Byla 2A-69-657/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2390-475/2015 atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Lietuvos bankas, ieškinį atsakovams L. L., R. L., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nordic investicija“, E. L. ir P. J. dėl privalomo pasiūlymo supirkti akcijas pateikimo, tretieji asmenys V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., akcinė bendrovė „( - )“,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją (T.1, b.l. 2-5, 24-27).

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Kauno apygardos teismas 2012-04-27 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus L. L. ir R. L. per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją.

5Atsakovė L. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010, kurio Kauno apylinkės teismas 2014-08-28 nutartimi netenkino (T.6, b.l. 71-74). Kauno apygardos teismas 2014-12-16 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-08-28 nutartį ir patenkino atsakovės L. L. prašymą atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010 bei perdavė bylą nagrinėti iš naujo (T.6, b.l. 134-140). Atsakovė L. L. pareiškime dėl proceso atnaujinimo teismo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-00501-528/2010, dalyje, kurioje atsakovė L. L. buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“, į. k. ( - ), akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją, atmetant ieškovo Lietuvos banko ieškinį atsakovės L. L. atžvilgiu (T.5, b.l. 133-141). Nurodė, kad aplinkybė, jog negali tinkamai įvykdyti priimto teismo sprendimo paaiškėjo, gavus 2014-04-02 Lietuvos banko atsakymą. Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi pakeistas 2010-09-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi priverstinis pareigos pateikti oficialų siūlymą supirkti likusias AB „( - )“ akcijas vykdymas pareiškėjos atžvilgiu yra aiškiai neteisingas. Pareiškėja nebeturi nei vienos AB „( - )“ akcijos, joms supirkti Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi nustatyta kaina jai reikėtų iš viso 18.750.412,00 Lt piniginių lėšų, tačiau pareiškėja yra nedirbanti, pensinio amžiaus, vienintelės pajamos tiek 2012-04-27 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu, tiek šio prašymo surašymo dienai buvo ir tebėra valstybės mokama senatvės pensija. Vienintelis jos turimas turtas yra nedidelės vertės sodo namelis ir du butai ( - ), piniginių lėšų kredito įstaigose nei teismui įpareigojant pateikti oficialų pasiūlymą, nei vėliau ji neturėjo ir neturi. Atsižvelgus į L. L. amžių, mažai tikėtina, kad ji įgis ar sukurs papildomo turto ateityje. Jokia Lietuvos Respublikos kredito įstaiga ar asmenys nesutiktų pareiškėjai išduoti paskolą, pirmo pareikalavimo garantinį raštą, laidavimą, turto hipoteką ar išrašą iš piniginių lėšų sąskaitos, todėl L. L. neturi galimybių užbaigti ir oficialaus siūlymo teikimo stadijos – pateikti dokumento, patvirtinančio jos galimybę atsiskaityti pinigais už turimas supirkti AB „( - )“ akcijas. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui priėmus 2012-11-13 nutartį paaiškėjo, kad solidarus skolininkas R. L. iki jo individualios įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos pateisinamai negali vykdyti ir nevykdys įpareigojimo pateikti privalomą siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas, todėl šio įpareigojimo įvykdymo našta iš esmės faktiškai buvo perkelta vien pareiškėjai.

6Nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo ieškovas prašė atsakovės L. L. prašymą atmesti (T.7, b.l. 74-75). Nurodė, kad atsakovės sunki finansinė padėtis nagrinėtina tuo aspektu, kad L. L. iki 2007-05-21 buvo pagrindine AB „( - )“ akcininke (40,11 proc.). 2007-05-21, 2008-06-11 ir 2009-05-11 sudarytais sandoriais pareiškėja savo dalį bendrovės kapitale sumažino iki 0,54 proc. L. L. perleistas akcijų kiekis artimas iš pareigos pateikti privalomą oficialų siūlymą kylančiam reikalavimui supirkti akcijas iš 2006-07-11 AB „( - )“ akcijų turėjusių smulkiųjų akcininkų. Pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, galėjusių objektyviai nulemti reikšmingą jos turtinės padėties pablogėjimą, todėl yra pagrindas manyti, kad L. L., siekdama išvengti pareigos pateikti privalomą oficialų siūlymą, galėjo pati pabloginti savo finansinę padėtį. Šiuo atveju pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas tenka solidariai L. L. ir R. L., todėl vertinant finansines galimybes atsiskaityti už superkamas AB „( - )“ akcijas, turi būti vertinama abiejų skolininkų turtinė padėtis. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis nekeičia L. L. teismų nustatytos pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. Ši pareiga turėtų būti įtraukta į restruktūrizavimo planą ir tinkamai vykdoma, tačiau R. L. to piktybiškai vengia. Į skelbiamą oficialų siūlymą galėtų atsiliepti tik tie AB „( - )“ akcininkai, kurie jais buvo teisės aktuose nustatytos ribos peržengimo momentu, t.y. 2006-07-11. Tad bendra maksimali suma, kurią turėtų sumokėti abu solidarūs skolininkai yra ne 18.750.412,00 Lt, bet 11.333.230,00 Lt (3.282.330,00 Eur). Be to, dalis akcininkų savo akcijas jau pardavė, todėl akivaizdu, kad reali akcijų supirkimui reikalinga pinigų suma būtų ženkliai mažesnė. Tačiau L. L. ir R. L. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sužinotų tikslų skaičių investuotojų (ir reikalingą pinigų sumą), kurie vis dar norėtų atsiliepti į pavėluotai skelbiamą oficialų siūlymą. L. sunki finansinė padėtis ne tik buvo neįrodyta, bet iš viešai skelbiamos informacijos buvo matyti, kad pagal skelbtą 50 turtingiausių Lietuvos moterų sąrašą jos turtas siekė net ( - ) milijonus litų. Bylos medžiaga rodo, kad 2006-07-11 L. L. buvo perleistos 9.469.918,00 vnt. akcijų, kadangi tuo metu AB „( - )“ akcijų kaina biržoje buvo apie 0,38 L. L. priklausė apie 3.598.568,00 Lt vertės akcijų. 2007 m. L. L. nuosavybės teise valdė net 9.612.042,00 vnt. AB „( - )“ akcijų, kurios sudarė 39,98 proc. visų akcijų suteikiamų balsų. 2007 m. kovo 27 d. L. L. įsigijo papildomus 30.000,00 vnt. AB „( - )“ akcijų. R. L. ir L. L. slėpė savo sutartinį veikimą ir siekė AB „( - )“ akcijas supirkti ne už teisingą 0,78 Lt, bet už 0,28 Lt, t. y. gauti nepagrįstos turtinės naudos smulkiųjų akcininkų sąskaita. L. jau 7 metus nevykdo LVAT 2008-10-20 nutarties administracinėje byloje Nr. A-261-1740/2009, kuria jie buvo įpareigoti pateikti privalomą oficialų siūlymą, ir kuri turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Neįvykdžius 2006-07-11 kilusios pareigos teikti privalomą oficialų siūlymą, Lietuvos bankas nustatė, kad 2012-05-08 1/3 balsų riba buvo peržengta dar kartą, o R. L. pakartotinai kilusi pareiga taip pat nėra įgyvendinta. Siekis išvengti pareigos vykdymo ir objektyviai atsiradusios naujos aplinkybės - du skirtingi dalykai.

7Atsakovas R. L. atsiliepime dėl prašymo atnaujinti procesą nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-13 nutartimi buvo konstatuota, jog atsakovas iki jo individualios įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos negali vykdyti asmeninio įpareigojimo pateikti privalomą siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas. Dėl šios aplinkybės įpareigojimas dėl akcijų supirkimo iš esmės tenka atsakovei L. L., kuri neturėjo ir neturi finansinių galimybių vykdyti priimto teismo procesinio sprendimo. Teismas neįvertino atsakovų turtinės padėties, todėl priėmė neįmanomą įvykdyti procesinį sprendimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė atsakovės L. L., prašymą pakeisti 2010-09-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje b. Nr. 2-00501-528/2010, pakeistą Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-195-527/2012, dalyje, kurioje atsakovė L. L. buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“, įakcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją, atmetant ieškovo Lietuvos banko ieškinį atsakovės L. L. atžvilgiu (T.7, b.l. 158-165). Teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 nekeičia R. L. teismų nustatytos pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. Šioje nutartyje teismas nepasisakė iš esmės dėl R. L. pareigos teikti oficialų pasiūlymą. Kauno apygardos teismas 2012-09-24 nutartimi R. L. individualios įmonės restruktūrizavimo byloje patvirtino restruktūrizavimo planą 2012-2015 metams, o pasibaigus jo įgyvendinimui vykdymo procesas bus atnaujintas, todėl vertinant finansines galimybes atsiskaityti už superkamas AB „( - )“ akcijas, turi būti vertinama abiejų skolininkų turtinė padėtis. Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartyje buvo nustatyta (CPK 182 str. 2 p.), jog L. L. sunki finansinė padėtis ne tik kad buvo neįrodyta, bet ir iš viešai skelbiamos informacijos buvo matyti, kad pagal skelbtą 50 turtingiausių Lietuvos moterų sąrašą jos turtas siekė ( - ) milijonus litų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-07-11 L. L. buvo perleistos 9.469.918,00 vnt. akcijų, kadangi tuo metu AB „( - )“ akcijų kaina biržoje buvo apie 0,38 Lt, L. priklausė apie 3.598.568,00 Lt vertės akcijų. 2007 m. L. L. nuosavybės teise valdė net 9.612.042,00 vnt. AB „( - )“ akcijų, kurios sudarė 39,98 proc. visų akcijų suteikiamų balsų. 2007 m. kovo 27 d. L. L. įsigijo papildomus 30.000,00 vnt. AB „( - )“ akcijų. L. L. teigia, kad neturi finansinių galimybių vykdyti Kauno apygardos teismo nutartimi pakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą ir pateikti privalomą oficialų siūlymą dėl akcijų pirkimo smulkiesiems akcininkams, teismo nuomone, kyla pagrįstų abejonių, kur atsakovė panaudojo gautas lėšas už parduotas AB „( - )“ akcijas. Teismas sutiko, jog teoriškai, į skelbiamą oficialų siūlymą galėtų atsiliepti ne visi dabartiniai AB „( - )“ akcininkai, o tik tie, kurie jais buvo teisės aktuose nustatytos ribos peržengimo momentu, t.y. 2006-07-11. Atsiliepti į oficialų siūlymą ir parduoti savo akcijas smulkieji AB „( - )“ akcininkai turi teisę, bet dalis akcininkų savo akcijas jau pardavė, todėl reali akcijų supirkimui reikalinga pinigų suma būtų ženkliai mažesnė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai L. L. ir R. L. būtų ėmęsi veiksmų sužinoti tikslų skaičių investuotojų (ir reikalingą pinigų sumą), kurie vis dar norėtų atsiliepti į pavėluotai skelbiamą oficialų siūlymą. L. L. ir R. L. jau 7 metus nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-20 nutarties administracinėje byloje Nr. A-261-1740/2009, kuria jie buvo įpareigoti pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas. Teismas konstatavo, kad solidarioji atsakovų L. L. ir R. L. prievolė per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją nėra išnykusi. Nenustačius aplinkybės, jog atsakovei L. L. tik vienai tenka pareiga pateikti privalomąjį oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas, be to, neesant neginčijamų įrodymų, jog atsakovės dabartinė finansinė padėtis, dėl kurios ji negali vykdyti minėtos pareigos, atsirado ne dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, darytina išvada, jog jai pagrįstai tenka minėta pareiga, pagrindo atmesti ieškinį atsakovės atžvilgiu nėra.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atskirajame skunde atsakovas R. L. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – L. L. prašymą patenkinti (T.8, b.l. 5-21). Apelianto nuomone,

121. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino esminio proceso atnaujinimo pagrindo ir neatskleidė bylos esmės. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad L. L. neturi pakankamai lėšų, nekilnojamojo ir kitokio turto, kurio vertė būtų pakankama užtikrinant kainos už bendrovės akcijas sumokėjimą oficialaus siūlymo procese. Neįvertino aplinkybės, kad L. L. valdomo turto vertė yra mažesnė nei šimtas tūkstančių eurų. Į bylą buvo pateikti įrodymai, paneigiantys, kad L. L. kada nors valdė ( - ) mln. Lt. vertės turtą. Pateikta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-818-541/2013 dėl L. L. skiriamos baudos sumažinimo iki 10,00 Lt už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną dėl sunkios finansinės padėties, kurios teismas nevertino. Teismas taip pat nenustatė, kokia lėšų suma būtų reikalinga įvykdyti teismo sprendimu numatytą L. L. pareigą skelbti oficialų siūlymą ir supirkti bendrovės akcijas. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą.

132. Teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teismas vertino ir R. L., kaip solidariąją pareigą turinčio atsakovo, finansinę situaciją aptardamas ir su jo individualios įmonės restruktūrizavimu susijusias aplinkybes. R. L. yra individualios įmonės „R. L. individuali įmonė“ savininkas. R. L. turtas nėra atribotas nuo individualios įmonės turto, todėl R. L. ir jo individuali įmonė atsako vienas už kito prievoles. Teismas privalėjo į bylą įtraukti už R. L. prievoles atsakingą jo individualią įmonę.

14

153. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias oficialų siūlymą, VPĮ nuostatas. Atsakovai byloje akcentavo, kad negali skelbti oficialaus siūlymo, nes tai draudžia VPĮ imperatyvios normos. Negalėdami įvykdyti VPĮ 30 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 5.8. p. numatytos pareigos, atsakovai pagrįstai ir teisėtai neskelbė Oficialaus siūlymo dėl bendrovės akcijų supirkimo, o jų neveikimas yra teisėtas. Teismas dėl šios ginčui esminės aplinkybės nepasisakė. Šiuo atveju akcijų, viršijančių įstatyme numatytą 1/3 balsų ribą, pardavimas yra tinkamas įstatyme numatytos prievolės įvykdymo būdas.

164. Teismas skundžiama nutartimi paneigė teismo sprendimo privalomumo principą, nepagrįstai ir formaliai rėmėsi teismo sprendimo privalomumo principu, t.y. nevertino, ar L. L. turėjo ir turi realią galimybę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Palikdamas nepakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeistą 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010 teismas akivaizdžiai neįvertino, kad teisingumo vykdymas, neturint galimybės įvykdyti sprendimo, yra vien deklaratyvus.

175. Apeliantas R. L. taip pat prašo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją (ESTT) prašant prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, nes VPĮ nuostatos, įtvirtinančios pareigą skelbti oficialų siūlymą, buvo priimtos Lietuvos Respublikai įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. Direktyvą 2004/25/EB. Todėl byloje akivaizdžiai kyla poreikis aiškinti ir taikyti Europos Sąjungos teisę. Oficialaus siūlymo institutą reglamentuojančios VPĮ nuostatos buvo įtvirtintos įgyvendinant Direktyvą, todėl konkretaus ginčo atveju itin svarbu atsižvelgti į atsakovų atžvilgiu keliamos įstatyminės pareigos, kuri de facto yra kildinama iš Direktyvos nuostatų, turinį. Byloje akivaizdžiai egzistuoja poreikis išspręsti vienos arba kelių Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo ar jų galiojimo klausimą. Klausimai dėl Direktyvos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tinkamumo ir pačios ES teisės prieštaringumo yra itin svarbūs nagrinėjamoje byloje. Oficialų siūlymą reglamentuojančios VPĮ nuostatos netinkamai įgyvendina Direktyvą. Direktyvos nuostatas perkeliant į VPĮ dalis Direktyvos nuostatų nebuvo perkeltos į nacionalinį teisės aktą arba perkeltos netinkamai, o oficialaus siūlymo instituto reglamentavimas VPĮ neatitinka Direktyvos, joje įtvirtintų bendrųjų principų ir Direktyvos tikslų. Jokios išimties iš bendrosios taisyklės ar aplinkybių, kurių pagrindu asmuo būtų atleidžiamas nuo pareigos skelbti oficialų siūlymą nebuvo numatytos nei ankstesnėse, nei šiuo metu galiojančioje VPĮ redakcijoje. VPĮ nuostatos pažodžiui atkartoja Direktyvoje įtvirtintą „sutartinai veikiančių asmenų“ apibrėžimą, o nurodytos normos praktinis įgyvendinimas Lietuvoje neapibrėžtas jokiomis teisės normomis, priežiūros institucijai turint teisę savo nuožiūra jokiais neapibrėžtais kriterijais sieti asmenis ir spręsti dėl jų veikimo sutartinumo, kyla klausimas dėl tokio Direktyvoje numatyto ir nacionaliniu lygiu įgyvendinto teisinio reguliavimo atitikimo teisinio tikrumo ir numatomumo principams. Lietuvos teisėje įgyvendinant Direktyvą nenumačius jokių aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl asmenų kvalifikavimo, kaip sutartinai veikiančių VPĮ prasme, ir paliekant priežiūros institucijai – šiuo atveju ieškovui neribotą diskreciją spręsti dėl asmenų „veikimo sutartinumo“ gali būti pažeidžiami proporcingumo, teisinio reguliavimo skaidrumo, teisinio tikrumo ir numatomumo principai.

18Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. L., atstovaujama advokato Jurgio Kaušinio prašė R. L. apeliacinį skundą tenkinti (T.8, b.l. 26-30). Nurodė, kad teismas neatskleidė ginčo esmės ir nukrypo nuo teismo sprendimo privalomumo principo – netinkamai vertino pareigos pateikti oficialų pasiūlymą solidarumą, todėl nenustatė, kad ši pareiga faktiškai tenka tik atsakovei, nevertino ir nenustatė atsakovės realios turtinės padėties, nesiejo jos su imperatyviomis įstatymo ir taisyklių normomis, todėl nenustatė, kad atsakovė neturėjo ir neturi galimybių įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Sutinka su pareiškėjo prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio nutarimo ir prašo šį prašymą tenkinti apelianto nurodytais motyvais, užduodant atskirajame skunde pateiktus klausimus.

19Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos bankas prašė R. L. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą (T.8, b.l. 26-30). Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis nesudaro pagrindo priimti kitokį, nei priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, sprendimą. Pareiga pateikti privalomą oficialų siūlymą dėl AB „( - )“ akcijų dėl minėto Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo R. L. neišnyko ir netapo nukreipta tik į L. L.. L. L. turtinės padėties ir jos vienos galimybių įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą vertinimas peržengtų Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2399-260/2014 nustatytas ribas. Tai, kad individualioji įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savaime nereiškia, kad ji savo turtu privalo atsakyti už įmonės savininko prievoles ir turi dalyvauti visose bylose, kuriose dalyvauja jos savininkas. Argumentai dėl būtinybės įtraukti ir R. L. individualiąją įmonę, kurie teismui galėjo būti pateikti ir anksčiau, vertintini kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą. Nesutinka, kad teismas netinkamai aiškino VPĮ nuostatas. Teismas rėmėsi aiškia teismų praktika – asmenų, turinčių pareigą įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą, finansinė padėtis nesudaro pagrindo išnykti imperatyviai įstatyminei prievolei. Apeliantų argumentai, kad VPĮ nuostatos, atsižvelgiant į įvardijamą finansinę situaciją, draudžia skelbti oficialų siūlymą, yra nepagrįstos ir prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principui. Tiek R. L. ES teisės kontekste kvestionuojami oficialaus siūlymo, tiek sutartinio veikimo teisinio reguliavimo klausimai akivaizdžiai peržengia ribas, kurios apibrėžtos proceso atnaujinimo pagrindu. Tiek Direktyvos nuostatos, tiek jas įgyvendinančios nacionalinės teisės nuostatos yra pakankamos ir aiškios, todėl nėra poreikio dėl Direktyvos aiškinimo kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją. Prašymas kreiptis į ESTT dėl su bylos atnaujinimo pagrindais nesusijusių aplinkybių vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą ir išvengti pareigos įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. R. L. prašymą kreiptis į ESTT tuo pačiu pagrindu teikė ir administracinėje byloje Nr. A-240-602/2015, kuri yra užbaigta įsiteisėjusia ir neskundžiama 2015 m. liepos 9 d. nutartimi.

20Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas tenkintinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėdama atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

24Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Atskirajame skunde apeliantas R. L. nurodė, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir pažymėjo, kad R. L. yra R. L. individualios įmonės savininkas, o tiek savininkas, tiek individuali įmonė atsako vienas už kito prievoles.

25Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), kuris gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 str. 1 d.). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str. 1 d.), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 str. 1 d.). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 d., 4 d.). Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai; individualios įmonės savininkas subsidiariai savo asmeniniu turtu ar jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi atsako už įmonės turtines prievoles, kurioms padengti nepakanka įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti.

26Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą R. L., kaip AB „( - )“ akcininką kartu su kitais akcininkais pateikti oficialų pasiūlymą supirkti akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą kainą. Taigi ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), šioje byloje reikalavimą pareiškė tik AB „( - )“ akcininkams, nereikšdamas jo R. L. individualiai įmonei. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą atnaujinus procesą tik pagal L. L. prašymą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ją nagrinėjo tik L. L. atžvilgiu ir nesprendė ginčo nei dėl R. L., nei dėl R. L. individualios įmonės teisių ir pareigų, todėl apelianto argumentas dėl absoliutaus nutarties negaliojimo nepagrįstas.

27Dėl apelianto prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą. Apeliantas R. L. prašė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, prašant priimti prejudicinį sprendimą klausimais, iš esmės susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. Direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų tinkamu įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Apeliantui kyla abejonių dėl Direktyvos 2004/25/EB perkėlimo į nacionalinius teisės aktus tinkamumo ir dėl tam tikrų jos nuostatų aiškinimo.

28Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Direktyva 2004/25/EB nustato priemones, koordinuojančias valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, praktikos kodeksus ir kitus valstybių narių susitarimus, įskaitant organizacijų, oficialiai įgaliotų reguliuoti rinkas, susitarimus, susijusias su įmonių, kurias reglamentuoja valstybių narių teisės aktai, vertybinių popierių perėmimo pasiūlymais, kai visais tais vertybiniais popieriais ar jų dalimi leidžiama prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje (1 str.). Pažymėtina, kad direktyva valstybėms narėms leidžia savarankiškai nustatyti konkrečias priemones ir būdus direktyvoje numatytiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamoje byloje vertindama apelianto prašymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktus nėra, nes Direktyvos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę, teismų praktikoje sprendžiant analogiškus reikalavimus jais vadovaujamasi, todėl netenkina šio apelianto prašymo dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

29Dėl bylos aplinkybių, sudariusių proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus L. L. ir R. L. per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją (T.4, b.l. 95-105). Nutartis yra įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės L. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo, konstatuota, kad procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) (T.6, b.l. 134-140).

30Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

31Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).

32CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas neturi peržengti ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas byloje buvo atnaujintas. Pagal juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tai reiškia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Jeigu nutartis dėl proceso atnaujinimo priimta dėl to, kad atnaujinimo pagrindu nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, tai teismas pirmiausia turi ištirti, ar yra teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

33Nagrinėjamu atveju procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą, laikydamiesi proceso atnaujinimo pagrindų, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo patikrinti, ar proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

34Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujindamas procesą civilinėje byloje nurodė, jog nagrinėjant civilinę bylą pagal pateiktą atsakovės L. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo turėtų būti įvertinta ar tikrai tik vienai pareiškėjai, jei taip, ar pagrįstai, tenka pareiga pateikti privalomai oficialų pasiūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas, išsiaiškinant šias naujai paaiškėjusias aplinkybes ar pareiškėja turėjo ir turi realią galimybę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, paaiškėjus, jog solidarusis skolininkas turi pateisinamą priežastį nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo ir pareiškėjai gavus solidaraus skolininko pareiškimą, jog jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų (T.6, b.l. 134-140).

35Byloje buvo nustatyta, kad L. L. 2007 m. balandžio 6 d. LR vertybinių popierių komisijai pateikė oficialaus siūlymo cirkuliarą supirkti likusias AB „( - )“ akcijas mokant už vieną akciją 0,28 Lt, kurį Vertybinių popierių komisija 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 3R-484 (AB-35) atsisakė patvirtinti, nurodant, jog L. L. išlieka pareiga teikti privalomą oficialų pasiūlymą, tačiau kitomis sąlygomis (T.1, b.l. 46). SEB bankas 2007-04-12 raštu Nr. 08.07.01-430 informavo Vertybinių popierių komisiją, jog bankas priėmė sprendimą, galiojantį 3 mėnesius nuo rašto išdavimo dienos, rašte nustatytomis sąlygomis (0,28 Lt už vieną akciją, bendrai oficialus siūlymo 4.031,145,44 Lt sumai) išleis garantiją už L. L. įsipareigojimus pagal aukščiau minėtą oficialų siūlymą ne didesnei kaip 4.039.546,00 Lt sumai (T.7, b.l. 103). L. L. 2007-05-21 informavo, kad perleido akcijas dovanojimo būdu ir neteko akcijų paketo balsavimo teisės (T.1, b.l. 72; T.7, b.l. 104-105). Iš Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 2K-158 nustatyta, jog L. L., R. L., P. J. ir UAB „Nordic investicija“, kaip sutartinai veikiantys asmenys, sutinkamai su Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 43 punkto, 24 straipsnio 31 straipsnio nuostatomis 2006 m. liepos 11 d., įgiję AB „( - )“ akcijų paketą (suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) turėjo imperatyvią pareigą pateikti oficialų pasiūlymą smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas (T.1, b.l. 47-49).

36Kaip jau minėta, viena iš aplinkybių, kuria remiantis buvo atnaujintas procesas yra Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis, kurioje nurodyta, kad solidarus skolininkas R. L. turi teisę pateisinamai nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo, ir 2014-04-02 pareiškėjai L. L. gavus R. L. atsakymą, kad jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų, todėl būtina įvertinti ar tikrai tik vienai pareiškėjai, jei taip, ar pagrįstai, tenka pareiga pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas.

37Sutinkamai su Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi oficialaus siūlymo šalys – oficialaus siūlymo teikėjas, oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organų nariai, jeigu oficialaus siūlymo teikėjas yra juridinis asmuo, bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nariai ir su šiais asmenimis sutartinai veikiantys asmenys.

38Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje pateiktos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 matyti, jog teismas konstatavo, kad R. L. iki jo individualios įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos pateisinamai negali vykdyti įpareigojimo teikti oficialų siūlymą, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nutartis nekeičia ir nepanaikina R. L. imperatyvios pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą, nes jis iki šiol yra ir AB „( - )“ akcininkas, kartu su kitais asmenimis siekiantis AB „( - )“ kontrolės.

39Šiame kontekste reikšminga ir ta aplinkybė, jog iš pateikto Lietuvos banko valdybos 2013 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 03-102 matyti, jog 2012 m. spalio 25 d. UAB „Rentija“ valdė 32,59 proc., R. L. – 9,98 proc., E. L. – 1,82 proc., N. L. – 9,82 proc., Kipre registruota bendrovė „Danelika Services limited“ – 17,29 proc. balso teisę suteikiančių AB „( - )“ akcijų“, todėl Lietuvos banko valdyba įpareigojo UAB „Rentija“ ir R. L., kaip sutartinai veikiančius akcininkus (bendrai turinčius 42,57 proc. balsų AB „( - )“ visuotiniame akcininkų susirinkime) pateikti privalomą siūlymą dėl likusių AB „( - )“ balsavimo teisę suteikiančių akcijų (T.7, b.l. 76-80). Banko valdybos nutarimas buvo apskųstas, bet paliktas nepakeistu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, T. 7, b.l. 110). Sutinkamai su Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi atsakovei L. L. priklausė 39,39 proc. akcijų (T.4, b.l. 95), todėl šiuo atveju galima būtų teigti, jog oficialų pasiūlymą turėtų teikti L. L., R. L. ir UAB „Rentija“, nes sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už prievolės įsigyti akcijas įvykdymą (Vertybinių popierių įstatymo 42 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, L. L. argumentai, jog ji viena turėtų teikti pasiūlymą, nes solidarusis skolininkas turi pateisinamą priežastį nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo ir jam pranešus jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

40Prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje atsakovė L. L. nurodė, jog ji dėl finansinės padėties negali įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigota pateikti privalomąjį oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ akcijas. Pirmosios instancijos analizuodamas šias aplinkybes rėmėsi Kauno apygardos teismas 2012-04-27 nutartimi, kurioje buvo nustatyta, jog L. L. sunki finansinė padėtis ne tik kad buvo neįrodyta, bet iš viešai skelbiamos informacijos iš internete adresu http://www.ekonomika.lt/naujiena/ buvo matyti, kad skelbtame 50 turtingiausių Lietuvos moterų sąraše nurodyta, jog jos turtas siekė net ( - ) milijonus litų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir Kauno apygardos teismui priimant 2012-04-27 nutartį buvo remtasi vien viešai internete aukščiau nurodytu adresu skelbiama informacija, kurios šiuo metu nėra galimybės patikrinti. Atkreiptinas dėmesys, jog interneto svetinėse pateikiama informacija paprastai yra tik autorių nuomonė ir nėra oficiali informacija, atitinkanti įrodymams keliamus reikalavimus (CPK XIII skyrius). Su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo atsakovė L. L. pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie turimą nekilnojamąjį turtą: jai nuosavybės teise nuo 1994 m. priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), nuo 1991 m. priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), nuo 1998 m. 0,0546 ha sodo žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) su jame esančiais statiniais, adresu ( - ) (T.5, b.l. 152-161). Taip pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas 2011-2013 metų laikotarpiu (T.5, b.l. 162-172), išrašus iš banko sąskaitos (T.5, b.l. 151; 172-173), iš kurių matyti, jog L. L. yra skirta senatvės pensija, kuri yra ( - ) Lt, didelių santaupų banke nėra. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje keliamas abejones, kur atsakovė panaudojo jai priklausiusį didelės vertės turtą (lėšas už parduotas AB „( - )“ akcijas) nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais ir tokia teismo išvada neatitinka teismo sprendimams keliamų reikalavimų, juolab, kad iš aukščiau minėto 2007 m. gegužės 21 d. Asmens pranešimo apie akcijų paketo netekimą matyti, jog akcijos buvo perleistos neatlygintinai – dovanojimo būdu (T.7, b.l. 104-105).

41Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama privalomo oficialaus pasiūlymo pareiga asmenims, kurie patys arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įsigyja ir dėl to turi bendrovės tiesiogiai arba netiesiogiai įgyja kontrolinį įmonės vertybinių popierių (akcijų) paketą, suteikiančių jam tokias balsavimo teisių toje bendrovėje procentą, kuris leidžia jam kontroliuoti įmonę. Tačiau šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, jog siūlytojas paskelbia pasiūlymą tik įsitikinęs, kad jis yra pajėgus sumokėti visą atlygį grynais pinigais, jei toks atlygis būtų pasiūlytas, ir tik po to, kai yra ėmęsis visų pagrįstų priemonių įvykdyti bet kurio tipo atlygį. Kaip atlygį siūlytojas gali siūlyti likvidžius vertybinius popierius arba jų derinį (direktyvos 5 str. 5 d.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Vertybinių popierių įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-47 patvirtintų Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių 5.8 punkte.

42Teikti oficialų pasiūlymą turi akcininkai, įgiję kontrolinį akcijų paketą. Pažymėtina, jog Vertybinių popierių įstatymo 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutartinai veikiantys asmenys, kai teikiamas privalomas oficialus siūlymas, solidariai atsako už prievolės teikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą įvykdymą. Kiekvieno iš sutartinai veikiančių asmenų (kai privalomą oficialų siūlymą turi teikti sutartinai veikiantys asmenys) privalomų siūlyti įsigyti vertybinių popierių skaičius yra proporcingas bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime jo turimų balsų skaičiui cirkuliaro pasirašymo dieną, jeigu sutartinai veikiančių asmenų sutartyje nenumatyta kitaip.

43Vertybinių popierių įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte (ankstesnė redakcija 30 str. 1 d. 6 p.) apibrėžtas vienas iš bendrųjų oficialaus siūlymo principų – oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu būdu. Šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už perkamas akcijas atsiskaitoma tik pinigais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog teismo sprendimo priėmimo metu 2012 m. balandžio 27 d. atsakovė L. L., įvertinus jos turtinę padėtį, neturėjo net tikėtinų galimybių atsiskaityti pinigais, teikti oficialų siūlymą, bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jog teikti oficialų pasiūlymą turi bendrovės akcininkai, ir banko valdybos 2013-06-06 nutarimu Nr. 03-102 teikti oficialų pasiūlymą yra įpareigoti R. L. ir UAB „Rentija“, į tai, kad L. L. neturi nei vienos AB „( - )“ akcijos (T.3, b.l. 116), įvertinus atsakovės amžių (73 m.), jog byloje nėra pateikta jokių kitokių įrodymų paneigiančių jos turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus esančius byloje, teisėjų kolegijos nuomone, toks ginčas nėra išspręstas, kartu paneigiant teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.), kadangi priėmus iš anksto žinomai neįgyvendinamą sprendimą ir priverstinai įpareigojant atsakovę L. L. teikti privalomą pasiūlymą supirkti akcijas buvo pažeistos Vertybinių popierių įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkto (ankstesnė redakcija 30 str. 1 d. 6 p.), 36 straipsnio, 42 straipsnio 12 dalies nuostatos, todėl negali būti užbaigta oficialaus siūlymo teikimo stadija ir pradėta įgyvendinimo stadija, patvirtintas oficialaus siūlymo cirkuliaras, kurio nepatvirtinus negali būti pradėtas oficialaus siūlymo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinys atsakovės L. L. atžvilgiu negali būti patenkintas.

44Esant aukščiau nustatytoms aplinkybės, bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įvertino naujai paaiškėjusias aplinkybes apie atsakovės turtinę padėtį, ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė L. L. pagrįstai įpareigota teikti oficialų pasiūlymą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties dalis, kuria atsakovė L. L. (a.k. ( - ) buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ (kodas ( - )) akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys L. L. atžvilgiu atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

46Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimtini naują sprendimą.

47Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria atsakovė L. L. (a.k. ( - ) buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „( - )“ (kodas ( - )) akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „( - )“ akciją naikintina ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį L. L. atžvilgiu atmesti.

48Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus pateikti... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė... 5. Atsakovė L. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje... 6. Nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo ieškovas prašė atsakovės L. L.... 7. Atsakovas R. L. atsiliepime dėl prašymo atnaujinti procesą nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė atsakovės L.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atskirajame skunde atsakovas R. L. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m.... 12. 1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino esminio proceso atnaujinimo... 13. 2. Teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens... 14. ... 15. 3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 16. 4. Teismas skundžiama nutartimi paneigė teismo sprendimo privalomumo... 17. 5. Apeliantas R. L. taip pat prašo kreiptis į kompetentingą Europos... 18. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. L., atstovaujama advokato... 19. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos bankas prašė R. L.... 20. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Atskirasis skundas tenkintinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 24. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Atskirajame skunde apeliantas... 25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog individuali įmonė yra neribotos... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą R. L.,... 27. Dėl apelianto prašymo kreiptis į Europos Teisingumo teismą. Apeliantas R.... 28. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko... 29. Dėl bylos aplinkybių, sudariusių proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip... 30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui... 31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas... 32. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą,... 33. Nagrinėjamu atveju procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas pagal CPK 366... 34. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi... 35. Byloje buvo nustatyta, kad L. L. 2007 m. balandžio 6 d. LR vertybinių... 36. Kaip jau minėta, viena iš aplinkybių, kuria remiantis buvo atnaujintas... 37. Sutinkamai su Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi oficialaus... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje pateiktos Vilniaus miesto 1-ojo... 39. Šiame kontekste reikšminga ir ta aplinkybė, jog iš pateikto Lietuvos banko... 40. Prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje atsakovė L. L. nurodė, jog ji... 41. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvos 2004/25/EB... 42. Teikti oficialų pasiūlymą turi akcininkai, įgiję kontrolinį akcijų... 43. Vertybinių popierių įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte (ankstesnė... 44. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybės, bei atsižvelgiant į aukščiau... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330... 46. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimtini... 47. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties dalį,... 48. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....