Byla 2A-1312-619/2014
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 99 500 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ūkininkauja, todėl, dėl anksčiau įvykdytų vagysčių iš ūkio, nutarė apsidrausti ir 2012-09-28 sudarė su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutartį dėl bulvių draudimo, kuriuo ieškovė apdraudė bulves 130 000 Lt sumai, skaičiuojant 1 Lt už kilogramą. Nurodė, kad prieš sudarant sutartį, draudimo darbuotojas apžiūrėjo bulvių saugyklą. 2012-12-24 įvyko draudiminis įvykis, ieškovė rado bulvių saugyklos duris išluptas, atviras, agroplėvelė nuo bulvių buvo nuplėšta, šienas nuo durų nuvartytas, o bulvės sušalusios ir netinkamos naudojimui. Nurodė, kad pasvėrė sušalusias bulves – 99500 kilogramai bulvių buvo sušalusios, netinkamos naudojimui. Nurodė, kad atsakovas siūlė 25 000 litų draudimo išmoką, tačiau ši suma ieškovės netenkino. Prašė ieškinį tenkinti, nes įvyko draudiminis įvykis, o atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

6Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti kaip nepagrįsto. Atsakovas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog žala apdraustam objektui atsirado dėl šalčio poveikio. Pagal ginčo draudimo sutartį ir draudimo liudijimą bulvės nebuvo apdraustos nuo šalčio poveikio, nes tokia rizika nėra numatyta nei Ūkininko turto draudimo taisyklėse, nei draudimo liudijime. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja patirto nuostolio dydį, kadangi remiantis pagal Ūkininko turto draudimo taisyklių II dalies 8.3.9 punktą, kai atsargos dėl draudiminio įvykio sunaikintos arba pavogtos nuostoliu laikoma faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminį įvykį. Atsakovas pagal gautus komercinius pasiūlymus nustatė, kad 2012/2013 metų žiemą maistinių bulvių didmeninė pardavimo kaina yra 0,50 – 0,60 Lt/kg, todėl tikėtina, jog savikaina yra dar mažesnė, nes pardavėjas prekes paprastai parduoda brangiau nei savikaina. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pateikdama ieškinį neatsižvelgė į tai, jog pagal draudimo sutartį yra numatyta 500 Lt dydžio besąlyginė draudiminė išskaita.

7II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės S. G. naudai 99 000 litų draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-31 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3350 litų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2070 litų žyminio mokesčio. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad įvykus draudiminiam įvykiui atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ turi sutartinę prievolę išmokėti draudimo išmoką. Pagal ūkininko draudimo liudijimą ieškovė buvo apdraudusi 130 tonų maistinių bulvių 130 000 litų sumai, draudiminė išskaita 500 litų. Kadangi ieškovė bulves apdraudė kaip turtą nuo jo netekimo vagysčių, gamtinių jėgų poveikio rezultate, teismas ieškinį tenkino, nes ieškovė neteko turto, kai buvo įsibrauta į saugyklos patalpas, atlapoti vartai, išversti šiaudai, nuimtos nuo bulvių apsaugos priemonės ir bulvės sušalo. Teismas tenkino ieškinį vadovaudamasis CK 6.987 str., kadangi nesutiko su atsakovo pozicija, jog išlaužus sandėlio duris ir sušalus bulvėms įvyko nedraudiminis įvykis. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas veikia nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, kadangi draudimo įmoką paskaičiuoja padidinęs draudžiamo turto vertę ir kiekį, o įvykus draudiminiam įvykiui atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal pasirašytą draudimo sutartį. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 99 000 litų, kadangi išskaitė 500 litų draudiminę išskaitą iš draudimo išmokos. Teismas ieškovei nuostolius priteisė pagal sutarties sąlygas, kurioje nurodyta, kad 130 tonų bulvių atkūrimo vertė yra 130 000 litų, tai yra 1 kilogramas bulvių įkainuotas 1 litu. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė yra ūkininkė, teismas priteisė iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 31 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteisė 900 litų žyminio mokesčio, 450 litų išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 2000 litų už advokato pagalbą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

111. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog įvyko draudiminis įvykis, todėl atsakovui atsirado sutartinė prievolė atlyginti ieškovei žalą. Atsakovas pažymi, kad šaltis yra priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai jį laikė “gamtine jėga”. Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 025 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02,) II d. 5.1. punkte įtvirtinta, kad žala dėl neišvengiamų natūralių procesų yra nedraudžiamasis įvykis. Atsakovas pažymėjo, kad vagystės su įsibrovimu metu bulvės niekaip pažeistos nebuvo, jos nukentėjo vėliau, paveiktos šalčio, o ne asmenų veiksmų. Tokios bulvių sugadinimo priežastys yra nutolusios nuo įsibrovimo fakto ir nepatenka į draudžiamųjų įvykių sąrašą.

122. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Pagal Taisyklių II d. 8.3.9. punktą, nuostoliu, kai atsargos (šiuo atveju bulvės) dėl draudiminio įvykio sunaikintos arba pavogtos, laikoma faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminį įvykį. Taisyklių II d. 6.6. punktas detalizuoja, kad atsargų atkūrimo (t.y. įsigijimo arba pagaminimo savikainos) vertė - pinigų suma, kurią reikėtų išleisti, jog būtų galima įsigyti ar pagaminti tokios pat rūšies ir kokybės atsargas. Draudikas į bylą pateikė komercinius pasiūlymus, kurie pagrindžia, kad 1 bulvių kilogramo savikaina (draudžiamojo įvykio metu) nesiekė 1,00 Lt. Atsakovo manymu, tam, kad atsargos būtų atkurtos, reikia įvertinti, kokios pinigų sumos reikės tokios pat rūšies ir kokybės bulvėms įsigyti. Kadangi ieškovė nepateikė draudikui įrodymų ar duomenų, leidžiančių spręsti apie atsargų savikainą, draudikas atsargų atkūrimą apskaičiavo remdamasis vidutinėmis rinkos kainomis. Todėl atsakovas mano, jog pirmos instancijos teismas priteisdamas iš AB „Lietuvos draudimas“ 99 500 Lt pagerino draudėjo padėtį, t.y. paskaičiuota suma atitinka ne įvykio metu buvusią atsargų vertę, o jų vertę tuo metu, jei jos būtų išlaikytos iki pavasario ir parduotos.

13Ieškovė S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad nėra jokios abejonės, jog įvyko draudiminis įvykis, tai patvirtina ir pats atsakovas, nes dar iki bylos nagrinėjimo teisme siūlė ieškovei sumokėti 25 000 Lt žalos atlyginimo, apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog nuostolių dydis turėtų būti bent jau dvigubai mažesnis, nei nurodoma ieškinyje. Ieškovė nurodo, kad įvykęs įsilaužimas į patalpas, ko pasekmėje sušalo bulvės, nėra nedraudiminis įvykis, todėl nuostolius atsakovas atsisakė atlyginti nepagrįstai, elgėsi nesąžiningai ir nevykdė sudarytos draudimo sutarties sąlygų. Apeliantas siekdamas išvengti draudimo išmokos mokėjimo neteisingai nurodė, kad įsibrovę į sandėlį asmenys patys niekaip nepaveikė bulvių, t. y. minėtų asmenų veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ieškovei. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas, priteisdamas iš AB „Lietuvos draudimas“ 99 500 Lt pagerino draudėjo padėtį, t. y. paskaičiuota suma atitinka ne įvykio metu buvusią atsargų vertę, o jų vertę tuo metu, jeigu bulvės būtų išlaikytos iki pavasario ir parduotos. draudžiant atsargas (šiuo atveju bulves) ieškovei buvo nurodyta, kad bendra draudimo suma yra apskaičiuojama pagal tai, kokia yra atsargų užauginimo savikaina ar tokios paties rūšies ir kokybės įsigijimas. Draudimo taisyklėse nėra nurodyta, kad draudiminė išmoka skaičiuojama pagal rinkos kainas. Todėl ieškovei apdraudus bulvių atsargas, o atsakovui sutikus apdrausti bulvių atsargas sutinkant, kad bulvių savikaina yra 1 Lt/kg, atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai bando sumažinti draudiminę išmoką ir siekia išvengti draudiminės išmokos mokėjimo įvykus draudiminiam įvykiui.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

17Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant tinkamai taikyti draudimo sutarties sąlygas, kyla jų aiškinimo būtinumas. Aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Aiškinant draudimo sutartį svarbu įvertinti, ar ji sudaryta derybų ar prisijungimo būdu, ar draudimo paslauga skirta vartotojui ar verslininkui (įmonei). Paprastai draudimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Aiškinant tokią sutartį, taikoma contra proferentem taisyklė, t. y. neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant draudimo sutarties šalių ginčui dėl atskirų sutarties sąlygų įpareigojamojo pobūdžio buvimo bei nevienodam sutarties sąlygų aiškinimui, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į šalių tikrąją išreikštą valią joms susitariant dėl visų sutarties sąlygų, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Be kita ko, šios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. D. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-1150/2003).

19Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012-09-28 ieškovė ir atsakovas sudarė draudimo sutartį. Ūkininko turto draudimo liudijime, Serijos LD Nr. 97875035 nurodyta, kad draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2012-09-28 iki 2013-09-27 (b.l. 22). Ūkininko turto draudimo sąlygose prie draudimo liudijimo nurodyta, kad ieškovė apdraudė 130 tonų maistinių bulvių 130 000 Lt draudimo sumai. Papildomai pažymėjo, kad draudžiamieji įvykiai yra ugnis, vanduo, gamtinės jėgos ir vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas (b.l. 21). Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka, kad 2012-02-24 Prienų rajono policijos komisariate užfiksuotas įvykis, kurio metu rastos išplėštos ir atidarytos bulvių saugyklos durys, o viduje išmėtyta agroplėvelė, presuotas šienas ir sušalusios bulvės, yra draudiminis įvykis. Pažymėtina, kad sudedamąja Draudimo sutarties dalimi laikytinos ir Ūkininko turto draudimo taisyklės Nr. 025 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02). Šiose taisyklėse yra detalizuojami draudiminiai įvykiai, o Taisyklių II dalies 4.1.3 punkto c dalis nurodo, kad draudiminiu įvykiu laikoma vandalizmo po įsibrovimo – vagystės su įsibrovimu metu arba dėl mėginimo įsibrauti padaryti sugadinimai kilnojamam arba nekilnojamam turtui, išskyrus atvejus, kai žala yra tik stiklo dužimo nuostoliai. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovui kilo sutartinė pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Būtent dėl trečiųjų asmenų neteisėtos tyčinės veikos, kai jie įsibrovė į saugyklos patalpas, ir vandališkai išdraskė bulvių apsaugas, bulvės sušalo, pasidarė netinkamos naudoti ir dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtos asmenų veikos ir atsiradusios žalos. Faktas, kad pačios bulvės nebuvo pavogtos, nedaro šio įvykio nedraudiminiu, nes dėl trečiųjų asmenų poveikio bulvės sušalo ir pasidarė netinkamos vartojimui. Apeliantas nurodė, kad šaltis priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai jį laikė gamtine jėga. Su tokiu atsakovo argumentu kolegija nesutinka, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog patalpa buvo netinkama bulvių saugojimui ir bulvės galėjo ten sušalti net ir esant uždarytoms durims. Priešingai, nustatyta, kad bulvės buvo apdengtos presuotais šiaudais bei agroplėvele ir tokiu būdu buvo saugomos nuo šalčio ir tik dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų bei įsibrovimo į patalpas, atsirado žala. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino šį įvykį draudiminiu ir nustatė atsakovui pareigą atlyginti ieškovei patirtą žalą.

20Dėl žalos dydžio.

21CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo apsauga nustatoma draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, o draudimo liudijime nustatomos individualios sąlygos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad draudimo taisyklės yra standartinės, o draudimo liudijime nurodomi konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADBB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009).

22Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Jį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas vadovaujasi draudėjo pateiktais, savo paties surinktais duomenimis bei ekspertų, įskaitant ir nepriklausomus, išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš turto draudimo sutarčių ypatumų yra draudimo vertės kategorija, kuri yra svarbi nustatant draudimo sumą, draudimo įmoką ir draudimo išmoką. Draudimo vertės kategorija yra susijusi su draudimo interesu. Draudimo intereso, kurį draudžia draudėjas, vertė vadinama draudimo verte. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad draudimo interesas yra nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo vertės nustatymo kriterijai paprastai yra nurodomi draudimo taisyklėse. Draudimo vertė gali būti nustatoma pagal įvairius kriterijus: pastatai gali būti draudžiami atkuriamąja verte (pinigų suma, kurios reikėtų tokiam pačiam objektui atkurti), likutine verte (daikto atkuriamoji vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą), likvidacine verte (nebenaudotinų pagal tiesioginę paskirtį daiktų pardavimo vertė); statybos darbai – sąmatine verte (visos išlaidos, reikalingos statiniams sukurti); daiktai taip pat gali būti draudžiami šalių susitarimu nustatyta verte ir pan. Šiuo atveju Ūkininko turto draudimo taisyklių II dalies 6.1 punktas nurodo, kad draudimo suma - tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio įvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Tų pačių taisyklių 6.2 punktas nurodo, kad draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto vertė, draudėjo pateikiama prieš sudarant draudimo sutartį, ar atsitikus draudiminiam įvykiui, nustatoma kokia buvo prieš pat atsitinkant įvykiui. Iš šalių suderintų draudimo sąlygų matyti, jog buvo nustatyta, kad maistinių bulvių draudimo suma ir atkūrimo vertė yra 130 000 Lt. Kadangi buvo apdrausta 130 tonų bulvių, pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, jog draudimo vertė yra 1 Lt už kilogramą bulvių. Taisyklių II d. 8.3.9. punktas nurodo, kad nuostoliu, kai atsargos (šiuo atveju bulvės) dėl draudiminio įvykio sunaikintos arba pavogtos, laikoma faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminį įvykį. Taisyklių II d. 6.6. punktas detalizuoja, kad atsargų atkūrimo (t.y. įsigijimo arba pagaminimo savikainos) vertė - pinigų suma, kurią reikėtų išleisti, kad būtų galima įsigyti ar pagaminti tokios pat rūšies ir kokybės atsargas. Teisėjų kolegija nurodo, kad pinigų suma, kurią reikėtų išleisti, siekiant pagaminti tokios pačios rūšies atsargas šiuo atveju yra sunkiai apskaičiuojamas kriterijus, kadangi bulvių derlius kasmet priklauso nuo oro sąlygų, kurių neįmanoma prognozuoti iš anksto. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovė apdrausdama bulves 130 000 Lt sumai, pagrįstai tikėjosi, jog įvykus draudiminiam įvykiui atsakovas kompensuos jai atsiradusią žalą. Nustačius, kad sušalo 99500 kilogramai bulvių, pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir žalą skaičiavo po 1 Lt/kg, todėl atlikus privalomą draudiminę išskaitą (šiuo atveju 500 Lt), ieškovei buvo priteista 99 000 Lt žalos atlyginimo. Kadangi atsakovas į bylą nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kuriais vadovaujantis teismas turėjo nustatyti atlygintiną žalos dydį, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog bulvių vertė turėjo būti skaičiuojama pagal tuo metu buvusią rinkos vertę.

23Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

24Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nėra.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AB... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 6. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui apeliacinį skundą,... 11. 1. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog įvyko... 12. 2. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Pagal... 13. Ieškovė S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant tinkamai taikyti draudimo sutarties... 19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012-09-28 ieškovė ir atsakovas... 20. Dėl žalos dydžio.... 21. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas... 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Jį nustato... 23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 24. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti...