Byla 2A-218-516/2015
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-154/2014 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei S. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas tarp šalių, kuriuos siejo atstovavimo teisiniai santykiai, dėl pinigų perdavimo fakto ir jų grąžinimo.

5Ieškovas K. J. pareiškė ieškinį atsakovei S. G., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 190 000 Lt bei procesines palūkanas. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 11 d. Telšių apskrities viršininko administracijos išvada Nr. V1-3690 (toliau – Išvada) buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 94 ha ploto žemę, priklausiusią atsakovės senelei B. M.. Atsakovė su ieškovu susitarė, kad pastarajam suteiks įgalinimus pagal išduotą Išvadą jos vardu atkurti nuosavybės teises į žemę, o ieškovas, prieš išduodant įgaliojimą, sumokės ir tokiu būdu nupirks atsakovės būsimai atkurtą nuosavybę už visą šalių sutartą kainą – 190 000 litų. Šios pinigų sumos sumokėjimo faktą patvirtina atsakovės rašytinis 2005 m. gegužės 24 d. pakvitavimas bei tą pačią dieną ieškovui išduotas notariškai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo ieškovą atsakovės vardu pagal minėtą Išvadą įteisinti 94 ha ploto žemę (mišką) ir atlikti kitus veiksmus. Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VI-61-12706 atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6 žemės sklypus, kuriuos ieškovas atsakovės vardu 2008 m. spalio 29 d. pardavė UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“.

6Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu už akių bei 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu patenkino S. G. ieškinį: visas sutartis pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, pritaikė restituciją ir grąžino jai minėtus 6 žemės sklypus.

7Ieškovas teigė, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo, nes po minėto sprendimo ji iš ieškovo už minėtą žemę yra gavusi pinigus – 190 000 Lt, ir tas pats turtas (žemės sklypai) teismo sprendimu buvo grąžinti atsakovei.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo K. J. ieškinį atsakovei S. G. atmetė. Konstatavo, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas 2005 m. gegužės 24 d. perdavė atsakovei 190 000 Lt. Šią išvadą grindė tuo, kad ieškovės ranka surašytame pakvitavime nėra nurodyta data bei pinigų suma, be to, atsakovė skirtingai nei ieškovas aiškino šio pakvitavimo išdavimo tikslą bei aplinkybes. Kadangi ieškovas tvirtino, kad pinigų perdavimą notarės kabinete, be jos pačios, matė liudytojai T. G., D. G. ir V. M., teismas vadovavosi Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2012 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ ir K. J. dėl žemės pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, apklausos metu pateiktais šių asmenų paaiškinimais: S. G., kuri tvirtino pinigų negavusi, tačiau nurodė, jog buvo sutarta dėl 10 procentų atlyginimo K. J., kai jis parduos žemę; liudytojo V. M., kuris patvirtino matęs, kad atsakovas perdavė pinigus ieškovei, tačiau šiuos įsidėjo į rankinę T. G. ir pastarosios paaiškinimu, kad notarės kabinete nebuvo, nes jos neįleido, laukė laukiamajame, pinigų pas ieškovę nematė, o V. M. liudijimas melagingas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepageidavo apklausti jokių liudytojų nagrinėjamoje byloje, esą jie vis tiek meluos, notarė numirė, o teismui išaiškinus, jog jis turi įrodyti, kad 2005 m. gegužės 24 d. turėjo 190 000 Lt, pastarasis šios pareigos neįvykdė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11Ieškovas K. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tvirtina, kad pinigai atsakovei buvo perduoti, ji pakvitavimą rašė pagal notarės šabloną savo valia, niekieno neverčiama, jo prasmę suprato ir nenorėjo, jog būtų rašoma tiksli pinigų suma, galimai bijodama važiuoti namo su pinigais, o ieškovas ja pasitikėjo, nes dokumentai buvo ruošiami notarės kabinete, matant liudytojams. Atsakovės parodymai nenuoseklūs, o tai rodo, kad ji meluoja. Juolab, kad atsakovė 2012 m. birželio 29 d. apklausos protokole, pasakė konkretų ieškovo atlyginimą (t. y. apie 90 arba 100 tūkst. litų), o tai įrodo, kad iš tikrųjų jai buvo žinoma visų 6 žemės sklypų vertė ir apie tai su ja buvo kalbėta.

12Ieškovas prašo priimti naujus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina, kad asmenys patys į jį kreipdavosi siūlydami pirkti žemę, kurios nuosavybės teisės bus atkurtos ateityje pagal apskrities viršininkų išvadas. Nurodo, kad dokumentus dėl įgaliojimų ir atsiskaitymų tvirtindavo pas notarą, visą pinigų sumą sumokėdavo iš karto, nes žemių pardavėjai su juo nebuvo pažįstami. Po to pats rinkosi, kurioje vietovėje bus atkurta žemės sklypų nuosavybė, derindavo žemės matavimus, apmokėdavo visas išlaidas.

13Atsakovė S. G. atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovas nenurodo jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą ir / ar turėtų galimybių juos mokėti. Atsižvelgiant į ieškovo profesinę patirtį nekilnojamojo turto srityje iki santykių su atsakove atsiradimo, jis negalėjo nesuprasti, kad pakvitavimo turinys be perduodamos pinigų sumos, neįrodo jų sumokėjimo, ir priešingai, atsižvelgiant į atsakovės senyvą amžių, pakvitavimo teisinės reikšmės nesupratimas, jos pasitikėjimas ieškovu kaip profesionalu, yra tikėtinas.

14Atsakovė teigia, kad ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pridedami įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnyje teismo priimamiems įrodymams keliamų reikalavimų, be to, yra teikiami pažeidžiant CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 314 straipsnį. Ieškovo santykiai su kitais asmenimis nėra šio ginčo dalykas, pagal juos negalima spręsti apie jos santykius su ieškovu, be to, skirtingai nei ginčo pakvitavime, pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodomos konkrečios pinigų sumos.

15Ieškovas pateikė naują prašymą priimti papildomus įrodymus, kurie, jo teigimu, pagrindžia, kad jis nėra profesionalus nekilnojamojo turto rinkos dalyvis, nes turi tik bendrą vidurinį išsilavinimą ir traktorininko – mašinisto profesiją.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 24 d. atsakovė išdavė ieškovui notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo jos vardu įteisinti Išvados pagrindu atkurtas nuosavybės teises į 94 ha žemės (miško), registruoti šią žemę ir atsakovės teises į ją Nekilnojamojo turto registre, šią žemę valdyti, parduoti už kainą ir sąlygas įgaliotinio nuožiūra, sudaryti sutartį su pirkėju, gauti priklausančius pinigus už parduotą turtą ir perduoti juos atsakovei. Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimu atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į šešis žemės sklypus. Ieškovas atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypus atsakovės vardu įregistravo Nekilnojamojo turto registre, o 2008 m. spalio 29 d. atsakovės vardu visus juos pardavė UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“. Šie sandoriai Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir pritaikius restituciją grąžinti atsakovei.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis rašytiniu pakvitavimu ir notaro patvirtintu įgaliojimu, įrodinėjo, kad perdavė atsakovei 190 000 Lt, kurie turi būti jam sugrąžinti, nes minėtu Šiaulių apygardos teismo sprendimu žemė, už kurią sumokėta, buvo grąžinti atsakovei.

20Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas perdavė atsakovei 190 000 Lt ir jog būtent tokia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo.

21Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-156/2009). Tuo tarpu civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas lemia, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to apeliantas tvirtindamas, kad perdavė atsakovei 190 000 Lt, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti, nes tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas.

22Iš byloje esančių įrodymų ir apelianto procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis pinigų perdavimo faktą grindė dviem rašytiniais įrodymais, t. y. atsakovės raštu (pakvitavimu), kuriame yra įrašas „pinigus gavau“, bei notaro patvirtintu įgaliojimu, kuriuo ieškovui suteikti įgaliojimai ne tik atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) pagal minėtą Išvadą, tačiau ir ją parduoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šie dokumentai nėra pakankami patvirtinti aplinkybę dėl 190 000 Lt perdavimo atsakovei.

23Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį, bylos aplinkybės, kurios gali būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų. Kadangi ieškovas įrodinėja, jog pakvitavimo pagrindu perdavė atsakovei 190 000 Lt sumą, toks sandoris turi būti rašytinis. Šiuo atveju pinigų perdavimo (gavimo) faktas patvirtintas raštu, tačiau suma, kurios perdavimo faktas patvirtinamas, nėra nurodyta. Tai reiškia, jog dėl sandorio sumos, kaip esminės šio sandorio sąlygos, susitarimas raštu nėra sudarytas. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatytos įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorių formos nesilaikymo pasekmės: kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, šalys negali remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Vadinasi, liudytojų parodymai šiuo atveju nėra leistina įrodinėjimo priemonė CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme ir 190 000 Lt perdavimo atsakovei faktas galėtų būti patvirtinamas tik kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Iš esmės vienintelis įrodymas, kuris esą turėtų patvirtinti apelianto nurodomas aplinkybes dėl 190 000 Lt perdavimo atsakovei, yra pastarosios jam išduotas įgaliojimas. Tačiau pažymėtina, kad įgaliojimas ne patvirtina, o, priešingai, paneigia apelianto nurodomas aplinkybes dėl pinigų perdavimo pagal šį pakvitavimą už žemės sklypus, į kuriuos išvados pagrindu turėtų būti atkuriama nuosavybės teisė. Apelianto teigimu, šie abu dokumentai buvo sudaryti tą pačią dieną, t. y. 2005 m. gegužės 24 d. Taigi, nors ieškovas tvirtina, kad pinigai perduoti atsakovei, siekiant įgyti iš jos pagal Išvadą grąžintinus visus žemės sklypus, tačiau tą pačią dieną atsakovės išduotame įgaliojime nurodoma, kad tik pardavus turtą jai pinigai bus perduoti. Taigi, rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių dėl prašomos priteisti sumos perdavimo atsakovei.

24Minėta, jog pinigų perdavimo faktas, atsižvelgiant į nurodomą perduotą sumą, liudytojų parodymais negali būti įrodinėjamas. Toks draudimas įstatyme nustatytas dėl subjektyvaus šios įrodinėjimo priemonės pobūdžio. Juo labiau, toks faktas negali būti įrodinėjamas šalių paaiškinimais, nes ieškovas ir atsakovė šiuo atveju yra ne tik subjektyvūs, bet dar ir suinteresuoti bylos rezultatu. Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto paaiškinimais kaip neleistina įrodinėjimo priemone ir atitinkamai, nesiremia atsakovės paaiškinimais, kurie užfiksuoti anksčiau tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2014, kurioje buvo sprendžiamas pagal Išvadą nuosavybės teisių atkurtos žemės pardavimo sandorių pripažinimas negaliojančiais. Įvertinant, kad ieškovas teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti jo reikalavimo pagrįstumą, inter alia duomenų, kad ginčo pinigų sumos perdavimo dieną jis turėjo 190 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės raštas (pakvitavimas) nėra pakankamas įrodyti pinigų perdavimo atsakovei faktą (CPK 185 straipsnis).

25CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

26Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina, kad su atkuriamų nuosavybės teisių į žemės sklypus savininkais buvo atsiskaitoma iš karto, tačiau nenurodė aplinkybių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teisme. Remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui ir / ar tokia būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Šiuo atveju apelianto pateikti kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus dokumentai ir duomenys apie jo išsilavinimą nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku (CPK 180 straipsnis). Juolab, kad apelianto tarpininkavimo santykiai, atkuriant žemės nuosavybės teises, su kitais asmenimis, atsižvelgiant į minėtą, net nėra tinkama įrodinėjimo priemonė pagrįsti šalių sandorį dėl 190 000 Lt dydžio pinigų sumos perdavimo viena kitai (CPK 177 straipsnio 3 dalis, CK 1.73 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Šių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo priimti ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

27Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami išvadai, jog ieškovas perdavė atsakovei 190 000 Lt ir būtent tokia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo, todėl apelianto skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28Ieškovas K. J. sumokėjo 105 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, likusi 4700 Lt (1361,21 Eur) dalis Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme (b. l. 170). Skundo netenkinus, ši žyminio mokesčio suma turi būti priteisiama iš ieškovo valstybei.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš ieškovo K. J., a. k. ( - ) 1361,21 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas tarp šalių, kuriuos siejo atstovavimo teisiniai... 5. Ieškovas K. J. pareiškė ieškinį atsakovei S. G., kuriuo prašė priteisti... 6. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu už akių bei 2012 m.... 7. Ieškovas teigė, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo, nes po minėto... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo K. J.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 11. Ieškovas K. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos... 12. Ieškovas prašo priimti naujus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina, kad... 13. Atsakovė S. G. atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 14. Atsakovė teigia, kad ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pridedami įrodymai... 15. Ieškovas pateikė naują prašymą priimti papildomus įrodymus, kurie, jo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 24 d. atsakovė išdavė ieškovui... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis rašytiniu pakvitavimu ir notaro... 20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus įrodymus... 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios... 22. Iš byloje esančių įrodymų ir apelianto procesinių dokumentų turinio... 23. Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį, bylos aplinkybės, kurios gali būti... 24. Minėta, jog pinigų perdavimo faktas, atsižvelgiant į nurodomą perduotą... 25. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus... 27. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 28. Ieškovas K. J. sumokėjo 105 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą,... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 31. Priteisti iš ieškovo K. J., a. k. ( - ) 1361,21 Eur žyminio mokesčio...