinių nuotekų tinklų, kurie yra ( - ), 404,8 m ilgio atkarpos, reikalingos viešajam nuotekų tvarkymui, metinė nuomos kaina, kuri atitiktų tikrąją nuomos vertę 2015 m. liepos 28 d., įvertino 938,40 Eur (3 240 Lt).
  30. Įvertinus prašomų nustatyti naudotis atsakovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), ilgį ir nusidėvėjimo laikotarpį, bei atsižvelgiant į tai, kad kitų leistinų ir tinkamų įrodymų apie ginčo tinklų nuomos vertę į bylą pateikta nebuvo, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta būtų remtis UAB „Kertė” turto vertitinojos pateika metine nuomos kaina, kuri lygi 938,40 Eur.
  31. Tarp šalių nesant ginčo dėl to, kad minėtas mokestis būtų priteistas nuo 2012 m. sausio 1 d., atsakovės UAB „Hidrona“ prašymu, 938,40 Eur metinis mokestis už naudojimąsi UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais priteistinas iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovei UAB „Agrovet“. Šis mokestis mokamas kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai.
  32. Esant nurodytoms aplinkybėms, keistina pirmosios instancijos teismo dalis, kuria iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovei UAB „Agrovet“ priteistas 3 523 Eur su PVM metinis mokestis už naudojimąsi UAB ,,Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamas kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai, nurodant, kad priteisiamas 938,40 Eur mokestis, mokamas kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai.

18Dėl ginčo tinklų eksploatavimo

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės UAB „Hidrona“ reikalavimo pripažinti jai teisę ir pareigą eksploatuoti priklausančius nuotekų tinklus, o tenkino ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimą nustatyti jai pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Atsakovės, remdamosios Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 15 dalimi ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatomis, apeliaciniame skunde prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse vartojamos sąvokos yra apbrėžtos Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, todėl ir savininko sąvoka turi būti aiškinama taip, kaip tai numato Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Taisyklių 2 p.).
  3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis (Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 15 d.).
  4. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės nepagrįstai, cituodamos Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 15 dalį, akcentuoja žodį savininkas, siekdama pagrįsti savo teisę eksploatuoti ginčo nuotekų tinklus. Teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo kitų to paties teisės akto nuostatų, be to, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias šios infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, turi būti atsižvelgta ir į siekį užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą. Logiška, kad savininko pareiga yra prižiūrėti ir tvarkyti tuos objektus, kurie nėra perduoti viešajam paslaugų teikėjui to paties įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta tvarka, tačiau vien įstatyme įtvirtinta savininko pareiga eksploatuoti nuotekų tinklus nereiškia, kad ir tuo atveju, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra perduodama viešajam geriamojo vandens tiekėjui, teisė eksploatuoti infrastruktūrą turi likti infrastruktūros savininkui.
  5. Tiek iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., tiek ir po 2015 m. rugpjūčio 1 d. galiojusi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio redakcija nurodė šio įstatymo tikslą – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, tiek šiuo metu galiojanti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio redakcija taip pat nustato tikslą užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra viešasis vandens tiekėjas, kuris teisės aktų numatyta tvarka turi užtikrinti nenutrūkstamą ir kokybišką paslaugų tiekimą. Ir pačios šalys nurodo, ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nuomenų matyti, kad tarp šalių vyksta eilė teisminių ginčų bei nesutarimų, kas nagrinėjamoje byloje ir sąlygojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi AB „Klaipėdos vanduo“ nustatyta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. ( - ), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Be to, UAB „Hidrona“ ta pačia nutartimi buvo įpareigota netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju, palikus teisę eksploatuoti ginčo tinklus atsakovei UAB „Hidrona”, viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas dėl tarpusavio konfliktų bei iškeltų teisminių ginčų tikėtina, jog tinkamai negalėtų vykdyti įstatyme jam nustatytų pareigų.
  7. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovių apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta nuotekų tinklų naudojimosi tvarka gali pažeisti į bylą neįtrauktų asmenų, t. y. UAB „Medicinos bankas“ ir Nacionalinės mokėjimų agentūros, teises, kas, atsakovių teigimu, sudaro pagrindą šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir bylą toje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  8. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis, gindamas savo poziciją (CPK 42 str., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.).
  9. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. sausio 20 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartimi Nr. 3VK-KL-10-2-003807-PR00I, pasirašyta tarp Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Hidrona“, atsakovė UAB „Hidrona“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Variklinių transporto priemonių plovyklos kūrimas“, pagal kurį dalis paramos lėšų buvo skirta inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos rekonstrukcijai ir rezervuarų uždengimui (t. 2, b. l. 127–129). Pagal šią sutartį paramos gavėjas įsipareigojo prisidėti 620 469 Lt (35 proc.) įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo (Sutarties 3 p.). 2012 m. gegužės 18 d. atsakovė ir UAB „Medicinos bankas“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. LOAN_167052, pagal kurią atsakovei inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos rekonstrukcijai ir kitų statinių pagal projektą statybai buvo suteiktas 1 844 500 Lt dydžio kreditas. Siekiant užtikrinti minėto skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bankui, be kito turto, buvo įkeisti inžineriniai tinklai – fekalinė kanalizacija, unikalus Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 138–148).
  10. Kaip jau ir buvo minėta, 2011-2012 metais buvo rekonstruoti konkretūs objektai, t. y. Ii12 nusėsdintuvo rezervuaras (12 pozicija); Ii13 srutų rezervuaras (13 pozicija); Ii14 nusėsdintuvo rezervuaras (14 pozicija) (Kadastrinė byla Nr. ( - )), kurie, kaip nustatyta, nėra reikalingi viešajam vandens tiekimui, t. y. nėra ginčo dalykas, o kita tinklų dalis, kuri reikalinga ieškovei, rekonstruota nebuvo, taigi paramos lėšos jai nebuvo panaudotos. Be to, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo tinklų naudojimosi tvarka pažeistų UAB „Medicinos banko“ teises ir teisėtus interesus.
  11. Atsakovių argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė galbūt netinkamai vykdo ginčo inžinerinės infrastruktūros priežiūrą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo atveju, jei ieškovė iš tikrųjų netinkamai vykdytų inžinerinės infrastruktūros priežiūrą ar piktnaudžiautų savo, kaip viešosios paslaugos tiekėjo, teisėmis, dėl ko atsakovė UAB „Hidrona“ patirtų žalos, atsakovė galėtų įstatyme nustatyta tvarka ginti savo, kaip turto savininkės, teises, prašydama žalos atlyginimo.

19Dėl abonentų prijungimo prie nuotekų tinklų

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė atsakovės pareigą netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie atsakovei UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas. Atsakovės apeliaciniame skunde prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, nurodant, kad atsakovė UAB „Hidrona“ įpareigotina netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie atsakovei priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas, t. y. pašalinant žodį „neatlygintinai“.
  2. Kaip nauji vartotojai turi būti prijungiami prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-500 patvirtinti Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimai. Nei minėtuose Reikalavimuose, nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nėra numatyta, kad turi būti renkamas mokestis už naujų vartotojų ar abonentų prisijungimą prie paslaugos teikėjo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neatlygintinis prijungimas būsimų abonentų prie tinklų pažeidžia teisinių akų nuostatas ar atsakovių teises, o be to toks nurodymas sprendime galimai gali padėti šalims ateityje išvengti galimų teisminių ginčų.
  3. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovių reikalavimas pašalinti nurodymą, jog būsimi nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai bei abonentai neatlygintinai būtų prijungti prie nuotekų tvarkymo tinklų, yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

20Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad yra teisinis pagrindas ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą tenkinti – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo atmestas, o priešieškinis iš dalies buvo tenkintas, panaikinti, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės visi atsakovių apeliacinio skundo reikalavimai, t. y. reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ pareiga savo lėšomis eksploatuoti ir prižiūrėti ginčo tinklus, panaikinti ir bylą toje dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; reikalavimas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl UAB „Hidrona” įpareigojimo netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prisijungti prie nuotekų tvarkymo tinklų, priklausančių UAB „Hidrona”; reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria priteistas mokestis už naudojimąsi tinklais, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; reikalavimas ieškovei AB „Klaipėdos vanduo” suteikti teise naudotis ne 404,8 m nuotekų tinklų atkarpa, o 435 m atkarpa, buvo netenkinti, atsakovių apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
  3. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė ieškovei suteiktos naudotis 29,80 m. ilgio atkarpos buvimo vietą, tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, jog ieškovei suteikiama teisė naudotis 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 221, ištaisant šį rašymo apsirikimą ir nurodant, kad ieškovei suteikiama teisė naudotis 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 212.
  4. Be to, atitinkamai perskirstytinos ir šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo priteistos valsybei.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, naikintant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
  3. Šiuo procesiniu sprendimu tenkinus ieškovės AB „Klaipėdos vanduo” patikslinto ieškinio reikalavimus ir atmetus priešieškinio reikalavimus, atlygintinos visos ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos.
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 41,13 Eur (142 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 14–15), 1 737,72 Eur (6 000 Lt) už ekspertizę (t. 2, b. l. 164, t. 3, b. l. 20), 250 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį (t. 3, b. l. 172; t. 4, b. l. 31) bei 2 867,27 Eur ( 9 900 Lt) už advokatų pagalbą (t. 3, b. l. 188–190), iš viso 4 896,12 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tinkamai pagrįstas, o prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma vertintina kaip atitinkanti bylos pobūdį, sudėtingumą bei teisingumo ir protingumo principus, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių UAB „Agrovet” ir UAB „Hidrona”.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Tenkinus ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą, spręstinas klausimas ir dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 159 Eur žyminis mokestis (t. 4, b. l. 62); 1 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 4, b. l. 60–61; 91–92); 1 300 Eur advokatų teisinei pagalbai už atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 5, b. l. 84–85). Išlaidos advokatų teisinei pagalbai rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, vertintinos kaip tinkamai pagrįstos, teisingos ir protingos bei atitinkančios Lietuvos Respublikos Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Tuo tarpu prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme vertintinos kaip pernelyg didelės, nebūtinos ir akivaizdžiai viršijančios Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtintą maksimalų dydį, todėl, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos apimtį atstovaujant ieškovę Lietuvos apeliaciniame teisme, mažintinos iki 500 Eur.
  3. Taigi ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovių UAB „Agrovet“ ir UAB „Hidrona“ lygiomis dalimis priteistina 1 659 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 829,50 Eur iš kiekvienos atsakovės.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys iš dalies atmestas, o priešieškinis iš dalies tenkintas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

25„Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Nustatyti teisę akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) neterminuotai naudoti ir eksploatuoti uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ nuosavybes teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), atkarpą, reikalingą viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, t. y.: fekalinė kanalizacija, ilgis 46,2 m (16,40 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 151 ir Nr. 211; 29,80 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 212); fekalinė kanalizacija, ilgis 358,6 m (30,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 221 ir Nr. 182; 29,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 182 ir Nr. 231; 24,30 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 231 ir Nr. 241; 24,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 241 ir Nr. 242; 46,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 242 ir Nr. 201; 47,7 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 201 ir Nr. 211; 39,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 211 ir Nr. 161; 51,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 161 ir Nr. 111; 33,3 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 111 ir Nr. 61; 33,0 m ilgio atkarpa tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 71), iš viso 404,8 m tinklų atkarpą, neterminuotam laikui ir teisę iš nuotekų tvarkymo paslaugų gauti pajamas naudojantis šiais tinklais.

26Priteisti iš akcinės bendrovės ,,Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) UAB ,,Agrovet“ (j.a.k. 163185392) 938,40 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 40 ct) metinį mokestį už naudojimąsi uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrona“ (j.a.k. 302466074) nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai.

27Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę ,,Hidrona“ (j.a.k. 302466074) netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ (j.a.k. 302466074) priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.

28Nustatyti akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus.

29Priteisti akcinei bendrovei ,,Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrona“ (j.a.k. 302466074) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrovet“ (j.a.k. 163185392) po 2 448,06 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 6 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

30Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrona“ (j.a.k. 302466074) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrovet“ j.a.k. 163185392) po 12,90 Eur (dvylika Eur 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“.

31Priteisti akcinei bendrovei ,,Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrona“ (j.a.k. 302466074) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrovet“ (j.a.k. 163185392) po 829,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt devynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovams 4. atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios... 5. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 6. Teisėjų kolegija... 7.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB... 8. 1) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria... 9. 2) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl... 10. 3) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl UAB... 11. 4) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria... 12. 5) Paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos... 13. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 14. Teisėjų kolegija... 15. Dėl faktinių bylos aplinkybių
    1. Bylos duomenimis... 16. Dėl naudojimosi tinklais
      1. Kasacinis teismas yra... 17. Dėl mokesčio už naudojimąsi tinklais
        1. Šalims... 18. Dėl ginčo tinklų eksploatavimo
          1. Skundžiamu... 19. Dėl abonentų prijungimo prie nuotekų tinklų
              20. Dėl bylos procesinės baigties
              1. Nurodytų... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
                  22. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                    23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria... 25. „Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš akcinės bendrovės ,,Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) UAB... 27. Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę ,,Hidrona“ (j.a.k. 302466074)... 28. Nustatyti akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) pareigą... 29. Priteisti akcinei bendrovei ,,Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) iš... 30. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidrona“ (j.a.k. 302466074)... 31. Priteisti akcinei bendrovei ,,Klaipėdos vanduo“ (j.a.k. 140089260) iš...