Byla 2A-83/2008
Dėl neteiseto atleidimo iš darbo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Arturo Driuko, Danutes Milašienes ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), sekretoriaujant Juratei Lajauskienei, dalyvaujant atsakovu atstovems advokatei Galinai Morozovai, Astai Monstavicienei, viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves T. Ž. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-518-538/2007 pagal ieškoves T. Ž. ieškini atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos juru laivininkyste“, V. P. V. del neteiseto atleidimo iš darbo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3Ieškove T. Ž. kreipesi su ieškiniu i teisma atsakovams AB „Lietuvos juru laivininkyste“ (toliau tekste – atsakovas) ir atsakovui V. P. V. ir praše:

  1. gražinti i darba;
  2. priteisti iš atsakovo vidutini darbo užmokesti už visa priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos 2006 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo ivykdymo dienos;
  3. atkurti nepertraukiamaji 24,5 metu darbo staža vienoje darbovieteje;
  4. priteisti iš atsakovo 1 vidutinio darbo užmokescio išeitine išmoka pagal DK 140 straipsnio 6 dali ir 295 menesiu nepertraukiamaji darbo stažo, kartu priteisti visus delspinigius;
  5. suteikti 14 kalendoriniu dienu neišnaudotu nemokamu atostogu, nukeliant atleidimo iš darbo data;
  6. priteisti neišmoketa 500 Lt priemoka prie darbo užmokescio už kasmetines atostogas už 2001-2002 metus, kartu priteisti ir delspinigius;
  7. priteisti darbo užmokesti už papildomai atlikta darba triju menesiu darba atsakovo Draudimo ir pretenziju juridiniame skyriuje: 4000 Lt bei delspinigius ir atlygi už dirbtus viršvalandžius;
  8. priteisti ieškovei ir jos vaikui padaryta turtine žala netekus pajamu – 20 000 Lt;
  9. priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtines žalos patirtos, del moraliniu išgyvenimu, atlyginimo;
  10. priteisti bylinejimosi išlaidas – 3 000 Lt;
  11. už istatymu pažeidimus skirti atsakovui V. P. V. 10 000 Lt bauda.

4Nurode, jog AB „Lietuvos juru laivininkystes“ ji buvo išsiusta mokytis ir po mokslu 1981 metais grižo ir buvo priimta dirbti i ne i ja siuntusia imone, bet jai pavaldžia imone – Klaipedos juru prekybos uosta. Nuo 1988 metu ieškove buvo gražinta dirbti i AB „Lietuvos juru laivininkyste“ paliekant nenutrukstama darbo staža. AB „Lietuvos juru laivininkyste“ ieškove dirbo iki jos išskaidymo i dvi atskiras bendroves: AB „Lietuvos juru laivininkyste“ ir AB „LISCO Baltic Service“. Po išskaidymo ieškove ne savo noru buvo perkelta dirbti ne i buvusias pareigas, bet i AB „Lietuvos juru laivininkyste“ Linijinio marketingo skyriu. Atsakovas nusprende atleisti ieškove ir 2004 m. spalio 13 d. iteike ieškovei ispejima Nr. (01)-5-311, kuriame nurodyta, jog ieškove bus atleista iš darbo nuo 2005 m. vasario 14 d. DK 129 straipsnio pagrindu. Atsakovas žinojo, jog nebus darbo šiame skyriuje, taciau nieko nedare, jog surastu ieškoves kvalifikacija atitinkanti darba. Darbo Linijinio marketingo skyriuje pareigine instrukcija ieškove pasiraše 2003 m. sausio 20 d., o jau po triju dienu buvo nuspresta panaikinti visa skyriu, todel faktiškai ieškove šiame skyriuje dirbo 2 dienas. Šios aplinkybes rodo, kad atsakovas sieke fiktyviai atleisti ieškove iš darbo. Matydama, jog atsakovas stengiasi nemoketi ieškovei priklausancio atlygio ir atleisti neteisetai iš darbo, ieškove kreipesi i Darbo gincu komisija. Taciau profesines sajungos pirmininkas, budamas palankus atsakovams, atmete ieškoves reikalavimus, taciau neatsiunte ieškovei komisijos sprendimo ir kitu dokumentu. Atsakovas nesumokejo ieškovei 500 Lt pašalpos prie kasmetiniu atostogu už 2001-2002 metus, todel ieškove prašo priteisti šia suma kartu su delspinigiais už kiekviena pradelsta diena. Ieškove 2002 metais dirbo atsakovo Draudimo ir pretenziju juridiniame skyriuje, taciau atsakovas nesumokejo už ši papildomai atlikta ir viršvalandini darba. Ieškove reikalauja ir atkurti nepertraukiama 24,5 metu darbo staža, nes ieškove nuo 1981 metu iki pervedimo 1988 metais dirbo toje pacioje, viena kitai pavaldžioje imoneje, todel nera pagrindo manyti, kad darbo stažas nutruko. Nustacius, jog darbo stažas nebuvo nutrukes, iš atsakovo priteistina 6 menesiu išeitine išmoka. Ispejamojo laikotarpio pabaigoje ieškove išejo kasmetiniu ir nemokamu atostogu, kurios buvo nepanaudotos 3 metus. Veliau ieškove sirgo, slauge serganti vaika, t.y. turejo nedarbingumo pažymejima. Atsakovas nepagristai 2006 m. sausio 16 d., ieškoves nedarbingumo laikotarpiu, atleido ieškove iš darbo. Apie neteiseta atleidima ieškove sužinojo 2006 m. sausio 23 d. pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir atvykus i darbo vieta. Atsakovas darbo ieškovei nesuteike ir praneše, jog ieškove yra atleista iš darbo nuo 2006 m. sausio 16 d. Butent 2006 m. sausio 16 d., kai atsakove papraše skirti jai nemokamas atostogas, atsakovas pareiške ieškovei, jog nedarbingumas tesiasi iki 2006 m. sausio 16 d. imtinai, t.y. darbas turejo buti pradetas nuo 2006 m. sausio 17 d., taciau kita diena ieškove negalejo atvykti i darba, nes pateko i ligonine ir gydesi iki 2006 m. sausio 22 d. imtinai. Todel laikytina, jog ieškove buvo atleista iš darbo jos nedarbingumo laikotarpiu. Be to, atsakovas be ieškoves prašymo ar sutikimo išmokejo kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, todel ieškove prašo priteisti 14,04 kalendoriniu dienu kasmetiniu neišnaudotu atostogu už 2005 metus. Atsakovas iki šiol nera atsiskaites su ieškove kaip reikalauja istatymai atleidžiant darbuotoja iš darbo, neužpilde reikiamu pažymu, todel ieškove negali ieškoti kito darbo. Atsakovas atleido ieškove iš darbo 2006 m. sausio 16 d. nepagristai ir neteisetai. Ieškovas pažeide DK 129 straipsnio 1 dali, nes atleido ieškove be svarbiu priežasciu. Pažeide DK 129 straipsnio 4 dali, nes atleido ieškove, auginancia vaika iki 14 metu amžiaus, nesant jokio ypatingo atvejo. Atleidžiant buvo pažeista ieškoves pirmumo teise pasilikti darbe, nes ji viena augina vaika iki 16 metu amžiaus, slaugo sergancia motina, 2 grupes invalide, ir turi 24 metu nepertraukiamaji darbo staža. Be to, atsakovas nepasiule ieškovei kito darbo, nors turejo laisvu darbo vietu. Del neteiseto atleidimo ir ieškoves ligos duomenu paviešinimo ieškove patyre neturtines žalos, kuria prašo priteisti iš atsakovo. Del visu minetu aplinkybiu ieškoves darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisetu ir ieškove gražintina i darba, priteisiant reikalaujamas kompensacijas ir išmokas.

5Klaipedos apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies: pripažino darbo sutarties nutraukima ir T. Ž. atleidima iš darbo AB „Lietuvos juru laivininkyste“ neteisetu bei nustate, kad darbo sutartis su T. Ž. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo isigaliojimo dienos. Priteise iš AB „Lietuvos juru laivininkyste“ 17 457,41 Lt vidutinio darbo užmokescio už visa priverstines pravaikštos laika iki teismo sprendimo priemimo dienos, t.y. iki 2007 m. birželio 5 d. imtinai, nuo šios dienos išieškant iš AB „Lietuvos juru laivininkyste“ po 50,57 Lt už kiekviena darbo diena, esant 5 darbo dienu savaitei, iki visiško teismo sprendimo ivykdymo dienos. Teismas nusprende skubiai vykdyti sprendimo dali del 1050 Lt vieno menesio vidutinio darbo užmokescio priteisimo iš AB „Lietuvos juru laivininkyste“ T. Ž. . Teismas pripažino, kad T. Ž. nepertraukiamas darbo stažas skaiciuotinas nuo 1981 m. liepos 1 d., ir priteise jai iš AB „Lietuvos juru laivininkyste“ 1 050 Lt neišmoketos išeitines išmokos, taip pat priteise 5 000 Lt neturtines žalos T. Ž. . Kita ieškinio dali atmete ir paskirste bylinejimosi išlaidas.

6Teismas sprendime nustate, kad ieškove 1981 m. liepos 1 d. buvo priimta i darba Klaipedos juru prekybos uoste, o 1988 m. gruodžio 22 d. atleista iš darbo nuo 1988 m. gruodžio 23 d., paskiriant dirbti 2 kategorijos inžiniere i AB „Lietuvos juru laivininkyste“. Gincijamo atleidimo metu ieškove dirbo AB „Lietuvos juru laivininkyste“ Linijinio marketingo skyriuje. Bendroves valdyba 2004 m. spalio 13 d., atsižvelgdama i ekonominius pokycius, konkurencijos salygas ir veiklos rizika, nusprende panaikinti Linijinio marketingo skyriu ir 2 kategorijos inžinieres pareigybe, todel 2004 m. spalio 13 d. buvo priimtas isakymas del darbuotoju skaiciaus mažinimo ir ta pacia diena ieškovei buvo iteiktas ispejimas apie darbo sutarties nutraukima, nurodant darbo sutarties nutraukimo priežastis bei numatoma atleidimo iš darbo data – 2005 m. vasario 14 d. Ieškoves prašymu 2005 m. vasario 14 d. jai buvo suteiktos kasmetines atostogos, veliau papildomos atostogos, nemokamos atostogos, be to, atitinkamus laikotarpius ieškove buvo nedarbinga arba slauge ligoni ir i darba ji grižo 2006 m. sausio 16 d. bei paraše prašyma del nemokamu atostogu suteikimo, taciau ta pacia diena buvo priimtas isakymas del darbo sutarties su ieškove nutraukimo darbdavio iniciatyva DK 129 straipsnio pagrindu. Teismas nurode, jog DK 129 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutartis gali buti nutraukta del ekonominiu, technologiniu priežasciu ar darbovietes strukturiniu pertvarkymu ir del panašiu svarbiu priežasciu. Atsakovo strukturiniai pertvarkymai buvo iforminti valdymo organo ir šie pertvarkymai buvo realiai vykdomi, todel teismas pripažino, kad buvo svarbios priežastys, suteikiancios teise darbdaviui mažinti darbuotoju skaiciu ir atleisti darbuotoja iš darbo DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, laikantis istatymo reikalavimu. Teismas nustate, kad ispejimo laikotarpiu pas atsakova buvo dvi laisvos darbo vietos – budetojo - ryšiu operatoriaus ir sargo, taciau ieškove nurode, kad pagal savo kvalifikacija ji nesutiktu su perkelimu i šias pareigas.

7Remdamasis byloje esanciais irodymais teismas padare išvada, kad, nutraukdamas su ieškove darbo sutarti, atsakovas neivertino ir neatsižvelge i ieškoves pirmenybes teise buti paliktai dirbti (DK 135 str.) dviem istatyme numatytais pagrindais – kaip viena, auginanti vaika iki 16 metu, bei kaip turinti ne mažiau kaip 10 metu nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovieteje. Atsakovo argumentus, kad pirmenybes teise taikytina tik strukturinio padalinio mastu, o ne visu strukturiniu padaliniu mastu, teismas atmete nurodydamas, jog pagal istatymus ir teismu praktika nustatyta pirmenybe likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuriu kvalifikacija nera žemesne už kitu tos pacios specialybes darbuotoju, dirbanciu toje imoneje, istaigoje, organizacijoje, kvalifikacija (DK 135 str. 2 d., DK 135 str. 1 d. 2-5 p.), t.y. turi buti vertinama visu strukturiniu padaliniu mastu toje vietoveje, kurioje esanciame padalinyje darbuotojas dirbo. Pas atsakova buvo pareigybiu, kuriose ieškove butu galejusi dirbti pagal savo specialybe ir kvalifikacija: apskrities inspektoriaus, raštines administratoriaus, juriniu pretenziju specialisto, tinklo administratoriaus, Fraktavimo ir marketingo skyriaus vyr. vadybininko, šio skyriaus vadybininko, laivu grupes dispecerio, frakto skyriaus specialisto ir kitu pareigybiu kituose imones strukturiniuose padaliniuose. Be to, atsakovas neirode, jog ieškoves kvalifikacija yra žemesne tiek už pirmenybes teise turinciu, tiek už pirmenybes teises neturinciu atitinkamu toje imoneje dirbanciu darbuotoju kvalifikacija. Teismas, atsižvelgdamas i darbo teiseje galiojancia prezumpcija, jog atleidimas iš darbo laikomas neteisetu ir darbdavys turi paneigti šia prezumpcija, konstatavo, kad ieškove iš darbo atleista pažeidžiant DK 135 straipsnyje numatyta jos pirmenybes teise buti paliktai dirbti darbuotoju skaiciaus mažinimo atveju. Todel šia ieškinio dali patenkino.

8Nagrinedamas reikalavima gražinti ieškove i darba teismas nurode, jog DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato alternatyvius pažeistu darbuotojo teisiu, ji neteisetai atleidus iš darbo, gynimo budus ir CPK 418 straipsnio pagrindu teismas nera saistomas ieškoves nurodyto ieškinio dalyko, t.y. esant pagrindui, teismas gali savo iniciatyva taikyti alternatyvu darbo teisiu gynimo buda, nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šaliu prašo taikyti šias istatymo nuostatas ir nurodo reikšmingas aplinkybes šiems istatymams taikyti. Teismas atsižvelgdamas i darbdavio interesus, nes ieškove del ligos ar ligonio slaugymo itin dažnai negalejo atlikti savo darbo funkciju, taip pat atsižvelgdamas i ieškoves interesus, nes bylos duomenys duoda pagrinda manyti, kad jai gali buti sudarytos nepalankios salygos dirbti, nusprende negražinti ieškoves i darba, bet spresti del išmokos priteisimo (DK 297 str. 4 d., DK 140 str.).

9Teismas nustate, kad ieškovei buvo apskaiciuota 5250 Lt penkiu menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka (DK 140 str. 1 d. 5 p.), atsakovui ivertinus, kad ieškoves nepertraukiamasis darbo stažas neviršija 240 menesiu. Teismas nustate, kad i nepertraukiamaji darbo staža nebuvo iskaiciuotas laikas, dirbtas kitoje imoneje iki perkelimo dirbti pas atsakove, nes perkeliant darbuotoja jis nenutruksta, todel darbo stažas skaiciuotinas nuo 1981 m. liepos 1 d., t. y. nuo isidarbinimo pirmojoje darbovieteje (DK 30 str. 1 d. 4 p.). Todel teismas nustate, jog ieškoves darbo stažas viršija 240 menesius, todel išmoka turejo buti 6 menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio. Kadangi atsakovas apskaiciavo ieškovei 5 menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka, todel teismas šia ieškinio dali patenkino ir papildomai ieškovei priteise vieno menesio vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka – 1050 Lt (DK 140 str. 1 d. 6 p., 297 str. 4 d.). Pripažines darbo sutarties su ieškove nutraukima neteisetu, teismas jai priteise 17457,41 Lt vidutinio darbo užmokescio už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priemimo dienos (DK 297 str. 4 d.), t.y. nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2007 m. birželio 5 d. Nuo šios dienos teismas nusprende išieškoti iš atsakovo AB „Lietuvos juru laivininkyste“ po 50,57 Lt už kiekviena darbo diena, esant 5 dienu darbo savaitei (DK 300 str.). Teismas sprendimo dali del vidutinio darbo užmokescio už priverstines pravaikštos laika priteisimo, neviršijant vieno menesio vidutinio darbo užmokescio, nurode vykdyti skubiai.

10Ieškoves reikalavima priteisti 300 000 Lt dydžio neturtines žalos atlyginimo teismas patenkino iš dalies ir priteise 5000 Lt. Teismas sprendima motyvavo tuo, jog ieškove praše neturines žalos atlyginimo del duomenu apie ieškoves sveikata paviešinimo atsakovams. Teismo nuomone, apribojimai, susije su informacijos apie asmeni skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu (CK 2.23 str. 5 d., CK 2.23 str. 3 d.). Ieškoves sveikatos duomenys buvo išreikalauti pagristai ir turejo reikšmes nagrinejant byla, be to, teismas pripažino bylos medžiaga, susijusia su ieškoves sveikatos bukle, nevieša ir byla buvo nagrinejama neviešame teismo posedyje. Todel nepriteise ieškovei neturtines žalos, numatytos CK 2.23 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atlyginimo. Taciau teismas padare išvada, kad del neteiseto atleidimo iš darbo ieškovei buvo padaryta neturtine žala (CK 6.250 str. 1 d.), ir atsižvelgdamas i tai, kad pažeidimas padarytas del neatsargumo, t.y. darbdavys, atleisdamas ieškove iš darbo, pažeide istatymo reikalavimus netinkamai suprasdamas ir aiškindamas istatymo nuostatas, taip pat i priteistina vidutinio darbo užmokescio dydi, iš esmes kompensuojanti visus jos turtinius praradimus, teismas nusprende, kad ieškovei padaryta 5000 Lt neturtine žala (CK 6.250 str. 2 d.). Aplinkybe, jog atleidimo iš darbo metu ieškove buvo nešcia, teismas ivertino kaip nereikšminga, nes apie tai ieškove nebuvo informavusi darbdavio bei nepateike medicinines pažymos apie neštuma.

11Teismas atmete kitus ieškoves reikalavimus kaip nepagristus. Reikalavima suteikti nemokamas atostogas bei neišnaudotas kasmetines atostogas teismas atmete nurodydamas, jog atleidžiant iš darbo ieškovei buvo išmoketa kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tuo metu ji nepraše suteikti kasmetiniu atostogu ir atleidimo iš darbo data nebegali buti perkeliama. Nemokamu atostogu suteikimo atleidžiant iš darbo istatymas nenumato, todel tenkinti ši ieškoves reikalavima, teismo nuomone, nera pagrindo. Ieškoves reikalavimus del išmoku, susijusiu su darbo santykiais 2001 - 2002 m., ir delspinigiu už jas išmokejimo teismas atmete motyvuodamas tuo, jog praleistas 3 metu ieškinio senaties terminas, nera pagrindo atnaujinti praleista termina, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senati (DK 27 str. 5 d., CK 1.131 str. 2 d.) Ieškoves reikalavimo priteisti 20000 Lt turtines žalos, padarytos jai ir jos vaikui, atlyginima teismas atmete motyvuodamas tuo, jog istatymas nenumato tokiu reikalavimu priteisimo. Teismas atmete ieškoves reikalavimus atsakovui V. P. V. , nes jis nera darbdavys (DK 16 str. 1 d.). Pagal istatyma darbo santykiuose imones vadovas sukuria teises ir pareigas ne sau, o imonei, todel ir atsakomybe atsiranda ne imones vadovui, o jo atstovaujamai imonei. Todel remiantis ieškoves reikalavimais atsakingas atsakovas AB „Lietuvos juru laivininkyste“, o ne atsakovas V. P. V. ir ieškini šio atsakovo atžvilgiu teismas atmete. Teismas atmete ir ieškoves reikalavima skirti bauda atsakovui V. P. V. už istatymu pažeidimus, nes tokie klausimai civilineje byloje del atleidimo iš darbo pripažinimo neteisetu nera sprendžiami. Teismas, patenkines ieškini iš dalies, atitinkamai paskirste bylinejimosi išlaidas: iš atsakovo AB „Lietuvos juru laivininkyste“ priteise ieškovei turetas bylinejimosi išlaidos, žymini mokesti valstybei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimu daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atmetus ieškini del atsakovo V. P. V. , teismas priteise iš ieškoves atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmoketi (DK 93 str. 1 d., CPK 98 str. 1 d.).

12Ieškove T. Ž. apeliaciniu skundu prašo:

  1. panaikinti skundžiamo sprendimo dali, kuria nuspresta, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu, kaip neteiseta;
  2. atkurti neteiseto atleidimo pasekmes - gražinti ieškove i darba;
  3. priteisti delspinigius už kiekviena paveluota sumoketi diena, pradedant nuo neteiseto atleidimo dienos – 2006 m. sausio 16 d.;
  4. priteisti atlyginti likusia nepriteista neturtine žala – 295 000 Lt;
  5. panaikinti sprendimo dali, kuria priteista iš ieškoves atsakovui Vytautui P. V. 300 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi;
  6. atnaujinti senaties termina ir priimti nauja papildoma sprendima – priteisti kartu su delspinigiais iš atsakovo kompensacija už nesuteiktas bei neapmoketas atostogas už ilgalaiki nepertraukiamaji darbo staža pagal DK 168 straipsnio 1 dalies 2 punkta ir DK 166 straipsnio 2 dalies 2 punkta;
  7. atnaujinti senaties termina ir priimti nauja sprendima iš atsakovo priteisti 500 Lt neišmoketo darbo užmokescio išeinant kasmetiniu atostogu, numatytu Kolektyvines sutarties 6.7 punkte, taip pat 0,06 procentu delspinigius nuo šios sumos;
  8. atnaujinti senaties termina ir priimti nauja sprendima priteisti iš atsakovo 12 000 Lt už papildoma darba, atlikta Pretenziju juridiniame skyriuje, ir delspinigius nuo šios sumos;
  9. priimti nauja sprendima ir priteisti atlyginti 20 000 Lt neturtines žalos, padarytos ieškoves nepilnameciam vaikui;
  10. priteisti iš atsakovu neišmoketa kompensacija už nepanaudotas 20 kalendoriniu dienu atostogas, taip pat delspinigius už kiekviena pradelsta diena, nes atsakovas privalejo skirti po 35 kalendorines dienas atostogu, o ne po 28;
  11. patenkinti kitus ieškoves reikalavimus, priteisti bylinejimosi išlaidas, kompensuoti prarasta laika ir lešas;
  12. už neteisetu isakymu davima patraukti atsakova V. P. V. atsakomyben ir skirti jam bauda;
  13. negražinant ieškoves i ankstesni darba pagal DK 297 straipsnio 4 dali ir atimant ieškovei teise dirbti pas atsakova, priteisti iš atsakovo vidutini darbo užmokesti pradedant nuo 2007 m. birželio 5 d. iki ieškoves pensinio amžiaus, t.y. už 12,5 metu, mokant kiekviena menesi nustatyta indeksuota atlyginima;
  14. sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma del DK 297 straipsnio 4 dalies ir CPK 418 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir 110 straipsnio 1 daliai;
  15. ipareigoti atsakova panaikinti neteisetai, be ieškoves sutikimo, paskelbta ieškoves varda, pavarde ir ieškinio esme iš atsakovo internetinio puslapio ir priteisti ieškovei tuo padaryta turtine žala del pajamu negavimo, del užkirsto kelio kitoms darbo paieškoms. Už reputacijos sumenkinima priteisti iš atsakovo turtine ir neturtine žala - 100 000 Lt;
  16. nagrineti byla skubos tvarka.

13Apeliante nurodo, kad teismo sprendimas nepagristas del šiu argumentu:

  1. Ieškove iš darbo buvo atleista jai nežinant, nedarbingumo laikotarpiu ir 7 savaiciu neštumo laikotarpiu, asmeniniu atsakovo V. P. V. suinteresuotumu. Teismas pripažino ieškoves atleidima neteisetu, taciau nenagrinejo klausimo ar V. P. V. galejo daryti tiesiogini spaudima valdymo organui del priimto sprendimo atleisti darbuotojus iš darbo. Teismas neanalizavo faktu ar V. P. V. veikla neprieštarauja istatymams ir del to dideja bendroves nuostoliai, mažeja turimas turtas, negaunama ekonomine nauda, mažeja specialistu skaicius ir mažeja bendroves akciju verte ir pan.
  2. Klaipedos apylinkes teismas ir Klaipedos apygardos teismai nepagristai atsisake svarstyti V. P. V. asmeninius keršto interesus atleisti ieškove iš darbo ir kitus asmeninius jo veiksmus, planus. Teismas neteisetai atsisake nagrineti jo, kaip privataus juridinio asmens vadovo fiduciarines pareigas ir atsakomybe. Teismas netaike fiduciarines pareigas pažeidusio vadovo atsakomybes ir nepasisake del žalos atlyginimo už fiduciariniu pareigu pažeidimus, nors privalejo taikyti civiline, administracine ir baudžiamaja atsakomybe.
  3. Teismas nepagristai vilkino bylos nagrinejima. Ieškinys pateiktas 2006 m. vasario 23 d. ir bylos priemimas buvo vilkinamas iki 2006 m. gegužes 17 d. nepagristais reikalavimais ir motyvais. Nepagristas bylos vilkinimas pablogino ieškoves ir atsakovo santykius, todel atsakovas nesutiko gražinti ieškoves i darba. Del to pasekmes del ieškoves negražinimo i darba, turi tekti teismui, taciau neatleidžiant atsakovu nuo padarytu teisiu pažeidimu ir žalos padarymo.
  4. Parengiamasis teismo posedis ivyko 2006 m. liepos 1 d. po ilgo vilkinimo del V. P. V. kaltes. Taciau teismas del šiu aplinkybiu nepasisake.
  5. Buvo pažeisti CPK 413, 414, 415 straipsniai, 410 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, ipareigojantys išnagrineti byla per imanomai trumpiausia laika. Buvo pažeisti bylos nagrinejimo per imanomai trumpiausia laika ir nepriklausomo teismo principai.
  6. Buvo pažeista ieškoves teise likti dirbti atsakovo imoneje, nors ieškove mokesi ir baigusi mokslus liko dirbti atsakovo imoneje ir dirbo 26 metus. Atsakovas nepagristai neindeksavo ir daugeli metu nekele atlyginimo, tuo pažeisdamas DK 190 straipsni. Teismas nepagristai atsisake gražinti ieškove i darba, t.y. pašalinti padaryta pažeidima, tuo nepagristai gyne atsakovo interesus. Ieškove nereikalavo laikyti darbo sutarti nutrukusia nuo teismo sprendimo isiteisejimo, bet reikalavo gražinti ja i darba, todel teismas negalejo kitaip spresti šio ginco. Šia norma teismas galejo taikyti tik išimtiniu atveju. Todel teismo sprendimas pažeidžia ieškoves teises.
  7. Teismas, negražindamas i darba, faktiškai ateme darba iš ieškoves ir nepriteise ieškovei ir jos vaikui išlaikymo iki senatves pensijos gavimo dienos, todel ieškove reikalauja priteisti jai ir jos vaikui išlaikyma ir visas socialines garantijas, jei ji nebutu gražinta i ankstesni darba.
  8. Teismas nepagristai neatsižvelge, jog ieškovei reikia išlaikyti vaika, nes vaiko tevas yra Vokietijos pilietis, savo vaiku nesirupina ir teismui bei atsakovui apie tai yra žinoma, todel laikytina, jog teismas pažeide ieškoves ir jos nepilnamecio vaiko interesus. Todel turtine ir neturtine žala padaryta dviem asmenims, taciau teismas nepagristai atsisake priteisti žala, padaryta nepilnameciam vaikui.
  9. Teismas nepagristai nurodo, jog ieškove del ligos ir ligonio slaugymo itin dažnai negalejo atlikti savo funkciju, taciau nenurode, kokiu ir kada funkciju negalejo atlikti ieškove. Be to, ieškove negali buti kaltinama tuo, jog rupinasi savo nepilnameciu vaiku ar sergancia motina. Teismas neatsižvelge, jog kiti asmenys taip pat serga ir neatvyksta i darba, o laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2005 metu ji visai nesirgo.
  10. Atsakovas, atleisdamas ieškove iš darbo, pažeide pirmenybes pasilikti dirbti teise, nes paliko dirbti asmenis, turincius mažesni darbo staža, pensinio arba artimo jam amžiaus. Todel teismo sprendime nurodyti motyvai turi buti šalinami.
  11. Del darbdavio neteisetu veiksmu ir gresiancio atleidimo ieškovei pablogejo sveikata ir ji pradejo daugiau sirgti, patyre daug emociniu stresu. Taip pat stresus patiria ir ieškoves vaikas. Teismas nepagristai sumažino ieškoves patirta neturtine žala iki 5 000 Lt, o privalejo priteisti visa suma.
  12. Teismas netikrino, ar atsakovas teisingai suteikdavo atostogas ieškovei, ar atostogos buvo suteikiamos pagal istatymu nustatyta tvarka. Atsakovas nesuteikdavo ieškovei kasmetiniu atostogu 35 kalendoriniu dienu atostogu, kaip nustatyta DK 166 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir faktiškai liko skolingas ieškovei 20 kalendoriniu dienu atostogu pradedant skaiciuoti nuo DK isigaliojimo dienos. Atsakovas pilnai neatsiskaite iki šiol, todel privalo moketi delspinigius.
  13. Atsakovas, privaledamas pasiulyti kita darbo vieta atleidžiamai ieškovei, neteisetai i darba prieme savo sunu. Taciau teismas atsisake nustatyti ir ivertinti atsakovo istatymo pažeidimus ir tureta iš to asmenine nauda ir nepagristai atsisake nagrineti diskriminacijos fakta. Teismas atsisake nagrineti fakta, jog atsakovo Linijinio marketingo skyriuje visiškai nebeliko darbuotoju, o ispejima apie numatoma atleidima iš darbo gavo tik ieškove. Ispejimas del darbo nutraukimo ieškovei iteiktas 2004 m. spalio 13 d., nors sprendimas del skyriaus panaikinimo priimtas 2003 m. sausio 23 d. Teismas nesiaiškino aplinkybes, kodel panaikinus skyriu ieškovei nebuvo pasiulyta pirmenybe i laisva laivyno operatoriaus darbo vieta 2003 m. rugpjucio 27 d., bet i šia vieta buvo paskirtas V. P. V. sunus, dirbes panaikintame skyriuje. Išejus iš darbo kitam buvusio skyriaus darbuotojui, ieškove buvo apkrauta papildomu darbu. Teismas privalejo gražinti ieškove i darba. Atsakovo teiginiai, kad ieškovei gali buti sudarytos nepalankios salygos dirbti, yra nepagristi, nes istatymai nustato atsakomybe kaltiems asmenims už neteisetus veiksmus.
  14. Teismas neteisingai nustate, jog ieškove apie atleidima iš darbo sužinojo ne 2006 m. sausio 22 d. pašte, o 2006 m. sausio 16 d. atsakovo bustineje. Teismas nenurode, jog atleidimo diena ieškovei nebuvo pateikta darbo sutartis pasirašyti. Atleidimas iš darbo buvo iformintas nedarbingumo diena, taciau nebuvo suteiktos nemokamos atostogos, kuriu ieškove praše. Be to, atsakovas atsisake suteikti ieškovei 14,5 kalendorines dienas kasmetiniu atostogu už 2005-2006 metus motyvuodamas tuo, jog darbo stažas skaiciuojamas ne nuo 1988 m. gruodžio 23 d., bet nuo vaiko gimtadienio - 1997 m. sausio 17 d. Atsakovas neteisetai skaiciavo darbo staža ir neteisingai paskaiciavo kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitine išmoka. Taip pat teismas nepatikrino atsakovo apskaitos inspektores L. S. melagingu tarnybiniu paaiškinimu ir jos telefoniniu skambuciu nežinomais telefonu numeriais, nes nurodomas telefono numeris nera ieškoves ir jai nežinomas. Atsakovas neatsižvelge, kad 2006 m. sausio 17 d. ji negalejo atvykti i darba, nes greitosios pagalbos automobiliu buvo skubiai nuvežta iš poliklinikos i ligonine ir jai atlikta skubi operacija. Apie neteiseta atleidima ieškove sužinojo 2006 m. sausio 22 d. iteikus pranešima pašte. Atsakovas žinojo, jog ieškove yra nešcia, todel stengesi kuo skubiau atleisti iš darbo. Iš neteisetai išreikalautos medicinines korteles dingo operacijos išrašo originalas apie ieškoves 7 menesiu neštuma. Teismas, neteisetai atskleisdamas atsakovui visa informacija ir privataus gyvenimo paslaptis apie ieškoves ligas, padare ieškovei neturtine žala.
  15. Atsakovas nepagristai atsisake priimti iš ieškoves 2006 m. sausio 22 d. nedarbingumo pažyma ir neapmokejo už ja. Teismas sprendime nepasisake del šios aplinkybes.
  16. Teismas neteisingai nustate, jog atleidžiant ieškove buvo tik dvi darbo vietos - budetojo ryšiu operatoriaus ir sargo, nes po ispejimo iteikimo atsakovas neturejo laisvu darbo vietu. Budincios operatores darbo vieta buvo atsiradusi žymiai anksciau nei pranešimas apie atleidima, t.y. 2004 m. vasario 27 d. Darbo gincas kilo veliau, todel teismas nepagristai nurode, jog atsakovas turejo pasiulyti šia darbo vieta ieškovei. Be to, ieškove viena augina vaika, todel negali dirbti nakti ir pamainomis, pagal savo patirti ir kvalifikacija šis darbas yra netinkamas ieškovei. Taip pat atsakovas nurode, jog budetojo operatoriaus atlyginimas bus 200 Lt mažesnis, tuo siekdamas pažeminti ieškove. Atsakovas galejo ši darba pasiulyti savo sunui, taciau jam pasiule geresni darba.
  17. Atsakovas, atleisdamas iš darbo, nurode DK 129 straipsni, bet nenurode konkretaus punkto, o teismas neteisetai priraše 1 punkta, nors atsakovas to ir nenurode.
  18. Teismas neteisetais veiksmais padare turtines ir neturtines žalos ieškovei. Teismas nenagrinejo turtines ir neturtines žalos padarymo klausimo, neteisingai nurode, jog atsakovas yra administracinis subjektas. Kadangi žala turi buti atlyginama visiškai, todel teismas privalejo priteisti visa žala, o ne 5 000 Lt. Be to, teismas nemotyvavo, kodel priteise tik 5 000 Lt neturtines žalos.
  19. Teismas nepagristai priteise iš ieškoves atsakovui V. P. V. 300 Lt advokato pagalbai apmoketi, nes atsakovas V. P. V. yra turtingas žmogus ir turi pakankamai lešu apmoketi išlaidas advokato pagalbai. Be to, advokate veike abieju atsakovu interesais, taip pat jo interesus gyne ir bendroves juriste. Atsakovas V. P. V. ignoravo teisma, nejo i teismo posedžius, o teismas nepagristai atsisake priverstinai atvesdinti ji i teismo posedi.
  20. Teismas neteisetai neskyre ieškovei nemokamos teisines pagalbos ir samoningai nieko nepriteise, nors žinojo, kokie yra advokatu honorarai. Ieškoves ir jos vaiko interesu niekas negyne ir teismas nepraneše Vaiko teisiu apsaugos tarnybai apie vykstancius teismo posedžius. Kita vertus, jei vienai šaliai neatstovauja advokatas, tai ji neprivalo kitai šaliai sumoketi už advokato paslaugas.
  21. Atsakovas V. P. V. , kaip fizinis asmuo, atsakingas už veikas, už kurias BK numato juridinio asmens atsakomybe. Juridinio asmens atsakomybe nepašalina fizinio asmens atsakomybes. Teismas nenagrinejo, kas leme juridinio asmens neteisetu sprendimu priemima. Už kiekviena juridini asmeni sprendimus priima fizinis asmuo, kuris ir turi buti atsakingas. Todel teismas nepagristai atleido atsakova V. P. V. nuo atsakomybes.
  22. Teismas nepriteise ieškovei atlyginimo už papildomai atlikta darba bendroves Pretenziju juridiniame skyriuje, šio reikalavimo net nenagrinejo. Teismo nuomone, praleistas 3 metu senaties terminas be svarbiu priežasciu, taciau nenurode, jog be Darbo gincu komisijos sprendimo ieškove neturi teises kreiptis i teisma. Darbo gincu komisija svarste minetus klausimus 2005 m. vasario 7 d., bet ieškovei sprendimo niekas neiteike. Todel už tycini vilkinima ir senaties termino praleidima yra kaltas atsakovas. Darbas Pretenziju juridiniame skyriuje nebuvo numatytas ieškoves darbo sutartyje. Kadangi ieškove atliko darbus, bet negavo užmokescio, laikytina, kad atsakovas pavoge iš ieškoves turta. Del šiu aplinkybiu ieškovei turi buti priteistas ir išmoketas darbo užmokestis bei delspinigiai už papildoma darba.
  23. Atsakovas neteisetai reikalavo taikyti senaties termina, nes atsakovas nuolat vilkino bylos nagrinejima ir žadejo atlyginti ieškovei padaryta žala.

14Atsakovai AB „Lietuvos juru laivininkyste“ ir V. P. V. pateike atsiliepimus i apeliacini skunda, kuriuose praše atmesti skunda kaip nepagrista ir praše priteisti bylinejimosi išlaidas.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik del apskustos dalies ir neanalizuoja tu sprendimo daliu teisetumo ir pagristumo, kurios nera skundžiamos. Antra, apskusto teismo sprendimo teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplesti skundo argumentu sarašo ir pradeti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus istatyme nurodytas išimtis.

17Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str.).

18Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taike materialines ir proceso teises normas ir prieme teisinga ir pagrista sprendima, kuri keisti ar naikinti del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.

19Del ieškoves atleidimo iš darbo neteisetumo ir pažeistu teisiu gynimo budo

20Teismas nustate, kad ieškove atleista iš darbo pažeidžiant istatymu nustatyta tvarka. Sprendimo dalies, kuria ieškoves atleidimas iš darbo pripažintas neteisetu, atsakovas negincija. Todel apeliacines instancijos teismas šio klausimo nenagrineja ir del jo nepasisako.

21Apeliantes atleidimo iš darbo neteisetumas konstatuotas del to, kad teismas nustate, jog buvo pažeista ieškoves pirmenybes teise buti paliktai dirbti, kai mažinamas darbuotoju skaicius (DK 135 str.). Del šiu aplinkybiu kolegija nenagrineja apeliacinio skundo argumentu, kuriais apeliante irodineja jos pirmenybes teise buti paliktai darbe, kai mažinamas darbuotoju skaicius.

22Apeliante gincija teismo nustatyta pažeistu teisiu gynimo buda. Nustates ieškoves atleidimo iš darbo neteisetuma teismas turi parinkti pažeistu darbuotojo teisiu, ji neteisetai atleidus iš darbo, gynimo buda.

23Remiantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojancias darbo sutarties nutraukima darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes (DK 129 straipsnis), laikoma, kad jeigu darbuotojas (ieškovas) iš darbo atleistas be teiseto pagrindo ar pažeidžiant istatymu nustatyta tvarka, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, kuris iš darbuotojo pažeistu teisiu gynimo alternatyviu budu, numatytu DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse, yra taikytinas. Aplinkybes, reikšmingas šiu teises normu taikymui, teismas turi nagrineti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šaliu jomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu.

24Apeliante prašo ja gražinti i darba. Pirmosios instancijos teismas ši prašyma atmete ir pasirinko kita pažeistu teisiu gynimo buda – priteisti kompensacija už ieškoves teisiu pažeidima. Toki sprendima teismas motyvavo tuo, kad ieškove del ligos ar ligonio slaugymo itin dažnai negalejo atlikti savo darbo funkciju (t. 3, b. l. 77-78), taip pat atsižvelgiant i ieškoves interesus, nes bylos duomenys, šaliu pasisakymai ir paaiškinimai, ieškoves reiškiamas reikalavimas generaliniam direktoriui, kaip fiziniam asmeniui, bei jos pasisakymai apie kitus imoneje dirbancius konkrecius darbuotojus duoda pagrinda manyti, kad jai gali buti sudarytos nepalankios salygos dirbti.

25Apeliacines instancijos teismo kolegija iš esmes sutinka su šiais argumentais. Tarp ieškoves ir imones vadovo yra labai blogi santykiai, del kuriu ieškovei gali buti sudarytos nepalankios salygos dirbti. Be to, iš atsakovo apeliacines instancijos teismui pateiktos 2007 m. gruodžio 7 d. pažymos Nr. (06)-5-79 matyti, kad pas atsakova šiuo metu yra tik viena laisva darbo vieta - vairuotojo. Ši pareigybe neatitinka ieškoves kvalifikacijos ir negali buti siuloma ieškovei. Nustates, kad ieškove i pirmesni darba negali buti gražinta del ekonominiu, technologiniu ir organizaciniu priežasciu, pirmosios instancijos teismas teisingai pasirinko ieškoves teisiu gynimo buda priteisiant jai nustatyto dydžio išeitine išmoka.

26Pripažinus darbo sutarties nutraukima neteisetu, darbuotojui priteistina DK 140 straipsnyje numatyto dydžio išeitine išmoka. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteise DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta maksimalaus dydžio išeitine išmoka. Priteisti didesnio dydžio išmoka teismas neturi istatyminio pagrindo.

27Remiantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojancias darbo sutarties nutraukima darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes (DK 129 straipsnis), taikant DK 297 straipsnio 4 dali laikoma, kad darbo sutartis turi buti laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo isigaliojimo dienos, ir tai turi buti nurodyta teismo sprendimo rezoliucineje dalyje. Taikydamas aptariamaja teises norma, teismas neturi teises nuspresti, kad darbo sutartis nutraukta kitu pagrindu, pavyzdžiui, pagal DK 127 straipsnio 1 dali, nors to ir prašytu darbuotojas (ieškovas). Todel pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurode, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo isigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

28Del neturtines žalos atlyginimo

29Apeliante prašo priteisti likusia nepriteista neturtine žala – 295 000 Lt.

30DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padaryta neturtine žala. Jos dydi kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad neteiseto atleidimo atveju neturtine žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybes ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintu neturtines žalos atlyginima, nes kitomis darbuotoju teisiu gynybos priemonemis, tokiomis kaip turtines žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimo iš darbo neteisetu ar gražinimu i darba, darbuotojui padaryta skriauda nera teisingai atlyginama (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomene ir kt., byla Nr. 3K-3-204/2007).

31Byloje svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybes už padaryta neturtine žala salygas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, byla Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. T. ir kt. v. UAB ,,Plunges laguna“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-27/2006).

32Neturtines žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Nustatant neturtines žalos dydi, yra reikšmingos darbo santykius apibudinancios aplinkybes, t. y. darbo santykiu trukme, turetos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisiu pažeidimo aplinkybes ir pasekmes, pažeistu teisiu apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gegužes 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006).

33Apeliantes teigimu, del darbdavio neteisetu veiksmu ir gresiancio atleidimo ieškovei pablogejo sveikata ir ji pradejo labiau sirgti, patyre daug emociniu stresu. Taciau iš bylos medžiagos, ieškoves ligos istorijos matyti, kad ieškove yra silpnos sveikatos, iki konflikto su atsakovu neretai sirgdavo. Byloje nera irodymu, kad del ginco su darbdaviu jos sveikatos bukle pablogejo.

34Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, vadovavosi tuo, kad del neteiseto atleidimo iš darbo ieškovei buvo padaryta neturtine žala, ir ieškoves paaiškinimai duoda pagrinda manyti, kad del tokio atleidimo iš darbo ieškove patyre dvasiniu išgyvenimu bei, negaudama pajamu, patyre nepatogumu (CK 6.250 str. 1 d.). Nustatydamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelge i tai, kad darbdavys, atleisdamas ieškove iš darbo, pažeide istatymo reikalavimus netinkamai suprasdamas ir aiškindamas istatymo nuostatas, t. y. pažeidimas padarytas del neatsargumo.

35Apeliacines instancijos teismas sutinka su šiais argumentais ir pripažista, kad ieškoves apeliacinio skundo argumentai del darbdavio atsakomybes už darbuotojui padaryta neturtine žala ir jos dydžio nesudaro istatyme nustatyto pagrindo keisti priteistos neturtines žalos dydi.

36Taip pat nera pagrindo priimti nauja sprendima ir priteisti 20 000 Lt neturtines žalos, padarytos ieškoves nepilnameciam vaikui. Darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas tiesiogiai pažeide ieškoves interesus. Už visa neteiseto atleidimo laikotarpi ieškovei priteistas vidutinis atlyginimas. Ieškoves nepilnameciam vaikui ieškoves atleidimas iš darbo tiesiogines neturtines žalos nepadare. Todel tenkinti ši reikalavima nera teisinio pagrindo.

37Del kitu apeliaciniame skunde nurodytu reikalavimu

38Del trecio apeliacinio skundo reikalavimo.

39Apeliante praše priteisti delspinigius už kiekviena paveluota sumoketi diena pradedant nuo neteiseto atleidimo dienos – 2006 m. sausio 16 d. Galiojantys istatymai nenumato darbdavio pareigos sumoketi ieškoves prašomus delspinigius.

40Del penkto apeliacinio skundo reikalavimo.

41Apeliante praše panaikinti sprendimo dali, kuria priteista iš ieškoves atsakovui V. P. V. 300 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

42CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinejimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimo daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padejejo pagalba, atsižvelgiant i konkrecios bylos sudetinguma ir advokato ar advokato padejejo darbo ir laiko sanaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose del užmokescio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43Ieškove ieškinio pareiškimu byloje atsakovu patrauke V. P. V. . Jam ieškove pareiške savarankiškus reikalavimus. Atmetus šiuos reikalavimus ieškove turi atlyginti atsakovo turetas bylinejimosi išlaidas. Atsižvelgiant i tai, kad bylos nagrinejimas truko ilga laika, didele bylos apimtis, priteista nedidele išlaidu advokato pagalbai apmoketi suma, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del išlaidu advokato pagalbai priteisimo teiseta ir pagrista.

44Del septinto ir aštunto apeliacinio skundo reikalavimo.

45Apeliante praše atnaujinti senaties termina ir priimti nauja sprendima - iš atsakovo priteisti 500 Lt neišmoketo darbo užmokescio išeinant kasmetiniu atostogu už 2001-2002 m., numatytu Kolektyvines sutarties 6.7 punkte, taip pat 0,06 procentu delspinigius nuo šios sumos.

46Tokie reikalavimai netenkintini. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurode, kad ieškove praleido istatymo numatyta 3 m. ieškinio senaties termina ir nenurode svarbiu šio termino praleidimo priežasciu, todel ši termina atnaujinti nera pagrindo (DK 27 str. 5 d., CK 1.131 str. 2 d.), ir ieškinio senaties termino pabaiga sudaro pagrinda šiuos ieškoves reikalavimus atmesti (DK 27 str. 5 d., CK 1.131 str. 1 d.). Apeliante nenurode jokiu svarbiu priežasciu, del kuriu ji praleido senaties termina.

47Be to, Kolektyvines sutarties 6.7 punkte papildomos išmokos darbuotojui išeinant i kasmetines atostogas nenumatytos. Ju nenumato ir kiti galiojantys istatymai.

48Apeliaciniame skunde apeliante nurodo, kad Darbo gincu komisija svarste minetus klausimus 2005 m. vasario 7 d., bet ieškovei sprendimo niekas neiteike. Ieškove, žinodama apie ginco svarstyma, pati turejo kreiptis i Darbo gincu komisija del sprendimo ir su juo nesutikdama galejo ji skusti. Darbo gincu komisijos nutarimo ieškove neskunde.

49Priteisti iš atsakovo 12 000 Lt už papildoma darba, atlikta Pretenziju juridiniame skyriuje, ir delspinigius nuo šios sumos taip pat nera pagrindo, kadangi ši darba nera pagrindo pripažinti papildomu. Ieškove darba atliko pas atsakova darbo valandomis, nesant susitarimo del papildomo apmokejimo.

50Del dešimto apeliacinio skundo reikalavimo.

51Apeliante praše priteisti iš atsakovu neišmoketa kompensacija už nepanaudotas 20 kalendoriniu dienu atostogas, taip pat delspinigius už kiekviena pradelsta diena, nes atsakovas privalejo skirti po 35 kalendorines dienas atostogu, o ne po 28.

52Teise i papildomas atostogas ieškove kildina iš to, kad ji viena augina nepilnameti vaika iki keturiolikos metu (DK 166 str. 2 d. 2 p.). Iš vaiko gimimo liudijimo (1 t., b.l. 83) matyti, kad ieškoves vaiko tevas yra žinomas. Pati ieškove tai pripažista apeliaciniame skunde, taciau teigia, kad jis vaiku nesirupina. Ieškove nepateike irodymu, kad ji viena augina vaika, todel neturi teises i DK 166 straipsnyje numatytas papildomas atostogas.

53Del vienuolikto apeliacinio skundo reikalavimo.

54Apeliante prašo patenkinti kitus jos reikalavimus, priteisti bylinejimosi išlaidas, kompensuoti prarasta laika ir lešas.

55Pirmosios instancijos teismas priteise ieškovei iš AB „Lietuvos juru laivininkyste“ 33 Lt turetu bylinejimosi išlaidu. Kitokiu bylinejimo išlaidu ar nuostoliu ieškove neirode, todel ju priteisti nebuvo pagrindo.

56Del dvylikto apeliacinio skundo reikalavimo.

57Apeliante praše už neteisetu isakymu davima patraukti atsakova V. P. V. atsakomyben ir skirti jam bauda.

58Tokios baudos skyrimo už darbo istatymu pažeidima CPK nenumato, todel teismas negali jos skirti. Del V. P. V. baudžiamosios atsakomybes ieškove gali kreiptis i kompetentingas institucijas.

59Del trylikto apeliacinio skundo reikalavimo.

60Apeliante praše negražinant jos i ankstesni darba pagal DK 297 straipsnio 4 dali ir atimant jai teise dirbti pas atsakova priteisti iš atsakovo vidutini darbo užmokesti pradedant nuo 2007 m. birželio 5 d. iki ieškoves pensinio amžiaus, t.y. už 12,5 metu, mokant kiekviena menesi nustatyta indeksuota atlyginima.

61Toks reikalavimas nepagristas. Teismas, nustates, kad darbuotojas (ieškovas) iš darbo atleistas pažeidžiant DK 135 straipsnio reikalavimus, taiko DK 297 straipsnio 3 arba 4 dalyje numatytas teisines pasekmes. DK 297 str. 4 d. nustatyta, kad tokiu atveju darbuotojui priteisiama DK 140 str. 1 d. numatyta išeitine išmoka. Teismas ieškovei priteise DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta maksimalaus dydžio išeitine išmoka ir vidutinio dydžio jos gauto darbo užmokescio kompensacija iki visiško teismo sprendimo ivykdymo dienos. Kitokiu kompensaciju galiojantys istatymai nenumato ir ju priteisti teismas neturi pagrindo.

62Del keturiolikto apeliacinio skundo reikalavimo.

63Apeliante praše sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma del DK 297 straipsnio 4 dalies ir CPK 418 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir 110 straipsnio 1 daliai.

64Kolegijos nuomone, nera pagrindo kreiptis i Konstitucini Teisma. DK 297 straipsnio 4 dalis nustato darbuotojo pažeistu teisiu gynimo budus. Teismas, ivertines visas bylos aplinkybes, turi parinkti teisinga pažeistu teisiu gynimo buda, atitinkanti abieju šaliu interesus. Toks reglamentavimas atitinka teisingumo ir teisetumo reikalavimus.

65Nagrinejamoje byloje teismas neturi galimybes pasirinkti pažeistu teisiu gynimo buda, kadangi pas atsakova nera laisvos darbo vietos, i kuria butu galima gražinti dirbti ieškove. Todel teismui lieka tik vienas pažeistu teisiu gynimo budas – priteisti ieškovei pinigine kompensacija.

66Del penkiolikto apeliacinio skundo reikalavimo.

67Apeliante praše ipareigoti atsakova panaikinti neteisetai, be ieškoves sutikimo, paskelbta ieškoves varda, pavarde ir ieškinio esme iš atsakovo internetinio puslapio ir priteisti ieškovei tuo padaryta turtine žala del pajamu negavimo, del užkirsto kelio kitoms darbo paieškoms. Už reputacijos sumenkinima prašo priteisti iš atsakovo turtine ir neturtine žala - 100 000 Lt.

68Tokie reikalavimai nepagristi. Pagal atsakovo 2006 m. I pusmecio ataskaitos sudarymo metu galiojusio Vertybiniu popieriu viešosios apyvartos istatymo 5 straipsni atsakovas pateikdamas informacija apie savo vertybinius popierius, privalejo nurodyti apie vykstancius teisminius procesus. Atsakovas vykde ši istatymo reikalavima. Pats faktas, kad ieškove gina pažeistas teises savo iniciatyva pareikšdama ieškini teisme, nera slaptas ar gedingas. Todel informacijos apie vykstanti teismo procesa pateikimas istatymuose nustatyta tvarka nepakenke ieškoves reputacijai bei nesukele kitokiu neigiamu pasekmiu. Nepriklausomai nuo to ar byla nagrinejama viešai, ar byla nagrinejama uždarame teismo posedyje, pats bylos nagrinejimo faktas yra vieša informacija. Ieškove nenurode ir atsakovai neskelbe informacijos, gautos neviešame teismo posedyje. Kadangi atsakovas paskelbe informacija apie pati bylos nagrinejimo fakta, o tokia informacija yra vieša, todel nera pagrindo priteisti ieškoves reikalaujama žala (5 t., b.l. 171).

69Del kitu apeliaciniame skunde nurodytu sprendimo nepagristumo argumentu

70Del trecio apeliacinio skundo argumento.

71Apeliante nurode, kad teismas nepagristai vilkino bylos nagrinejima.

72Toks teiginys nepagristas. Ieškove pati kelis kartus neatvyko i teismo posedi. Nagrineti byla jai nedalyvaujant nepraše, savo atstovo byloje nepaskyre. Apeliacines instancijos teisme apeliante piktnaudžiavo savo procesinemis teisemis. Tai nustatyta 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje (6 t., b. l. 35-36). Tokiais veiksmais ieškove samoningai veike prieš greita bylos nagrinejima.

73Byloje nera duomenu, kad byla nagrinejes teismas butu buves šališkas. Todel teismas niekaip negalejo tureti itakos šaliu santykiams.

74Del šešto apeliacinio skundo argumento.

75Apeliante nurode, kad atsakovas nepagristai neindeksavo ir daugeli metu nekele atlyginimo, tuo pažeisdamas DK 190 straipsni.

76Ieškove reikalavimo del atlyginimo indeksavimo nepareiške, todel teismas neturejo pagrindo svarstyti ši klausima.

77Del aštunto apeliacinio skundo argumento.

78Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagristai neatsižvelge, jog ieškovei reikia išlaikyti vaika, nes vaiko tevas yra Vokietijos pilietis, savo vaiku nesirupina ir teismui bei atsakovui apie tai yra žinoma, todel laikytina, jog teismas pažeide ieškoves ir jos nepilnamecio vaiko interesus.

79Toks teiginys nepagristas. Darbuotoju ir darbdaviu santykius reglamentuoja istatymai ir poistatyminiai aktai. Jie nustato darbuotoju pažeistu teisiu gynimo budus ir ribas. Teismas išsprende ginca vadovaudamasis istatymais, atsižvelgdamas i šaliu pateiktus irodymus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismo sprendimo pagristumas gali buti patikrintas nagrinejant byla apeliacine ir kasacine tvarka.

80Del dvylikto apeliacinio skundo argumento.

81Apeliante nurode, kad atsakovas nesuteikdavo ieškovei kasmetiniu 35 kalendoriniu dienu atostogu, kaip nustatyta DK 166 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir faktiškai liko skolingas ieškovei 20 kalendoriniu dienu atostogu pradedant skaiciuoti nuo DK isigaliojimo dienos.

82Pagal DK 168 straipsnio 1 dalies 2 punkta darbuotojams už ilgalaiki nepertraukiamaji darba toje darbovieteje suteikiamos kasmetines papildomos atostogos. Ši istatymo nuostata isigaliojo nuo 2005 m. gegužes 28 d. Nuo šio istatymo isigaliojimo dienos ieškovei papildomos atostogos turi buti apskaiciuojamos nuo jos darbo pas atsakova pradžios – 1981 m. liepos 1 d. Iš atsakovo pateiktu 2007 m. lapkricio 6 d. pažymos Nr. (05)-5-770 ir 2007 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. (06)-5-77 matyti, kad ieškovei atostogos buvo perskaiciuotos ir papildomai priskaiciuota už 2005 m. 1,33 dienos, o už 2006 m. 2,5 dienos atostogu. Atsakovas ieškovei 2007 m. birželio 8 d. pavedimu Nr.9159 (6 t., b.l. 8) sumokejo 23 641,55 Lt, tarp ju sumokejo kompensacija už papildomas atostogas už staža. Atsakovas apskaiciavo papildomas atostogas už staža nuo 2005 m. iki atleidimo dienos už 3,33 dienas ir nuo atleidimo dienos iki kompensacijos išmokejimo dienos (2007-07-05) dar papildomai už 2,5 dienos. Todel ieškovei už atostogas, atsižvelgiant i jos darbo staža nuo 1981 m. liepos 1 d., visiškai kompensuota.

83Del keturiolikto ir penkiolikto apeliacinio skundo argumentu.

84Apeliantes argumentai, kada ji sužinojo apie jos atleidima iš darbo, neturi reikšmes sprendžiant ginca, kadangi jai priteista kompensacija už priverstine pravaikšta už laikotarpi nuo neteiseto atleidimo dienos iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos. Del šios aplinkybes taip pat neturi reikšmes argumentas, kad atsakovas nepagristai atsisake priimti iš ieškoves 2006 m. sausio 22 d. nedarbingumo pažyma ir neapmokejo už ja. Už ši laikotarpi ieškovei priteistas jos gautas vidutinis darbo užmokestis.

85Del septyniolikto apeliacinio skundo argumento.

86Apeliantes teigimu, atsakovas, atleisdamas ja iš darbo, nurode DK 129 straipsni, bet nenurode konkretaus punkto, o teismas neteisetai priraše 1 punkta, nors atsakovas to ir nenurode.

87DK 129 str. nustato darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes, tvarka. DK 129 straipsnis nenustato konkreciu nutraukimo pagrindu. Be to, ši aplinkybe neturi reikšmes sprendžiant ginca, kadangi ieškoves atleidimas iš darbo teismo sprendimu pripažintas neteisetu ir ši sprendimo dalis neskundžiama.

88Del dvidešimto apeliacinio skundo argumento.

89Apeliante nurode, kad teismas neteisetai neskyre ieškovei nemokamos teisines pagalbos ir samoningai nieko nepriteise, nors žinojo, kokie yra advokatu honorarai. Nemokama teisine pagalba skiria kompetentingos valstybes institucijos ir teismas šiame procese nedalyvauja. Byloje nera duomenu, kad ieškove butu kreipusis del valstybes garantuojamos teisines pagalbos.

90Ieškove nurode, kad teismas nepraneše Vaiko teisiu apsaugos tarnybai apie vykstancius teismo posedžius. Rupintis savo vaikais, visu pirma, yra tevu pareiga. CPK nenumato Vaiko teisiu apsaugos tarnybos dalyvavimo nagrinejant darbo gincus.

91Del dvidešimt trecio apeliacinio skundo argumento.

92Apeliante nurode, kad atsakovas neteisetai reikalavo taikyti senaties termina, nes atsakovas nuolat vilkino bylos nagrinejima ir žadejo atlyginti ieškovei padaryta žala.

93Toks teiginys nepagristas. Reikalauti taikyti ieškinio senaties termina yra kiekvienos šalies teise ir ši teise gali buti ribojama tik istatymu. Nagrinejamame gince reikalavimo taikyti ieškinio senaties termina ribojimo galiojantys istatymai nenumato.

94Atmetus apeliacini skunda iš ieškoves T. Ž. priteistinos 22,10 Lt (6 t., b.l. 16) išlaidos, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 92 str. 1 d.) bei 2000 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi atsakovui AB „Lietuvos juru laivininkyste“ (CPK 98 str. 1 d.).

95Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

96Klaipedos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendima palikti nepakeista.

97Priteisti iš ieškoves T. Ž. 22,10 Lt (dvidešimt du litus ir 10 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei bei 2000 Lt (du tukstancius litu) išlaidu advokato pagalbai apmoketi atsakovui AB „Lietuvos juru laivininkyste“.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. Ieškove T. Ž. kreipesi su ieškiniu i teisma atsakovams... 4. Nurode, jog AB „Lietuvos juru laivininkystes“ ji buvo išsiusta mokytis ir... 5. Klaipedos apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškini patenkino... 6. Teismas sprendime nustate, kad ieškove 1981 m. liepos 1 d. buvo priimta i... 7. Remdamasis byloje esanciais irodymais teismas padare išvada, kad, nutraukdamas... 8. Nagrinedamas reikalavima gražinti ieškove i darba teismas nurode, jog DK 297... 9. Teismas nustate, kad ieškovei buvo apskaiciuota 5250 Lt penkiu menesiu... 10. Ieškoves reikalavima priteisti 300 000 Lt dydžio neturtines žalos atlyginimo... 11. Teismas atmete kitus ieškoves reikalavimus kaip nepagristus. Reikalavima... 12. Ieškove T. Ž. apeliaciniu skundu prašo:
    13. Apeliante nurodo, kad teismo sprendimas nepagristas del šiu argumentu: 14. Atsakovai AB „Lietuvos juru laivininkyste“ ir V. P. V.... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir... 17. Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas... 18. Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes,... 19. Del ieškoves atleidimo iš darbo neteisetumo ir pažeistu teisiu gynimo budo... 20. Teismas nustate, kad ieškove atleista iš darbo pažeidžiant istatymu... 21. Apeliantes atleidimo iš darbo neteisetumas konstatuotas del to, kad teismas... 22. Apeliante gincija teismo nustatyta pažeistu teisiu gynimo buda. Nustates... 23. Remiantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika, taikant... 24. Apeliante prašo ja gražinti i darba. Pirmosios instancijos teismas ši... 25. Apeliacines instancijos teismo kolegija iš esmes sutinka su šiais... 26. Pripažinus darbo sutarties nutraukima neteisetu, darbuotojui priteistina DK... 27. Remiantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika, taikant... 28. Del neturtines žalos atlyginimo... 29. Apeliante prašo priteisti likusia nepriteista neturtine žala – 295 000 Lt.... 30. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 31. Byloje svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 32. Neturtines žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.... 33. Apeliantes teigimu, del darbdavio neteisetu veiksmu ir gresiancio atleidimo... 34. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, vadovavosi... 35. Apeliacines instancijos teismas sutinka su šiais argumentais ir pripažista,... 36. Taip pat nera pagrindo priimti nauja sprendima ir priteisti 20 000 Lt... 37. Del kitu apeliaciniame skunde nurodytu reikalavimu... 38. Del trecio apeliacinio skundo reikalavimo.... 39. Apeliante praše priteisti delspinigius už kiekviena paveluota sumoketi diena... 40. Del penkto apeliacinio skundo reikalavimo.... 41. Apeliante praše panaikinti sprendimo dali, kuria priteista iš ieškoves... 42. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 43. Ieškove ieškinio pareiškimu byloje atsakovu patrauke V. 44. Del septinto ir aštunto apeliacinio skundo reikalavimo.... 45. Apeliante praše atnaujinti senaties termina ir priimti nauja sprendima - iš... 46. Tokie reikalavimai netenkintini. Pirmosios instancijos teismas teisingai... 47. Be to, Kolektyvines sutarties 6.7 punkte papildomos išmokos darbuotojui... 48. Apeliaciniame skunde apeliante nurodo, kad Darbo gincu komisija svarste minetus... 49. Priteisti iš atsakovo 12 000 Lt už papildoma darba, atlikta Pretenziju... 50. Del dešimto apeliacinio skundo reikalavimo.... 51. Apeliante praše priteisti iš atsakovu neišmoketa kompensacija už... 52. Teise i papildomas atostogas ieškove kildina iš to, kad ji viena augina... 53. Del vienuolikto apeliacinio skundo reikalavimo.... 54. Apeliante prašo patenkinti kitus jos reikalavimus, priteisti bylinejimosi... 55. Pirmosios instancijos teismas priteise ieškovei iš AB „Lietuvos juru... 56. Del dvylikto apeliacinio skundo reikalavimo.... 57. Apeliante praše už neteisetu isakymu davima patraukti atsakova V. 58. Tokios baudos skyrimo už darbo istatymu pažeidima CPK nenumato, todel teismas... 59. Del trylikto apeliacinio skundo reikalavimo.... 60. Apeliante praše negražinant jos i ankstesni darba pagal DK 297 straipsnio 4... 61. Toks reikalavimas nepagristas. Teismas, nustates, kad darbuotojas (ieškovas)... 62. Del keturiolikto apeliacinio skundo reikalavimo.... 63. Apeliante praše sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos... 64. Kolegijos nuomone, nera pagrindo kreiptis i Konstitucini Teisma. DK 297... 65. Nagrinejamoje byloje teismas neturi galimybes pasirinkti pažeistu teisiu... 66. Del penkiolikto apeliacinio skundo reikalavimo.... 67. Apeliante praše ipareigoti atsakova panaikinti neteisetai, be ieškoves... 68. Tokie reikalavimai nepagristi. Pagal atsakovo 2006 m. I pusmecio ataskaitos... 69. Del kitu apeliaciniame skunde nurodytu sprendimo nepagristumo argumentu... 70. Del trecio apeliacinio skundo argumento.... 71. Apeliante nurode, kad teismas nepagristai vilkino bylos nagrinejima.... 72. Toks teiginys nepagristas. Ieškove pati kelis kartus neatvyko i teismo posedi.... 73. Byloje nera duomenu, kad byla nagrinejes teismas butu buves šališkas. Todel... 74. Del šešto apeliacinio skundo argumento.... 75. Apeliante nurode, kad atsakovas nepagristai neindeksavo ir daugeli metu nekele... 76. Ieškove reikalavimo del atlyginimo indeksavimo nepareiške, todel teismas... 77. Del aštunto apeliacinio skundo argumento.... 78. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagristai neatsižvelge, jog... 79. Toks teiginys nepagristas. Darbuotoju ir darbdaviu santykius reglamentuoja... 80. Del dvylikto apeliacinio skundo argumento.... 81. Apeliante nurode, kad atsakovas nesuteikdavo ieškovei kasmetiniu 35... 82. Pagal DK 168 straipsnio 1 dalies 2 punkta darbuotojams už ilgalaiki... 83. Del keturiolikto ir penkiolikto apeliacinio skundo argumentu.... 84. Apeliantes argumentai, kada ji sužinojo apie jos atleidima iš darbo, neturi... 85. Del septyniolikto apeliacinio skundo argumento.... 86. Apeliantes teigimu, atsakovas, atleisdamas ja iš darbo, nurode DK 129... 87. DK 129 str. nustato darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nera... 88. Del dvidešimto apeliacinio skundo argumento.... 89. Apeliante nurode, kad teismas neteisetai neskyre ieškovei nemokamos teisines... 90. Ieškove nurode, kad teismas nepraneše Vaiko teisiu apsaugos tarnybai apie... 91. Del dvidešimt trecio apeliacinio skundo argumento.... 92. Apeliante nurode, kad atsakovas neteisetai reikalavo taikyti senaties termina,... 93. Toks teiginys nepagristas. Reikalauti taikyti ieškinio senaties termina yra... 94. Atmetus apeliacini skunda iš ieškoves T. Ž.... 95. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1... 96. Klaipedos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendima palikti nepakeista.... 97. Priteisti iš ieškoves T. Ž. 22,10 Lt (dvidešimt du...