Byla 2A-483-275/2012
Dėl nuomos mokesčio priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aslūnė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo bei 2011 m. kovo 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Aslūnė“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Aslūnė“ 9 328,56 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už naudojimąsi valstybine žeme 2008-2009 metais, 197,44 Lt delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2003-06-11 įsakymu ne aukciono tvarka septyniolikai metų išnuomojo bendrovėms UAB „Fudžija“ ir UAB „Vitoma“ valstybinės žemės sklypą, esantį Gėlių g. 5, Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko 2005-02-08 įsakymu 2003-06-11 įsakymas buvo pakeistas, išnuomojant dalį (827 kv.m) nurodyto žemės sklypo atsakovui UAB „Aslūnė“. 2005-03-18 tarp šalių buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis. Vis dėlto atsakovas žemės nuomos mokesčio už 2008-2009 metus nesumokėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Aslūnė“ ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 9 328,56 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo, 197,44 Lt delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 526 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-01-21, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie Vilniaus miesto tarybos 1995-06-09 sprendimo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimo paskelbimą vietinėje spaudoje, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pats atsakovas 2008 metų deklaracijoje valstybinės žemės nuomos mokestį paskaičiavo vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimu patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklėmis, taikydamas šių taisyklių 4.3 punkte Senamiesčio seniūnijoje esantiems sklypams nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą, be to, turint omenyje tai, kad pagal ilgalaikę praktiką Gėlių gatvė yra priskiriama Senamiesčio seniūnijos teritorijai, ši aplinkybė yra visuotinai žinoma ir visuomenėje pripažįstama, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog minėti 1995-06-09 ir 2003-10-01 sprendimai yra galiojantys.

8Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009-05-22 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuomojamo valstybinės žemės ploto sumažinimo, tačiau ši institucija į atsakovo prašymą nereagavo ir valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pakeista. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pripažinta pasibaigusia Vilniaus apskrities viršininkui priėmus 2010-06-14 įsakymą, kuriame nurodyta, kad įsakymu yra tenkinamas UAB „Aslūnė“ 2009-05-22 prašymas dėl nuomos sutarties pakeitimo ir šios įmonės 2010-06-08 prašymas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas motyvavo, kad tarp šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis nenumato specifinių sutarties keitimo ar nutraukimo nuomininko iniciatyva atvejų. Civilinio kodekso 6.498, 6.565 straipsnio nuostatos ir Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatos taip pat nenumato tokių nuomos sutarties keitimo ar nutraukimo nuomininko reikalavimu pagrindų, kaip dalies arba visų nuomininkui priklausančių nuomojamame sklype esančių pastatų pardavimas. Tai, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso valstybiniame žemės sklype esantys statiniai, iš tiesų yra viena iš tokios žemės išnuomojimo ne aukciono būdu būtinų sąlygų (CK 6.551 str. 2 d., Tvarkos 28.1 p.), tačiau minėtų pastatų pardavimas savaime nereiškia, kad tokiu atveju žemės nuomos sutartis automatiškai baigiasi (tokio valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo nenumato nei Civilinio kodekso 6.562 straipsnio, nei Tvarkos nuostatos) arba kad nuomos sutartis turi būti keičiama, atsižvelgiant į sumažėjusį nuomininkui priklausančių statinių, esančių nuomojamame valstybinės žemės sklype, plotą (kiekį). Kadangi nei tarp šalių sudaryta nuomos sutartis, nei Civilinio kodekso ar Tvarkos nuostatos nenumatė tokio nuomos sutarties keitimo privalomo pagrindo, kaip nuomininko faktiškai (realiai) naudojamo žemės sklypo ploto sumažėjimas arba dalies (visų) nuomininkui priklausančių statinių, esančių nuomojamame žemės sklype, pardavimas, teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis galėjo būti pakeista, atsakovui išnuomotos valstybinės žemės plotas sumažintas tiktai bendra tvarka, t.y. abiejų nuomos sutarties šalių (jas atstovaujančių institucijų) bendru sutarimu. Kadangi, sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, tokio sutarimo sutarties šalims ilgą laiką nepavyko pasiekti arba dėl tam tikrų priežasčių toks susitarimas ilgą laiką nebuvo įtvirtintas pakeičiant nuomos sutartį, atsakovas turėjo teisę, jei jo sutarties sąlygos nebetenkino, kreiptis į nuomotoją Civilinio kodekso 6.565 straipsnyje nustatyta tvarka dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad, pardavęs visus jam priklausiusius statinius 2009 m. spalio mėn., Civilinio kodekso 6.565 str. 1 d. nustatyta tvarka iš karto kreipėsi į nuomotoją dėl nuomos sutarties nutraukimo (tokį prašymą atsakovas pateikė tik 2010-06-08 ir į jį Vilniaus apskrities viršininko administracija iš karto reagavo). Bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovas su prašymu dėl sutarties nutraukimo į nuomotoją kreipėsi anksčiau kaip 2010-06-08. Bet kokiu atveju, vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija pagal atsakovo 2009-05-22 prašymą dėl tam tikrų priežasčių nesutiko pakeisti nuomos sutarties sąlygų arba dėl tam tikrų priežasčių (kad ir priklausančių nuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų veiksmų ar neveikimo) sutarties keitimo procesas užsitęsė, neleido (neleidžia) atsakovui nevykdyti nuomos sutarties arba reikalauti mažinti nuomos mokestį (atleisti nuo jo), kadangi nei sutartyje, nei valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nuomotojui nebuvo numatyta pareiga operatyviai reaguoti į nuomininko faktiškai naudojamo žemės ploto pasikeitimus, nuomininko prašymus dėl nuomojamos žemės ploto sumažinimo, tokius pakeitimus įteisinti. Vien tai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija nereagavo į atsakovo 2009-05-22 prašymą, jo netenkino, nelaikytina valstybinės žemės nuomos 2005-03-18 sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus dėl to, kad nuomos sutartis su juo turėjo būti nutraukta dėl to, jog jis nuo 2008 metų nemokėjo žemės nuomos mokesčio, motyvuodamas tuo, kad žemės nuomos mokesčio nemokėjimo atveju nuomotojas gali, o ne privalo nutraukti nuomos sutartį (CK 6.564 str. 1 d. 2 p.). Atsakovo atstovas taip pat teigė, kad pagal įstatymą savivaldybei nėra nustatyta funkcija rinkti biudžeto pajamas. Teismas šiuos atsakovo atstovo teiginius pripažino nepagrįstais, nes juos paneigia Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, numatanti, kad pajamos, gautos iš išnuomotą valstybinę žemę, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Tai, kad žemės nuomos mokesčio tarifus, mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kad valstybinės žemės nuomos mokestis mažinamas arba nuo jo atleidžiama savivaldybės biudžeto sąskaita, taip pat leidžia spręsti apie tai, jog valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą (Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4, 1.6, 1.8 punktai). Teismas pažymėjo, kad naujoje, nuo 2011-01-01 įsigaliosiančioje 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 redakcijoje tokia nuostata jau yra formuluojama ir tiesiogiai. Kadangi Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas savivaldybės turto valdymo ir naudojimo organizavimo bei kontrolės, savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo funkcijas suteikia savivaldybės administracijai, teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai prašė jai priteisti žemės nuomos mokestį, kaip vieną iš savivaldybės biudžetą sudarančių mokesčių. Teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybė (ją atstovaujanti savivaldybės administracija) turi teisę reikšti ir pagrįstai reiškė atsakovui reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio už 2008-2009 metus priteisimo. Teismas neturi pagrindo abejoti žemės nuomos mokesčio paskaičiavimų teisingumu, juolab, kad mokesčio už 2008 metus dydį – 4 658,33 Lt - paskaičiavo pats atsakovas. Tokio pat dydžio žemės nuomos mokestis priteistinas ir už 2009 metus. Skaičiuojant iš atsakovo priteistino žemės nuomos mokesčio dydį, pagrįstai taikomas 4 proc. mokesčio tarifas.

9Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Aslūnė“ ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 372,60 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismas konstatavo, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, dydį, be to, 2010-11-11 posėdžio metu ieškovo atstovas prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo, tačiau teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, nurodytų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, apie jas teismo sprendime nepasisakė.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

11Atsakovas UAB „Aslūnė“ apeliaciniais skundais prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą bei 2011 m. kovo 24 d. papildomą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Priimti pridedamus naujus įrodymus byloje, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, taip pat įrodymus, kurių pateikimo būtinumas iškilo vėliau. Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės visas bylinėjimosi išlaidas.

12Dėl prievolės vykdymo trečiajam asmeniui

13Teismas ginčijamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ savivaldybėms nesuteikta teisė reikalauti nuompinigių iš valstybinės žemės nuomininkų sumokėjimo, sutartis su kuriais dėl valstybinės žemės nuomos pasirašė apskričių atstovai; taip pat nenumatė ir nesuteikė savivaldybėms teisės gauti šias pinigines lėšas. Vyriausybė neperdavė savivaldybei teisės naudotis ir disponuoti už valstybinės žemės nuomą gautinomis pajamomis kaip kito valstybės turto valdymo funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 2008-09-15 Nr. X-1722 redakcija 7 str. 9 p). Specialaus įstatymo, numatančio savivaldybei teisę gauti valstybinės žemės nuompinigius už žemę, kurią išnuomojo kitos institucijos, sutartyse atstovavusios Lietuvos Respubliką taip pat nėra. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo įgyja savarankišką reikalavimo teisę nuo to momento, kai trečiasis asmuo išreiškia savo sutikimą priimti jam išlygtą teisę. Šio momento teismas nenustatė, jo ieškinyje nepagrindė ir ieškovas, todėl laikytina, kad ieškovas iki šiol neįgijo savarankiškos teisės į sutartyje nurodytą naudą net ir tuo atveju, jei tokia išlyga būtų numatyta sutartyje ar įstatyme. Taigi, nagrinėjamu atveju, savivaldybė galėjo gauti pajamas pagal sandorį - iš sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties kaip trečioji šalis, kai sutartis sudaryta jos naudai (įgyjanti savarankišką reikalavimą) arba kaip prievolės trečiajam asmeniui įvykdymas (neįgyjanti savarankiško prievolės įvykdymo reikalavimo); arba kitu įstatymu numatytu būdu. Ieškovo nurodyti ir teismo ištirti Vietos savivaldos įstatymo 50 str. l d. 7 p. ir Biudžeto sandaros įstatymo 22 str. l d. 4 p. nustato teisę naudotis tokiomis jau gautomis pajamomis, tačiau negali būti laikomi pakankamais reikalavimo teisei reikšti.

14Sutarties šalių susitarimas (10 p.) dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka prieštarauja imperatyviai įstatymo normai

15Vilniaus miesto savivaldybė nesilaikė Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę patvirtintos tvarkos - neinformavo atsakovo apie nuomos mokesčio mokėjimo terminus, nustatytus savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė; nesilaikė Vyriausybės nustatytos tvarkos, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai būtų nurodyti valstybinės žemės nuomos sutartyje. Tiek ieškovas, tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija nesilaikė nustatytos tvarkos, neįrašė į sutartį nuomos mokesčio dydžio ir taip pažeidė taip pat Civilinio kodekso 6.550 str. l d. 11 p. reikalavimą žemės nuomos sutartyje nurodyti užmokestį už žemės nuomą; ši įstatymo nuostata nėra blanketinė, t.y. sutartyje nustatant užmokestį negali būti pateikiama nuoroda į kitus teisės aktus, o priešingai - įstatymas reikalauja įskaityti į užmokestį mokestį už kelius, inžinerinius įrenginius ir kt., t.y. pateikti jį konkrečia galutine pinigų suma; įstatymas numato tik galimybę sutartyje nustatyti mokesčio indeksavimą jei nuomojama žemė yra valstybinė. Civilinio kodekso 6.156 str. nustatyti sutarčių laisvės principo suvaržymai - šalys gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad sutarties nuostatą kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (10 p.), prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl, remiantis Civilinio kodekso 1.80 str. yra negaliojanti. Taigi, teismo nustatyta iš sutarties kildinama atsakovo prievolė mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl prievolė, kylanti iš sutarties yra negaliojanti, jos vykdyti negali būti reikalaujamą, todėl priimtas teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas.

16Teismas peržengė ieškinio ribas nustatydamas prievolės dydį

17Remiantis Civilinio kodekso 6.160 str., pagal gaunamos naudos apibrėžtumą ši sutartis priskirtina rizikos sutarčių grupei, nes joje nėra konkrečiai nustatytas naudos gavimas ar atsakovo pareigos dydis - tai priklauso nuo tam tikrų įvykių buvimo. Kadangi žemės nuomos sutartyse tokiu būdu neleistina sieti užmokestį su tam tikrų įvykių būvimu, laikytiną kad ieškovas pagal sutartį neįgijo reikalavimo teisės į tam tikrą užmokestį, o atsakovui iš sudarytos sutarties nekilo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Toks užmokestis galėtų būti nustatytas šalių susitarimu arba teismo (ieškovui tokio užmokesčio nustatymą pareiškus kaip ieškinio dalyką). Ieškovas neprašė teismo papildyti sutartį ar teismo nuožiūra ar kitu būdu nustatyti tokio užmokesčio dydį. Todėl teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai savo iniciatyva (tokiu atveju - peržengdamas ieškinio ribas) nustatė prievolės dydį.

18Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nenustatė, kad sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis nebuvo pradėta vykdyti, nuomos santykiai faktiškai neprasidėjo

19Iš byloje esančių dokumentų (Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-11 ir 2005-02-08 įsakymai) galima daryti prielaidą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija valią sudaryti su atsakovu žemės nuomos sutartį išreiškė, sutartį sudarė, tačiau, jos neįvykdė - sutarties objekto, t.y. 827 m2 dydžio sklypo dalies neperdavė (CK 6.205 str.). Apie tokį galimai įvykusį perdavimą nėra įrašo pačioje sutartyje, nesudarytas joks kitas dokumentas, negautas joks pareiškimas, nėra kito specialaus apskrities viršininko, kaip perduodančiojo asmens valios pareiškimo. Įrašas viešame registre apie nuomos sutarties sudarymą taip pat negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, kad turtas perduotas atsakovui valdyti, nes yra paneigiamas kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Kadangi nuomos sutartis teisminio nagrinėjimo momentu buvo jau pasibaigusi 2010-06-14, nėra teisinių galimybių bendra tvarka (ABTĮ 88 str.) paneigti pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių (CPK 182 str. 4 p.), nes reikalavimas, kuriuo siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimą ar žemės sklypas buvo perduotas atsakovui naudotis, teismas turėtų spręsti remdamasis ir kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir tuo pagrindu konstatuoti, kad nuomos objektas nuomininkui (atsakovui) perduotas nebuvo, nuomos sutartis neįvykdyta. Kokiu faktiškai sklypo plotu naudojosi atsakovas teismas netyrė. Atsakovo duomenimis jis faktiškai naudojosi 416,71 m2 sklypo ploto dalimi. Vykdant Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 3 punktą, savivaldybės taryba po šio nutarimo paskelbimo turėjo nustatyti konkretų būtent naudojamos žemės mokesčio tarifą. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokiu teisės aktu toks naudojamos žemės mokesčio tarifas nustatytas, atsakovui jis nežinomas, byloje nebuvo ištirta aplinkybė dėl taikytino naudojamos žemės mokesčio tarifo, apie jį atsakovas nebuvo informuotas nutarimo nustatyta tvarka, taip pat nebuvo informuotas apie naudojamos žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus. Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba naudojamos žemės nuomos mokesčio tarifo nenustatė ir reikalauti jo sumokėjimo už 2008-2009m. taip pat neturi pagrindo.

20Teismas nenagrinėjo valstybės žemės nuomos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) viešajai tvarkai teisinių pasekmių ir priėmė neteisėtą sprendimą

21Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis negalioja dėl to, jog prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) viešajai tvarkai (nenustatyta nuomos kaina, neperduotas naudoti sklypas), žemės nuomos mokestis už faktiškai naudojamą žemę, remiantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 2 p., galėtų būti skaičiuojamas nuo faktiškai atsakovo statinių užimamo ploto taikant minimalius (1,5 proc. 2008 m. ir 0,1 proc. 2009 m.) valstybinės žemės nuomos tarifus. Kadangi teismas byloje atsisakė priimti atsakovo pateiktus duomenis apie jo turimo turto sklype pasikeitimus 2008-2009 m., tai neturėjo ir galimybės atlikti atitinkamus skaičiavimus. Iš pridedamų pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų, esančių NT objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/893 matyti, kad atsakovo statinių faktiškai užimamas (užstatytas) plotas yra 416,71 m2, todėl, mokėtinas žemės nuomos mokestis už faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą 2008 m. ir 2009 m. I pusmetį yra 909,56 Lt.

22Teismas priėmė sprendimą remdamasis nepaskelbtais, todėl negaliojančiais teisės aktais

23Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už 2008 m. yra nepagrįstas, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais ieškovas ir teismas remiasi byloje nebuvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka arba paskelbti netinkamai. Teismas 2010-06-21 posėdyje įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie ginčytinų sprendimų tinkamą paskelbimą, tačiau byloje nepateikta įrodymų apie tinkamą teisės aktų paskelbimą. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo įstatymo nustatyta įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka ir taikė neįsigaliojusius teisės aktus.

24Ieškovas nesiėmė protingų priemonių, kad išvengtų nuostolių padidėjimo

25Ieškovas byloje įrodė, kad 2008 m. birželio mėn. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją prašydamas sumažinti nuomojamos žemės plotą atsižvelgiant į jo 2008 m. įvykdytus nekilnojamo turto perleidimo sandorius. Už sutarčių sudarymą atsakinga specialistė, konsultacijos metu paaiškino, kad atsakovas turi parengti ir pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui rašytinį susitarimą tarp sklypo naudotojų dėl pageidaujamų nuomoti sklypo dalių. Tokį susitarimą atsakovas rengė, tačiau paaiškėjo, kad dėl susitarimo rengimo jis buvo suklaidintas ir tokie susitarimai negali sukurti teisinių pasekmių. Todėl tik 2009-05-22 raštu Nr. 19 atsakovas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas sumažinti jo nuomojamo sklypo dalį - 2009-05-22 būklei jam tebuvo likę 3 m2 neparduotų patalpų. Taigi, atsakovas, turėjo pagrįstą interesą reikalauti ženkliai (99,64 procentais) sumažinti jam išnuomotą žemės sklypo plotą ir tokiu atveju jam nuo 4 408,28 Lt iki 15,70 Lt per metus sumažėtų mokėtinas mokestis. Vieni iš pastatų pirkėjų su prašymu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį 2009-03-19 taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Žemės nuomos sutartis su atsakovu jo prašymu nei nutraukta nei pakeista nebuvo, su kitais asmenimis (pastatų pirkėjais) nauja sutartis taip pat sudaryta nebuvo. Vilniaus apskrities viršininko administracija neveikimo priežasčių nenurodė. Remiantis Civilinio kodekso 6.565 str. 1 d., žemės nuomos sutartis nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta pranešus nuomotojui ne vėliau kaip per du mėnesius. Laikantis šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principo, atsakomybė už sutarties nenutraukimą nustatyta tvarka iš dalies tenka Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei pačiam ieškovui, kuris nevykdė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ir nesikreipė į apskrities viršininko administraciją dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas įrodė, kad ėmėsi protingų priemonių sumažinti savo įsipareigojimų dydį, kreipėsi dėl to į atsakingas institucijas. Neteisėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai vilkinant sprendimų dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, o taip pat ieškovo nesiėmimas priemonių nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį nuo to momento, kai atsakovas nesumokėjo reikalaujamų sumų, yra pakankamas pagrindas sumažinti pareikštus piniginius reikalavimus, apsiribojant 2008 m. mokėtinomis sumomis. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo įrodymus, juos atmetė, nepagrįstai neįvertino atsakovo prašymo pakeisti sutartį esmės, taip pat atsisakė įtraukti Vilniaus apskrities viršininko administraciją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, todėl byloje priėmė neteisėtą sprendimą

26Teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo už 2008 m. sumoje 167,70 Lt yra neteisėtas, nes praleisti ieškininės senaties terminai (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.)

27Kadangi teismas atsisakė priimti dalį atsakovo pateiktų įrodymų, teismo posėdžiai vyko labai ribojant pasisakymų turinį ir trukmę, todėl dalis įrodymų ir aplinkybių negalėjo būti tinkamai pristatytos ir visapusiškai ištirtos, sumenko žodinio bylos nagrinėjimo prasmė. Teismas, priimdamas sprendimą neįsitikino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai patikimi, be to nenustatė reikšmingų aplinkybių byloje, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

28Dėl papildomo sprendimo

29Papildomas sprendimas priimtas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Teismo sprendimas priimtas 2010-12-20, terminas išspręsti papildomo sprendimo priėmimo klausimą pasibaigė 2011-01-09. Teismas papildomame sprendime nesirėmė jokiomis kitomis aplinkybėmis, šalių prašymais ar pan., todėl darytina išvada, kad papildomą sprendimą priėmė savo iniciatyva (CPK 277 str. 1 d.) neteisėtai praleidęs įstatymo tam nustatytą terminą. Išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra laikytinos bylos nagrinėjimo išlaidomis. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas ir su tuo susijusios išlaidos laikytinos vykdymo išlaidomis ir išieškomos specialios normos – Civilinio proceso kodekso 611 str. nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo suteikta antstoliui (CPK 611 str.). Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaidų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu ar tą atlikti savo iniciatyva. Pagal Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p. prasmę, kitomis būtinomis išlaidomis laikytinos vertimo išlaidos, nuorašų tvirtinimo, kelionės į teismą ir pan., tačiau ne išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kadangi dėl teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo, tai nebuvo pagrindo priteisti atsakovo naudai jo turėtas išlaidas, susijusias su galimo sprendimo vykdymu remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. l d. 4p., nes sprendimas dar nėra vykdomas.

30Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 4 aplinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, apelianto apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad skundžiami pirmos instancijos teismo sprendimai yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, juose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismo sprendimus.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Skundai atmestini.

33Dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme

34Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti ne tik įstatymai, bet ir kiti norminiai aktai, kurių pagrindu ieškovas turi teisę reikalauti iš valstybinės žemės nuomininko nustatyto dydžio nuomos mokesčio, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimas Nr. 01A-41-87 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo“ ir šį sprendimą pakeitęs 2009-06-03 sprendimas Nr. I-1048 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ ( b.l.15-22), nustatęs valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką. Tai, kad ieškovas reikalauja atsakovą sumokėti jam valstybinės žemės nuomos mokestį 2009-06-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuris buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, dienraštyje „ Vilniaus diena‘, pagrindu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Atsakovo teigimas, jog Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr.1798 „ Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę “ nesuteikta teisė savivaldybėms reikalauti nuomos mokesčio, nepagrįstas. LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio mėn. 19 d. nutarimo Nr. 1798 „ Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę “ 1.6 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Tai, kad savivaldybė turi teisę gauti valstybinės žemės nuomos mokestį, leidžia daryti išvadą, kad kontroliuoti šio mokesčio sumokėjimą, o taip pat ir reikalauti, kad jis būtų sumokėtas, turi ta institucija, kuriai turi būti mokamas mokestis. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad prievolę jis turi vykdyti ne ieškovui, o trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, kadangi aukščiau nurodytame nutarime konkrečiai nurodyta, kam turi būti vykdoma prievolė - savivaldybei.

35Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai

36Vilniaus apskrities viršininko administracija, sudarydama su atsakovu valstybinės žemės nuomos sutartį, turėjo nurodyti joje žemės nuomos mokesčio dydį, kadangi to reikalavo LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio mėn. 19 d. nutarimo Nr. 1798 „ Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę “ , redakcijos, galiojusios sudarant 2005 m. kovo mėn. 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, 1.8 punktas. Tai, kad sutartyje nebuvo nurodyta konkreti suma, o nuomos sutarties 10 punkte išaiškinta atsakovui, kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. mokesčio dydis nurodytas ne konkrečiai, o nukreipiant į norminius aktus, yra pažeidimu, tačiau šis pažeidimas negalėjo įtakoti į mokesčio mokėjimą, kadangi atsakovas turėjo galimybę sužinti, kokio dydžio nuomos mokestis numatytas norminiuose aktuose ir jį apmokėti. Tai, kad atsakovas žemės nuomos mokestį už 2008 ir 2009 metus deklaravo, leidžia daryti išvadą, kad jam buvo žinoma, kokio dydžio mokestį jis turi mokėti, todėl nenurodymas žemės nuomos sutartyje konkrečios mokėtino mokesčio sumos, nebuvo priežastimi šio mokesčio nesumokėjimo. Tai, kad nuomos sutartyje nebuvo nurodyta konkreti mokėtino mokesčio suma nėra prieštaravimu imperatyviai įstatymo normai, o yra netinkamu, netiksliu įstatymo normos vykdymu, kuris neturėjo pasekmių nuomotojo pareigos vykdymui.

37Dėl ieškinio ribų peržengimo

38Nuostata, jog žemės nuomos mokestis mokamas teisės aktų nustatyt tvarka, nėra pareigos mokėti mokestį apibrėžimu tam tikru įvykiu. Tai, kad sutarties sudarymo metu jau buvo nustatytas norminiuose aktuose žemės nuomos mokesčio dydis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę, perskaitęs žemės nuomos mokesčio dydį reglamentuojančius nutarimus, žinoti, kokio dydžio žemės nuomos mokestį jis turės mokėti pagal sutartį. Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti 9526,00 Lt žemės nuomos mokesčio iš atsakovo, juos paskaičiavęs pagal du norminius aktus - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimą Nr. 01A-41-87 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo“ 9b.l. 9) ir šį sprendimą pakeitusį 2009-06-03 sprendimą Nr. I-1048 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ ( b.l.15-22). Ieškinyje nurodyta, kad mokestis buvo apskaičiuotas pagal Taisyklių 8 ir 17 punktus. Ieškovui nurodžius, kokio dydžio nuomos mokestį jis prašo priteisti iš atsakovo už 2008 ir 2009 metus, šios sumos priteisimas nėra peržengimu ieškinio ribų, atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatė prievolės dydį. Reikalavimas priteisti konkrečią pinigų sumą kaip nuomos mokestį buvo nurodytas ieškovo, t.y. ieškovas, o ne teismas nurodė prievolės dydį.

39Dėl žemės nuomos sutarties vykdymo

40Atsakovo argumentai, jog jam nebuvo perduotas nuomai 827 kv m žemės sklypas, atmestini dėl to, kad pateiktame atsiliepime į ieškinį ( b.l. 44-45) atsakovas nenurodė šių ieškinio nepagrįstumo argumentų, todėl teismas sprendime neturėjo daryti išvadų dėl šios aplinkybės. CPK 312 straipsnis draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad ne tik ieškovas, bet ir atsakovas, negali kelti reikalavimų, kurių jis nebuvo nurodęs atsiliepime į ieškinį. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nebuvo prašęs atmesti reikalavimo tuo pagrindu, kad jam nebuvo faktiškai nuomai perduotas 827 kv m žemė sklypas, reiškia, kad teismo sprendime nesant išvadų dėl šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvadų dėl aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamos, nes nebuvo teismui praneštos, pirmosios instancijos teisme.

41Dėl teismo nenagrinėjimo aplinkybės, ar valstybinės žemės nuomos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms

42Sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normos, t. y. pripažinti sandorį niekiniu, teismas turi pareigą ir savo iniciatyva, nesant ieškininio reikalavimo ( CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Nesant abejonių teismui, jog dalis sandorio prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismas nenurodė sprendime argumentų, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadai, jog nenurodymas nuomos sutartyje mokėtino nuomos mokesčio dydžio ir terminų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliantui nurodžius skunde argumentus, jog teismas turėjo pripažinti sandorį niekiniu, apeliacinės instancijos teismas motyvavo, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadai, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nepripažinti niekine aukščiau nurodytais argumentais, todėl jie negali būti kartojami. Tai, kad atsakovas skunde kelis kartus nurodo tuos pačius teismo sprendimo nepagrįstumo argumentus, neriekia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pakartotinai motyvuoti dėl tų pačių skundo argumentų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad faktiškai nuomai jam buvo perduotas mažesnis žemės sklypas, nei buvo nurodyta nuomos sutartyje ir priskaičiuoti mokesčiai. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodė aplinkybės, jog jam buvo perduotas nuomai ne tokio dydžio plotas, koks nurodytas sutartyje, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybės, ar atsakovui buvo išnuomotas 2005-03-18 sutartyje nurodytas 827 kv m. plotas, ar šis plotas buvo mažesnis.

43Dėl netinkamo norminių aktų taikymo

44Teismo sprendime nurodyta, jog 2009-06-03 sprendimas Nr. I-1048 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo remdamasis ieškovas skaičiavo žemės nuomos mokestį ir teismas darė išvadą apie mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį, buvo paskelbti nustatyta tvarka, todėl atmestini skundo argumentai, jog teismas negalėjo taikyti šių norminių aktų byloje.

45Dėl prašymo sumažinti nuomojamą žemės plotą neišnagrinėjimo

46Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2009-05-22 kreipėsi raštu į ieškovą, prašydamas sumažinti jo nuomojamo sklypo dalį, tačiau nuomos sutartis nutraukta ar pakeista nebuvo. Iš byloje esančio 2009-05-22 atsakovo rašto Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriui matyti, jog atsakovas prašė pakeisti žemės nuomos sutartį, nenurodydamas, kokia sklypo dalimi jis toliau naudosis, t.y. nuomos ją, o kokia perleidžia naudotis asmeniui, kuriam pardavė dalį turėtų pastatų. Toks nekonkretus prašymas negalėjo būti tenkinamas nedelsiant, be to, žemės sklypo nuomos sutarties sudėtine dalimi buvo žemės sklypo planas, todėl nuomininkui, inicijavusiam nuomojamo sklypo dydžio pakeitimo, teko pareiga pateikti nuomotojui konkretų pasiūlymą dėl nuomojamo sklypo dalių pakeitimo, nurodant, kokiam pastatų savininkui kokia sklypo dalis prašoma išnuomoti, pakeitus sutartį. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad ieškovui kilo pareiga iki 2009 metų pabaigos pakeisti nuomos sutarties dalį dėl sklypo dydžio, teismo išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja mokesčio, padaryta tinkamai vertinant byloje esančios įrodymus. Tai, kad atsakovas pardavė dalį pastatų ir kitas asmuo naudojosi jo nuomojamu iš ieškovu žemės sklypu, neleidžia daryti išvados, kad atsakovui dėl ieškovo neveikimo atsirado žala. Atsakovas turi galimybę reikšti turtinius reikalavimus asmeniui, kuris po pastatų dalies pardavimo naudojosi jo nuomojama iš ieškovo žeme ir siekti, kad jam būtų atlyginta žala, atsiradusi dėl to, kad jis turi sumokėti nuomos mokestį už tą dalį žemės sklypo, į kurį jis atsisakė teisės, t.y. toliau naudojosi jo išsinuomota žeme asmuo, kuriam atsakovas pardavė pastatų dalį.

47Dėl delspinigių priteisimo

48Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl teismas pagrįstai jos netaikė ( CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, turėjo galimybę reikalauti, jog būtų taikoma ieškinio senatis, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl teismas tinkamai taikė materialines teisės normas šioje reikalavimo dalyje.

49Dėl papildomo sprendimo

50CPK 277 straipsnio 2 dalis numato, jog iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tai, kad šioje byloje papildomas teismo sprendimas buvo priimtas 2011 m. kovo mėn. 24 d., o 2011-03-10 nutartimi ( b.l.160) buvo atnaujintas praleistas terminas papildomam sprendimui priimti, leidžia daryti išvadą, kad teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, spręsdamas papildomo sprendimo priėmimo klausimą. CPK 88 straipsnis numato kokios išlaidos, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Nuo 2011 m. spalio mėn. 1 d. galiojančioje šio straipsnio 1 dalies 8 punkto redakcijoje numatyta, kad išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tai, kad anksčiau galiojusio CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte buvo numatyta, kad prie šių išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, leidžia daryti išvadą, kad remiantis šia norma ieškovui galėjo būti priteistos jo turėtos išlaidos, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

51Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir 2011 m. kovo mėn. 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo... 8. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009-05-22 kreipėsi į Vilniaus apskrities... 9. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 11. Atsakovas UAB „Aslūnė“ apeliaciniais skundais prašo Vilniaus miesto 4... 12. Dėl prievolės vykdymo trečiajam asmeniui... 13. Teismas ginčijamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad Vyriausybės... 14. Sutarties šalių susitarimas (10 p.) dėl žemės nuomos mokesčio dydžio... 15. Vilniaus miesto savivaldybė nesilaikė Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr.... 16. Teismas peržengė ieškinio ribas nustatydamas prievolės dydį... 17. Remiantis Civilinio kodekso 6.160 str., pagal gaunamos naudos apibrėžtumą... 18. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nenustatė, kad... 19. Iš byloje esančių dokumentų (Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-11 ir... 20. Teismas nenagrinėjo valstybės žemės nuomos sutarties prieštaravimo... 21. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad sudaryta valstybės žemės nuomos... 22. Teismas priėmė sprendimą remdamasis nepaskelbtais, todėl negaliojančiais... 23. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas sumokėti... 24. Ieškovas nesiėmė protingų priemonių, kad išvengtų nuostolių padidėjimo... 25. Ieškovas byloje įrodė, kad 2008 m. birželio mėn. kreipėsi į Vilniaus... 26. Teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo už 2008 m. sumoje 167,70... 27. Kadangi teismas atsisakė priimti dalį atsakovo pateiktų įrodymų, teismo... 28. Dėl papildomo sprendimo... 29. Papildomas sprendimas priimtas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Teismo... 30. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Skundai atmestini.... 33. Dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo nuomos mokesčio už naudojimąsi... 34. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti ne tik įstatymai, bet ir kiti... 35. Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto prieštaravimo... 36. Vilniaus apskrities viršininko administracija, sudarydama su atsakovu... 37. Dėl ieškinio ribų peržengimo ... 38. Nuostata, jog žemės nuomos mokestis mokamas teisės aktų nustatyt tvarka,... 39. Dėl žemės nuomos sutarties vykdymo ... 40. Atsakovo argumentai, jog jam nebuvo perduotas nuomai 827 kv m žemės sklypas,... 41. Dėl teismo nenagrinėjimo aplinkybės, ar valstybinės žemės nuomos sutartis... 42. Sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normos, t. y. pripažinti... 43. Dėl netinkamo norminių aktų taikymo ... 44. Teismo sprendime nurodyta, jog 2009-06-03 sprendimas Nr. I-1048 „ Dėl... 45. Dėl prašymo sumažinti nuomojamą žemės plotą neišnagrinėjimo ... 46. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2009-05-22 kreipėsi raštu į... 47. Dėl delspinigių priteisimo ... 48. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprašė taikyti... 49. Dėl papildomo sprendimo ... 50. CPK 277 straipsnio 2 dalis numato, jog iškelti klausimą dėl papildomo... 51. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir 2011...