Byla 2-588-618/2014
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Kretainis“ atstovams advokatui J. S., I. P., V. I., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kretainis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties sąlygų pakeitimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti galutinio atsiskaitymo terminą pagal 2005-12-14 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-170635 5 punkto 1 papunktį pratęsiant mokėjimo terminą pagal ieškovės pasiūlytą grafiką iki 2024 metų; pakeisti 2005-12-14 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-170635 5 punkto 2 papunktį, nuo 2008 metų sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų bei sustabdyti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą metams po sprendimo įsiteisėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6). Nurodė, kad tarp ieškovės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-12-14 buvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė nusipirko 0,9892 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ieškovė sumokėjo 61806 Lt dydžio avansinį mokestį, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2019 metų pagal nustatytą mokėjimo grafiką, taip pat įsipareigojo mokėti 2 % metines palūkanas, įmokas su palūkanomis ieškovė turėjo sumokėti iki sekančių metų sausio 15 dienos, o už kiekvieną pradelstą dieną sutartyje numatyti 0,05 % dydžio delspinigiai nuo privalomos mokėti sumos. Paaiškino, kad 2008 metais dėl įvykusios ekonominės krizės įmonės pelnas sumažėjo ir ieškovė nebegalėjo pilnai vykdyti visų įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, todėl už 2006-2011 metus susidarė skola atsakovei: pagal 2013-05-27 ieškovė turėjo sumokėti 123170,23 Lt įmokas už žemę, 12213,60 Lt palūkanas, 74811,27 Lt delspinigiai, iš viso susidaręs 210195,10 Lt įsiskolinimas. Po to ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti mokėjimo terminus bei sustabdyti delspinigių skaičiavimą, atsakovė nesutiko pakeisti sutarties sąlygų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. I. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2006 metais įmonės pelnas buvo nedidelis, nes keitė įmonės veiklos profilį, ėmė paskolą iš banko apie 200000 Lt, 60000 Lt sumokėjo pradinę įmoką atsakovei už perkamą žemės sklypą, o kita paskolos dalis buvo skirta namo, esančio perkamame žemės sklype, renovacijai, paskolos likutis apie 50000 Lt. Nurodė, kad šiuo metu likę du kreditoriai – atsakovė ir AB „Šiaulių bankas“, kuris buvo suteikęs paskolą, šiuo metu ieškovės pelnas per metus siekia iki 100000 Lt.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46-49). Nurodė, kad ieškovė jau nuo 2006 metų netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nemokėjo visų sutartyje nustatytų įmokų, be to, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo procedūra yra griežtai reglamentuota teisės aktais, todėl valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą, įstatymo leidėjas yra imperatyviai nustatęs mokėjimo už žemės sklypus tvarką ir nėra numatyta galimybė šalių susitarimu pakeisti šią tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė R. V. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Vyriausybės nutarimą, valstybinę žemę perkant išsimokėtinai išsimokėjimo terminas negali būti ilgesnis nei 15 metų, taip pat nustatytas palūkanų ir delspinigių dydis. Paaiškino, kad ieškovės finansinė padėtis nuo sutarties sudarymo nepasikeitė, ieškovė sudarydama sutartį jau neturėjo galimybės mokėti įmokų ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, be to, ieškovei kas metai nuo 2006 metų buvo siunčiami pranešimai apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovė tik 2013 metais kreipėsi dėl mokėjimų, bankui įmokas moka, o valstybei už žemę nuo pat sutarties sudarymo nemoka. Nurodė, kad 2011-02-24 žemės sklypui, esančiam adresu ( - ), įregistruota priverstinė hipoteka ir pasibaigus sutarties terminui 2019 metais, jei ieškovė toliau nemokės įmokų, žemės sklypas bus parduotas.

4Ieškinys atmestinas.

5Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-12-14 tarp Lietuvos Respublikos (valstybės), atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus, ir ieškovės buvo sudaryta sutartis, pagal kurią valstybė pardavė ieškovei žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), 0.9892 ha bendro ploto, esantį ( - ), už 309029,00 Lt kainą, už žemės sklypą ieškovė prieš sutarties sudarymą sumokėjo 61806,00 Lt sumą, likusią 247223,00 Lt sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2019 metų, kas metai mokant po 17659,00 Lt įmoką (2019 metais – 17656,00 Lt įmoką), taip pat ieškovė įsipareigojo mokėti 2 % metinių palūkanų, įmokos mokamos iki sekančių metų sausio 15 dienos, o už kiekvieną pradelstą dieną sutartyje nustatyti 0,05 % dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (b. l. 8-9). Atsakovė 2013-05-27 raštu informavo ieškovę, jog pagal 2005-12-14 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ji 2013-01-15 skolinga 123170,23 Lt įmokų už žemę, 12213,60 Lt palūkanų ir 74811,27 Lt delspinigių, be to, nuo 2013-01-16 vėl pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie 2013-05-27 sudaro 8935,33 Lt, visa mokėtina suma sudaro 219130,43 Lt (b. l. 11-12). Ieškovė 2013-05-28 kreipėsi į atsakovę su prašymu sustabdyti delspinigių skaičiavimą keleriems metams (b. l. 13), atsakovė 2013-06-10 raštu informavo, kad ji neturi teisės keisti pirkimo – pardavimo sutartyse numatytų įsipareigojimų, t. y. įmokų už žemę, palūkanų ir delspinigių mokėjimo sąlygų ir terminų, todėl ieškovės prašymo netenkino (b. l. 14-15).

6Ieškovė prašo pakeisti 2005-12-14 sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas: pakeisti galutinio atsiskaitymo terminą, terminą pratęsiant iki 2014 metų, nuo 2008 metų sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų ir sustabdyti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą metams po sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad valstybinės žemės pardavimo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktais ir šalys susitarimu negali pakeisti pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Konstitucinis Teismas savo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka. Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėtas teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas: „Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei, todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių“. Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Artapolas“ v. UAB ,,Autoreikmuo“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-237/2011). Valstybinės žemės perleidimo tvarka detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktuose. Tarp šalių 2005-12-14 pasirašytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kuriose nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. Sutarties sudarymo metu galiojusių minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės metu patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4.1. punkte buvo nustatyta, jog pirkėjai už perkamus žemės sklypus su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytosios žemės kainos sumokėti iš karto, o kitą sumą – per tolesnius 14 metų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais terminais, pradėdami mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo sudaryta 2005-12-14, sudarant sutartį ieškovė sumokėjo 20 procentų nustatytos žemės kainos, t. y. 61806,00 Lt, galutinis atsiskaitymo už perkamą žemę terminas numatytas 2019 metais. Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4.3. punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos, 4.4. punkte nustatytas 2 procentų metinių palūkanų dydis, 5. punkte nustatyta, kad asmenims, nustatytuoju laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Analogiškos sąlygos numatytos ir tarp šalių 2005-12-14 sudarytoje valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, galiojančių nuo 2014-02-25, 26. punkte taip pat numatyta, jog pirkėjai už perkamus žemės sklypus su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės kainos sumokėti iš karto, o kitą sumą – per tolesnius pirkėjo pasirinkto ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, pradėdami mokėti metines įmokas antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; metinės įmokos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos; už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų, tačiau šioje redakcijoje nustatyta didesnė metinių palūkanų norma – ne 2 procentai, o 5 procentai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra imperatyvus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti tarp šalių 2005-12-14 sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties išsimokėtinai sąlygas, t. y. pratęsti galutinio atsiskaitymo terminą, sumažinti delspinigių dydį ir sustabdyti delspinigių ir palūkanų skaičiavimą metams po sprendimo įsiteisėjimo.

7Ieškovė nurodo, kad 2008 metais dėl įvykusios ekonominės krizės įmonės pelnas sumažėjo ir ieškovė nebegalėjo pilnai vykdyti visų įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, todėl už 2006-2011 metus susidarė skola atsakovei, todėl prašo pakeisti sutarties sąlygas. Atsakovė nurodo, kad ieškovės finansinė padėtis nuo sutarties sudarymo nepasikeitė, ieškovė sudarydama sutartį jau neturėjo galimybės mokėti įmokų ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, be to, ieškovei kas metai nuo 2006 metų buvo siunčiami pranešimai apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovė tik 2013 metais kreipėsi dėl mokėjimų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2005-12-14. Iš atsakovės pateiktos 2013-11-07 pažymos apie sumokėtas įmokas už valstybinės žemės sklypą ( - ), matyti, kad ieškovė pagal sutartį sumokėjo atsakovei: 2006-10-16 3000 Lt, 2006-11-17 2000 Lt, 2007-03-29 1300 Lt, 2008-12-31 3000 Lt, 2009-02-23 700 Lt, 2009-02-26 700 Lt, 2011-03-02 1000 Lt, 2011-03-25 2000 Lt, 2012-04-06 5000 Lt, 2012-04-27 1000 Lt, 2012-05-21 1000 Lt, 2012-06-21 1000 Lt, 2012-10-17 1000 Lt, 2012-11-22 1000 Lt, 2013-06-17 1000 Lt, 2013-07-16 1000 Lt, 2013-08-19 1000 Lt, 2013-10-23 1000 Lt, iš viso sumokėta 27700 Lt (b. l. 67). Pagal sutartyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką ieškovė turėjo sumokėti atsakovei iki 2006-01-15 pirmą įmoką, t. y. 17659 Lt, tačiau ieškovė sumokėjo pirmą įmoką tik 2006-10-16 ir tik 3000 Lt, o ne visą pagal sutartį mokėtiną sumą. Nuo 2007 metų atsakovė kiekvienais metais siuntė informacinius raštus ieškovei apie susidariusį įsiskolinimą, priskaitytų palūkanų ir delspinigių dydį bei ragino ieškovę padengti įsiskolinimą (b. l. 57-58, 59-60, 61, 62, 63-64, 65-66). Ieškovės atstovas V. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 metais įmonės pelnas buvo nedidelis, nes keitė įmonės veiklos profilį, ėmė paskolą iš banko apie 200000 Lt, 60000 Lt sumokėjo pradinę įmoką atsakovei už perkamą žemės sklypą, o kita paskolos dalis buvo skirta namo, esančio perkamame žemės sklype, renovacijai, paskolos likutis apie 50000 Lt, nurodė, kad šiuo metu likę du kreditoriai – atsakovė ir AB „Šiaulių bankas“, kuris buvo suteikęs paskolą, šiuo metu ieškovės pelnas per metus siekia iki 100000 Lt. Iš ieškovės pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų už laikotarpį nuo 2005 metų iki 2012 metų matyti, jog ieškovė 2005 metais dirbo nuostolingai (- 5 Lt), 2006 metais ieškovė gavo 28143 Lt pelno, 2007 metais ieškovė gavo 42653 Lt pelno, 2008 metais ieškovė gavo 19327 Lt pelno, 2009 metais ieškovė gavo 21022 Lt pelno, 2010 metais ieškovė patyrė 37740 Lt nuostolį, 2011 metais ieškovė patyrė 7582 Lt nuostolį, 2012 metais ieškovė gavo 2869 Lt pelno (b. l. 16-21). Išanalizavus ieškovės pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus ieškovės atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės veikla jau perkant žemės sklypą iš valstybės buvo nuostolinga, ieškovės atstovas V. I. teismo posėdžio metu pripažino, kad pradiniam įnašui už perkamą žemę ėmė paskolą iš banko, nes neturėjo galimybės tokią sumą sumokėti iš karto savo lėšomis, vėliau, nors ir įmonės veikla buvo pelninga, ieškovė vis tiek nemokėjo atsakovei sutartyje nustatyto dydžio įmokų, pažeidinėjo įmokų mokėjimo terminus, todėl susidarė didžiulis įsiskolinimas nuo pat sutarties sudarymo iki šios dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės atstovas V. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė turi įsiskolinimų tik atsakovei ir AB „Šiaulių bankas“, taigi, jei ieškovės finansinė padėtis būtų bloga ir veikla būtų nuostolinga, ieškovė apskritai neturėtų galimybės atsiskaityti su daugeliu savo kreditorių, tačiau šiuo metu jokių kitų įsiskolinimų ieškovė neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovės argumentas, jog pablogėjo ieškovės finansinė padėtis ir tai yra pagrindas pakeisti sutarties sąlygas, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo keisti sutarties sąlygas ar atidėti mokėjimų pagal sutartį terminus.

8Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, pripažintina, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

9Ieškinį atmetus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

10Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, bei į tai, kad atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

11Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 3,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį atmesti.

14Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-23 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai