Byla A6.-89-298/2020

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. K., pareiškėjui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei I. B., liudytojui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. K., a. k. ( - ) gim. ( - ), administracinio nusižengimo bylą,

Nustatė

2S. K., būdamas UAB ,,BDP reklama“ (toliau – įmonė), įmonės kodas 304028815, buveinės adresas ( - ), direktoriumi ir žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau, pažeisdamas VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

3Šiais veiksmais S. K. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

4Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. teismo posėdyje parodė, kadangi jis laikinai buvo atostogose (turėjo neišnaudotų atostogų ir jas išnaudojo dėl ligos), todėl jis negalėjo daryti sprendimų, todėl ir atitinkamai vykdyti mokėjimus, nors apie mokėjimus buvo informuotas telefonu. Paaiškino, kad deklaracijos tik buvo patvirtintos elektroniniu parašu, jas paruošė buhalterė, nors negali pasakyti, ar galbūt jis buvo atvykęs į įmonę. Parodė, kad papildomu dokumentu paskyrė laikiną direktorių, kuriam jokių papildomų nurodymų pats nedavė. Parodė, kad buvo tęstinių projektų, buvo sąskaitų, pagal kurias ir buvo atsiskaitoma. Parodė, kad dabar situacija įmonėje stabilizavosi, nes vasaros laikotarpis yra sunkiausias momentas. Nepaaiškino, kodėl 2019 m. gruodžio mėnesį įmonės nepriemoka yra apie 26000 Eur. Parodė, kad šiuo metu neapmokamose atostogose, todėl negali atsakyti į konkrečius klausimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko dėl eiliškumo pažeidimo įmonei mokant mokesčius, tačiau atkreipė, kad jis dalinai laikotarpiu nebuvo vadovu, sprendimus įmonės vardu priėmė kitas asmuo. Parodė, kad tokie įmonės sprendimai buvo būtini, nes nenorėta, kad įmonė stabdytų veiklą. Parodė, kad šiuo metu mokesčiai padengti ir prašo paskirti švelnesnę baudą.

5Teismo posėdyje VMI atstovė I. B. palaikė pareiškimą ir toliau laikosi savo pozicijos. Parodė, kad jie susipažino su įsakymu dėl laikinai einančio direktoriaus, tačiau elektronine sistema matyti, kad atskaitomybės dokumentus (4 deklaracijas) 2019-06-17 teikė direktorius S. K.. Be to ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį vykdomi įmonės pavedimai, kai tuo metu nepriemoka jau buvo didelė, t. y. pažeidėjui vadovaujant įmonei. Prašo patraukti vadovą (buvusį) atsakomybėn.

6Teismo posėdyje liudytojas L. M. parodė, kad jis yra S. K. pažįstamas, todėl ir buvo pakviestas dirbti. Parodė, kad pradėjo dirbti, kai direktorius norėjo paimti atostogas, nes buvo vadybininkai ir kiti darbuotojai, kurių darbą reikėjo organizuoti. Kai grįžo direktorius, jis dirbo direktoriaus pavaduotoju. Jam buvo žinoma, kad įmonės situacija nebuvo lengva, siekta, kad įmonė veiktų, nestotų darbai; liepos mėnuo buvo ypatingai sunkus ir neturėjo pasirinkimo – ar mokėti algas, ar mokesčius sumokėti. Bandė laviruoti, stengėsi visaip situacijoje, kad sumokėti mokesčius. Parodė, kad jis visas funkcijas perėmė, žinojo nepriemokas valstybei; situacija buvo neeilinė ir jis priėmė visus sprendimus (t. y. kad pirmiau sumokėti algas ir kitus mokėjimus pagal projektus, kad gauti pinigus už įvykdytus projektus); nebuvo pasirinkimo sudėtingoje situacijoje. Anksčiau nebuvo tokių sunkių situacijų. Neprašė mokesčių administratoriaus mokėjimo išdėstymo, nes apie tai nepagalvojo, kadangi praktikoje to nenaudoja ir tiesiog užmiršta. Įmonės nepalanki sudėtinga situacija akcininkams buvo žinoma, taip pat ir vienam iš akcininkų S. K. (kitas akcininkas UAB „B Invest“).

7ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir S. K. kaltę įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

8Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Matyti, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

9Iš VMI pareiškimo bei jo priedų – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų, – matyti, jog įmonės mokestinė nepriemoka susidarė iš šių operacijų nevykdymo: mokesčių ir rinkliavų bei delspinigių (įmokos kodas 1311); mokesčių ir rinkliavų (įmokos kodas 1001); mokesčio avanso bei delspinigių (įmokos kodas 1001).

10Sąskaitos išrašo duomenų analizė parodo, kad įmonė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kai įmonė turėjo mokestines nepriemokas: laikotarpiu nuo 2019-06-18 iki 2019-06-25 vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, su UAB Gitana, UAB K. S. Lithuania, UAB Tigrida, UAB P. G., ADB Gjensidige (bendroje sumoje – 12900 Eur); laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-13 vykdė atsiskaitymus su UAB B. P., UAB Viada, UAB A. M., UAB Circle K Lietuva, UAB Tele 2 ir kitais (bendroje sumoje - 22729,46 Eur).

11Įmonė privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsiskaitymo su kitais kreditoriais laikotarpiu (nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31) įmonė turėjo mokestinę nepriemoką, tačiau jokių prašymų dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo neteikė M. P., kad mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis (Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriaus, patvirtinto VMI 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 „D. M. mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2.2.1 eilutė). Kadangi nebuvo kreiptasi su prašymu dėl išdėstymo, taip pat nebuvo sudaryta ir mokestinės paskolos sutartis, tad įmonė laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 buvo skolinga ir privalėjo atsiskaitymus vykdyti įstatymų nustatyta tvarka.

12Aptartų įrodymų visuma – paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, banko sąskaitos išrašu bei kitais bylos duomenimis, kurių teismas nekartoja – yra visiškai įrodyta, kad S. K., būdamas UAB ,,BDP reklama“ direktoriumi, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, tačiau, pažeisdamas pastarosios teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tai yra, darė išmokas tiek aukščiau šiame nutarime nurodytiems kreditoriams, tiek ir kitiems kreditoriams, matomiems byloje esančiuose banko sąskaitos išrašuose. Tokia S. K. administracinė veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

13S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

14Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. prašė atsižvelgti, kad savalaikiai atsiskaityti su VMI įmonė neturėjo galimybės, nes būtų sužlugdyta jos veikla. Be to, paaiškino, kad jis direktoriaus pareigas buvo pavedęs eiti kitam asmeniui. Šie paaiškinimai įrodo, kad S. K., nors ir vadovaudamasis tuo motyvu, jog būtina išsaugoti veikiančią įstaigą, vis dėlto padarė inkriminuotą nusižengimą.

15ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, tai yra, administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

17Teismas, skirdamas nuobaudą S. K., atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (nors VMI kaip kreditoriaus teisės buvo pažeistos, tačiau buvo atsiskaitoma su kreditoriais turint tikslą išsaugoti įstaigos veiklą, nusižengimas truko gana neilgą laikotarpį), į pažeidėjo asmenybę (dirba, administracinėmis nuobaudomis nebaustas), į tai, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, mano, kad S. K. yra tikslinga skirti nuobaudą – švelnesnę baudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ANK 34 str. 5 d.)

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

Nutarė

19S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 str. 5 d. skirti jam administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

20Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą ir numerį.

21Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas... 2. S. K., būdamas UAB ,,BDP reklama“ (toliau – įmonė), įmonės kodas... 3. Šiais veiksmais S. K. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. teismo posėdyje parodė,... 5. Teismo posėdyje VMI atstovė I. B. palaikė pareiškimą ir toliau laikosi... 6. Teismo posėdyje liudytojas L. M. parodė, kad jis yra S. K. pažįstamas,... 7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir S. K.... 8. Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas... 9. Iš VMI pareiškimo bei jo priedų – Mokesčių apskaitos informacinės... 10. Sąskaitos išrašo duomenų analizė parodo, kad įmonė vykdė atsiskaitymus... 11. Įmonė privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų... 12. Aptartų įrodymų visuma – paties administracinėn atsakomybėn traukiamo... 13. S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog jis prisipažino ir gailisi... 14. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. prašė atsižvelgti, kad... 15. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo... 16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies... 17. Teismas, skirdamas nuobaudą S. K., atsižvelgia į padaryto pažeidimo... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 19. S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK... 20. Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar... 21. Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti...