Byla 2A-475-611/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

2teisėjų Dalios Višinskienės ir Godos Ambrasaitės-Balynienės,

3sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

4dalyvaujant atsakovui V. R. ,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. P. ir V. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų V. P. ir V. R. 1333 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 156,20 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniuje 2004-12-18 dėl vieno iš eismo įvykio kaltininkų atsakovo V. P. , vairavusio atsakovui V. R. priklausančią transporto priemonę BMW 318, valst. Nr. ( - ) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Autoįvykio metu padaryta žala buvo atlyginta UADB „BALTIKUMS DRAUDIMAS". Eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta. Pagal LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 straipsnį ir 20 straipsnio 2 dalies l punktą ieškovas, kuris šią žalą draudimo išmokos forma atlygino, įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakingo už eismo įvykį vairuotojo V. P. arba iš transporto priemonės savininko V. R. .

8Atsakovas V. R. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinys pareikštas dviem atsakovams yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilis BMW 318, valst. Nr. ( - ) priklausė atsakovui V. P. , kadangi buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovų V. P. ir V. R. solidariai 1333 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad V. R. priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo (b.l. 8). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2007-05-30 V. R. išsiuntė pretenziją 1333 Lt sumai (b.l. 33). Pretenzijoje nurodė, kad eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas transporto priemonės BMW 318, valst. Nr. ( - ) vairuotojas V. P. . Nurodė, kad V. R. kaip transporto priemonės savininkas yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. (b.l. 33). 2008-01-28 buvo išsiųsta pakartotinė Pretenzija (b.l. 34). Teismui pateiktoje VĮ „Regitra" paruoštoje informacijoje apie transporto priemonę nurodyta, kad transporto priemonės BMW 318, valst. Nr. ( - ) , savininkas 2004-12-18 įvykio metu buvo V. R. (b.l. 16). Teismas nurodė, kad atsakovas V. R. įrodinėjo, kad transporto priemonę iki 2004 m. gruodžio 18 d. įvykusio įvykio pardavė atsakovui V. P. , tačiau neįrodė minėtų aplinkybių. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1. p. imperatyviai nustatyta, kad transporto priemonė turi būti išregistruojama, jeigu ji parduodama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas V. R. nepateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, bei išklausęs argumentus ir liudytojo parodymus, įvertinęs, kad tiek atsakovas V. R. , tiek liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti sandorio sudarymo datos ir aplinkybių, kad automobilis nėra išregistruotas, padarė išvadą, jog fakto dėl automobilio pardavimo negalima buvo pripažinti įrodytu, ir laikė, kad transporto priemonės savininkas 2004-12-18 įvykusio įvykio metu buvo V. R. . Pažymėjo, kad transporto priemonės savininko atsakovo V. R. atsakomybė ieškovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą.

10Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti atsakovo atžvilgiu civilinę bylą. Teismas siekdamas nustatyti pirkimo-pardavimo sandorio faktą, privalėjo nustatyti ar buvo įvykdytos esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Vadovaujantis LR CK 6.305 str. 1 d. esminės pirkimo-pardavimo sąlygos yra daiktas - transporto priemonė, dėl kurios perdavimo buvo susitarta, ir kaina. Atsakovas nurodė teismui, kad automobilis atsakovui V. P. buvo parduotas 2004 metų vasarą. Liudytojas A. R. apelianto pavedimu atliko pirkimo-pardavimo sandorį, perdavė pirkėjui V. P. transporto priemonę ir gavo sulygtą už automobilį kainą- 1000 Lt. Mano, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. LR CK 1.73 str. l d. l p. reglamentuoja, kad privaloma rašytinė sandorių forma privaloma tik tuo atveju, kai sandorio vertė tarp sandorio šalių, kurios yra fiziniai asmenys, yra didesnė nei 5000 Lt, su atsakovu V. P. sudaryto sandorio vertė buvo 1000 Lt, todėl įstatymai nenumato šiuo atveju privalomos rašytinės sandorio formos. Todėl teismo vertinimas, kad ad hoc atveju rašytinės sutarties nebuvimas preziumuoja pirkimo-pardavimo sandorio nebuvimą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas V. P. neginčijo pirkimo-pardavimo sandorio. Pažymi, jog Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse 43.1 punkto, kuriuo vadavosi teismas, nustatinėdamas pirkimo-pardavimo fakto klausimą, apskritai nėra. Nurodo, kad Transporto priemonių registravimo tvarką reglamentuoja Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (Žin., 2001, Nr. 48-1683; 2008, Nr. 118-4481). Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis atsakovas V. P. privalėjo atlikti registravimo duomenų keitimo procedūrą, o ne transporto priemonės išregistravimo procedūrą. Norminio akto leidėjas kreipimosi galimybę į VĮ Regitra sieja su besikreipiančiais subjektais ir jų statusu. Kad būtų galima kreiptis dėl registruotų duomenų pakeitimo pirmuoju atveju, buvęs ir naujas transporto priemonės savininkas turi kartu kreiptis ir atvykti į VĮ Regitra padalinį. Apeliantas niekaip negalėjo įpareigoti atsakovą V. P. kartu su juo vykti į VĮ Regitra, nes neturi jokių administracinių įgaliojimų jo atžvilgiu. Kitu numatytu taisyklių atveju reikia kreiptis tiek buvusiam, tiek ir esamam transporto priemonės savininkui. Todėl atsakovas V. P. , vadovaudamasis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 73.3 punktu, privalėjo pats asmeniškai, kaip naujos transporto priemonės savininkas, kreiptis į VĮ Regitra dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų pakeitimo (transporto priemonės valdymo fakto nuosavybės teise pakeitimo). Transporto priemonės duomenų keitimo pareigą naujam savininkui suponuoja ir LR CK 6.310 str. 1 d., pirkimo-pardavimo sudarymo išlaidos tenka pirkėjui, daiktų priėmimo, daiktų perdavimo-priėmimo dokumento sudarymo išlaidos tenka pirkėjui. Todėl apeliantui, kaip iki 2004 metų vasaros buvusiam transporto priemonės savininkui, neliko pareigos rūpintis daiktu, kuris tiek de jure, tiek ir de facto jam nebepriklausė, tokiu būdu man neatsirado ir pareiga kreiptis į VĮ Regitra dėl įregistruotų duomenų pakeitimo, nebuvo pareigos apdrausti atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes ši prievolė tenka savininkui - V. P. .

11Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog šiuo atveju buvo svarbu nustatyti ar transporto priemonės tariamas pardavimas yra atliktas laikantis visų teisės aktais nustatytų reikalavimų. Nurodo, 2004 metų vasarą tariamai įvykusio transporto priemonės perdavimo metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260) 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenis, ir šių duomenų pasikeitimus Lietuvos Respublikoje registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarko VĮ „Regitra". Būtent VĮ „Regitra", tvarkančios oficialų registrą, duomenimis transporto priemonės BMW 318, valst. Nr. ( - ) , savininkas eismo įvykio metu buvo V. R. . Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėse, kurios galiojo tariamo minėtos transporto priemonės perdavimo metu, yra numatyta, kad transporto priemonė turi būti išregistruojama, jeigu ji parduodama (Taisyklių 43.1 p., 44.1 p.). Apelianto teiginys, jog minėtose Taisyklėse 43.1 punkto nėra, yra klaidingas. Atsakovas savo teiginius bando pagrįsti tik nuo 2006-07-23 įsigaliojusių Taisyklių redakcijos nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir minėtos redakcijos Taisyklėse nebelieka reikalavimo išregistruoti transporto priemonę ją parduodant Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, tačiau išlieka reikalavimas pasikeitus transporto priemonės savininkui būtinai pakeisti ir įregistruotus savininko duomenis registre (Taisyklių (2006-07-23 redakcija) 3.7 ir 71.1 punktai). Tuo turi pasirūpinti, priešingai negu teigia apeliantas, tiek senasis, tiek naujasis transporto priemonės valdytojai (Taisyklių (2006-07-23 redakcija) 73 punktas). Asmenys, perdavę transporto priemonę, tačiau nepasirūpinę pakeitimais VĮ „Regitra" tvarkomame registre, negali sandorio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju -prieš ieškovą) (LR CK 1.75 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio l dalis nustato, jog Biuras išmokėjęs išmoką už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą įgyja teise reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Minėtoje taisyklėje įtvirtinta solidari transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-325/2008). Remiantis minėtų taisyklių 4 str. 2 d. asmeniu, neįvykdžiusiu pareigos sudaryti sutartį, yra laikomas transporto priemonės savininkas, šiuo atveju – V. R. .

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14Atsakovas V. R. nurodo, kad 2004 m. vasarą automobilį BMW 318, valst.reg.Nr.( - ) , pardavė atsakovui V. P. . Tačiau atsakovas nepateikė tai patvirtinančios rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, nurodydamas, kad ji pasimetė. Pardavimo faktą grindžia liudytojo parodymais ir tuo, kad atsakovui V. P. perdavė automobilį, jo raktelius ir dokumentus, o už automobilį gavo 1000 Lt. Liudytojo A. R. parodymai labai aptakūs, konkrečių pardavimo aplinkybių, kainos jis negalėjo nurodyti, todėl jie pripažintini nepakankami pagrįsti atsakovo tokius teiginius. Pagal LR CK 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybėn perleidžiamą daiktą, o to tokio perleidimo pasekoje pasikeičia daikto savininkas. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000-10-12 Nr. VIII-2043) 19 str. Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Šio norminio akto pagrindu LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 Įsakymu Nr.260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (toliau- taisyklių), galiojusių byloje minimo eismo įvykio metu, 43.1 p. nustato, kad parduodama transporto priemonė turi būti išregistruota, išregistruojant be kitų dokumentų, numatytų Taisyklių 44 p., pateikiamas transporto priemonės registravimo dokumentas (44.4 p.). Tuo atveju, kai transporto priemonę išregistruoja pirkėjas, jis VĮ „Regitra“ turi pateikti notaro patvirtintą transporto priemonės savininko išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę išregistruoti transporto priemonę. Pagal VĮ Regitra tvarkomo viešo registro duomenis automobilio BMW 318, valst.reg.Nr.( - ) , savininku nurodomas atsakovas V. R. (b.l.16). Atsakovas minėto automobilio neišregistravo, kaip minėta, rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė, todėl pripažintina, kad jis neįrodė, jog automobilį BMW 318 pardavė atsakovui V. P. . Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2004-12-18 įvykusio eismo įvykio metu automobilio BMW 318, valst.reg.Nr.( - ) , savininku buvo atsakovas V. R. . Automobilio fizinis perdavimas kitam asmeniu neįrodo jo nuosavybės teisių perleidimo. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių registravimą. Apeliantas vadovaujasi šiuo metu galiojančiomis LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr.260 patvirtintomis „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis“, kurios įsigaliojo po 2004-12-18 įvykusio eismo įvykio ir atsakovo nurodomo automobilio perleidimo. Tuo tarpu teismas vadovavosi minėtų taisyklių redakcija, galiojusia ginčo santykių metu.

15Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004-12-18 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo V. P. vairuojama transporto priemonė BMW 318, valst.reg.Nr.( - ) , atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę, kuri atsitrenkė į dar du automobilius. Šio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas V. P. . Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. P. buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų minėtų aplinkybių. Teismas byloje taip pat nustatė, kad ieškovas atlygino nuostolius už automobilio VW Golf, valst.reg.Nr.( - ) , sugadinimą, sumokėdamas 1333 Lt draudimo išmoką. Byloje nustatyta, kad automobilis BMW 318, valst.reg.Nr.( - ) , nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė atsakovui V. R. . Teisėjų kolegija šiuo klausimu jau pasisakė aukščiau.

16Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. Lietuvoje naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už tokios sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas, o naudotojas tik atveju, jeigu transporto priemonę naudoją pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar panašią sutartį. Neapdraustos transporto priemonės savininkas neturi teisės perduoti ją valdyti kitiems asmenims. Pagal minėto įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kurį neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ją vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau tokiu atveju LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (minėto įstatymo 23 str. 1 d.). Tokia įstatymo normos formuluotė reiškia, kad minėtas biuras turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti žalos atlyginimo – iš transporto priemonės savininko, pažeidusio prievolę sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar iš transporto priemonės valdytojo, dėl kurio veiksmų neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas tokiu atveju yra solidarūs skolininkai. Pagal LR CK 6.6 str. 4 d. esant skolininkų pareigai solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Byloje nustatyta, kad automobilis BMW 318, valst.reg.Nr.( - ) , nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas V. R. , būdamas šio automobilio savininkas, privalėjo automobilį apdrausti, tačiau šią savo pareigą pažeidė, neapdraustą automobilį perdavė valdyti kitam atsakovui. Atsakovas V. P. sukėlė eismo įvykį, buvo pripažintas kaltu dėl jo, dėl jo veiksmų buvo padaryta žala. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš abiejų atsakovų solidariai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino minėtas materialinės teisės normas, todėl pagrįstai ieškinį tenkino iš abiejų atsakovų solidariai.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo V. R. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai