Byla 2SA-218-232/2012
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretysis asmuo Kauno apygardos administracinis teismas, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1378-391/2010. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimu R. J. V. ieškinys buvo patenkintas pilnai ir iš Lietuvos Valstybės ieškovui buvo priteista 37369,13 Lt negauta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-04-24 iki 2008-02-15. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinės instancijos teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti paduotą kasacinį skundą. Prašė atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes nepagrįstai taikė teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 2 straipnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai netaikė DK 298 straipsnio.

3Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi (b.l. 67-70) pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindo procesui atnaujinti, kadangi civilinė byla, kurios procesą prašoma atnaujinti yra peržiūrėta apeliacine tvarka t.y. Vilniaus apygardos teismas 2011 06 15 nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2011 08 21 nutartimi atsisakė priimti paduotą kasacinį skundą. Pažymėjo, kad pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytu pagrindu dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

4Atskiruoju skundu (b.l. 85-78) pareiškėja Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1378-391/2010. Teismo nutarties nepagrįstumą pareiškėja argumentuoja tuo, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą formaliai nurodė, kad sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nenagrinėjo atnaujinimo pagrindo visų bylos aplinkybių kontekste, todėl negalėjo išsiaiškinti ar teismo sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės atkartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos prašyme atnaujinti procesą.

5Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

7Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Šis procesinis institutas yra išimtinis, nes teismo priimtų procesinių sprendimų stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo nebūtų atnaujinti ir palikti prieš procesą buvusioje ginčo padėtyje. Taigi šiam principui prieštarautų situacija, kai teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuoti faktiniai ir teisiniai santykiai taptų neapibrėžti. Išimtinės procesinės procedūros, kurios tikslas ištaisyti teismų klaidas dėl fakto ar teisės, naudojimas nestabilumui sukurti (grąžinimui į ginčo padėtį, ginčo šalių santykių neapibrėžtumą) turi būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teise.

8Apeliantės atskirojo skundo esmė, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilo į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsio 1 dalies 9 punkto pagrindu, formaliai nurodė, jog sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nenagrinėjo atnaujinimo pagrindo visų bylos aplinkybių kontekste.

9Pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, ir šis procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų.

10Teismų praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog minėta norma taikytina tik tuomet, kai teismas sprendime padarė aiškią ir esminę materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Teisės taikymo klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teisės normos taikymo klaida bus tada, kai neteisingai nustatomos faktinės aplinkybės arba netinkamai parenkama ir pritaikoma materialiosios teisės norma, jei ši klaida galėjo lemti bylos neteisingą išsprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2536/2011). Antra būtina sąlyga taikant minėtą normą - procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų t.y. sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

11Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Ramučio J. V. ieškinys buvo patenkintas pilnai ir iš Lietuvos Valstybės ieškovui buvo priteista 37 369,13 Lt negauta darbo užmokesčio dalis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti paduotą kasacinį skundą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirąjį skundą pateikė pareiškėja Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kaip matyti pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismo sprendimas jau yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, o LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. norma įsakmiai nurodo, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl sprendimų (nutarčių), peržiūrėtų apeliacine tvarka turi teisę paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, šiuo gi atveju prašymą pateikė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą.

12Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl poreikio atnaujinti procesą šioje byloje nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą nutartį.

13Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėja

Nutarė

14Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai