Byla 2-1823-752/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė M. Č

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

2sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,

3dalyvaujant ieškovei V. K.,

4ieškovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei

5atsakovės N. G. atstovei advokatei Vidai Kabečienei,

6nedalyvaujant atsakovei N. G.;

7trečiajam asmeniui notarei M. Č.,

8viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovei N. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė M. Č..

9Teismas

Nustatė

10I. I. reikalavimai ir argumentai

111. Ieškovė V. K. prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 27 d. testamentą, kurį surašė A. T., patvirtino Kauno miesto 27-jo notarų biuro notarė M. Č..

122017-05-16 pradiniame ieškinyje ir 2018-01-16 patikslintame ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:

131.1. ( - ) mirė ieškovės močiutė A. T.. Po jos mirties atsiradusį palikimą priėmė testamentinė įpėdinė –atsakovė N. G., kuri yra palikėjos dukra. Palikėja turėjo ir sūnų N. T. – ieškovės tėvą, kuris mirė ( - ). Po močiutės mirties ieškovė kreipėsi į nortarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tuomet ir paaiškėjo aplinkybė, kad 2014-06-27 A. T. buvo surašius testamentą, kuriuo visas turtas paliktas atsakovei. Faktiškai palikimą sudaro butas adresu ( - ), Kaune. Ieškovė turi pagrindo manyti, kad testamentas surašytas dėl močiutės ydingos valios, todėl yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.

141.2. Ieškovei yra žinoma, kad A. T. buvo įsiskaudinus ir pyko, kad Rusijoj gyvenanti dukra ja nesirūpino. Taip pat, kad A. T. yra sakiusi jos tėvui, kad tikrai nerašys testamento, kad po jos mirties turės patys spręsti jos turto dalybų klausimą. Tačiau praėjus 25 dienoms po ieškovės tėvo mirties, buvo surašytas testamentas.

151.3. A. T. buvo gimusi ( - )., mirė kai jai buvo beveik 87 metai. Sutuoktinio ji neturėjo, nes jis buvo miręs ( - ). Močiutė buvo labai pasiligojus dėl širdies kraujagyslių nepakankamumo, aterosklerozės, kardiosklerozės ir apie 3 metus iki mirties ji negalėjo pasirūpinti visais savo gyvenimo poreikiais. Jai reikėjo nuolatinės pagalbos, priežiūros, todėl jai padėjo kaimynė S. V., kuri turėjo galimybę nuolat būti šalia A. T.. Ji ne tik padėjo, prižiūrėjo, rūpinosi įvairiais gyvenimo klausimais, tačiau tapo ir artima jos drauge. A. T. pastarajai net patikėjo saugoti buto nuosavybės dokumentus, buto techninės apskaitos bylutę.

161.4. Atsakovė buvo nutolus nuo šeimos: ne tik nuo motinos, bet ir nuo brolio N. T., neatvyko net į jo laidotuves. Neužilgus po brolio mirties, 2014 m. birželio mėnesį, atsakovė atvyko į Lietuvą pas mamą ir pradėjo kurstyti nesantaiką, apkalbėti sūnaus šeimą, faktišką globėją. Atsakovė primygtinai tikino, kad ieškovė nenori padėti močiutei, nemyli jos, laukia jos mirties, šaiposi iš jos negalios, o ieškovę tikino atvirkščiai. Ieškovė su močiute bendravo, lankė, o su teta jokių ryšių nepalaikė.

171.5. 2014-06-27 atsakovė išsivežė mamą į notarų biurą, kur ir buvo patvirtintas testamentas. Šios aplinkybės tapo žinomos kaimynei iš A. T. prieš jos mirtį, nes ji labai išgyveno dėl surašyto testamento, kad patikėjo atsakovės melu, tikinimais, bijojo, kad neturės amžino poilsio, ramybės jei paliks tokią situaciją. A. T. pati suprato esanti apgauta iš atsakovės elgesio ir iš girdėto atsakovės telefoninio pokalbio su kaimyne Sonata. Močiutė ketino susitikti su ieškove ir atsiprašyti bei vėliau panaikinti testamentą. Vienok, praėjus keliems mėnesiams, A. T. sveikata pablogėjo dėl lūžusios kojos kaulo, ji gydėsi ligoninėje ir netikėtai mirė slaugos ligoninėje. Ieškovei ši informacija tapo žinoma po močiutės mirties ir laidotuvių, kuomet kaimynė Sonata ją pasikvietė ir papasakojo buvusią situaciją.

181.6. Atsakovė nemylėjo močiutės, nesiekė jos prižiūrėti, padėti. Buvo atvykusi tik 2014 m. kelioms savaitėms, iki kol buvo surašytas testamentas ir dar trumpam vieną kartą 2016 m., kuomet stengėsi išsivežti kuo daugiau A. T. namuose esančio turto. Ji iš pradžių net neketino atvykti ir į A. T. laidotuves, tačiau po gėdijimo, įkalbinėjimų sutiko atvykti.

192. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė testamentą pripažinti negaliojančiu Civilinio Kodekso (toliau - CK) 1.80 str. pagrindu (kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį), motyvuodama tuo, kad A. T. apsisprendimą, sutikimą surašyti testamentą atsakovės naudai nulėmė tai, kad atsakovė ją suklaidino ir apgavo, pateikdama melagingą informaciją apie ieškovę, jos artimuosius.

202.1. 2018-01-16 ieškovė, gavusi duomenų iš gydymo įstaigos apie testatorės sveikatos būklę, ieškinį patikslino. Papildomai nurodė, kad testamento sudarymo dieną A. T. galimai nesuprato savo veiksmų reikšmės dėl sveikatos būklės ir vartojamų medikamentų, todėl taip pat prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 str. ir CK 1.81 str. pagrindu (kaip sandorį, sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens ir kaip sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei).

212.2. Pažymėtina, kad ieškovės prašymu, siekiant nustatyti, ar A. T. dėl sveikatos būklės ar pavartotų medikamentų galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti testamento sudarymo metu, buvo paskirta pomirtinė ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno psichiatrijos skyriui ir gautaas 2018 rugpjūčio 6 d. - rugsėjo 6 d. Ekspertizės aktas Nr. 83TPK-523/2018, kurio išvadoje nurodyta, jog 2014-06-27, t.y. testamento surašymo metu A. T. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l.101-103, 132-134).

222.3. 3. Baigiamajame teismo posėdyje, ieškovė žodžiu ir raštu nurodė, jog nepalaiko prašymo pripažinti testamentą negaliojančiu ir tuo pagrindu, kad A. T. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (b.l. 151-152, 153). Kitus ieškinyje išdėstytus argumentus ir ieškinio reikalavimą ieškovė ir jos atstovė palaikė, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

233. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos ir močiutės santykiai buvo geri, šilti, ji dažnai skambindavo močiutei, ją aplankydavo. Su atsakove praktiškai nebendravo, yra ją mačiusi tik porą kartų. Kartu su močiute gyveno ieškovės tėvas. Dar jam esant gyvam, močiutės sveikata buvo prasta, tėvas sakydavo, kad ji nelabai gaudosi, žiemą su šlepetėm išeina į lauką. Po tėčio mirties močiutės sveikata dar labiau suprastėjo. Atsakovė į jos tėčio laidotuves neatvyko, atvyko po laidotuvių praėjus 25 dienoms pas savo motiną. Ieškovė pastebėjo, kad atvykus atsakovei, močiutės elgesys pasikeitė, ji nebenorėjo su ja bendrauti, paskambinus padėdavo ragelį, arba atsiliepdavo atsakovė ir pasakydavo, kad močiutė nenori su ja bendrauti. Išvažiavus atsakovei, močiutė su ja bendravo, bet jautėsi šaltumas. Bendrauti buvo sunkiau ir dėl to, kad močiutė prastai girdėdavo. 2015-2016 m. pas močiutę lankėsi rečiau, nes buvo nėščia, gimė dukra. 2016 m. norėjo parodyti močiutei proanūkę, bet tuo metu buvo atvažiavusi atsakovė ir jos neįsileido. Gimus dukrai, ieškovė neturėjo galimybių dažnai lankyti močiutę, ją prižiūrėjo kaimynė. Slaugyti močiutės tuomet dar nereikėjo, ji pati tvarkėsi, prausėsi, maudėsi, bet pagalbos reikėjo, nes jos būklė blogėjo. Paaugus dukrai, kaimynės prašymu, ji 2-3 kartus per mėnesį atvažiuodavo padėti sutvarkyti namus. Bet tuomet su močiute jau neišeidavo pasikalbėti rimtesnėm temom – jos atmintis jau buvo suprastėjusi, neatsimindavo. Vėliau močiutei lūžo koja ir ji buvo paguldyta į slaugos ligoninę. Ten jos lankyti ieškovė neturėjo galimybės.

243.1. Apie močiutės mirtį ieškovė nežinojo, jai niekas nepranešė. Tik vėliau iš kaimynės sužinojo apie testamentą ir apie tai, kad kai būdavo atvažiavusi teta, ji sakydavo močiutei, kad ieškovė nenori su ja bendrauti, o jai teta sakydavo, kad nenori bendrauti močiutė. Todėl mano, kad atsakovė apie ją močiutei buvo prikalbėjo neigiamų dalykų, ko pasėkoje močiutė ir sudarė ginčijamą testamentą. Kaimynė jai taip pat papasakojo, kad atsakovė buvo prižadėjusi motinai pasiimti ją pas save į Rusiją, bet taip ir nepasiėmė. Močiutė jautėsi įskaudinta, kad dukra jos neprižiūri, kaimynei sakė, kad dukra ją apgavo. Tačiau nepaisant visko, močiutė mylėjo savo dukrą.

25II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

264. Atsakovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

274.1. Atsiliepimuose (b.l. 50-51, 87-89) nurodė, kad po ieškovės tėvo N. T. mirties, atsakovės motina A. T. išreiškė savo valią ir testamentu paliko visą savo turtą dukrai – atsakovei. Testamentą ji surašė 2014-06-27 būdama veiksni, pilnai suprasdama savo veiksmus ir jų pasekmes. Prieš jį tvirtindama, Kauno m. 27-ojo notaro biuro notarė įsitikino A. T. veiksnumu, todėl nekyla abejonių, kad testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Testamente atsakovės motina išreiškė savo tvirtą valią, kurios nepakeitė iki mirties ( - ) Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu.

284.2. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Taip pat paaiškino, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad esant gyvam ieškovės tėvui, A. T. valia buvo turtą palikti vaikams. Kaip matyti, po sūnaus mirties, A. T. turtą paliko dukrai. Atsakovė su savo mama bendravo nuoširdžiai, o ieškovė su močiute nebendravo, ja nesirūpino, netgi nedalyvavo jos laidotuvėse. Jokių kliūčių ieškovei bendrauti su močiute ar atvykti į jos laidotuves, atsakovė nedarė. Byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

29III. Trečiojo asmens argumentai

305. Trečiasis asmuo notarė M. Č. atsiliepimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

315.1. Nurodė, kad testamento patvirtinimo dieną, A. T. atvykus į notarų biurą, testamentas buvo parengtas pagal jos prašymą. Tiek rengiant testamentą, tiek A. T. užėjus į kabinetą, kur ji ir sudarė testamentą, buvo su ja bendraujama, aiškinamasi, ar tikrai ji pageidaujanti sudaryti tokio turinio testamentą. Testamentą parengus ir A. T. atėjus į kabinetą pasirašyti testamento, testamento tekstas jai buvo žodžiu išverstas į jai suprantamą rusų kalbą, kelis kartus buvo paklausta ir tikslinamasi, ar tikrai pageidaujanti sudaryti tokio turinio testamentą, buvo paaiškintos šio testamento pasirašymo pasekmės. A. T. užtikrino, kad viską supranta ir jos valia yra būtent tokia. Būtent A. T. pageidavimus atitinkantis testamentas buvo paruoštas, tarp pageidavimų ir testamento turinio prieštaravimų nebuvo.

325.2. A. T. testamentą pasirašė dvejuose egzemplioriuose, taip pat pasirašė notarinių veiksmų registro knygoje, tuo aiškiai išreikšdama valią dėl testamento sudarymo. Bendraujant su A. T., ji aiškiai nurodė, jog turtą palieka tik testamente nurodytam asmeniui. Ji pilnai orientavosi aplinkoje, gebėjo suprasti savo veiksmus, jų pasekmes, patvirtino, kad testamento tekstas jai balsiai perskaitytas jai suprantama rusų kalba, suprastas dėl turinio ir pasekmių, priimtas ir pasirašytas. Testamento sudarymo metu A. T. nebuvo įtakojama kitų asmenų.

336. Trečiasis asmuo notarė M. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

34Teismas

konstatuoja:

35Patikslintas ieškinys atmestinas.

36IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

377. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 27 d. Kauno miesto 27-ajame notarų biure A. T. sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė M. Č., notarinio registro numeris MČ-2888, kuriuo visą turtą paliko N. G. (b. l. 16). ( - ) A. T. mirė (b. l. 9-10). Po jos mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė, užvesta paveldėjimo byla Nr. 5-49/17 (b. l. 17, 33). Mirusosios A. T. palikimą sudaro butas, esantis ( - ), Kaune (b. l. 15). A. T. sutuoktinis mirė ( - ) (b. l. 8), sūnus N. T. mirė ( - ). ( b. l. 7). Ieškovė V. K. yra N. T. dukra (b. l. 13, 14), t.y. palikėjos vaikaitė, kuri, nesant testamento, turėtų teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įstatymine įpėdine (atsakove) jos tėvui priklausiusią paveldėti dalį (CK 5.12 str). Taigi, ieškovė gali reikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (CK 5.17 str).

388. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, kad testamentą prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu (kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį), taip pat CK 1.89 str. (kaip savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytą sandorį) ir CK 1.81 str. str. pagrindu (kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei sandorį prieštaraujantį sandorį).

399. Kaip minėta, gavus ekspertizės aktą Nr. 83TPK-523/2018, kurio išvadoje nurodyta, jog 2014-06-27, t.y. testamento surašymo metu A. T. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ieškovė 2018-11-12 teismo posėdyje žodžiu ir raštu nurodė, jog nepalaiko prašymo pripažinti testamentą negaliojančiu tuo pagrindu, kad A. T. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (b.l. 151-152, 153). Todėl teismas dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo plačiau nepasisako.

4010. Pažymėtina, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė ieškinį grindė tuo, kad testamentas surašytas dėl močiutės ydingos valios: A. T. apsisprendimą, sutikimą surašyti testamentą atsakovės naudai nulėmė tai, kad atsakovė ją suklaidino ir apgavo, pateikdama melagingą informaciją apie ieškovę, jos artimuosius. Jokių aplinkybių, kad toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, ieškovė nenurodė.

4111. Pažymėtina, kad suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, yra ieškovo pareiga. Be to, ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą ex officio (pagal pareigas) vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015, kt.). Kita vertus, ieškovas be faktinio ieškinio pagrindo turi teisę nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto.

4212. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (apgaulės įtakoje sudaryto sandorio negaliojimas). Šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais kasacinis teismas yra nurodęs, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

4313. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu LAT jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

4414. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patirtinančių, kad atsakovė būtų tyčia klaidinusi A. T., dariusi jai neleistiną poveikį dėl 2014 m. birželio 27 d. sudaryto testamento turinio ir kad testamente neišreikšta tikroji testatorės A. T. valia.

4514.1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teisme nurodė, kad 2014 m. birželio mėnesį atvykusi į Lietuvą atsakovė pradėjo kurstyti nesantaiką, apkalbėti ieškovę. Atsakovė primygtinai tikino A. T., kad ieškovė nenori padėti močiutei, nemyli jos, laukia jos mirties, šaiposi iš jos negalios, o ieškovę tikino atvirkščiai – kad močiutė nenori su ja bendrauti. Šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais bei A. T. prižiūrėjusios liudytojos S. V. parodymais.

4614.2. Ieškovės paaiškinimu, po atsakovės atvykimo į Lietuvą 2014 m. birželio mėnesį, močiutės elgesys ir bendravimas su ja pasikeitė. Ieškovei paskambinus, močiutė padėdavo ragelį, o jeigu atsiliepdavo atsakovė, tai sakydavo, kad močiutė nenori su ja bendrauti. Atsakovės įtaka jautėsi ir jai išvažiavus, nes ieškovei apsilankius pas močiutę, ji su ieškove bendravo mažai, šaltai, pokalbiai buvo primityvūs, buitinėmis temomis, rimtesnėmis temomis nekalbėjo. Ieškovė taip pat nurodė, jog 2015 2016 m. dažnai lankyti močiutės negalėjo, nes buvo nėčia, 2016 m. gimė dukra. Dažniau aplankydavo močiutę kiek paaugus dukrai. Taip pat nurodė, jog močiutė turėjo klausos ir atminties sutrikimų - neprigirdėjo, neprisimindavo. Normalius pokalbius su močiute ieškovė nurodė buvus dar esant gyvam ieškovės tėvui.

4715. Iš tokių ieškovės paaiškinimų teismas negali daryti išvados, kad A. T. bendravimas su ieškove pasikeitė būtent dėl A. T. įtakos. Kaip nurodė pati ieškovė bei patvirtino liudytoja S. V., A. T. sirgo, o mirus sūnui, jos sveikata sparčiai blogėjo. Dėl sveikatos būklės silpnėjo atmintis, klausa, aplinkos suvokimas. Šią aplinkybę patvirtina ir atliktos pomirtinės ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-523/2018.

4815.1. Iš ekspertizės akte aptartų įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, kad A. T. turėjo įvairių sveikatos sutrikimų, pastoviai buvo stebima šeimos gydytojo, naudojo medikamentus. Tačiau iki testamento surašymo joks psichikos sutrikimas nebuvo nustatytas, psichiatro nebuvo konsultuota. Apsilankymų pas gydytoją metu nefiksuoti jokie atminties, orientacijos, mąstymo, pažinimo sutrikimai.

4915.2. Nuo 2015 m. vasario mėn. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti A. T. nuotaikos, atmintis, orientacijos, mąstymo pakitimai: 2015-02-22 A. T. buvo konsultuota neurologo, konstatuota prislėgta nuotaika, svyruojantis kraujo spaudimas, diagnozuota - Discirkuliatorinė encefalopatija. 2015-03-18 įrašas – kviesta GMP. Objektyviai: pokalbio nepalaiko, mąstymas lėtas, neproduktyvus, irzli, dirgli, nepasitikinti, įtari, emocijos priblėsę, dėmesio koncentracija nusilpusi, atmintis prasta, interesų ratas siauras. Nukreipta psichologo konsultacijai kognityvinių funkcijų įvertinimui. 2015-04-20 atliktas psichologinis tyrimas. Pati pacientė nusiskundimų sveikata neišsakė, tačiau trumpai papasakojo, kad naktimis kažkas ateina „rodosi“. Pokalbyje pasyvi, į klausimus atsako po pauzės, nenoriai, trumpai. Supranta ne visų klausimų ir užduočių prasmę, perklausia, suprastėjusi klausa. Konsultacijos metu ilgiau klausinėjant vis labiau sudirgsta, nerimastinga, įsitempusi, mąstymas neproduktyvus, laike orientuojasi menkai. Įsiminimas pasilpęs. MMSE įvertinimas 15 balų. Palydėjusi kaimynė papasakojo, kad namuose pikta, iš namų niekur neina, nenori nieko matyti, nenori valgyti, palieka įjungtą vandenį, dujas, kartais vaidenasi žmonės, gyvūnai, be tikslo vaikšto po namus. Sekantys įrašai – 2015-04-16, būklė pablogėjusi, pikta blogos nuotaikos, mąstymas rigidiškas Dgn: Kita kraujagyslinė demencija. 2015-09-29 atliktas kognityvinių funkcijų įvertinimas – pacientė pokalbyje itin pasyvi, į užduotus klausimus atsako po pauzės, nenoriai, trumpai. Kontaktas apsunkintas dėl prastos klausos. MMSE įvertinimas 17 balų.

5015.3. 2015-05-20 A. T. pirmą kartą konultuota psichiatro. Ją palydėjusi kaimynė nurodė, kad A. T. pasiklysta, nesiorentuoja, sunkiai vaikšto, kad blogėja apie 6 mėn., blogai miega naktimis, neadekvačiai elgiasi. Diagnozuota –F01.9 (Kita kraujagyslinė demencija).

5115.4. Sekantys įrašai ambulatorinėje kortelėje 2015-12-16, 2016-01-28, 2016-03-21. Būklė išlieka blogėjanti. 2016-02-18 psichiatro įrašuose –pasiklysta gatvėje, irzli, atmintis labai bloga, pokalbio nepalaiko, mąstymas rigidiškas, emocijos priblėsę (prižiūri kaimynė Sonata). Reikalinga pagalba prausiantis, rengiantis, pati nesiorientuoja kasdieninėje veikloje. Sekantys psichiatro įrašai 2016-04-05, 2016-05-05, 2016-07-07 – aprašoma blogėjanti būsena, atmintis, orientacijos, mąstymo pakitimai. 2016-09-06 aprašoma sutrikusi orientacija laike, vietoje ir savyje. 2016-10-11 atliktas psichologinis tyrimas – MMSE 8 balai – sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas. Nurodyta, kad pacientę palydėjo kaimynė, kuri ja rūpinasi. Kontaktas labai apsunkintas, dažnai užduodamų klausimų nesuvokia, nesugeba į juos atsakyti, dėmesio koncentracija labai apsunkinta, ryškiai sutrikusi tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė atmintis. Mąstymas labai sulėtėjęs, kasdienės veiklos įgūdžiai nyksta, reikalinga kitų žmonių priežiūra ir pagalba – nebesugeba atlikti jokių namų ruošos darbų, asmenybė egocentriška, pikta, dirgli, sunykusių interesų, daugiausia sėdi ir žiūri į vieną tašką, aplinka nesidomi. 2016-10-18 krito, susimušė galvą. 2016-10-23 diagnozuotas smegenų infarktas, lėtinė kraujagyslinė encefalopatija, amžiniai involiuciniai galvos smegenų pakitimai. Sekantys įrašai -2016-11-08, 2017-01-04, 2017-02-06 – būsena bloga, sutrikusi orientacija laike ir vietoje, atmintis prasta. Prižiūrinti kaimynė pasakoja apie blogėjančią būseną. 2017-03-04 globėja pranešė, kad susilaužė stubutą, gydėsi stacionare, o A. T. veža į Jiezno slaugos ligoninę. ( - ) konstatuota A. T. mirtis (b.l.132-134).

5216. Įvertinus ieškovės, byloje apklaustos liudytojos bei 2015-02-22 ekspertizės akte nurodytus medicininius įrašus, darytina išvada, kad labiausia tikėtina, jog ieškovės nurodytas močiutės bendravimas su ja galimai keitėsi ir sunkėjo ne dėl neigiamos kito asmens įtakos, o dėl vis blogėjančios A. T. sveikatos būklės.

5317. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė tyčia suklaidino A. T. dėl testamento turinio, nepagrįstai apkalbėdama ir šmeišdama ieškovę, kad ji nenori padėti močiutei, nemyli jos, laukia jos mirties, šaiposi iš jos negalios.

5417.1. Ieškovė teigė, jog apie tai sužinojo iš liudytojos S. V.. Tačiau liudytoja S. V. nepatvirtino girdėjusi tokio turinio atsakovės pokalbį su A. T.. Liudytojos paaiškinimu, po A. T. laidotuvių ji išsikalbėjo su ieškove. V. jai sakė, kad kai atvažiuodavo teta, ji pasijautė atstumta. Liudytoja nežino, kaip ten iš tikrųjų buvo, bet mano, kad jei močiutė nustojo su ieškove bendrauti, tai gal kažkas jai prikalbėjo apie ieškovę, gal močiutės draugės, kurių ji nemažai turėjo ir bendraudavo telefonu.

5517.2. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, atsakovė į Lietuvą atvyko 2014 m. birželio mėnesį, praėjus 25 dienoms po ieškovės tėvo (atsakovės brolio) laidotuvių. Kaip nustatyta byloje, ieškovės tėvas N. T. mirė ( - ). Ginčijamas testamentas buvo sudarytas 2014 metų birželio 27 dieną, t.y. praėjus vos dviem dienom po atsakovės atvykimo į Lietuvą. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kad per tokį trumpą laiko tarpą nuo atsakovės atvykimo, A. T. požiūris į ieškovę galėjo taip stipriai pasikeisti, kad ji net nusprenė surašyti testamentą atsakovės naudai, nors iki tol tokio turinio testamento sudaryti nenorėjo, taip nušalindama ieškovę nuo paveldėjimo.

5618. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad A. T. apsisprendimui sudaryti testamentą, turėjo ne atsakovės ar kažkieno kito galimai išsakyta neigiama nuomonė apie ieškovę, o A. T. sūnaus mirtis, po kurios ji ir nusprendė savo turtą palikti vienintelei likusiai gyvai dukrai.

5718.1. Teismas sprendžia, kad turto palikimas dukrai yra pilnai suprantamas ir logiškas. Pati ieškovė teigė, kad dar esant gyvam jos tėvui (testatorės sūnui), močiutė buvo sakiusi, jog testamento ji nerašys, kad jie patys turės spręsti jos turto dalybų klausimą. Iš esmės toks pasakymas reiškia, kad A. T. buvo nusprendusi, jog turtą paveldės įstatyminiai įpėdiniai - jos vaikai ir turės pasidalinti. Taigi, jau seniai buvo susiformavusi palikėjos valia turtą palikti vaikams. Pilnai tikėtina, kad po sūnaus mirties, įvertinusi tai, kad atsakovė liko vieninteliu jos vaiku, palikėja nusprendė visą turtą testamentu palikti jai.

5819. Ieškovė byloje įrodinėjo ir tai, kad atsakovė visiškai nesirūpino motina, kad jai rūpėjo tik turtas. Tačiau tokių aplinkybių nepagrindžia nei pačios ieškovės paaiškinimai, nei kiti įrodymai. Taip pat, teismo posėdžio metu, liudytoja S. V. teigė, jog A. T. nesuprato, kad sudaro testamentą, nes manė, jog važiuoja pas notarą surašyti įgaliojimą liudytojai, kuris jai buvo reikalingas globojant A. T., nes po apsilankymo pas notarę A. T. džiaugėsi, jog nuo dabar liudytoja, kuriai išduotas įgaliojimas, turės ja rūpintis.

5919.1. Ieškovės ir liudytojos nurodytų aplinkybių vertinimui reikšminga tai, kad testamentą pasirašė pati testatorė notaro akivaizdoje, ką savo atsiliepime į ieškinį patvirtino ir testamentą tvirtinusi notarė M. Č.. Testatorės parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, įskaitomai parašytas vardas ir pavardė, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui spręsti, jog testamento sudarymo metu A. T. veikė sąmoningai ir suprato sudaromo dokumento turinį, jo esmę. Tai patvirtino ir notarė M. Č. savo atsiliepime, nurodydama, jog sudarant testamentą, testamento tekstas buvo žodžiu išverstas į A. T. suprantamą rusų kalbą vertėjo D. B., kelis kartus buvo paklausta ir tikslinamasi, ar tikrai pageidaujanti sudaryti tokio turinio testamentą, buvo paaiškintos šio testamento pasirašymo pasekmės. Byloje nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama, kad notarė turėjo interesą netinkamai atlikti savo pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti testamentą tvirtinusios notarės, kuri nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo, nurodomomis aplinkybėmis tiek dėl testamento tvirtinimo procedūros, tiek dėl testatorės valios.

6019.2. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklaustos liudytojos S. V. parodymų nustatyta, kad ji kartu su atsakove ir A. T. vyko pas notarę, bet pas notarę į kabinetą užėjusi nebuvo, ėjo tik atsakovė ir A. T.. Taigi ginčijamo testamento sudarymo aplinkybių liudytoja nematė, tad negali paneigti notarės nurodytų testamento sudarymo aplinkybių. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ir kitiems įrodymams prieštaraujantį liudytojos paaiškinimą, kad testamentas sudarytas A. T. nesuprantant sudaromo dokumento esmės.

6119.3. Taip pat nėra jokio pagrindo vertinti, jog testamentas sudarytas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, CK 5.18 straipsnio 1 dalimi, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui. Todėl daro išvadą, jog, nei tas faktas, jog, anot liudytojos, atsakovė susisiekė su notare dėl motinos testamento sudarymo, nei tai, jog ji buvo ginčo testamento pasirašymo, notarinio tvirtinimo metu, nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimu ar testatorės galimybe 2014 m. birželio 27 d. laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį.

6220. Testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią, testamento atveju yra itin reikšmingas sandorio elementas. Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatorė visą savo turtą paliko artimiausiam giminaičiui – dukrai N. G.. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė nesirūpino savo motina, jos nežiūrėjo, tačiau kaip nustatyta, N. G. gyvena ne Lietuvoje, o ( - ). Todėl dėl šių objektyvių priežasčių pati neturėjo galimybės prižiūrėti Lietuvoje gyvenančią motiną. Kaip nustatyta iš liudytojos S. V. paaiškinimų, atsakovė su ja tarėsi dėl A. T. priežiūros, užmokesčio, nuo 2014 m. tris kartus buvo atvažiavusi ir pabūdavo ilgesnį laiką, tuo metu pati prižiūrėjo motiną, ketino ją išsivežti pas save. Taigi, atsakovė nepaliko motinos be priežiūros ir pagal galimybes ja rūpinosi. Kaip matyti, A. T. atsakovė taip pat buvo svarbi – pati ieškovė pripažino, kad nepaisant visko, močiutė mylėjo savo dukrą.

6321. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sudarydama testamentą, A. T. aiškiai suvokė, kokį sandorį sudaro ir dėl to neklydo (suvokė sandorio turinį, tinkamai išreiškė savo valią: norėjo ir siekė savo turtą palikti tik atsakovei). Testamentas buvo patvirtintas notarės, notarė testatorei jai suprantama kalba išaiškino sudaromo testamento esmę, prasmę bei pasekmes, išsiaiškino jos valią. Taigi, oficialiojo testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos trūkumų nebuvo, testamento formos trūkumų taip pat nenustatyta. Todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčo sandorį.

6422. Ieškovė taip pat teigė, kad prieš mirtį A. T. labai išgyveno dėl sudaryto testamento atsakovės naudai, norėjo jį panaikinti. Byloje apklausta liudytoja S. V. taip pat tvirtino, jog A, T. apgailestavusi dėl ginčo sandorio sudarymo, norėjo jį pakeisti ieškovės naudai, netgi buvo nuvežta pas notarą, tačiau dėl A. T. sveikatos būklės notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

6522.1. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. T. norėjo panaikinti (ar pakeisti) testamentą, byloje nėra. Be to, iš liudytojos paaiškinimų matyti, kad testatorės psichinės sveikatos būklė tuo metu, kai ji galimai išgyveno ar reiškė nepasitenkinimą dėl sudaryto testamento, jau buvo akivaizdžiai bloga. Iš ekspertizės akte aptartų medicininių dokumentų įrašų matyti, kad paskutiniuoju gyvenimo laikotarpiu testatorei buvo nustatytas sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas (2016-10-11 atliktas psichologinis tyrimas – MMSE 8 balai); jau 2016-09-06 įraše aprašyta sutrikusi orientacija laike, vietoje ir savyje; 2016-11-08, 2017-01-04, 2017-02-06 įrašuose užfiksuota sutrikusi orientacija laike ir vietoje, atmintis prasta. Šie ir kiti medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys kelia pagrįstas abejones dėl testatorės gebėjimo tuo metu ir vėliau suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

6622.2. Teismas pažymi ir tai, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, testatorės valios pasikeitimas jau po sandorio sudarymo nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Vadovaujantis sutarties laisvės ir asmenų lygiateisiškumo principais, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo (2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012).

6723. Dėl išdėstytų aplinkybių, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

68V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

6924. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovei priteisiamos iš ieškovės, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1050 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

7024.1. Teismas šioje byloje turėjo 35,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį atmetus, valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad šias išlaidas ji turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

7124.2. Byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos pomirtinė ekspertinė ir ieškovė įpareigota sumokėti 386,50 Eur avansą (b. l. 101-103). Ieškovė 2018-03-23 įpareigojimą įvykdė, sumokėjo nurodytą sumą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (b. l. 114). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą sąskaitą už atliktą ekspertizę sumokėta 237,49 Eur (b. l. 145). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už ekspertizės atlikimą sumokėjo didesnę sumą, jai grąžintinas sumokėtas likutis.

7225. 2017-09-15 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po A. T. mirties. Ieškinį atmestus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

73Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

Nutarė

74Patikslintą ieškinį atmesti.

75Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas ( - ) atsakovei N. G., gim. ( - ), 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

76Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas ( - ) valstybei – 35,98 Eur (trisdešimt penkis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kvitus pristatyti į 119 kabinetą.

77Įpareigoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų buhalteriją, sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei V. K. sumokėtų ekspertizės išlaidų likutį – 149,01 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 01 ct), pinigus pervedant į ieškoves atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ).

78Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kauno miesto 26-ajame notarų biuro notarei V. T. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą testamentinei įpėdinei N. G., gim. ( - ), gyv. ( - ), į palikimą atsiradusį po testatorės A. T., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ) mirties iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

79Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,... 2. sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,... 3. dalyvaujant ieškovei V. K.,... 4. ieškovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei... 5. atsakovės N. G. atstovei advokatei Vidai Kabečienei,... 6. nedalyvaujant atsakovei N. G.;... 7. trečiajam asmeniui notarei M. Č.,... 8. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K.... 9. Teismas... 10. I. I. reikalavimai ir argumentai... 11. 1. Ieškovė V. K. prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 27 d.... 12. 2017-05-16 pradiniame ieškinyje ir 2018-01-16 patikslintame ieškinyje nurodė... 13. 1.1. ( - ) mirė ieškovės močiutė A. T.. Po jos mirties atsiradusį... 14. 1.2. Ieškovei yra žinoma, kad A. T. buvo įsiskaudinus ir pyko, kad Rusijoj... 15. 1.3. A. T. buvo gimusi ( - )., mirė kai jai buvo beveik 87 metai. Sutuoktinio... 16. 1.4. Atsakovė buvo nutolus nuo šeimos: ne tik nuo motinos, bet ir nuo brolio... 17. 1.5. 2014-06-27 atsakovė išsivežė mamą į notarų biurą, kur ir buvo... 18. 1.6. Atsakovė nemylėjo močiutės, nesiekė jos prižiūrėti, padėti. Buvo... 19. 2. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė testamentą pripažinti... 20. 2.1. 2018-01-16 ieškovė, gavusi duomenų iš gydymo įstaigos apie... 21. 2.2. Pažymėtina, kad ieškovės prašymu, siekiant nustatyti, ar A. T. dėl... 22. 2.3. 3. Baigiamajame teismo posėdyje, ieškovė žodžiu ir raštu nurodė,... 23. 3. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos ir močiutės santykiai... 24. 3.1. Apie močiutės mirtį ieškovė nežinojo, jai niekas nepranešė. Tik... 25. II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai... 26. 4. Atsakovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 27. 4.1. Atsiliepimuose (b.l. 50-51, 87-89) nurodė, kad po ieškovės tėvo N. T.... 28. 4.2. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose... 29. III. Trečiojo asmens argumentai... 30. 5. Trečiasis asmuo notarė M. Č. atsiliepimuose nurodė, kad su ieškiniu... 31. 5.1. Nurodė, kad testamento patvirtinimo dieną, A. T. atvykus į notarų... 32. 5.2. A. T. testamentą pasirašė dvejuose egzemplioriuose, taip pat pasirašė... 33. 6. Trečiasis asmuo notarė M. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą... 34. Teismas... 35. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 36. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 37. 7. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 27 d. Kauno miesto 27-ajame notarų... 38. 8. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, kad testamentą prašo pripažinti... 39. 9. Kaip minėta, gavus ekspertizės aktą Nr. 83TPK-523/2018, kurio išvadoje... 40. 10. Pažymėtina, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė... 41. 11. Pažymėtina, kad suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą... 42. 12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 43. 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra... 44. 14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų,... 45. 14.1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teisme nurodė, kad 2014 m.... 46. 14.2. Ieškovės paaiškinimu, po atsakovės atvykimo į Lietuvą 2014 m.... 47. 15. Iš tokių ieškovės paaiškinimų teismas negali daryti išvados, kad A.... 48. 15.1. Iš ekspertizės akte aptartų įrašų medicininiuose dokumentuose... 49. 15.2. Nuo 2015 m. vasario mėn. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti A. T.... 50. 15.3. 2015-05-20 A. T. pirmą kartą konultuota psichiatro. Ją palydėjusi... 51. 15.4. Sekantys įrašai ambulatorinėje kortelėje 2015-12-16, 2016-01-28,... 52. 16. Įvertinus ieškovės, byloje apklaustos liudytojos bei 2015-02-22... 53. 17. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių... 54. 17.1. Ieškovė teigė, jog apie tai sužinojo iš liudytojos S. V.. Tačiau... 55. 17.2. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, atsakovė į Lietuvą atvyko... 56. 18. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad A. T. apsisprendimui sudaryti... 57. 18.1. Teismas sprendžia, kad turto palikimas dukrai yra pilnai suprantamas ir... 58. 19. Ieškovė byloje įrodinėjo ir tai, kad atsakovė visiškai nesirūpino... 59. 19.1. Ieškovės ir liudytojos nurodytų aplinkybių vertinimui reikšminga... 60. 19.2. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklaustos liudytojos S. V. parodymų... 61. 19.3. Taip pat nėra jokio pagrindo vertinti, jog testamentas sudarytas... 62. 20. Testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią,... 63. 21. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sudarydama... 64. 22. Ieškovė taip pat teigė, kad prieš mirtį A. T. labai išgyveno dėl... 65. 22.1. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. T. norėjo panaikinti (ar... 66. 22.2. Teismas pažymi ir tai, kad pagal suformuotą teisminę praktiką,... 67. 23. Dėl išdėstytų aplinkybių, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir... 68. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 69. 24. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės,... 70. 24.1. Teismas šioje byloje turėjo 35,98 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 71. 24.2. Byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos pomirtinė ekspertinė ir... 72. 25. 2017-09-15 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės –... 73. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 74. Patikslintą ieškinį atmesti.... 75. Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas ( - ) atsakovei N. G., gim. ( - ),... 76. Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas ( - ) valstybei – 35,98 Eur... 77. Įpareigoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų buhalteriją, sprendimui... 78. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytas... 79. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...