Byla e2A-375-413/2018
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3287-986/2017 pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 388,30 Eur negrąžinto kredito, 278,78 Eur kredito mokesčio, 2,26 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (121 Eur – atstovavimo išlaidas ir 15 Eur – žyminį mokestį). Atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
    2. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei „BnP Finance“, AB iš atsakovo D. B. 388,30 Eur negrąžintą kreditą, 278,78 Eur kredito mokestį, 2,26 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
    2. Teismas nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas vartojimo kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, tinkamai neįvykdė savo prievolės grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti kredito mokestį (palūkanas), todėl sprendė, kad nurodytoje reikalavimų dalyje ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintas visa apimtimi.
    3. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 121 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (e. b. l. 14, 15). Pažymėjo, kad nors šiuo atveju prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduotino dydžio, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti ieškovei visas jos faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Įvertinęs ieškinio sumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį ir tai, kad ši advokatų profesinė bendrija nuolat teikia tokio pobūdžio paslaugas ieškovei, ieškinys yra šabloninis (Liteko duomenys), atsižvelgęs į rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžius, vadovaudamasis teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1974-480/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-252/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-84-569/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-389-372/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-582-258/2017) ir CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, teisingumo bei sąžiningumo principais, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas sprendė, kad ieškovės prašomų priteisti 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra per didelis, todėl jį sumažino iki 50 Eur. Konstatavęs, kad ieškovės materialiniai reikalavimai šioje byloje patenkinti visiškai, teismas nutarė priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu iš viso ieškovei iš atsakovo priteisdamas 65 Eur bylinėjimosi išlaidų (50 Eur atstovavimo išlaidų ir 15 Eur žyminio mokesčio).
  1. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė „BnP Finance“, AB prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintos bylinėjimosi išlaidos nuo 136 Eur iki 65 Eur. Nurodo, kad ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidu turėtų būti pakeista.
      2. Apeliantė pažymi, kad jos atstovas teisėtai ir pagrįstai teikė ieškovei teisines paslaugas, todėl pastarosios turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, nustatytų CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Nors nagrinėjama civilinė byla yra priskirtina prie ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo bylų kategorijos (CPK 441 straipsnis), tačiau ieškinio sumos ir prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti santykis nėra toks, kurį galima būtų laikyti pažeidžiančiu sąžiningumo bei teisingumo principus ar konstatuoti prašančios priteisti atstovavimo išlaidas šalies pernelyg didelį išlaidavimą.
      3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką, turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai, ar yra patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas", bylos Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų (R. S., Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese, Vilnius, Justicija, 2007, p. 315). Anot apeliantės, remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos neproporcingai, kadangi visi ieškovės reikalavimai buvo tenkinti. Todėl mano, kad apeliantės atžvilgiu taikytas bylinėjimosi išlaidų sumažinimas nuo 121 Eur iki 50 Eur yra neprotinga ir neproporcinga priemonė.
    2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

6Teisėjas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
    2. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas 2017 m. kovo 15 d. sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. cbdng2y4, kuria atsakovui buvo suteiktas 400,00 Eur dydžio vartojimo kreditas 36 mėn. terminui ir kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti bei sumokėti 306,32 Eur dydžio kredito mokestį iki 2020 m. kovo 15 d. Atsakovui laiku nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, sutarties 8.4 punktu, nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu už akių ieškovės materialinius reikalavimus tenkino visiškai, tačiau sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus nuo 121 Eur iki 50 Eur.
    4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi (advokato atstovavimo išlaidų už ieškinio paruošimą) išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    1. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
    2. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) 7, 8.2 punktus, už ieškovei 2017 m. rugpjūčio mėnesį suteiktas teisines paslaugas maksimalus išlaidų dydis už ieškinio parengimą siekė 2 044 Eur. Taigi, ieškovės prašoma priteisti 121 Eur išlaidų suma yra 16 kartų mažesnė už Rekomendacijoje numatytą maksimalų jų dydį ir 40 kartų mažesnė už pirmosios instancijos teismo nustatytą dydį.
    3. Atsižvelgdamas į šios nutarties 13 punkte aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 121 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą yra neproporcingai didelės. Nors ginčas nėra sudėtingas ir kilęs dėl nedidelės sumos (CPK 441 straipsnis), tačiau ieškinio parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Apeliantės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais (b. l. 14-15).
    4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis naujausia teismine praktika tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1100-324/2017; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-892-259/2017; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2158-254/2017; 2018 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-193221/2018), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 50 Eur, dėl ko yra pagrindas ginčijamoje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir priteisti apeliantei iš atsakovo 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, t. y. padidinti priteistas iš atsakovo 65 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 136 Eur.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

    1. Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurį prašo priteisti iš atsakovo.
    2. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas pateiktas dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
    3. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialus reikalavimas, skundžiant šią sprendimo dalį apeliacinis skundas neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies taisykles.
    4. Apeliantė pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad už apeliacinį skundą yra sumokėta 15 Eur žyminis mokestis (b. l. 52). Kadangi minėtas mokestis sumokėtas nesant tam teisinio pagrindo, šis mokestis grąžintinas ieškovei, išaiškinant jai, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).

8Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

9pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir padidinti priteistą 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) sumą iki 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų).

10Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

11Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance, į. k. 302447985, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą į valstybės biudžetą 2017 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu (kontrolės Nr. 0237420171213000100186792 ).

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai