Byla e2A-1274-253/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kretainis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑03‑01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kretainis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 2005-12-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7‑17063 nutraukimo ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priešieškinį ieškovei UAB „Kretainis“ dėl piniginių reikalavimų, atsiradusių iš 2005‑12-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-17063, priteisimo, tretiesiems asmenims AB „Šiaulių bankas“, V. I..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti tarp šalių 2005-12-14 sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-17063 ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 26 501,97 Eur ieškovės naudai, o iš ieškovės atsakovei minėtą žemės sklypą. Nurodė, kad šalys susitarė dėl minėto žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo, ieškovė sumokėjo atsakovei 17 900,26 Eur avansinį mokėjimą, o likusią pinigų sumą – 247 223 Lt ieškovė įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. Už minėtą žemės sklypą yra sumokėta 26 501,97 Eur suma. Dėl įvykusios ekonominės krizės pasaulyje ieškovės pelnas sumažėjo, ieškovė nebegalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir už šį sklypą nebegali atsiskaityti nuo 2006 m. 2013-09-23 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti minėtos sutarties sąlygas: pakeisti mokėjimo terminus, pagal realiai galimą įgyvendinti grafiką iki 2024 m., pakeisti 0,05 procentų delspinigius nuo privalomos įmokos už nupirktą žemę už kiekvieną pradelstą dieną į 0,02 dydžio delspinigius nuo 2008 m., taip pat sustabdyti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą po sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-21 ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas 2014-11-27 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl sudėtingos finansinės situacijos ieškovė negali vykdyti įsipareigojimų atsakovui pagal sutartį, taip pat dėl imperatyvaus reglamentavimo (Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, Mokėjimų už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklės) ieškovė negali pakeisti sutarties. Mano, kad tokia situacija prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams. Teigia, kad jei sutartis nebūtų nutraukta, ieškovė, kaip juridinis asmuo, nebesugebėtų vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. bankrutuotų. Jei sutartis būtų nutraukta, ieškovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą. Tolesnis sutarties vykdymas ieškovei yra pražūtingas, o atsakovei nėra gyvybiškai būtinas. Mano, kad sutarties nutraukimas būtų naudingas valstybei, nes žemės sklypą būtų galima parduoti mokiam naujam pirkėjui ir biudžetas galėtų pasipildyti maždaug 90 000 Eur suma.
  2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškė priešieškinį. Juo prašė priteisti iš UAB „Kretainis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai 116 210,32 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė jau nuo 2006 m. netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl UAB „Kretainis“ ne kartą buvo informuojama apie jos įsiskolinimą už išsimokėtinai pirktą iš valstybės žemės sklypą ir prašyta vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba savo sutartinių įsipareigojimų laikėsi, žemės sklypo nuosavybės teisė UAB „Kretainis“ buvo perleista, tačiau UAB „Kretainis“ sutartyje nustatytais terminais ir tvarka piniginių įsipareigojimų nevykdė ir įmokų pagal grafiką nemokėjo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 str. l d., skolininkas laiku ir tinkamai nevykdęs piniginės prievolės, privalo mokėti kreditoriui netesybas – delspinigius.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-01 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės UAB „Kretainis“ 45 901,36 Eur įsiskolinimą už parduotą žemę, 20 272,95 Eur delspinigius, 6 087,93 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 72 262,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015‑01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai; kitą priešieškinio dalį atmetė. Taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-21 papildomu sprendimu valstybei iš ieškovės UAB „Kretainis“ priteistas 1 078,80 Eur žyminis mokestis nuo priešieškiniu patenkintos reikalavimų sumos.
  4. Teismas vertino, kad šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, šiuo atveju klaidingai taikoma pasikeitusių aplinkybių taisyklė. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip verslininkė, 2005-12-14 sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti sutartį, iki sutarties pasirašymo turėjo įvertinti, ar ji bus finansiškai pajėgi įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią finansinę būklę, kurią lėmė ne verslo nesėkmė, bet kitos nuo jos nepriklausiusios aplinkybės, atitinkančios CK 6.204 str. 2 d. sąlygas. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad žemės sklypo vertė sumažėjo ieškovės nenaudai, t. y. padidėjo sutarties įvykdymo kaina ir dėl to iš esmės pasikeitė sutartinės prievolės pusiausvyra. Konstatuota, kad nutraukus sutartį būtų pažeistos atsakovės teisės, kadangi ji prarastų galimybę parduoti žemės sklypą kitam pirkėjui, nes jame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis statinys. Be to, ieškovė nesinaudojo CK 6.204 str. 3 d. numatyta teise kreiptis į atsakovę su prašymu pakeisti sutartį. Ieškovė, pažeisdama sutartinių įsipareigojimų vykdymą, jos manymu pasikeitus aplinkybėms, iš karto kreipėsi į teismą, prašydama sutartį nutraukti. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.204 str. nuostatas ir ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  5. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypui, esančiam ( - ), nustatyta hipoteka: pirminis hipotekos kreditorius yra V. I., atsakovė yra paskesnės eilės hipotekos kreditorė. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, teismas vertino, kad šios bylos aplinkybių kontekste atsakovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo ir įgyvenimo būdą. Įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo nėra, todėl atsakovė savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimas dėl 71 472,49 Eur įsiskolinimo už parduotą žemę priteisimo iš ieškovės yra iš dalies teisėtas ir pagrįstas. Byloje įrodyta, kad ieškovas netinkamai vykdė 2005-12-14 šalių sudarytą žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, nuo 2006 m. tinkamai ir laiku nemokėjo minėtos sutarties 5 punkte nurodytų įmokų. Daryta išvada, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2006 iki 2014 m. yra skolinga atsakovei 45 901,36 Eur įmokų už žemę. 2005-12-14 sutartis nenutraukta, ji yra galiojanti, prievolė ieškovei mokėti įmokas už žemę ir palūkanas už 2016-2019 metus nesibaigė. Pažymėta, kad sąlygos, nurodytos teisės aktuose, yra numatytos ir tarp šalių 2005-12-14 sudarytoje valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje, tad pripažinta, jog nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Atsakovės naudai iš ieškovės priteistiną delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2014 m. teismas mažino, kadangi atsakovė už kiekvienus metus delspinigius skaičiavo ne už 6 mėnesius, o už 12 mėnesių. Konstatuota, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš ieškovės delspinigius už kiekvienus sutartyje numatytus įmokų mokėjimo metus, ieškovei nesumokėjus sutarties 5 punkte numatytos įmokos. Taip pat konstatuota, kad ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei 6 087,93 Eur dydžio palūkanas nuo įmokų už žemę.
  6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kretainis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑03-01 sprendimą ir 2016-03-21 papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkinti – nutraukti 2015-12-14 sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-17063 ir taikyti restituciją – ieškovei UAB „Kretainis“ iš Lietuvos Respublikos priteisti 26 501,97 Eur, o Lietuvos Respublikai iš ieškovės UAB „Kretainis“ priteisti minėtą žemės sklypą; atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtą; ieškovei iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  7. Ieškovės nuomone, teismas formaliai konstatavo, kad nėra CK 6.204 str. 2 dalyje nustatytų sąlygų šalių sutarčiai nutraukti ir neįvertino susiklosčiusios konkrečios situacijos. Aplinkybė, kad ieškovė nevykdo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų dėl apmokėjimo ir pati nurodo neturinti finansinių galimybių jas vykdyti ateityje, sudarytų atsakovei pakankamą pagrindą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str. 4-5 p.), jeigu tik ji to pageidautų. Teismas neatsižvelgė, kad byla susijusi su viešu interesu, kadangi joje sprendžiamas buvusio valstybės turto – žemės, už kurią pirkėjas negali atsiskaityti, grąžinimo valstybei klausimas ir teismas privalėjo įvertinti, ar atsakovės pozicija – nesutikti su ieškovės reikalavimu yra racionali, ar atitinka viešąjį interesą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovės nuomone, sutarties nutraukimas bus naudingas abiem šalims – ieškovė išvengs jai nepakeliamos finansinės naštos ir bankroto, galės toliau vykdyti veiklą, o valstybė įgis vos ne dvigubai didesnės vertės turtą (150 000 Eur), nei pardavė (89 500 Eur). Nesutinka, kad iš karto kreipėsi į teismą, prašydama sutartį nutraukti, ir teigia, kad atliko kitus nurodytus veiksmus. Nurodo, kad atsakovė nesilaikė nustatytos specialios išieškojimo tvarkos, todėl teismo išvada, kad atsakovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo ir įgyvendinimo būdą, pasinaudojant hipotekos kreditoriaus teise dėl vykdomojo įrašo atlikimo ar kreipiantis į teismą teisminės gynybos, yra nepagrįsta ir prieštarauja CK 4.193 str. 1 d. nuostatoms bei teismų praktikai. Taip pat nurodo, kad atsakovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, tad atsakovės pareikštą priešieškinį teismas privalėjo palikti nenagrinėtą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Ieškovės nuomone, priešieškinis neturėjo būti priimtas ir dėl to, kad dėl nepriemokų pagal sutartį tarp šalių nebuvo kilę ginčo, todėl priešieškinis neatitiko CPK 143 str. 2 d. jam keliamų sąlygų. Taip pat pažymi, kad nepagrįstai iš ieškovės priteista 20 272,95 Eur delspinigių iš esmės tiesiog perpus padalijus atsakovės reikalaujamą delspinigių sumą. Teigia, kad 2007 – 2014 m. laikotarpiu, t. y. už 8 metus, skaičiuojant nuo kasmetinių įmokų, delspinigiai iš viso sudarytų daugiausia tik 4 713,44 Eur, net neįvertinus ieškovės sumokėtų sumų. Teismas neįvertino ieškovės pozicijos, kad šioje byloje atsakovė iš viso negali pareikšti priešieškinio ir jis neturi būti nagrinėjamas. Aplinkybė, kad ieškovė atskirai neginčijo kokio nors skaičiaus, nereiškia, kad apskaičiavimus pripažino ir atsakovei savo reikalavimų pagrįstumo nereikia įrodinėti, ar įrodymų nereikia tirti ir vertinti. Be to, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad netesybos yra neprotingai didelės ir reikalavo jas mažinti. Kadangi atsakovės priešieškinis buvo išnagrinėtas ir patenkintas nepagrįstai, naikintinas kaip nepagrįstas ir šioje byloje 2016-03-21 priimtas papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovės priteistas žyminis mokestis už priešieškinį.
  8. Atsiliepimu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-01 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas išsamiai pasisakė, dėl kokių priežasčių negali būti taikoma CK 6.204 str. 2 d., visapusiškai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad sutarties nutraukimas bus naudingas abiem šalims, ir mano, kad teismas pagrįstai akcentavo, jog, vadovaujantis tokiu principu, būtų pažeisti Nacionalinės žemės tarnybos interesai. Ieškovės tvirtinimas, kad šiuo metu žemės sklypo rinkos kaina yra didesnė nei jo pardavimo metu paremtas tik VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal žemės sklypo unikalų numerį duomenimis, o ne teisės aktais, reglamentuojančiais žemės sklypo vertės nustatymą parduodant žemės sklypą ne aukciono būdu. Mano, kad teismas teisingai vertino, jog Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo ir įgyvendinimo būdą. Be to, mano, kad teismas išsamiai pasisakė dėl piniginių sumų apskaičiavimų bei dėjo pastangas išsisaikinti, ar ieškovei viskas aišku dėl pateiktų apskaičiavimų, ir tik įsitikinęs, t. y. gavęs ieškovės patvirtinimą, teismas priėmė sprendimą nekviesti Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, kurie galėtų teikti paaiškinimus dėl pateiktų apskaičiavimų.

4Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
  2. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 2005-12-14 tarp Lietuvos Respublikos (valstybės), atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus, ir ieškovės UAB „Kretainis“ sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Nustatyta, kad šia sutartimi valstybė pardavė ieškovei 0,9892 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), už 309 029 Lt. Už žemės sklypą ieškovė prieš sutarties sudarymą sumokėjo 17 900,25 Eur (61 806 Lt) sumą, likusią 71 600,73 Eur (247 223 Lt) sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti pardavėjai iki 2019 metų, kas metus mokant po 5 114,40 Eur (17 659 Lt) įmoką (2019 m. – 5 113,53 Eur (17 656 Lt) įmoką). Ieškovė taip pat įsipareigojo mokėti 2 proc. metinių palūkanų, įmokos mokamos iki sekančių metų sausio 15 dienos, o už kiekvieną pradelstą dieną sutartyje nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Šioje byloje ieškiniu ieškovė prašė CK 6.204 str. pagrindu nutraukti šią pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai sumokėtas įmokas, o atsakovei priteisti iš ieškovės minėtą žemės sklypą. Tuo tarp atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės įsiskolinimą pagal minėtą sutartį.

5Dėl ieškinio reikalavimų.

  1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra CK 6.204 str. 2 d. nustatytų sąlygų nutraukti ginčo sutartį. CK 6.204 str. įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia. Minėta pasikeitusių aplinkybių taisyklė taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai (CK 6.204 str. 1 d.). Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d.). Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 str. 2 d. išvardytus kriterijus. Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko.
  2. Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai ir egzistuoja tai patvirtinančios aplinkybės, ji turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o jei šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ar pakeisti jos sąlygas (CK 6.204 str. 1-3 d.). Nors skundžiamame sprendime pažymėta, kad šiuo atveju ieškovė nesinaudojo CK numatyta teise kreiptis į atsakovę su prašymu pakeisti sutartį, o kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Kretainis“ jau anksčiau, t. y. 2013-05-28, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu sustabdyti delspinigių skaičiavimą keleriems metams ir sukauptą delspinigių sumą dengti paskiausiai, o Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2013-06-10 raštu informavus, jog nėra galimybės keisti pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, ir prašymo netenkinus, ieškovė UAB „Kretainis“ buvo inicijavusi civilinį procesą teisme (Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-588-618/2014) dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Nustatyta, kad minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2‑588-618/2014 ieškovė 2013-10-25 priimtu ieškiniu teismo prašė pakeisti 2005-12-14 sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas: galutinio atsiskaitymo terminą, nuo 2008 metų sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų ir sustabdyti priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą metams po sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-21 sprendimu ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas minėtą teismo sprendimą 2014-11-27 nutartimi paliko nepakeistą.
  3. Nors nagrinėjamos bylos atveju ieškovė papildomai nesikreipė į atsakovę su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau nustatyta, jog toks klausimas su atsakove jau buvo svarstytas anksčiau, galimybė išsaugoti sutartį, siekiant jos sąlygų pakeitimo, išnaudota ir nėra pagrindo pripažinti, jog nesilaikyta CK 6.204 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos dėl sutarties išsaugojimo prioriteto prieš sutarties nutraukimą.
  4. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą nutraukti tarp šalių 2005-12-14 sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 26 501,97 Eur ieškovės naudai, o iš ieškovės atsakovei minėtą žemės sklypą, grindė aplinkybėmis, kad dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos, ieškovė negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, o dėl imperatyvaus reglamentavimo ieškovė negali sutarties pakeisti ir mano, kad tokia situacija prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams. Ieškovė dėl savo finansinės padėties pažymėjo aplinkybes, jog dėl įvykusios ekonominės krizės pasaulyje ir pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, ieškovės pelnas ženkliai sumažėjo ir ieškovė nebegalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, už žemės sklypą ieškovė nebegali atsiskaityti nuo 2006 m.
  5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekonomikos krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama, jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas – iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2014 ir kt.).
  6. Šiuo atveju ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pakankamai seniai, t. y. 2005‑12‑14. Matyti, kad ieškovė pagal šią sutartį atliko dalį mokėjimų, tačiau šios sutartinės pareigos tinkamai nevykdė (t. 1, b. l. 127-128). Ieškovė pati nurodo, kad už žemės sklypą negali tinkamai atsiskaityti nuo pat 2006 m., t. y. iš esmės nuo pirmųjų mokėjimų – dar iki visuotinai žinomos ekonominės krizės pradžios (t. y. 2008 m.), be to, šioje byloje ieškinį ieškovė pareiškė ekonominei krizei esant pasibaigus. Svarbiomis šiuo atveju pripažintinos ir įsiteisėjusiuose minėtuose Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendime bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartyje nustatytos aplinkybės, jog pradiniam įnašui už perkamą žemės sklypą ieškovė ėmė paskolą iš banko, nes neturėjo galimybės tokią sumą sumokėti iš karto savo lėšomis, tuo tarpu vėliau, nors ir įmonės veikla buvo pelninga, ieškovė tinkamai nemokėjo atsakovei sutartyje nustatyto dydžio įmokų. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ieškovės argumentai dėl finansinės padėties pablogėjimo nepagrįsti ir nesudaro pagrindo sutarties sąlygas keisti (CPK 182 str. 2 p.).
  7. Įvertinus ieškovės poziciją ir dėstomus argumentus, matyti, kad ieškovė neteigia, jog būtų ženkliai sumažėjusi žemės sklypo vertė, t. y. iš esmės būtų sumažėjęs gaunamas įvykdymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditavimo sutartis tarp UAB „Kretainis“ ir AB „Šiaulių bankas“, kuria ieškovei UAB „Kretainis“ suteiktas 86 886 Eur (300 000 Lt) dydžio kreditas žemės sklype adresu ( - ), esančio pastato remontui (160 194 Lt), taip pat kredito AB „Šiaulių bankas” refinansavimui (78 000 Lt), bet ir pradinei įmokai už minėtą žemės sklypą adresu ( - ), sumokėti (61 806 Lt), sudaryta 2005-11-25, t. y. dar iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 77‑84). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės finansinių galimybių ginčo pirkimo‑pardavimo sutarties vykdymo aspektu atsirado ar ieškovei tapo žinomos išimtinai po sutarties sudarymo. Ieškovė, kaip profesionali verslininkė, elgdamasi sąžiningai, žinojo apie savo turtinę padėtį, turėjo galimybę įvertinti savo finansines galimybes bei jai tenkančių vykdyti įsipareigojimų apimtį ir sąlygas jau sutarties sudarymo metu.
  8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad dėl ieškovės sudėtingos finansinės situacijos ji negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį ir tokia situacija prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 6.204 str. taikymo, yra pažymima, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑523/2013; 2014-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2014). Ieškovė ieškiniu reikalaudama pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo siekia restitucijos taikymo, t. y. atgauti lėšas (26 501,97 Eur) iš atsakovės ir grąžinti atsakovei ginčo žemės sklypą. Nors apeliantė pažymi, kad atsakovė turėtų pakankamą pagrindą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, jei tik to pageidautų, tačiau ginčo pirkimo-pardavimo sutartis nenutraukta ir yra galiojanti. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apeliantės pozicija, kad sutarties nutraukimas ieškovės nurodomomis sąlygomis bus naudingas abiem šalims, ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog taip būtų pažeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interesai.
  9. Ištyrusi ir įvertinusi įrodymų byloje visumą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atsakovės pozicija byloje nesutikti su ieškovės reikalavimu nutraukti sutartį ir taikyti restituciją neracionali ir neatitinkanti viešojo intereso. Šiuos argumentus apeliantė iš esmės grindžia turto vertės padidėjimu ir teigia, kad atsižvelgiant į dabartinę žemės sklypo vertę valstybei būtų grąžintas didesnės vertės turtas, kadangi ieškovei žemės sklypas buvo parduotas 89 000 Eur, o šiuo metu žemės sklypo vertė siekia apie 150 000 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė dabartinę žemės sklypo vertę nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu grindė VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal žemės sklypo unikalų numerį duomenimis (t. 1, b. l. 168, t. 2, b. l. 118, 135), o ne individualaus turto vertinimo duomenimis apie konkretaus žemė sklypo individualią rinkos vertę. Kita vertus, iš byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais. Tokiomis aplinkybėmis Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. numatytas žemės sklypo pardavimo būdas – be aukciono.
  10. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą pagal 2005-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį yra perėjusi ieškovei, žemės sklypas viešajame registre įregistruotas ieškovės UAB „Kretainis“ vardu (t. 1, b. l. 18-19; t. 2, b. l. 69-70). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad yra įregistruoti du įrašai apie žemės sklypo, esančio ( - ), hipoteką. Bylos duomenimis nuo 2006-06-16 Kreditavimo sutarties Nr. IL‑2005‑038‑05, sudarytos 2005-11-25, ir jos pakeitimų įvykdymui užtikrinti įregistruota sutartinė žemės sklypo hipoteka kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ (t. 1, b. l. 107-108; t. 2, b. l. 69-70). Šią reikalavimo užtikrinimo priemonę, be kita ko, 2015-06-08 reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Šiaulių bankas“ perleido V. I. (t. 2, b. l. 6, 11-17). Tuo tarpu nuo 2011-02-25 įregistruota minėto žemės sklypo priverstinė hipoteka kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (t. t, b. l. 146; t. 2, b. l. 69-70). Taip pat įkeista ir žemės sklypo, esančio ( - ), ieškovės UAB „Kretainis“ turtinė žemės nuomos teisė (t. 2, b. l. 69-70).
  11. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį situacija, jog žemės sklypas yra įkeistas pirmesnės eilės kreditoriui, nesikeistų nuo dabar esamos. Sutarties nutraukimo atveju ieškovė prašo ne tik grąžinti atsakovei žemės sklypą, kuris apsunkintas hipoteka pirmesnės eilės kreditoriui, tačiau ir priteisti iš atsakovės ieškovei UAB „Kretainis“ ieškovės už žemės sklypą jau sumokėtas lėšas (26 501,97 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovei jau sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymas nėra būtinas. Sutiktina ir su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju nėra visų CK 6.204 str. 2 d. nurodytų sąlygų konstatuoti esminį aplinkybių pasikeitimą ir nėra teisinio pagrindo taikyti CK 204 str. 3 d. nuostatas. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai dėl sutarties pobūdžio, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybių, darytina išvada, jog būtent sutarties nutraukimas neproporcingai iškreiptų šalių pusiausvyrą, pažeistų atsakovės teises ir neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo principų, dėl to ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai.

6Dėl priešieškinio.

  1. Apeliantė teigia, kad atsakovė nesilaikė nustatytos specialios tvarkos, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto, dėl to nesutinka, kad atsakovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir mano, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja CK 4.193 str. 1 d. nuostatoms bei teismų praktikai. Taip pat apeliantė teigia, kad atsakovės priešieškinis turėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  2. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo tuo atveju, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiradus kitiems hipotekos sandoryje nustatytiems pagrindams (CPK 4.192 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju 2005-12-14 pirkimo-pardavimo sutartis nenutraukta ir yra galiojanti, prievolė mokėti įmokas už žemės sklypą ir palūkanas pagal sutartį numatyta iki 2019 m. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodomos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1027-370/2011 faktinės aplinkybės nesutampa – minėtoje civilinėje byloje buvo pradėtas skolos išieškojimas ne ginčo tvarka iš prievolių įvykdymui užtikrinti hipoteka įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į notarą išduoti vykdomąjį įrašą, dėl to kaip nepagrįsti atmestini apeliantės teiginiai dėl CPK 296 str. 1 d. netaikymo šiuo atveju.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismui pasisakant dėl CK 4.193 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo, 2012‑07-01 pasikeitus hipotekos teisinių santykių reglamentavimui, nurodyta, jog aktuali lieka kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią hipotekos teisėjo nutartis (šiuo metu, t. y. pakeitus ir papildžius CK, – notaro vykdomasis įrašas) dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, 2005‑12-14 pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės priešieškinyje reiškiami reikalavimai patenkinti ir jos teisės apgintos (įgyvendintos) ne teisminiu būdu. CK 1.137 str. 1 d. įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybą. Atsakovės pareikštas priešieškinio reikalavimas priteisti pagal sutartį mokėtinas sumas atitinka CK 1.138 str. 4 p. (įvykdyti pareigą natūra) numatytą civilinių teisių gynimo būdą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, esant konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovė turėjo teisę pasirinkit savo teisių įgyvendinimo ir gynimo būdą.
  4. Apeliantė taip pat teigia, kad priešieškinis neturėjo būti priimtas, nes neatitiko CPK 143 str. 2 d. jam keliamų sąlygų, kadangi dėl nepriemokų pagal sutartį tarp šalių nebuvo kilę ginčo. CPK 143 str. 4 d. numato, kad teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra CPK 143 str. 2 d. numatytų pagrindų. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reikalavo ginčo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, reikalavimą grįsdama aplinkybių pasikeitimu ir ieškovės galimybėmis vykdyti sutartį, tuo tarpu atsakovės pareikšti priešiniai reikalavimai susiję su ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamu vykdymu. CPK 143 str. 2 d. 3 p. numato, kad priešieškinis priimamas jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Nėra pagrindo sutikti, kad priešieškinis neatitiko CPK 143 str. 2 d. sąlygų, dėl to minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini.
  5. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 20 272,95 Eur delspinigių ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės pateiktų apskaičiavimų. Atsakovė byloje kartu su 2015-09-22 raštu pateikė delspinigių apskaičiavimą pagrindžiančius duomenis (t. 2, b. l. 30-32). Ieškovės atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, jog atsakovės teiktas įsiskolinimų, tarp jų ir delspinigių, apskaičiavimas yra aiškus. Tad atskirai ginčo dėl konkretaus delspinigių sumų apskaičiavimo netinkamumo nekilo, nepageidauta ir detalaus paaiškinimo. Apeliantė pažymi, kad buvo išreiškusi bendrą poziciją dėl nesutikimo su priešieškinio pareiškimu, o taip pat poziciją dėl netesybų mažinimo. Skundžiamame sprendime pasisakyta tiek dėl pagrindo mažinti sutartinį delspinigių dydį, remiantis teisiniu reglamentavimu, nebuvimo, tiek ir dėl delspinigių sumos už kiekvienus metus mažinimo, atsižvelgiant į CK 1.127 str. 5 d. ir delspinigių skaičiavimą ne už 6 mėnesius. Argumentų dėl nesutikimo su teismo motyvais minėtose dalyse ar jų nepagrįstumo apeliantė nepateikė. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl delspinigių skaičiavimo nuo kasmetinės įmokos dydžio, nesudaro pagrindo abejoti byloje esančiu delspinigių apskaičiavimu. Pažymėtina, kad ieškovė kasmetinių įmokų tinkamai nemokėjo ilgą laiką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nesumokėjus pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte numatytos įmokos, atsakovė turėjo teisę reikalauti delspinigių už kiekvienus sutartyje numatytus įmokų mokėjimo metus.
  6. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai bei nustačius, kad apeliacinio skundo argumentai dėl dalies atsakovės priešieškinio reikalavimų tenkinimo nepagrįsti, nėra pagrindo naikinti ir šioje byloje 2016-03-21 priimtą papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  7. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad dėl tokių išlaidų priteisimo nespręstina.

7Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai