Byla 2-19306-854/2017
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Gerardui Franckevičiui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovo atstovui Modestui Kuodžiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saugerda“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškiniu ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 12 535,70 Eur žalos atlyginimo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2015-10-27 ekspeditorius BLG Logistics pareiškė jam pretenziją 12 535,70 Eur nuostolių už sugadintą krovinį – automobilį ( - ). UAB „Saugerda“ į vilkiką Renault Premium, valstybinis registracijos numeris ( - ), krovė krovinį (automobilius) ( - ), ir vienas automobilis buvo pažeistas pakrovimo metu. Atsakovas 2015-10-27 buvo informuotas apie 2015-10-26 autoįvykį Vokietijoje, kurio metu, kraunant automobilius ir automobiliui ( - ) užvažiuojant ant autovežio priekabos, stipriai užkabintas ir pažeistas stogas. Stogas buvo apgadintas per visą automobilio ilgį ir privalėjo būti keičiamas. Atsakovas 2016-12-20 sprendimu dėl 2015-10-26 įvykio informavo ieškovą nusprendęs pripažinti šį įvykį nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad įvykis įvyko dėl didelio ieškovo vairuotojo neatsargumo. Ieškovo teigimu atsakovas neįrodė tokią aplinkybę buvus. Pažymėjo, kad nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių jokia sąvoka negali būti aiškinama plečiamai.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Paaiškino, kad įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi remiantis šalių sutartiniams santykiams galiojusių Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 19 6.1.3 punktu, draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Šiuo atveju vežėjas nebuvo pakankamai rūpestingas. Vairuotojas pakrovimo metu neįsitikino, kad antro aukšto platforma nėra pakelta pakankamai aukštai, kad tilptų pakraunamas automobilis arba būtų staigiai sustabdęs, tik pajutęs pasipriešinimą, žalos būtų pavykę išvengti.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Pažymėjo, kad atsakovas procese yra nenuoseklus - iš pradžių atsisakęs pripažinti įvykį draudiminiu ir su ieškovo reikalavimais nesutikęs šiuo vieninteliu motyvu, vėliau, jau prasidėjus teisminiam pradėjo kelti klausimus dėl ieškovo reikalavimo teisės, taip pat ginčyti žalos dydį. Atkreipė dėmesį, kad žalą administravo pats atsakovas ir jos dydis įrodinėjamas jo paties surinktais įrodymais.

6Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovo vairuotojas buvo nepakankamai atsargus, o didelis jo neatsargumas buvo pagrindas įvykio draudiminiu nepripažinti. Aiškino, jog argumentuodamas šalių sutartinius santykius nustatančių dokumentų sąlygų neapibrėžtumu, ieškovas jokios sąlygos negaliojančia pripažinti neprašo. Nurodė, kad neaišku, ar automobilis po sutaisymo buvo realizuotas, jei taip, už kokią sumą, nes gal apskritai savininkas nepatyrė jokios realios žalos, jei vis tiek pardavė brangiau nei pirko. Atsakovo teigimu ieškovo pateikti įrodymai reikalavimo teisei pagrįsti nepakankami.

7Ieškinys tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartis (b.l. 6-12). 2015-10-26 Vokietijoje įvykio įvykis, kurio metu ieškovo vairuotojas M. D., kraudamas automobilį BMW X5 į autovežį, nubraukė jo stogą į antrojo autovežio aukšto platformą (b.l. 19-20).

9Ekspeditorius BLG Logistics patvirtino, kad UAB „Saugerda“ yra su juo atsiskaičiusi pagal 12 535,70 Eur dydžio sąskaitą kroviniui padarytą žalą (b.l. 72-78).

10Grįsdamas reikalaujamos žalos dydį, ieškovas į bylą pateikė nukentėjusio asmens užsakymu atliktos žalos apskaičiavimo ekspertizės išvadų kopiją (b.l. 85-132).

112016-12-20 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ištyrė 2015-10-26 įvykį, kai UAB „Saugerda“ automobiliu, valstybinis registracijos numeris ( - ) vežė krovinį (automobilius) Vokietijoje ir vienas automobilis buvo pažeistas pakrovimo metu. Rašte nurodė, kad vadovaujantis 1956 metų CMR konvencija ir vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 019 yra apdraudęs ieškovo įmonės kaip krovinių vežėjo automobiliais atsakomybę, draudimo liudijimas Nr. 710-932-0256610. 2015-10-27 ekspeditorius BLG Logistics pareiškė pretenziją UAB „Saugerda“ dėl 12 535,70 EUR nuostolio už sugadintą automobilį ( - ). Rašte taip pat nurodyta, kad pagal vairuotojo paaiškinimą, užvažiuojant nt autovežio priekabos su nauju kraunamu automobiliu ( - ), jis stipriai užkabino stogą ir jį pažeidė. Pagal atsiųstas nuotraukas nustatyta, jog stogas apgadintas per visą automobilio ilgį ir privalo būti keičiamas, kas leidžia spręsti, jog vairuotojas, pajutęs smūgį, automobilio nesustabdė. Pagal Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr.019 6.1.3. punktą „draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs“. Jei vairuotojas būtų įsitikinęs, kad antro aukšto platforma nėra pakelta pakankamai aukštai, kad tilptų pakraunamas automobilis arba būtų staigiai sustabdęs, tik pajutęs pasipriešinimą, žalos būtų buvę galima išvengti (b.l. 21).

12Analogiškus argumentus atsakovas pakartojo ir 2017-01-10 raštu atsakydamas į ieškovą atstovo kreipimąsi. Papildomai nurodė, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė, pagal kurią vežėjas už krovinio sugadinimą atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Vežėjo atsakomybė reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Žala dėl krovinio sugadinimo buvo padaryta faktinio vežėjo vairuotojo veiksmais, kurie pagal įstatymus prilyginami tyčiniams veiksmams, dėl ko turi būti taikomos CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatos, kas lemia vežėjo teisės į atsakomybės ribojimą netekimą. CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės (b.l. 22-23).

13Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu

14Dėl faktinių įvykio aplinkybių ginčo byloje iš esmės nėra. Nustatyta, kad automobilio stogas, kraunant jį į autovežį, buvo apgadintas dėl to, jog autovežio vairuotojas buvo nepakankamai pakėlęs antrojo aukšto platformą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vežėjo veiksmų kvalifikavimo dideliu neatsargumu.

15Nagrinėjamos bylos kontekste prasme svarbu pažymėti, kad įstatymas įtvirtina skolininko kaltės prezumpciją bendrąja prasme, t. y. nedetalizuojant kaltės formos ir (arba) rūšies. Dėl to šaliai, kuri kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu remiasi tam tikra konkrečia skolininko kaltės forma ir (arba) rūšimi, tenka atitinkama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šiuo atveju tai reiškia, kad draudikui, kuris kaip savo atsikirtimų pagrindu nurodo, jog įvykis yra nedraudžiamasis, nes įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias draudėjo ar apdraustojo didelį neatsargumą (CPK 178 straipsnis, Draudimo įstatymo 89 straipsnis, 82 straipsnio 6 dalis).

16Sutiktina su atsakovu, kad draudikas turi teisę draudimo sutartyje, kurios sudėtinė dalis yra ir kiti draudimo šalių tarpusavio santykius reguliuojantys aktai, nustatyti nedraudžiamuosius įvykius. Tokia teisė kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.

17Aptariamu atveju nedraudžiamųjų įvykių, kurių atveju atsakovas atleido save nuo atsakomybės mokėti draudimo išmoką, sąrašas įtvirtintas Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 skyriuje. Pagal Taisyklių 6.1.3 punktą draudikas neįpareigotas patenkinti pretenziją, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo (b.l. 45-47). Šalių sudarytos draudimo sutarties ypatingųjų sąlygų (b.l. 7) 2.3 punkte nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kuris atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo, kai nebuvo laikytasi bent minimalių atsargumo, atidumo ar rūpestingumo reikalavimų.

18Be to, atsakovas remiasi ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 29 straipsnio nuostatomis ir nurodo, kad žala dėl krovinio (kraunamo automobilio) sugadinimo buvo padaryta faktinio vežėjo vairuotojo veiksmais, kurie prilygintini tyčiniams.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013 ir kt.).

20Iš esmės analogiškai didelio neatsargumo kaip nedraudiminio įvykio sąlygos, sąvoką apibrėžė ir pats atsakovas šalių sudarytos draudimo sutarties ypatingųjų sąlygų 2.3 punkte.

21Kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalies taikymo praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad dideliu neatsargumu laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).

22Iš į bylą pateiktų įrodymų apie automobilio sugadinimus akivaizdu, kad vairuotojo pasirinktas autovežio platformos aukštis tik nežymiai nei buvo reikalingas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad autovežyje nėra įdiegta technologinių sprendimų, leidžiančių tiksliai nustatyti antrojo aukšto platformos aukštį, todėl tai, kad vairuotojai platformą kiek reikalinga pakelia „iš akies“ yra normali praktika. Tokius ieškovo teiginius paneigiančių argumentų ar įrodymų atsakovas neteikė. Teismas pažymi, kad nei prie šalių sudarytos draudimo sutarties pridėtuose Nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais (b.l. 9-11), nei kokiame kitame akte nebuvo jokių konkrečių nurodymų dėl antrojo autovežio aukšto platformos pakėlimo vežėjui, kraunančiam automobilius.

23Atsakovas savo teiginių apie tai, kad žalą būtų buvę galima sumažinti, jei vairuotojas būtų iš karto, tik pajutęs pasipriešinimą, sustabdęs automobilį, negrindė jokiais įrodymais. O jų nesant, įvertinus vairavimo sąlygas, kuriomis automobilis varomas ant autovežio, su tokia atsakovo prielaida sutikti negalima.

24Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju įvyko žmogiška klaida, kuri negali būti vertintina sąmoningais, pakankamais tikslingais vežėjo vairuotojo veiksmais, galint ir turint suprasti, kad žala kroviniui neišvengiamai bus padaryta.

25Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl didelio ieškovo vairuotojo neatsargumo, todėl aptariamas įvykis pagal šalių sudarytą sutartį laikytinas draudiminiu (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26Dėl draudimo išmokos priteisimo

27Bylos duomenimis, žalos bylos administravimo metu, trukusiu daugiau kaip metus, draudikas nekėlė jokių klausimų draudėjui, susijusių su jo reikalavimo teise į draudimo išmoką, kaip ir žalos dydžiu. Tokie argumentai, išsakyti teismo posėdžio metu, ieškovui buvo siurpriziniai.

28Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

29Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad su ekspeditoriumi, pareikalavusiu iš jo 12 535,70 Eur žalos atlyginimo, jis yra atsiskaitęs, todėl teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta atsakovo atstovo argumentus apie tai, kad ieškovas nėra įgijęs teisės reikalauti draudimo išmokos.

30Žalos dydį ieškovas pagrindė, pateikdamas žalą vertinusio specialisto išvadas. Jų turinio atsakovas niekaip neginčijo. Tuo tarpu atsakovo atstovo argumentai apie tai, kad galimai realios žalos nebuvo visai, nes automobilis esą vis tiek galėjo būti parduotas brangiau negu įgytas, atmestini kaip jokios reikšmės neturintys bendro pobūdžio pasvarstymai.

31Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo reikalavimas dėl 12 535,70 Eur draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas 376 Eur žyminis mokestis (b. l. 24) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 1 089 Eur išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 25, 48-50) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 167 Eur vertimo išlaidų (b. l. 135-136) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso 1 632 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34Teismas byloje patyrė 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsakovui išaiškintina, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Nutarė

36ieškinį tenkinti.

37Priteisti ieškovui UAB „Saugerda“, juridinio asmens kodas 302249640, iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 12 535,70 Eur draudimo išmokos bei 1 632 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, į valstybės biudžetą 6,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė... 2. Teismas... 3. ieškiniu ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 12 535,70 Eur žalos... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkantis. Paaiškino,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Pažymėjo, kad... 6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieškovo vairuotojas buvo nepakankamai... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Vežėjų... 9. Ekspeditorius BLG Logistics patvirtino, kad UAB „Saugerda“ yra su juo... 10. Grįsdamas reikalaujamos žalos dydį, ieškovas į bylą pateikė... 11. 2016-12-20 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad ERGO Insurance SE Lietuvos... 12. Analogiškus argumentus atsakovas pakartojo ir 2017-01-10 raštu atsakydamas į... 13. Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu... 14. Dėl faktinių įvykio aplinkybių ginčo byloje iš esmės nėra. Nustatyta,... 15. Nagrinėjamos bylos kontekste prasme svarbu pažymėti, kad įstatymas... 16. Sutiktina su atsakovu, kad draudikas turi teisę draudimo sutartyje, kurios... 17. Aptariamu atveju nedraudžiamųjų įvykių, kurių atveju atsakovas atleido... 18. Be to, atsakovas remiasi ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos... 20. Iš esmės analogiškai didelio neatsargumo kaip nedraudiminio įvykio... 21. Kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalies taikymo... 22. Iš į bylą pateiktų įrodymų apie automobilio sugadinimus akivaizdu, kad... 23. Atsakovas savo teiginių apie tai, kad žalą būtų buvę galima sumažinti,... 24. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad... 25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas... 26. Dėl draudimo išmokos priteisimo... 27. Bylos duomenimis, žalos bylos administravimo metu, trukusiu daugiau kaip... 28. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, draudikas privalo įrodyti... 29. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad su ekspeditoriumi,... 30. Žalos dydį ieškovas pagrindė, pateikdamas žalą vertinusio specialisto... 31. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas 376 Eur žyminis... 34. Teismas byloje patyrė 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų,... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 36. ieškinį tenkinti.... 37. Priteisti ieškovui UAB „Saugerda“, juridinio asmens kodas 302249640, iš... 38. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013,... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...