Byla e2-1606-413/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. S., atsakovo atstovei advokatei N. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Piko Kaunas“ ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovės BUAB „Piko Kaunas“ (toliau ir bendrovė/įmonė) administratorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo P. K., kaip buvusio įmonės vadovo, 228 373,46 Eur nuostolių atlyginimo už neperduotą bankroto administratoriui įmonės turtą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas dvejopo pobūdžio žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

51) Kauno apygardos teismui 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlus UAB „Piko Kaunas“ bankroto bylą, buvęs jos vadovas P. K. paskutinius įmonės dokumentus bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui perdavė 2015 m. balandžio 29 d. Pagal bankroto administratoriui perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus (suvestines), atsakovas 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo atsargų už 208.584,26 Lt (60.410,17 EUR). Reikalaujant bankroto administratoriui, atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d. perdavė įmonės balansą ir pelno nuostolio ataskaitą, sudarytą 2014 m. rugsėjo 16 d. stoviui, t.y. teismo nutarties, kuria buvo nuspręsta iškelti ieškovui bankroto bylą, dieną. Iš paminėto balanso administratorius nustatė, kad bendrovė turėjo trumpalaikio turto, kurio bendra vertė siekė 370 875,00 Lt (107.412,82 EUR), iš kurio atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių vertė – 197.748,00 Lt (57.271,77 EUR). Atsakovas ieškovo bankroto administratoriui jokio trumpalaikio turto neperdavė. Todėl administratorius 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. 12-001 pareikalavo, kad atsakovas perduotų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą trumpalaikį turtą - atsargas, kurių vertė 197 747,59 Lt (57 271,66 Eur), tačiau atsakovas reikalaujamo turto neperdavė;

62) Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 metais atlikus įmonės mokestinį tyrimą, 2013 m. liepos 19 d. Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-72 buvo nurodyta, kad atliekant vykdytos veiklos analizę ir deklaruoto PVM pagrįstumą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2014 sąskaitoje „Prekės“ 2012 m. gruodžio 31 d. sandėlyje apskaitytas 636 344,47 Lt (184.298,09 Eur) prekių (mėsos gaminių likutis). Mokestinį tyrimą atliekančiam asmeniui inventorizacijos apyrašai nebuvo pateikti, tačiau pagal prekių įsigijimus ir jų galiojimo terminus nustatyta, kad tokio prekių likučio sandėlyje nėra. Mokestinį tyrimą atlikusiam asmeniui atsakovas paaiškino, kad prekių likutis sandėlyje 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 99 271,47 Lt (28 751,00 Eur), t. y. prekės, apskaitytos įsigijimo kaina sumoje 537.073,00 Lt (165.973,41 Eur), yra parduotos su 10 procentų antkainiu. Be to, atsakovas, eidamas ieškovo bendrovės vadovo pareigas, pateikė Valstybinei įmonei Registrų centras Juridinių asmenų registrui 2013 m. finansinę atskaitomybę ir 2013 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad 2012 metų finansinėje atskaitomybėje į 2012 metų pajamas nebuvo įtraukta pardavimų pajamos sumoje 590 780,00 Lt (171.101,71 Eur). Todėl šios klaidos atitaisymas buvo padarytas rengiant 2013 m. finansinę atskaitomybę, aiškinamajame rašte retrospektyviniu būdu nurodant, kad 2012 m. pardavimo pajamos sudarė 1 437 033,00 Lt (416.193,52 Eur), vietoje 2012 m. finansinėje atskaitomybėje nurodytų 846 253,00 LT (245.091,80 Eur). Tačiau administratoriui patikrinus atsakovo perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, ieškovo bankroto administratorius nesurado dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad į ieškovo kasą arba banko sąskaitą buvo įnešta 590 780,00 Lt (171.101,71 Eur) suma, gauta pardavus ieškovui priklausančias prekes, dėl ko ieškovei buvo padaryta 590 780,00 Lt (171.101, 71 Eur) žala, kurią privalo atlyginti atsakovas.

7Atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti. Atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami tokiais argumentais:

81) Dėl neperduoto 197 747,59 Lt (57 271,66 Eur) vertės turto (atsargų). Atsakovas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „PIKO Kaunas“ maisto prekės 2014 metais buvo tiekiamos iki 2014 m. birželio mėnesio, ieškovo įsigytų ir perparduoti skirtų maisto prekių galiojimo terminai buvo trumpalaikiai, t. y. nuo 3 iki 30 dienų galiojimo. Paskutinės prekės gautos 2014 m. gegužės 18 d. Pagal pateiktą byloje dokumentą – Specifikaciją Nr. PL 08124003 WE 05052014/133 matyti, kad ilgiausias maisto prekių galiojimo terminas buvo iki 2014 m. birželio 4 d. Tuo tarpu UAB „PIKO Kaunas“ bankroto byla iškelta 2014 m. rugsėjo 16 d., įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 16 d., todėl akivaizdu, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „PIKO Kaunas“ įsiteisėjimo dienai, atsakovas negalėjo turėti galiojančių ir tinkamų maistui prekių ir prekių likučių, jei jie ir būtų neparduoti pirkėjams. Todėl bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui perduodant įmonės turtą, atsakovas neperdavė atsargų, jeigu tokių ir faktiškai buvo, kadangi buvo pasibaigęs jų galiojimo terminas. Be to, administratorius nebuvo nurodęs kada ir kaip perduoti maisto prekių atsargas kurių galiojimo laikas tikėtina buvo pasibaigęs. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas negali remtis 2014 m. rugsėjo 16 d. balansu, kaip žalos įrodymu, reikalaudamas atlyginti 57 271,66 Eur žalą iš atsakovo, kadangi balansas 2014 m. rugsėjo 16 dienai sudarytas realiai neišskaitant natūralios netekties prekių likučių, kuriems nebuvo surašyti prekių nurašymo aktai, t. y. balansas neatitiko faktinių duomenų, kadangi įmonėje nebuvo atliekama inventorizacija. Be to, ieškovas nenurodė ir neįrodė, kokias konkrečiai atsargas turėjo perduoti atsakovas, atsižvelgdamas į specifinę aplinkybę, kad ieškovo įmonė prekiavo maisto prekėmis, kurių galiojimo arba tinkamumo terminas buvo pakankamai trumpas. Pažymėjo, kad ieškovui buvo perduoti visi maisto prekių įsigijimo ir padavimo, prekių galiojimo dokumentai, tačiau ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, rėmėsi tik 2014 m. rugsėjo 16 d. balansu. Tuo tarpu buhalterinių dokumentų trūkumas savaime nereiškia ir nepreziumuoja žalos fakto;

92) Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti 171 101,71 Eur žalą. Atsakovas nurodė, kad maisto prekės už 171 101,71 Eur faktiškai nebuvo parduotos, todėl pinigai į ieškovo kasą ar banko sąskaitą nebuvo įnešti. Minėta suma sudarytų apie 60 tonų ieškovo prekiautos produkcijos kiekio, tuo tarpu nelogiška, kad 2012 metus tokį didelį kiekį produkcijos atsakovas būtų galėjęs parduoti be jokių dokumentų, neįnešant lėšų į įmonės kasą, nemokant valstybei mokesčių. Šios prekės nebuvo parduotos, tai buvo prekių natūrali netektis. Pripažino, kad nuo įmonės veiklos pradžios iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atliktas nei vienas prekių nurašymas ir įmonės turto inventorizacija, nors įmonė prekiavo maisto produktais. Kauno apskrities VMI, 2013 metais atlikusi ieškovo dokumentų patikrinimą, nustatė, kad trūksta maisto prekių likučio už 537 073 Lt (įsigijimo kaina), kuri sudarė 4,6 proc. nuo 11 694 551 Lt sumos (pardavimų savikaina) už laikotarpi nuo 2006 m. iki 2012 m. imtinai. Maisto prekių likučiai 537 073 Lt sumai buvo paskaičiuoti kaip natūralios netekties nuostoliai ir UAB “PIKO Kaunas” buvo nurodyta šia suma pataisyti PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas per 10 dienų. Vykdant VMI nurodymus, 537 073 Lt (155 547,09 Eur) suma buvo įtraukta į įmonės sąnaudas. Tokiu būdu atsirado 53 707 Lt (15 554,62 Eur) pelnas, dėl ko reikėjo sumažinti nuostolius (per nuosavo kapitalo pokytį). Kadangi prekės už 537 073 Lt savikainą realiai nebuvo parduotos, todėl įmonėje nebuvo išrašomi prekių pardavimo dokumentai, nebuvo gauti pinigai nei per banko sąskaitą, nei per įmonės kasą, taip pat nebuvo sumažinta skola atskaitingiems asmenims. Taigi, VMI nurodymu įvyko nesamų prekių nurašymas, tačiau prekių nurašymo aktas pagal patvirtintą formą nebuvo surašytas. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nepadarė realios žalos UAB „PIKO Kaunas”, kadangi nei turtas, nei prekės už 590 780,00 Lt (171.101,71 Eur) sumą nebuvo faktiškai parduotos, o buvo atliktas prekių natūralios netekties nurašymas. Tuo tarpu netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas ir tvarkymas lemia tai, kad apribojama galimybė objektyviai įvertinti prekių judėjimą, bet savaime nereiškia prekių ar turto praradimo.

10Ieškinys tenkintinas

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB ,,Piko Kaunas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Jupoga“, administratoriaus įgaliotu asmeniu – J. D., nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. Iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovo funkcijas nuo 2011 m. sausio 10 d. vykdė atsakovas P. K..

12Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš juridinio asmens vadovo įstatyminės pareigos įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą perduoti bankrutuojančios bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

13Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Ši norma reguliuoja turto ir dokumentų perdavimo procedūrą, kai įmonės turtu ir dokumentais iki bankroto bylos iškėlimo dienos disponuoja įmonės valdymo organai. Taigi išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, yra pagrindas tokius veiksmus (neveikimą) pripažintini neteisėtais, sudarančiais pagrindą taikyti vadovui civilinę atsakomybę CK 6.263 straipsnio pagrindu. Tam būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

14Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlus UAB „Piko Kaunas“ bankroto bylą, kartu teismas įpareigojo įmonės valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

15Pagal bylos duomenis, įmonės turtas ir dokumentai administratoriui buvo perduoti dalimis, tam tikrais etapais (nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. balandžio 29 d.), konstatuojant dokumentų perdavimo faktą antstolės G. A. 2014 m. spalio 21 d., 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais.

16Pagal atsakovo 2014 m. gruodžio 10 d. bankroto administratoriui perduotą įmonės balansą ir pelno nuostolių atskaitą, sudarytą 2014 m. rugsėjo 16 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo dienai, įmonės vadovas pasirašytinai deklaravo, kad bendrovė turi atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, kurių vertė 197 748 Lt (57 271,77 Eur). Pažymėtina, kad įstatymo reikalavimus atitinkantis įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas, o jame pateikiami apibendrinti duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis).

17Byloje nėra ginčo, kad įmonės balanse nurodytos 197 748 Lt vertės atsargos administratoriui nebuvo perduotos. Atsakovo paaiškinimais, minėto dydžio atsargas sudarė nerealizuota mėsos produkcija (neparduoti mėsos gaminiai, kurių prekyba vertėsi bendrovė), kurios galiojimo terminas bankroto bylos iškėlimo momentu buvo pasibaigęs ir kuri dėl objektyvių priežasčių neišliko. Be to, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo po bankroto bylos iškėlimo nurodė laiką ir vietą, kur bus perimami įmonės dokumentai, tačiau nenurodė, kada ir kaip perduoti atsargas. Atsakovas pripažino, kad įmonėje nebuvo atliekamos turto inventorizacijos ir prekių likučių nurašymas, tačiau minėti pažeidimai, anot atsakovo, nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo remiantis vien tik balanso duomenimis, kadangi balansas neatitiko faktinių įmonės turto duomenų.

18Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Visų pirma, nei vienas iš atsakovo (jo atstovės) nurodytų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitos faktūros, prekių specifikacijos, kt.) nepaneigia minėto įmonės balanso duomenų ir jam neprieštarauja. Antra, atsakovas pripažino, kad savo kaip vadovo pareigas atliko netinkamai, nes bendrovėje nebuvo atliekamos turto inventorizacijos, nepildomi turto nurašymo aktai. Todėl atsakovo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtintų ir subjektyvia nuomone grindžiamų teiginių apie prekių atsargų neišsaugojimą galimai jas nurašius, nors ir pažeidžiant tvarką, dar iki iškeliant įmonei bankroto bylą, laikyti tinkamu įrodymu CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme, negalima. Trečia, kaip jau minėta, įstatymo reikalavimus atitinkantis įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Minėtas 2014 m. rugsėjo 16 d. balansas yra pasirašytas atsakovo ir buhalterės, jį pasirašant įmonės vadovas jokių pakeitimų ir papildomų duomenų, kuriais grindžia savo atsikirtimus į ieškinį šioje byloje, nenurodė. Todėl spręstina, kad savo teiginių dėl prekių nurašymo ir balanso duomenų neatitikimo faktinei padėčiai pagrįstumo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, remiantis žemiau nurodytais teismo argumentais, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad prekės galėjo buvo realizuotos tinkamai šių pardavimų neapskaičius įmonės buhalterinėje apskaitoje.

19Savo nesutikimą su antruoju ieškovės reikalavimu dėl 590 780 Lt (171 101,71 Eur) žalos, kurią ieškovė kildina iš neįneštų į bendrovės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą lėšų realizavus dokumentais apskaitytą įmonės produkciją, atsakovas grindžia aplinkybe, kad šios prekės realiai nebuvo parduotos ir tai buvo natūrali prekių netektis, t. y. nesamų prekių nurašymas, atsakovui pripažįstat, kad bendrovėje nebuvo tinkamai atliekamos prekių inventorizacijos ir jų nurašymas.

20Teismas su atsakovo argumentais nesutinka. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis).

21Kaip teisingai nurodė ieškovė, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. liepos 19 d. Pranešime Nr. AU13-72 apie atliktą mokestinį tyrimą konstatavo, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2014 sąskaitoje „Prekės“ 2012 m. gruodžio 31 d. sandėlyje apskaitytas 636 344,47 Lt (184.298,09 Eur) prekių (mėsos gaminių) likutis, tačiau pagal prekių įsigijimus ir jų galiojimo terminus tokio prekių likučio sandėlyje nėra. Mokestinį tyrimą atlikusiam asmeniui atsakovas savo 2013 m. liepos 18 d. paaiškinime nurodė, kad prekių likutis sandėlyje 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 99 271,47 Lt, prekės, apskaitytos įsigijimo kaina sumoje 537 073,00 Lt verte, yra parduotos su 10 procentų antkainiu. Taigi pats atsakovas pripažino, kad minėtos prekės buvo ne nurašytos, bet parduotos. Be to, minėtą aplinkybę patvirtina ir vėlesni atsakovo veiksmai, kuomet jis pateikė Juridinių asmenų registrui 2013 m. finansinę atskaitomybę ir 2013 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad 2012 metų finansinėje atskaitomybėje į 2012 metų pajamas nebuvo įtraukta pardavimų pajamos sumoje 590 780,00 Lt (171.101,71 Eur).

22Vertinant aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daugiau tikėti atsakovo paaiškinimais dėl faktiškai nurašytų prekių iškėlus jam civilinę bylą, nei jo pirminiais paaiškinimais, VMI nustačius netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, ir Juridinių asmenų registrui pateiktais patikslintais įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitoje deklaruotais duomenimis ir paaiškinimais (2013 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas) (CPK 185 straipsnis).

23Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.

24Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte imperatyviai nustatytos pareigos perduoti administratoriui visą įmonės turtą. Nustačius, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir galima jį nepagrįstai išvaistė, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, kas lėmė žalos ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams padarymą.

25CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kaip minėta, įmonei padaryta žala kildinama iš neperduoto administratoriui įmonės turto (atsargų ir piniginių lėšų), kurio vertė 228 373,46 Eur. Nesant duomenų apie minėto turto išlikimą, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, jog administratoriaus nurodytą neperduoto įmonės turto vertę galima pripažinti įmonės patirtais nuostoliais (žala) CK 6.249 straipsnio prasme.

26Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei nebekilo pareigos įrodinėti atsakovo kaltę, o atsakovas šios prezumpcijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

27Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 228 373,46 Eur nuostolių priteisimo laikytinas pagrįstu (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

28Nustačius, jog atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 2581 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teisėjas

Nutarė

32ieškinį tenkinti.

33Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Piko Kaunas“ (įmonės kodas 300602433) iš atsakovo P. K. (asmens kodas ( - ) 228 373,46 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 46 centus) nuostolių atlyginimo ir 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Priteisti valstybei iš atsakovo P. K. (asmens kodas ( - ) 2581 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

35Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės... 3. ieškovės BUAB „Piko Kaunas“ (toliau ir bendrovė/įmonė)... 4. Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas dvejopo pobūdžio žemiau... 5. 1) Kauno apygardos teismui 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlus UAB... 6. 2) Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 metais atlikus... 7. Atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti. Atsikirtimai į ieškinį... 8. 1) Dėl neperduoto 197 747,59 Lt (57 271,66 Eur) vertės turto (atsargų).... 9. 2) Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti 171 101,71 Eur žalą. Atsakovas... 10. Ieškinys tenkintinas... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d.... 12. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš juridinio asmens... 13. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad... 14. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlus UAB „Piko... 15. Pagal bylos duomenis, įmonės turtas ir dokumentai administratoriui buvo... 16. Pagal atsakovo 2014 m. gruodžio 10 d. bankroto administratoriui perduotą... 17. Byloje nėra ginčo, kad įmonės balanse nurodytos 197 748 Lt vertės atsargos... 18. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Visų pirma, nei vienas iš... 19. Savo nesutikimą su antruoju ieškovės reikalavimu dėl 590 780 Lt (171 101,71... 20. Teismas su atsakovo argumentais nesutinka. Įmonės turto netinkamu saugojimu,... 21. Kaip teisingai nurodė ieškovė, Kauno apskrities valstybinė mokesčių... 22. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daugiau tikėti atsakovo... 23. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens... 24. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas... 25. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 26. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos... 27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad atsakovo... 28. Nustačius, jog atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo taip pat... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista,... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270... 32. ieškinį tenkinti.... 33. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Piko... 34. Priteisti valstybei iš atsakovo P. K. (asmens kodas ( - ) 2581 Eur (du... 35. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi šioje byloje taikytas... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...