Byla 2-1048-155/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovei T. A., tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuras

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovei S. K., ieškovės S. K. atstovui advokato padėjėjui G. G., atsakovei T. A., atsakovės atstovams advokatui R. M. ir advokato padėjėjai A. S., vertėjaujant I. P., nedalyvaujant trečiojo asmens ( - ) notarų biuro atstovui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovei T. A., tretysis asmuo ( - ) notarų biuras,

3Teismas

Nustatė

4ieškovė S. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2015-03-06 J. B., a.k. ( - ) testamentą, notarinio registro Nr. 14-1029, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2016-03-01 mirė ieškovės ir atsakovės motina J. B.. Po motinos mirties liko turtas: 2 kambarių butas, esantis adresu ( - ). 2007-10-01 motina Vilniaus m. 6-ame notarų biure buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. 1-12016, kurį patvirtino notarė D. Š.. Šiuo testamentu J. B. savo mirties atveju padarė patvarkymą – jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), ir visą kitą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko lygiomis dalimis dukroms – ieškovei ir atsakovei. Po motinos laidotuvių ieškovė netikėtai sužinojo, jog 2016-03-04 ( - ) notarų biure buvo paskelbtas naujas motinos 2015-03-06 sudarytas testamentas, kuriuo visas motinos turtas buvo paliktas tik atsakovei T. A.. Nors testamento sudarymo metu J. B. nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau 2015-12-03 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24150-541/2015 buvo patenkintas atsakovės T. A. pareiškimas kuriuo J. B. pripažinta neveiksnia. 2015-10-06 – 11-05 ekspertizės akte Nr. 78TPK-240/2015 J. B. buvo konstuota įgyta silpnaprotystė: mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagysline demencija. Medicininiai duomenys taip pat leidžia pagrįstai teigti, jog J. B. 2015-03-06 sudarytas testamentas, kuriuo buvo pakeista jos ankstesnė valia turtą palikti abiem dukrom po lygiai, neatitiko testatorės valios, nes ji testamento sudarymo metu sunkiai sirgo ir buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl tokioje būklėje pasirašytas testatoriaus testamentas turi būti pripažintas negaliojantis LR CK 5.15 str. 2 d., 5.18 str. 1 d. pagrindu.

6A. T. A. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir melagingos, kad ieškovė nutyli reikšmingas ginčo atžvilgiu aplinkybes ir susitarimus, kurių pagrindu ginčijamas testamentas buvo sudarytas. Pažymėjo, jog antrasis testamentas buvo jų motinos valia, kadangi ieškovė jau daugybę metų gyvena Anglijoje bei santykius su motina ir seserimi visą laiką iki motinos mirties palaikė labai minimaliai. Ieškovė pati atsakovei pabrėždavo, jog pareigos rūpintis senyva motina nevykdys, nes tam neturi nei galimybių, nei noro. Todėl esamomis aplinkybėmis, motina J. B. ne kartą yra pabrėžusi, jog visą savo likusį turtą paliks tam, kas ja senatvėje pasirūpins ir prižiūrės. Tuo labiau, motina jautė ir moralinę pareigą savo vaikais pasirūpinti vienodai, kadangi ieškovei jau anksčiau buvo padovanotas butas adresu ( - ). Pati atsakovė iki pat motinos mirties ją rūpinosi viena, todėl toks išreikštas motinos noras perrašyti testamentą ir palikti visą savo turtą atsakovei yra suprantamas. Pati ieškovė sakydavo atsakovei, jog po motinos mirties į turtą nepretenduos. Negana to, į testamentu atsakovei likusį turtą, atsakovė anksčiau yra investavusi ir savo asmeninių lėšų, tam kad šis butas būtų įsigytas. Mano, kad ieškovė neteisingai interpretuoja J. B. medicininius dokumentus, kad pateikiami medicininiai dokumentai neatspindi tikrosios situacijos, kad turi būti gerbiama testatorės valia. Testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas notarų biure, jį sudariusiai notarei įsitikinus asmens sugebėjimais išreikšti valią ir patikrinus tokios valios turinį.

7Tretysis asmuo ( - ) notarų biuro notarė R. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog notariniai veiksmai buvo atlikti notarų biuro patalpose, atvykus asmeniškai testatorei bei jai išvertus į rusų kalbą ir paaiškinus sudaromus dokumentus bei jų esmę ir pasekmes. Minėtų sandorių sudarymo metu J. B. nebuvo pripažinta neveiksnia, nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ji yra galimai neveiksni. Todėl notarė mano, kad visos ieškinyje minimos aplinkybės dėl ligos proceso turėtų būti nustatinėjamos itin kruopščiai teisme, taip pat teisme turėtų būti nustatoma, ar pagal jos ligos eigą, būtent 2015-03-06 J. B. buvo ar galėjo būti neveiksni. Notarei nepasirodė, jog J. B. buvo ar galėjo būti neveiksni, t.y. negalėjo suprasti savo veiksmų, neturėti savo valios, jai visi veiksmai buvo verčiami į rusų kalbą. Pagal amžių J. B. atrodė adekvačiai suvokianti savo veiksmus. T. A. notarei neatskleidė jokių aplinkybių apie motinos ligą, diagnozes, ankstesnį testamentą bei kitas aplinkybes. Jokios kitos papildomos aplinkybės notarei nėra žinomos, ji nėra asmeniškai pažįstama su testatore bei jos šeima.

8Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad 2017-02-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė aiškiai nurodė, jog J. B. 2015-03-06 testamento sudarymo metu dėl progresuojančio psichikos sutrikimo – mišrios portikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 2015-10-06 – 11-05 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-240/2015 taip pat patvirtino šias aplinkybes dėl J. B. neveiksnumo ir nustatytos diagnozės. Kiti mediciniai dokumentai, tarp jų V. K. poliklinikos psichinės sveikatos centro 2012-10-03 psichiatro įrašas nurodo, jog J. B. atmintis ryškiai sutrikusi, pasiklysta gatvėse, namuose, nustatyta diagnozė „mišri portikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija“. Taip pat prašo remtis liudytojų A. K. ir J. M. parodymais. Ieškovės įsitikinimu, tokioje būklėje pasirašytas testatoriaus testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, tuo labiau, kad 2007-10-01 J. B. jau buvo sudariusį testamentą, kuriuo visą turtą paliko dukroms lygiomis dalimis. Tuo metu, kai J. B. 2015-03-06 pakeitė savo testamentą, ieškovė buvo išvykusi į užsienį, nuo 2010 metų gyvena Anglijoje, ten prižiūri anūkę. Praėjus trumpam laiko tarpui po ginčijamo testamento sudarymo, atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti savo motiną J. B. neveiksnia. Ieškovės ir jos atstovo manymu, šie atsakovės veiksmai leidžia manyti ir teigti, kad atsakovė sąmoningai siekė užkirsti kelią tam, kad jos naudai sudarytas paskutinis testamentas daugiau nebūtų keičiamas. Jai atskovė niekada nepasakė apie naują testamentą, nuslėpė testamento pakeitimo faktą. Notarė galėjo suklysti dėl J. B. psichinės būklės, kadangi pasirašydama testamentą J. B. sunkiai sirgo, bendravo su testatore trumpą laiką.

9Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovai teismui nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, jog mirusiojo asmens valia, išreikšta testamente, yra ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtina, jog testatorė J. B., ginčijamo testamento, sudaryto 2015-03-06 metu, dėl jai diagnozuotos mišrios kortikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos, esant išreikštam pažintinių funkcijų deficitui, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau kiti bylos įrodymai (notarės atsiliepimas, liudytojų parodymai, pačių šalių paaiškinimai) leidžia teigti, jog medicininis ir juridinis asmens veiksnumo kriterijai nagrinėjamu atveju nesutampa. Atsakovės vertinimu, ekspertams vertinant J. B. sveikatos būseną, buvo remiamasi neišsamiais, atskirais jos ligos istorijoje užfiksuotais momentais, visiškai nevertinta bendra J. B. būklė ir gyvenimiškų aplinkybių suvokimas pagal esamą būklę. Atsakovės ir jos atstovų manymu teismo psichiatrijos ekspertizės aktas byloje neturi jokios įrodymosios galios kitų byloje surinktų įrodymų atžvilgiu, kad jis turi būti vertinamas visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Atsakovės ir jos atstovų manymu, testatorės valia ginčijame testamente, buvo išreikšta tikra ir teisinga. Ieškovė jau daugelį metų gyvena užsienio valstybėje, ji palaikė tik minimalius ryšius ir santykius su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais. Tuo tarpu atsakovė nuolat rūpinosi motina, atsakovė viena palaidojo motiną ir pasirūpino visais reikiamais šermenų klausimais. Todėl atsakovės ir jos atstovų įsitikinimu, atsakovei pareikštas ieškinys jame nurodytais motyvais ir pagrindais nėra pagrįstas bei turi būti atmestas.

10Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko.

11Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. paaiškino, jog buvo J. B. kaimynė, jos dažnai susitikdavo. Liudytoja ieškovę yra kartą mačiusi pas J. B. namuose, tuo tarpu atsakovę ten matydavo nuolat, ji rūpinosi savo motina. Su J. B. bendravo normaliai, nieko neadekvataus J. B. elgesyje nepastebėjo, jai J. B. nepasakojo, jog gulėjo Psichiatrinės ligoninėje. Vėliau J. B. sveikata pablogėjo, ji beveik jau nebevaikščiojo. Tikslaus laikotarpio nuo kada J. B. jau nebevaikščiojo ir jos sveikata suprastėjo negalėjo nurodyti, nes neatsimena. Nieko apie J. B. testamentus nežino, tačiau girdėdavo iš J. B. pasakojimų, jog vienai dukrai atiteks vienas butas, kitai kitas butas.

12Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. paaiškino, jog buvo J. B. anūkė, yra ieškovės dukra, o atsakovė yra jos teta. Nurodė, kad anksčiau J. B. kiekvieną dieną lankydavosi pas ieškovę svečiuose. 2005 m. ji su savo motina išvyko į Angliją, bet ieškovė nuolat skambindavo savo motinai J. B., ją lankydavo, bendravo su seserimi T. A.. Nuo 2005 iki 2010 metų ieškovė vasarą dirbdavo Anglijoje, o žiemą grįždavo į Lietuvą bei būdavo su J. B. ir su anūke. Nuo 2010 m. ieškovė nuolatinai išvyko gyventi į užsienį, nes tapo anūkės globėja, ten įsidarbino. Tokiu būdu ieškovė galėjo grįžti į Lietuvą tik per atostogas, tačiau ir toliau nuolat susiskambindavo su J. B., per atostogas ją lankydavo, atveždavo drabužių, avalynės, nupirkdavo maisto. Ji nežino apie močiūtės sudarytus testamentus, bet girdėjo močiutę pasakojant, kad savo turtą ji norės palikti dukroms po lygiai, nes nenori, kad viena iš jos dukrų užpyktų. Pažymėjo, jog J. B. sveikatos būklė vis blogėjo, girdėjo iš tetos, kad ji veždavo močiutę pas psichologus, kad močiutė gulėjo psichiatrinėje ligoninėje.

13Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. paaiškino, jog ji yra ieškovės S. K. kaimynė, o atsakovę pažįsta kaip ieškovės seserį, kurį dažnai ateidavo pas ieškovę, būdavo per šventes ir kitomis progomis. Nurodė, jog su ieškove yra pažįstamos nuo 1984 metų, gerai pažinojo ieškovės motiną J. B., kuri nuolat būdavo pas ieškovę, žino, kad ieškovė dažnai susiskambindavo ir bendraudavo su savo motina. Paaiškino, jog paskutiniu metu J. B. tapo keista – neįleisdavo į butą žmonių, prie buto durų padėdavo akmenį, kad apsisaugotų nuo vagių, pildavo iš kibiro ant grindų vandenį, bet grindų neplaudavo, suprasdavo, kad taip išplauna grindis. J. B. bendravo su šiemet mirusia liudytojos motina, iš motinos pasakojimų žinojo, kad J. B. paskutiniu metu atrodė labai keista. J. B. sakydavo liudytojai, kad nežino kam palikti butą, baiminosi, kad padovanojusi butą, bus išmesta ir išvežta į mišką. Apie sudarytus J. B. testamentus nieko nežino. Paskutinį kartą liudytoja bendravo su J. B. maždaug 2013 metų lapkričio mėnesį.

14Ieškinys patenkintas.

15Ginčo šalys yra susijusios giminystės ryšiais, yra seserys. Jų motina yra J. B., kuri mirė 2016-03-01 (b.l. 6, 14-17). Mirusioji J. B. turėjo turtą, jai priklausė butas, esantis adresu ( - ) (b.l. 10). 2007-10-01 ( - )-ajame notarų biure J. B. buvo sudariusi Testamentą, notarinio registro Nr. 1-12016, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko: dukrai T. A. ir S. K. (b.l. 7). 2015-03-06 Vilniaus m. ( - ) notarų biure J. B. sudarė antrą Testamentą, notarinio registro Nr. 14-1029, kuriuo visą savo turtą paliko vienai iš dukrų, bylos atsakovei T. A. (b.l. 27). 2016-03-04 šis testamentas buvo paskelbtas ieškovei (b.l. 8). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-12-03 sprendimu Nr. 2-24150-541/2015 J. B. buvo pripažinta neveiksnia dėl konstatuotos įgytos silpnaprotystės: mišrios kortikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus 2015-05-12 atsakovės T. A. paduotą pareiškimą, kuriuo ji prašė pripažinti savo motiną J. B. neveiksnia. Šioje byloje (Nr. 2-24150-541/2015) buvo atlikta J. B. teismo psichiatrijos ekspertizė, surašytas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2015-10-06 – 11-05 d. ekspertizės aktas Nr. 78TPK-240/2015, kuriame buvo konstatuotas J. B. įgytą silpnaprotystės faktas dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nagrinėjamoje byloje 2016-08-19 teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b.l. 58-59). Iš 2016 m. 11 28 – 2017 -02-07 atlikto ekspertizės akto Nr. 78TPK-204/2016, išvadų metyti, kad: 1. Testatorė J. B., mirusi 2016-03-01, testamento pasirašymo metu 2015-03-06, dėl jai diagnozuotos mišrios kortikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos, esant išreikštam pažintinių funkcijų deficitui (išreikštiems atminties, orientacijos, mąstymo, dėmesio koncentracijos sutrikimams), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2. J. B. nuo 2012 m. diagnozuota mišri portikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija su išreikštu pažintinių funkcijų sutrikimu, siekiančiu sunkios demencijos lygį, o vėlesnėje medicininėje dokumentacijoje nefiksuota tokio psichinės būsenos pasikeitimo (pagerėjimo), kuris galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl įvertinus visą pateiktą medžiagą, galima teigti, kad J. B. dėl jai diagnozuotos mišrios kortikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos, esant išreikštam pažintinių funkcijų deficitui (išreikštiems atminties, orientacijos, mąstymo, dėmesio koncentracijos sutrikimams), testamento pasirašymo metu 2015-03-06 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 3. J. B. nuo 2012 m. (taip pat ir testamento pasirašymo metu 2015-03-06) sirgo mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija (b.l. 80-86).

16Ieškovė mano, kad dėl mirusios motinos J. B. psichologinės būsenos, sudarant antrą 2015-03-06 testamentą, ji nebegalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti, todėl sudarydama minėtą testamentą, negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Atsižvelgiant į tai ieškovė remdamasi CK 5.15 str. 2 d., CK 5.17 str. 2 d., CK 5.18 str. 1 d. bei remdamasi medicininiais dokumentais (ekspertų išvadomis), kitais bylos įrodymais prašo teismo pripažinti 2015-03-06 J. B. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 14-1029, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Atsakovė su tuo nesutinka ir nurodo, jog mirusiojo asmens valia, išreikšta testamente, yra ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtina, jog testatorė J. B., ginčijamo testamento, sudaryto 2015-03-06 metu, dėl jai diagnozuotos mišrios kortikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos, esant išreikštam pažintinių funkcijų deficitui, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau kiti byloje įrodymai (notarės atsiliepimas, liudytojų parodymai, pačių šalių paaiškinimai) atsakovės manymu, leidžia teigti, jog medicininis ir juridinis asmens veiksnumo kriterijai nagrinėjamu atveju nesutampa.

17Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinių įtakos. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą (CK 5.35 str. 2d.). Testamentą privalo sudaryti tik pats asmuo, kuris būtinai turi būti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 str.). Priešingu atveju, testamentas negalioja (CK 5.16 str. 1d. 1p.).

18Kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d., 4 d., 5.16 str. 2 d. 5.17 str.).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, savo praktikoje yra konstatavęs, jog kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t.y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005). Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

20Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

21Kaip minėta, ieškovė nagrinėjamu atveju reikalauja pripažinti negaliojančiu motinos J. B. 2015-03-06 sudarytą testamentą šiais pagrindais: jog testatorė dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimo sudarant ginčijamą testamentą buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei atitinkamai toks testamentas turi būti pripažintas negaliojantis dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 5.15 str. 2 d. ir CK 5.18 str. 1 d.).

22Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

23Mirusios J. B. psichinę būseną ginčijamo testamento sudarymo metu pirmiausia patvirtina šioje byloje atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (b.l. 81-86). Joje aiškiai, o ne dviprasmiškai yra duota eksperto išvada, jog testatorė J. B., mirusi 2016-03-01, testamento pasirašymo metu 2015-03-06, dėl jai diagnozuotos mišrios kortikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos, esant išreikštam pažintinių funkcijų deficitui (išreikštiems atminties, orientacijos, mąstymo, dėmesio koncentracijos sutrikimams), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akte taip pat duodama išvada, kad J. B. nuo 2012 m. diagnozuota mišri portikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija su išreikštu pažintinių funkcijų sutrikimu, siekiančiu sunkios demencijos lygį, o vėlesnėje medicininėje dokumentacijoje nefiksuota tokio psichinės būsenos pasikeitimo (pagerėjimo), kuris galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl įvertinus visą pateiktą medžiagą, galima teigti, kad J. B. dėl jai diagnozuotos mišrios kortikinės ir subkortikinės kraujagyslinės demencijos, esant išreikštam pažintinių funkcijų deficitui (išreikštiems atminties, orientacijos, mąstymo, dėmesio koncentracijos sutrikimams), testamento pasirašymo metu 2015-03-06 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; duodama išvada ir, kad J. B. nuo 2012 m. (taip pat ir testamento pasirašymo metu 2015-03-06) sirgo mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija (b.l. 80-86). Teismas atmetė atsakovės atstovų prašymą byloje apklausti ekspertę A. S. (b.l. 97), nes atsakovai neginčijo ekspertizės akto, nepasitikėjimo eksperte nereiškė, jos apklausa teismo posėdyje dėl surašyto akto aplinkybių, kurios nurodytos prašyme yra perteklinis, kadangi ekspertizės akto turinys ir padarytos išvados yra nuoseklios, išbaigtos, formuluotės aiškios, ekspertizė atlikta turint visus tiriamosios J. B. medicininius dokumentus, kurie ir yra nurodyti akte.

24Eksperto duodas išvadas patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Praėjus vos dviem mėnesiams po ginčijamo testamento sudarymo atsakovė T. A. 2015-05-12 kreipėsi į teismą dėl J. B. pripažinimo neveiksnia. Minėtoje byloje buvo atlikta J. B. teismo psichiatrijos ekspertizė, priimtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2015-10-06 – 11-05 d. ekspertizės aktas Nr. 78TPK-240/2015, kuris konstatavo J. B. įgytą silpnaprotystę, dėl psichinės ligos negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-12-03 sprendimu Nr. 2-24150-541/2015 J. B. buvo pripažinta neveiksnia.

25Byloje yra ir J. B. gydymo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės stacionare istorija Nr. 20152226. Iš jos matyti, jog J. B. 2015-04-14 (praėjus vos mėnesiui po ginčijamo testamento sudarymo) buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje dėl delyro esant demencijai. Iš kitų medicinių dokumentų (gydytojų išrašų) matyti, jog dar 2011 m. šeimos gydytojo įrašuose atžymima, kad J. B. “bloga atmintis”, “susikalbėti sunku, nesupranta, daug kartų reikia aiškinti”, “su ligone sunku susikalbėti”. 2012-10-03 J. B. pirmą kartą nukreipta psichiatro konsultacijai. Nuo 2012-11-08 neterminuotai tiriamajai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis pagal kriterijų 1.8. – demenciją, kai yra ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas. 2013-03-05 šeimos gydytojo įraše nurodoma, jog ši nemiega, dažnai verkia, bloga nuotaika, nesiorientuoja aplinkoje, susikalbėti neįmanoma.

26Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimų taisyklėmis ir vidiniu įsitikinimu nesutinka su atsakovės ir jos atstovų manymu, kad kiti byloje esantys įrodymai, o būtent notarės atsiliepimas, liudytojų parodymai, pačių šalių paaiškinimai, paneigia medicininius įrodymus, teismas nesutinka, kad šiuo atveju medicininis ir juridinis asmens veiksnumo kriterijai nesutampa. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai testatorės veiksnumo klausimu nurodė skirtingas aplinkybes. Atsakovė pagrinde rėmėsi liudytojos J. M. , kuri buvo testatorės J. B. kaimynė, paaiškinimais. Ši liudytoja patvirtino, jog atsakovė T. A. labiau negu kad ieškovė S. K. rūpinosi testatore J. B., kad nepastebėjo neadekvataus J. B. elgesio. Tačiau šios liudytojos parodymai duoti teisme nebuvo vienareikšmiai, ji nuolat maišė laikotarpius, negalėjo tiksliai nusakyti laiko, kada suprastėjo J. B. sveikata, kada ji nebevaikščiojo, kada paskutinį kartą matė J. B. ar kada buvo jos susitikusios. Vertinant ne pavieniai išsakytas mintis, o visumą duotų paaiškinimų, matyti, kad liudytoja J. M. labiau minėjo 2011-2012 metų laikotarpį, kad testamento surašymo metu – 2015 metais buvusio J. B. gebėjimo savarankiškai įgyvendinti turimas teises aplinkybių ji nurodyti negalėjo, apie testatorės gebėjimus 2015 metais nieko nežinojo, kad nežinojo apie J. B. surašytus testamentus, apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse. Šios liudytojos paaiškinimai teismui, kad J. B. pasakodavo apie jai priklausančius butus, jog paliks juos dukroms irgi nepatvirtina, kad J. B. turėjo susiformavusią, apgalvotą ir nuspręstą valią mirties atveju palikti savo turtą bylos atsakovei T. A., kad 2015 metais J. B. savarankiškai galėjo įgyvendinti teises.

27Iš kitų teisme apklaustų liudytojais paaiškinimų irgi nenustatyta, kad 2015 testatorė J. B. atitiko juridinius veiksnaus asmens kriterijus, t.y. savo veiksmais galėjo įgyvendinti ir sukurti civilines teises bei pareigas. Liudytoja J. M. artimai bendravusi su J. B., pažymėjo keistą ir neadekvatų J. B. elgesį, nurodė tokio keistumo požymius jai tvarkantis butą, neįsileidžiant žmonių į butą, laikant akmenį prie durų apsaugai nuo vagių ir pan. Vertinant liudytojos išvardytus požymius teisės aspektu matyti, kad testatorė neadekvačiai įgyvendindavo savo teises, kad jos pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas yra ne tik primityvus, bet ir niekaip negalintis pasiekti norimo tikslo, nenumatantis galimų pasekmių, kad nurodytu liudytojos atveju padėtas prie durų akmuo negali užtikrinti apsaugos nuo vagystės ir pan. Liudytojos J. M. paaiškinimai neduoda duomenų apie buvusią J. B. valią surašyti testamentą atsakovės naudai, palikti atsakovei T. A. turimą turtą. Liudytoja J. M. nežino apie J. B. sudarytus testamentus, išskyrus tai, kad J. B. jai yra sakiusi, jog bijo netekti buto, bijo būti išvežta į mišką, nežino kuriai iš dukrų jį palikti.

28Iš liudytojos A. K., kuri savo močiutę J. B. paskutinį kartą mate tik apie 2011 m. lapkričio mėnesį paaiškinimų irgi negalima konstatuoti testatorės teisinio veiksmumo apsekto surašant testamentą. Jos paaiškinimai tik liudija, kad J. B. bendravo su abiem savo dukrom, kad ieškovė nuolat susisiekdavo su motina, su ja bendraudavo, perduodavo pinigų, atveždavo rūbų, būdama Lietuvoje visada lankydavo motiną, padėjo remontuoti jos butą.

29Iš esmės nei vienas teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad testatorė J. B. testamento surašymo metu buvo socialiai orientuota, kad ji galėjo išreikšti savo valią dėl testamento turinio. Nei vienas iš liudytojų nepaneigė medicininių duomenų apie buvusią testatorės psichinę sveikatos būklę. Todėl yra daroma išvada, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai nepaneigia ekspertizės akto išvados ir kitų nuo 2012 m. J. B. medicininių dokumentų, gydytojų imant domėn ir šeimos gydytojo, kuriam J. B. skundėsi nuo 2012 m. įvairiais sutrikimai, pateiktų išvadų, vertinimų, jog J. B. ginčo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Ekspertizės akto duomenys ir kiti mediciniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad testatorės psichinė būklė akivaizdžiai pradėjo blogėti nuo 2012 metų – iki ginčijamo testamento sudarymo ir toliau palaipsniui vis blogėjo, ko pasėkoje prabėgus mėnesiui nuo ginčo testamento sudarymo J. B. jau buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje, o po 2 mėnesių jau pati atsakovė kreipėsi į teismą dėl jos neveiksnumo nustatymo dėl silpnaprotystės.

30Dėl trečiojo asmens ( - ) notarų biuro notarės atsiliepimo motyvų. Notarės atsiliepime nurodoma, kad 2015-03-06 J. B. apsilankymo biure metu, notarė nepastebėjo požymių, kurie leistų teigti, jog J. B. nesuprato savo atliekamų veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, notarei J. B. atrodė adekvati ir suprantanti ką daro, nors ir sunkiai pasirašė, todėl ir buvo patvirtintas ginčo testamentas. Teismas šiuo atveju sutinka su ieškovės pozicija, jog notarė bendraudama su testatore trumpą laiką galėjo neįsitikinti, nepamatyti , kad J. B. turi psichinių sutrikimų, arba matydama galėjo sutrikimus laikyti seno amžiaus – testatorei tuomet buvo daugiau kaip 80 metų, požymiu. Notarė, neturinti reikiamo medicininio išsilavinimo, neturėjo specialių žinių ir negalėjo daryti kategoriškos išvados, leidžiančios jai netvirtinti atvykusios pas ją testatorės testamento. Byloje nėra duomenų, jog notarei buvo atskleisti J. B. psichinę būklę liudijantys duomenys, kad kartu su J. B., atvykusi pas notarę atsakovė pranešė, jog yra duomenys apie jos motinos gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Todėl notarės atsiliepimo motyvai nepatvirtina, kad testatorė pasirašydama testamentą suprato jo turinį ir siekė šio turinio įgyvendinimo pasekmių.

31Pažymėtina, kad ginčijamame testamente esantis J. B. parašas (b.l. 27), rodo, kad J. B. jame pasirašė, nebūdingu daugumai parašu, kuris yra pernelyg ištemptas, labai ilgas, susidedantis iš daug ženklų ir pagal paraše esančių ženklų skaičių nebūdingas anksčiau buvusiems ir byloje esantiems J. B. parašams. Be to, galima tik sutikti su ieškovės atstovo vertinimu, kad testamente esančiame J. B. paraše yra skaičiai (kurie pasak ieškovo yra mirusios telefono numerio skaičiai) ir pavardės raidžių fragmentas. Tokia parašo konstrukcija, kai pasirašoma prioritetą teikiant skaičiams, kai pradžioje rašomi skaitmenys, vėliau tęsiant raidiniu žymėjimu, nepatvirtina fakto, kad testatorė J. B. pasirašydama testamentą suprato parašo reikšmę, kad ji suprato testamento turinį, kad tokiu parašu įgyvendino turimą valią. Priešingai, testamento parašo sudėtine dalimi esantys skaičiai patvirtina bendravimo poreikį, jos prastą psichinę būseną, neadekvatumą, bet jokiu būdu nepatvirtina, kad testatorė įgyvendina savo valią, daro patvarkymą savo turto atžvilgiu vienos iš dukrų naudai. Toks testatorės parašas sudaro pagrindą spręsti, kad testamentas buvo sudarytas pablogėjus testatorės psichikos būklei.

32Šalių paaiškinimai taip pat nepaneigia ekspertizės išvados ir kitų medicininių įrodymų apie J. B. psichinę būklę, jos neveiksnumą sudarant ginčo testamentą. Nors atsakovė T. A. teigė, jog testatorė pakeitė testamentą ir dėl aplinkybių, jog anksčiau ieškovei S. K. jau buvo dovanotas kitas butas (adresu ( - )), kad jos motina jautė ir moralinę pareigą savo vaikais pasirūpinti vienodai, jog atsakovė investavo į šį butą (jo pirkimą) ir savo lėšas, tačiau šie atsakovės argumentai atmestini. Testatorė šiuos klausimus buvo išsprendusi dar 2007 m. sudarytu testamentu, kuriuo visą savo turtą paliko savo dukroms lygiomis dalimis, nes šis testamentas ir buvo sudarytas po atsakovės įvardytų aplinkybių.

33Teismas nesiremia atsakovės paaiškinimais apie testamento sudarymo metu buvusią J. B. psichinę sveikatos būklę, kadangi ji turi suinteresuotumą bylos baigtimi, suinteresuota, kad motinos sudarytas antrasis, paskutinis testamentas liktų galioti.

34Aukščiau nurodyta įrodymų visuma, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai ir jų procesiniauose dokumentuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadų kurios pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, ir kitais testatorės medicininiais dokumentais, teisingumu.

35Pažymėtina ir tai, kad 2015-03-06 testatorė ginčo testamentą sudarė atsakovei T. A. atvedus į notarų biurą. Atvedė testatorę į notarų biurą ir dalyvavo testamento forminime asmuo kurio naudai surašytas naujas, panaikinantis ankstesnį testamentas - T. A.. Po ginčijamo testamento patvirtinimo, atsakovė neužilgo kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti testatorę neveiksnia dėl jos silpnaprotystės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės T. A. atstovė neveiksnumo byloje per EPP sistemą 2015-06-15 pateikė pareiškimą, kad suinteresuoto asmens, jos sesers, J. B. dukros S. K. gyvenamąją vietą nurodė ne adresą Anglijoje, kurioje pastaroji gyveno ir apie ką atsakovė gerai žinojo (nes anot atsakovės T. A., jos santykiai su seserimi S. K. tapo priešiškais tik po motinos mirties, iki tol jos labia gražiai bendravo), bet adresą ( - ), kad duomenų apie kitą S. K. gyvenamąją vietą atsakovė nežino, ko pasėkoje sprendimas dėl J. B. pripažinimo neveiksnia priimtas ieškovei apie tai faktiškai nežinant, ją informavus formaliai viešu paskelbimo būdu. Tokie atsakovės T. A. veiksmai patvirtina, kad ji turėjo siekį išsaugoti 2015-03-06 sudarytą testamentą, kad ji nebuvo tikra, jog jos motina šiuo testamentu išreiškė norimą valią. Nors byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo testamentas buvo sudarytas prieš testatorės valią, o įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (LR CK 5.18 str.), tačiau vertinant įrodymų visumą šios bylos kontekste, nustatyta, kad atsakovė J. B. ieškovės, savo sesers J. K. atžvilgiu nebuvo atvira, neteikė jai duomenų nei apie jų motinos naujai sudaryto testamento faktą, nei jos motinos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą pripažinusį J. B. neveiksnia.

36Eksperto patvirtinta išvada, kad testamento sudarymo metu testatorė iš esmės jau buvo neveiksni, patvirtina byloje ir kiti įrodymai. Šie įrodymai, imant domėn ir notarės atsiliepimą, liudytojų parodymus, pačių šalių paaiškinimus, nepagrindžia, jog medicininis ir juridinis asmens veiksnumo kriterijai nagrinėjamu atveju nesutampa. Taip pat bylos įrodymai tikėtinai nepatvirtina, jog testatorė turėjo valią palikti visą savo turtą tik vienai iš dukrų, apeinant kitą dukrą. Byloje nenustatyta, kad ieškovė S. K. nusišalino nuo savo motinos priežiūros. Jos gyvenimas Alglijoje nesusijęs su priežastimi, kuri patvirtintų, jog viena iš J. B. dukrų išvyko gyventi į Angliją tam, kad nereikėtų prižiūrėti motinos. Faktinės bylos aplinkybės liudija visiškai kitas aplinkybes. J. K. gyvena Anglijoje dėl to, kad yra anūkės globėja, turinti ir privalanti pasirūpinti anūke. Byloje nekvestionuojama, kad atsakovės indėlis prižiūrint motiną J. B. buvo ženkliai didesnis. Tačiau ši aplinkybė negali būti priežastimi reikalauti iš J. B. palikti turtą ją prižiūrinčiai dukrai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nenusišalino nuo motinos. Ji bendravo su motina telefonu. Tokie telefoniniai pokalbiai su garbaus amžiaus asmenimis laikytini ženklia bendravimo forma, leidžiančia vyresnio amžiaus žmonėms patirti pozytivius bendravimo galimybę įgyvendinančius jausmus. Byloje nepaneigti paaiškinimai, kad ieškovė pagal išgales rūpindavosi motina, kad ji dalyvavo jos butą remontuojant- klijuojant sienas tapetais, kad ji atveždavo motinai rūbų, palikdavo jos poreikiams pinigų.

37Aplinkybė, kad 2015-10-15 J. B. buvo išduotas asmens dokumentas (b.l. 101-102) irgi nepatvirtina, kad J. B. veiksmai teisiniu aspektu atitiko veiksnaus asmens gebėjimus, nes šiai datai jau buvo atlikta jos atžvilgiu psichiatrinė ekspertizė (2015-10-06), kurios išvados vienareikšmiškai nustatė, kad J. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

38Remiantis nurodytų aplinkybių visuma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog testatorė J. B. 2015-03-06 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti ir J. B., a.k. ( - ) 2015 m. kovo 6 d. sudarytą testamentą, patvirtintą ( - )-ajame notarų biure, notarinio registro įrašo Nr. 14-1029, pripažinti negaliojančiu.

39Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

41Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, todėl pagrįstos ieškovės bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos.

42Ieškovė pateikė įrodymų apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 41 EUR sumokėtas žyminis mokestis, 386,67 EUR už ekspertizę ir pervedimus ekspertams per banką, 2,03 EUR už VĮ „Registrų centras“ išrašą iš nekilnojamojo turto registro, 12 EUR už dokumentų vertimą bei 900 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

43Bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio sumokėjimo, už ekspertizę ir pervedimus ekspertams per banką, už VĮ „Registrų centras“ išrašą iš nekilnojamojo turto registro bei dokumentų vertimą yra laikomos pagrįstomis. Dėl 900 bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Ieškovė detalizavo konkrečiai šias bylinėjimosi išlaidas: ieškinio surašymas ir pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, susipažinimas su teismų praktika bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, atstovavimas teismo posėdžiuose, susipažinimas su naujais įrodymais, naujų prašymų parengimas, VĮ Registrų centras išrašo užsakymas, psichiatrinės ekspertizės teisinis vertinimas, teisinės konsultacijos. Ne visos sumos, skirtos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą ir trukmę, teismas tokias išlaidas laiko iš dalies pagrįstomis, laikytina kad yra pagrįsta 800 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, konkrečiai (100 EUR bylinėjimosi išlaidų už Registro centras išrašo užsakymą yra laikoma neprotinga ir nepagrįsta). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai iš viso priteistina 1241,70 EUR bylinėjimosi išlaidų.

44Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 16,90 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

45Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

46ieškovės S. K. ieškinį tenkinti.

47Pripažinti negaliojančiu J. B., a.k. ( - ) 2015 m. kovo 6 d. sudarytą testamentą, patvirtintą ( - )-ajame notarų biure, notarinio registro įrašo Nr. 14-1029 nuo jo sudarymo momento.

48Priteisti ieškovei S. K., a.k. ( - ) iš atsakovės T. A., a.k. ( - ) 1241,70 EUR bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti valstybei iš atsakovės T. A., a.k. ( - ) 16,90 EUR bylinėjimosi išlaidų.

50Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 3. Teismas... 4. ieškovė S. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2016-03-01 mirė ieškovės ir atsakovės motina 6. A. T. A. pateikė teismui... 7. Tretysis asmuo ( - ) notarų biuro notarė R. B. pateikė... 8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovai teismui nurodė, kad nesutinka... 10. Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko.... 11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M.... 12. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K.... 13. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M.... 14. Ieškinys patenkintas.... 15. Ginčo šalys yra susijusios giminystės ryšiais, yra seserys. Jų motina yra... 16. Ieškovė mano, kad dėl mirusios motinos J. B.... 17. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 18. Kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės... 20. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl... 21. Kaip minėta, ieškovė nagrinėjamu atveju reikalauja pripažinti... 22. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant panašaus... 23. Mirusios J. B. psichinę būseną ginčijamo testamento... 24. Eksperto duodas išvadas patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Praėjus vos dviem... 25. Byloje yra ir J. B. gydymo VšĮ Respublikinės Vilniaus... 26. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimų taisyklėmis ir vidiniu... 27. Iš kitų teisme apklaustų liudytojais paaiškinimų irgi nenustatyta, kad... 28. Iš liudytojos A. K., kuri savo močiutę 29. Iš esmės nei vienas teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad testatorė... 30. Dėl trečiojo asmens ( - ) notarų biuro notarės atsiliepimo motyvų.... 31. Pažymėtina, kad ginčijamame testamente esantis J. B.... 32. Šalių paaiškinimai taip pat nepaneigia ekspertizės išvados ir kitų... 33. Teismas nesiremia atsakovės paaiškinimais apie testamento sudarymo metu... 34. Aukščiau nurodyta įrodymų visuma, liudytojų parodymai, šalių... 35. Pažymėtina ir tai, kad 2015-03-06 testatorė ginčo testamentą sudarė... 36. Eksperto patvirtinta išvada, kad testamento sudarymo metu testatorė iš... 37. Aplinkybė, kad 2015-10-15 J. B. buvo išduotas asmens... 38. Remiantis nurodytų aplinkybių visuma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 39. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, todėl pagrįstos ieškovės... 42. Ieškovė pateikė įrodymų apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 41... 43. Bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio sumokėjimo, už... 44. Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 16,90 EUR... 45. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas... 46. ieškovės S. K. ieškinį tenkinti.... 47. Pripažinti negaliojančiu J. B., a.k. 48. Priteisti ieškovei S. K., a.k. ( - )... 49. Priteisti valstybei iš atsakovės T. A., a.k. 50. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...