Byla 2A-303-553/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Geteks“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12710-845/2015 pagal ieškovo UAB „Autodena“ ieškinį atsakovui UAB „Geteks“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 983,32 EUR skolos, 6 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014-03-05 iki 2014-07-31 pardavė atsakovui prekes ir suteikė paslaugas už 10 448,00 Lt. Tai patvirtina PVM sąskaitos-faktūros ATS Nr.02510, 02520, 02680, 02830. Pažymėjo, jog atsakovas dalį skolos, t.y. 3 600 Lt, sumokėjo ieškovui ir liko skolingas 6 848 Lt. Pasak ieškovo, prekės ir suteiktos paslaugos buvo tinkamos kokybės. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, prašė priteisti 6 proc. palūkanas ir 360 EUR bylinėjimosi išlaidų.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o rangos. Pažymėjo, jog atsakovas 2014 m. gegužės mėn. kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto paslaugų suteikimo, o ne dėl atskirų detalių įsigijimo. Pasak atsakovo, pateikdamas automobilį Honda Accord, valst. Nr. ( - ) jis nurodė ieškovui automobilio trūkumus, gedimus, tačiau ieškovas nederino su atsakovu remonto darbų atlikimo kainos. Be to, ieškovas priėmė atsakovo automobilį remontuoti, nepateikęs užsakymo lapo, kuriame būtų nurodytos galimo remonto ir automobilių detalių kainos. Taip pat nurodė, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, gedimai nėra pilnai pašalinti. Atsakovas kreipėsi į remonto įmonę UAB „AVA Service“, prašydamas įvertinti atliktų darbų kokybę ir apimtį. 2015-03-12 rašte UAB „AVA Service“ nurodė, jog dauguma automobilio detalių netiko atsakovo automobiliui ir jos nebuvo sumontuotos ar keistos, be to, kai kurie darbai buvo atlikti nekokybiškai. Kadangi ieškovas paslaugas suteikė nekokybiškai, nėra pagrindo apmokėti likusios skolos dalies.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB „Geteks“ ieškovo UAB „Autodena“ naudai 1 983,32 EUR skolos, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos 1 983,32 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Geteks“ į valstybės biudžetą 3,06 EUR pašto išlaidų.

9Teismas, išanalizavęs byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų turinį, nustatė, jog sąskaitos atitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nustatytus PVM sąskaitos – faktūros privalomus rekvizitus, t.y. jose aiškiai nurodyta, kokios paslaugos buvo atliktos, kokios detalės pateiktos atsakovui, konkretizuoti atliktų darbų kiekiai ir detalių vienetai, nurodytos atliktų darbų kainos, taip pat nurodyti atsiskaitymo terminai, t.y. per tris dienas nuo sąskaitos išrašymo. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad ieškovas nepateikė užsakymų lapo, neidentifikavo automobilio, savaime nepaneigia suteiktų paslaugų fakto, juolab, kad visos PVM sąskaitos – faktūros yra atsakovo darbuotojų, taip pat paties vadovo pasirašytos, pastabų dėl netinkamo darbų įforminimo atsakovas nepareiškė. Teismas nelaikė sąskaitų vienašališku aktu. Teismas, remdamasis nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, jog atsakovas sąskaitas priėmė, jas pasirašė; nereiškė pretenzijų dėl netinkamo paslaugų įforminimo, t.y. užsakymo lapo nepateikimo; nereiškė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės; neginčijo ieškovo suteiktų paslaugų fakto iki kreipimosi į teismą dienos; iš dalies atsiskaitė už suteiktas paslaugas; nepateikė įrodymų, kad atsakovas nesinaudojo suteiktų paslaugų rezultatu, sprendė, jog atsakovui kyla prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad remonto darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2014-03-05 iki 2014-07-31, o atsakovo pateikta 2015-03-12 pažyma dėl atliktų darbų atsakovo automobilio vertinimui po bylos iškėlimo, todėl negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas faktui, jog ieškovas tinkamai suteikė paslaugas atsakovui, paneigti. Teismas byloje nustatė, jog rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose pareigą atsakovas atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas ir pateiktas prekes privalėjo vykdyti sąžiningai bei nustatytais terminais. Aplinkybė, jog atsakovui nebuvo pateiktas užsakymo lapas, savaime nepaneigia ieškovo atliktų automobilių remonto darbų ir pateiktų detalių fakto, juolab, kad atsakovas iš dalies atsiskaitė už suteiktas paslaugas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „GETEKS“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad:

  1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas, prieš pradėdamas teikti atlygintinas automobilio remonto paslaugas atsakovui, nesuteikė atsakovui išsamios informacijos, susijusios su teikiamų paslaugų sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis (CK 6.719 str.); neįvertino, kad ieškovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nebuvo identifikuotas konkretus automobilis;
  2. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ieškovas ilgą laiką neginčijo suteiktų automobilio remonto paslaugų apimties ir kokybės, ir kad nurodė šias aplinkybes tik po to, kai ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą. Atsakovas pretenzijas ieškovui pareiškė žodžiu, be to, rašytinių pretenzijų nereiškimas ieškovui nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad dauguma ieškovo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų automobilių detalių apskritai netiko atsakovo automobiliui Honda Accord arba jos net nebuvo sumontuotos automobilyje. Darytina išvada, kad teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimą vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei nepagrįstai netaikė CK 6.719 str. 1 d ir 2 d.;
  3. Teismas netinkamai vertino šalių byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl remonto darbų įvertinimo ir konkrečių automobilio detalių tinkamumo atsakovo automobiliui Honda Accord. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigė ieškovo ieškinio reikalavimą, kad ieškovas suteikė atsakovui automobilio remonto paslaugas ir pardavė automobilio detalių už ieškinyje nurodytą 10 448,00 Lt sumą. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, kad minėtas sąskaitas atsakovas priėmė ir dėl jų ieškovui nereiškė pretenzijų. Teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, kad sąskaitos galėjo būti išrašytos kitiems atsakovo automobiliams. Tai, kad atsakovas atsiskaitė iš dalies su ieškovui, reiškia, jog atsakovas pripažino iš dalies, kad ieškovo parduotos tam tikros automobilio detalės ir remonto darbai buvo tinkami.

12Ieškovas UAB „Autodena“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimą.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėmė motyvuotą ir visiškai pagrįstą sprendimą. Ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurias pasirašė ir ieškovas, ir atsakovas pilnai atitinka sandorio rašytinei formai keliamus reikalavimus ir Lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio nuostatas. Sąskaitos atsakovo buvo priimtos ir pasirašytos, nepareiškiant pretenzijų dėl nurodytų remonto ir detalių kainų, kiekių bei suteiktų paslaugų kokybės. Atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su sąskaitomis ir pareikšti pretenzijas;
  2. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal sąskaitas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies. Atlikdamas dalinį sąskaitų apmokėjimą, atsakovas pripažino savo prievolę apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas ir prekes;
  3. Atsakovas savo prievolės pilnai atsiskaityti už ieškovo jam suteiktas paslaugas ir prekes neatliko, ieškovui neišreiškė jokių pretenzijų ir nepranešė apie neatsiskaitymo priežastis, tuo grubiai pažeisdamas sąžiningumo principą ir bendradarbiavimo pareigą.
  4. Informacija, susijusi su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis yra pakabinta ieškovo įmonės buveinės priimamajame ant sienos, toje vietoje kur priimami ir įforminami užsakymai dėl paslaugų teikimo. Todėl atsakovas visada turėjo ir turi galimybę susipažinti su reikiama informacija apie paslaugų suteikimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovo naudai skolą.

20Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė svarbias bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino rašytinius įrodymus.

21Pasak apelianto, teismas neįvertino, jog ieškovas, prieš pradėdamas teikti atlygintinas automobilio remonto paslaugas atsakovui, nesuteikė atsakovui išsamios informacijos, susijusios su teikiamų paslaugų sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis.

22Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).

23Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas nurodė, kad šalių bendradarbiavimo santykiai tęsiasi nuo 2012 metų, atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir jų nepaneigė. Nustatyta, kad UAB „Autodena" buvo remontuojama ne tik UAB „Geteks“ automobilis Honda Accord, v/n ( - ) bet ir kiti automobiliai. Atsakovas neginčijo fakto, kad jis pristatė ir perdavė automobilius ieškovui remonto darbų atlikimui, o po darbų atlikimo – juos priėmė, eksploatavo bei pasirašė išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis ieškovas grindė ieškinio reikalavimus. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad nurodytais konkliudentiniais veiksmais tarp šalių buvo sudaryta remonto darbų sutartis, kurią vykdė abi šalys. Atsakovo argumentus, jog jis nebuvo informuotas apie paslaugų kainas, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas atsakovui išrašė sekančias PVM sąskaitas faktūras: 2014-03-05 355,00 Lt sumai, 2014-03-18 3033,00 Lt sumai, 2014-05-21 4467,00 Lt sumai ir 2014-07-31 2593,00 Lt sumai. Byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas ieškovui 2014-03-06 sumokėjo 2000,00 Lt, 2014-04-23 Lt 600,00 Lt ir 2014-06-25 Lt 1000,00 Lt. Taigi, kaip matyti, ieškovo 2014-03-06 mokėjimas buvo beveik 6 kartus didesnis nei išrašyta 2014-03-05 sąskaita, kas suponuoja išvadą, jog atsakovas buvo informuotas apie paslaugų kainą ir buvo įpareigotas sumokėti remonto kainos dalį iš anksto.

24Apelianto įsitikinimu ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros turėjo būti teismo vertintinos kritiškai, kaip neįrodančios faktinės aplinkybės, kad jos buvo skirtos atsakovo automobiliui Honda Accord. Apeliacinės instancijos kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateiktų PVM sąskaitos-faktūrų turinys atitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nustatytus privalomus PVM sąskaitų-faktūrų rekvizitus. Aplinkybė, jog ieškovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nedetalizuotas automobilis nepaneigia atsakovo prievolės ieškovui, kadangi remonto darbai buvo atlikti, o automobilio detalių pardavimo fakto apeliantas nenuginčijo. Be to svarbi aplinkybė, jog ieškovas remontavo ir kitus atsakovo automobilius, todėl logiška, jog išrašytose PVM sąskaitose faktūrose gali būti bendrai nurodytos ir kitų automobilių remonto išlaidos.

25Apeliantas teigia, kad detalės į remontuojamą automobilį buvo sudėtos nekokybiškos ir šiuos savo argumentus grindžia UAB „AVA SERVICE“ 2015-03-12 pažyma dėl atliktų remonto darbų ir sumontuotų detalių automobiliui Honda Accord 2004, vals. Nr. ( - ) Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, kad atsakovo automobilių remonto darbai buvo atliekami nuo 2014-03-05 iki 2014-07-31, o po to automobiliai buvo atsiimti ir eksploatuoti, sprendžia, kad pateikta 2015-03-12 pažyma neįrodo atliktų darbų trūkumų, kadangi nuo remonto darbų pabaigos buvo praėjęs nemažas laiko tarpas. Todėl įvertinimo rezultatus gali būti įtakoję oro sąlygos, automobilio eksploatacija, natūralus nusidėvėjimas, naujas remontas ar kitos svarbios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateiktą įrodymą vertino kaip nepatikimą ir nepakankamą įrodymą faktui, jog ieškovas netinkamai suteikė paslaugas atsakovui.

26Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Taigi esminė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklė – turi būti pakankamai įrodymų, kad susiformuotų teismo vidinis įsitikinimas konkretaus fakto buvimu (nebuvimu), bet ne tikimybė, jog konkretus faktas buvo, nei nebuvo.

27Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti. Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, kad skundžiama nutartis yra nepagrista ar kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

28Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. Nurodė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014-03-05 iki 2014-07-31 pardavė... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo teisiniai... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-30 sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas, išanalizavęs byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų turinį,... 10. Atsakovas UAB „GETEKS“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus... 11. Nurodo, kad:
  1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas,... 12. Ieškovas UAB „Autodena“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. Nurodo, kad:
    1. Teismas procesinių įrodinėjimo bei įrodymų... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad... 21. Pasak apelianto, teismas neįvertino, jog ieškovas, prieš pradėdamas teikti... 22. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės... 23. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas nurodė, kad šalių bendradarbiavimo... 24. Apelianto įsitikinimu ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros turėjo... 25. Apeliantas teigia, kad detalės į remontuojamą automobilį buvo sudėtos... 26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 28. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti...