Byla 2-377-783/2009

1Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant: prokurorui Remigijui Senkui, ieškovo atstovui Tomui Pūkui, trečiojo asmens atstovei Redai Skirkevičiūtei, atsakovo atstovei A. V., atsakovams A. P. K, V. J. K., D. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdijos ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, A. P. K., V. J. K., D. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl 2004-03-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1086 patvirtinto sąrašo eil. Nr. 5 dalies, 2004-12-16 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-99022-14615 dalies, 2005-03-09 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JK-1641 dalies pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo,

Nustatė

3Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdija kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą bei prašo: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2004-03-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1086ž „Dėl žemės, miško sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patvirtinto piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti numatomi įsigyti nuosavybėn ir nuomoti žemės ir miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo Eil. Nr. 5 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (1,53 ha); 2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2004-12-16 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-99022-14615 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje P. K.“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško (1,53 ha) perdavimo neatlygintinai; 3) pripažinti negaliojančia 2005-03-09 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JK-1641 dalį, kuria A. P. K., Vidmantas J. K. ir D. K. paveldėjo valstybinės reikšmės mišką (1,53 ha); 4) taikyti restituciją natūra įpareigoti A. P. K., V. J. K., D. K. grąžinti valstybei 1,53 ha valstybinės reikšmės miško sklypą; 5) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2004-03-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1086ž „Dėl žemės, miško sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patvirtintas piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti numatomi įsigyti nuosavybėn ir nuomoti žemės ir miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas. Šio sąrašo Eil. Nr. 5 P. K. patvirtintas suprojektuotas žemės sklypas. 2004-12-16 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 16-99022-14615 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei P. K.“ perduotas nuosavybėn neatlygintinai 7,75 ha žemės sklypas Kupiškio rajone, Laičių kadastro vietovėje, Daugiškių k. (unikalus Nr. ( - ), projekto plane sklypo Nr. 501). Iš šio ploto, Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenis, 1,53 ha pamatuota valstybinės reikšmės miškų plote Skapiškio girininkijos kvartalo Nr. 65, sklypų Nr. 27a, 29a. Šį sklypą pagal 2005-02-22 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. JK-1641 paveldėjo A. P. K., Vidmantas J. K. ir D. K.. P. K. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypą ir buvo grąžinta dalis (1,53 ha) miško, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 162-5910) priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Minėtas miško plotas inventorizuotas valstybinės miškų inventorizacijos, vykusios 1984 ir 1998 metais, metu. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 13 str. nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai, kurių plotus patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos. 2004-03-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1086ž patvirtino sąrašo Eil. Nr. 5 dalis, 2004-12-16 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-99022-14615 dalis priimta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., Žemės reformos įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., bei poįstatyminių aktų normas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1370, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 str. pripažintinos negaliojančiomis, nes yra neteisėtos, savo turiniu prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1. 80 str. 1 d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris niekinis ir negalioja; 2 dalyje nurodyta, kad tuomet, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Pripažinus negaliojančiomis Panevėžio apskrities viršininko administracijos administracinių aktų dalis, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, 1,53 ha žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo. Taikytina restitucija natūra, sklypo dalis, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, gražintina valstybės nuosavybėn, nes A. P. K., V. J. K. ir D. K. nuosavybėn įgijo neatlygintinai. (LR CK 1.80 str. 2 d. 4 d., 4.96 str. 3 d.). Taip bus išsaugotas valstybinės reikšmės miškas, realiai apginti valstybės bei viešasis interesai.

4Tretysis asmuo ieškovų pusėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame palaiko Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir VĮ Kupiškio miškų urėdijos ieškinį, prašo jį tenkinti, atsiliepime nurodė, kad ginčijami Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimo ir Nr. 1086ž ir 2004-12-16 sprendimas Nr. 16-99022-14615 priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., todėl negali būti galiojantys.

5Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriame suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis miško sklypas P. K., patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2004-03-25 įsakymu Nr. Ž-1086, P. K. suprojektuotas 7,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 501, kadastro Nr. ( - ), Daugiškių k. Šis Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdija, kaip to buvo reikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkoje (20 p.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. birželio 9 d. rašte Nr. 1-01-1657, adresuotame apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentams, rajonų žemėtvarkos skyriams, miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams, pabrėžta, kad visi žemėtvarkos projektai, kuriuose yra projektuojama grąžinti miškus natūra arba suteikti juos nuosavybėn kitais įstatymų numatytais atlyginimo būdais, turi būti derinami su miškų urėdijomis bei nacionaliniais parkais. VĮ Kupiškio miškų urėdija jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu ar kitokiu derinimo būdu derinimo metu ir iki projekto patvirtinimo nebuvo pareiškusi. Mano, kad tai įrodo, jog šiuo atveju VĮ Kupiškio miškų urėdija, anksčiau suderinusi projektą be pastabų, o dabar reikalaudami grąžini sklypo dalį, elgiasi nekvalifikuotai ir neatsakingai. Miško sklypas natūroje pilietei P. K. buvo paženklintas 2004 m. spalio 1 d., parengtas grąžinto miško sklypo planas buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdijos urėdo pavaduotoju P. Š., pretenzijų ar pastabų nebuvo pareikšta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmes miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms" apskričių viršininkams buvo pavesta valstybinės reikšmės miškuose, kurių plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl valstybines reikšmes miškų plotų patvirtinimo”, suformuoti miško žemės sklypus rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 37 punkte nurodyta, kad projektuojamo sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų suderinimas ir sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje (metodikos 5 priedas), o prireikus vykstama į vietą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. birželio 19 d. rašte Nr. 4B-(7.3)-727 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo, formuojant valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus'' nurodyta, kad suprojektuoto miško žemės sklypo ribas turi suderinti valstybės įmonės miškų urėdijos įgaliotas atstovas, pasirašydamas metodikos 5 priede - Žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Laičių kadastro vietovėje projekto papildymo metyn buvo suprojektuoti valstybinės reikšmės miškų atsižvelgiant į grąžintų žemės valdų privatiems asmenims ribas sklypai, kurių ribos suderintos be pastabų VI Kupiškio miškų urėdijos įgalioto asmens žemės reformos žemėtvarkos projektų 5 prieduose ir projektų planuose. Visi valstybinės reikšmės sklypai suprojektuoti atsižvelgiant į jau esančias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemėvaldas. Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuoti valstybinės reikšmės miško sklypai, tarp jų ir esantis gretą grąžinto P. K. nuosavybėn miško sklypo, projektinis Nr. 416, yra patvirtinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. Ž-2669. Netgi ir šiuo projektavimo laikotarpiu VĮ Kupiškio miškų urėdija pastabų ar pretenzijų formuojant sklypų ribas ir derinant projektą nepateikė. Todėl atsakovas mano, jog VI Kupiškio miškų urėdija derindama projektą nesinaudojo turima taksacine medžiaga ir neatsakingai derino projektą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtuose Metodiniuose nurodymuose VĮ miškų urėdijoms valstybinės reikšmės miškų plotų ir privačių miško valdų ribų neatitikimams nustatyti, kuriuos VĮ Kupiškio miškų urėdija, kartu su 2008-10-15 raštu Nr. 03 (1.18.)-646, pateikė Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriui, nurodyta, kad registruojant valstybinės reikšmės miško žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre būtina suderinti gretimas valstybinės miško žemės sklypų ribas su jau įregistruotų privačių miškų sklypų ribomis. Valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypų) perdavimo patikėjimo teise VĮ Kupiškio miškų urėdijai 2008 m. balandžio 4 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. V1-50-(2.15) valstybei perduoti nuosavybės teise priklausantys valstybinės reikšmės miško žemės sklypai, iš jų ir 45,28 ha miško žemės sklypas, projektinis Nr. 416, kadastro Nr. ( - ), besiribojantis su P. K. grąžintu miško žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ). Šis aktas įrodo, jog VĮ Kupiškio miškų urėdija priėmė suformuotą projekte, paženklintą natūroje, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre miško sklypą, sutiko su esamomis šio sklypo ribomis ir neturi jokių pretenzijų į greta esantį P. K. nuosavybės teise priklausantį miško sklypą. Atsakovas nurodo, jog panaikinus priimtą sprendimą dėl P. K. miško sklypo dalies (1.53 ha), reikėtų iš naujo atlikti valstybinės reikšmės miško sklypo, projektinis Nr. 416, kadastrinius matavimus, tam būtų išleista nemažai lėšų praktiškai tam pačiam miško sklypui permatuoti ir techninei dokumentacijai parengti, mano, jog valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų neatitikimą galima išspręsti priimant visom šalims priimtiną sprendimą. Teigia, jog miško sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės mirusios P. K. vardu, yra teisėtai paveldėtas ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JK-1641 dalį (1.53 ha).

6Atsakovai A. P. K., V. J. K., D. K. pateikė atsiliepimus, kuriuose nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti. Atsiliepimuose nurodė, jog 2004 m. kovo 25 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1086ž „Dėl žemės, miško sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patvirtinto piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti numatomi įsigyti nuosavybėn ir nuomoti žemės ir miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo Eil. Nr. 5 dalis dėl valstybinės reikšmės miško (1,53 ha) bei 2004 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-99022-14615 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje P. K.“ dalis dėl valstybinės reikšmės miško (1,53 ha) perdavimo neatlygintinai yra priimti nepažeidžiant teisės aktų, todėl negali būti pripažinti negaliojančiomis. Teigia, jog jų motina P. K., turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į D. A. nuosavybės teisėmis valdytą 6,62 ha žemės sklypą, esantį Vėžionių k., Kupiškio sen., Kupiškio raj. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau - Nutarimas) 16 punkte yra nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Nutarimo 28 punkte yra nustatyta, jog perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje. Nutarimo 30 punkte yra nustatyta, jog piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 385, kuriuo patvirtino žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarką, kurios 5 punkte yra nustatyta, jog nustačius laisvos žemės fondą, žemės, miško sklypai ar vandens telkiniai, kuriuos numatoma piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai, projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilės ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatų, o nuosavybės teisės į juos atkuriamos tik apskrities viršininkui patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tvarkos 8 punkte yra nustatyta, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas suprojektuoja jame piliečių pageidaujamus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus, suderina sklypų ribas su asmenimis, pageidaujančiais juos įsigyti, ir supažindina juos su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais. Žemės reformos žemėtvarkos projektą, parengtą ir suderintą pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarką, jį rengiantis specialistas per 15 dienų nuo suderinimo pateikia apskrities viršininkui tvirtinti. 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 taip pat buvo patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, kurios 4 punkte yra nustatyta, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Žemės reformos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, šia tvarka, Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, kitais teisės aktais. Tos pačios tvarkos 7 punkte yra nustatyta, jog Rajonų žemėtvarkos skyriai pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, šiuos dokumentus - valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus su tekstine dalimi; piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant galiojusius įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, sąrašus; turėtų žemės valdų planus; specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planus; žemės ūkio naudmenų įvertinimo planus; rajonų žemėtvarkos skyrių parengtas nuosavybės teisių atkūrimo bylas; piliečių prašymus suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti žemės, miško sklypus, fizinių, juridinių asmenų arba įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, prašymus išnuomoti žemės sklypus, taip pat prie prašymų pridedamus dokumentus; kitus dokumentus ir kartografinę medžiagą bei nusausintų ir drėkinamų žemių planus; 9 punkte yra nustatyta, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodamos ar nuomojamos valstybinės žemės sklypai, nustatomos jų ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Tos pačios tvarkos 21 punkte yra nustatyta, jog parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus apskrities viršininkas turi teisę tvirtinti tik tada, kai jie yra teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su atitinkamomis institucijomis. Kadangi ieškovai savo ieškinio negrindžia aplinkybe, jog Panevėžio apskrities viršininko Įsakymu patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas nebuvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, todėl ieškovų reikalavimas dėl Įsakymo dalies panaikinimo yra nepagrįstas. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikia Valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos 2009 m. sausio 19 d. raštą Nr. 03 (1.18)-96 dėl viešojo intereso gynimo siekiant atgauti valstybinių miškų plotus, kurio 25 punkte nurodyta, jog pilietei P. K. pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenis yra pamatuota 1,53 ha valstybinės reikšmės miškų plote Skapiškio girininkijos kvartalo nr. 65 sklypų Nr. 27a ir 29 a. Ieškovas taip pat pateikia Valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos 2009 m. sausio 29 d. raštą Nr. 03 (1.18.)-135 dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame yra nurodoma, jog valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dar 1997 m. spalio 23 d. Pažymi, jog Panevėžio apskrities viršininko Sprendimu P. K. perduoto žemės sklypo planas buvo suderintas su Valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdija. Ir priešingai, nei 2009 m. kovo 10 d. rašte Nr. 03(1.18.)-233 nurodo Valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija, žemės sklypo plano derinimas yra ne tik formalus veiksmas, bet juo siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeistos gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisės. Valstybės įmonė Kupiškio miškų urėdija derindama P. K. perduotino žemės sklypo planą patvirtino, kad žemės sklypas yra tinkamai suformuotas, o jo ribos nepažeidžia nei valstybės, nei kitų savininkų teisių. Kadangi tiek Panevėžio apskrities viršininko įsakymas, tiek Panevėžio apskrities viršininko sprendimas yra priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei sklypų formavimo tvarkos ir derinimo su atitinkamos institucijomis, tai jie ir negali būti pripažinti negaliojančiais, todėl ieškovo reikalavimai juos panaikinti atmestinas. Tuo pačiu atmestini reikalavimai pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 9 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JK-1641 dalį, kuria atsakovas bei atsakovai V. J. K. ir D. K. paveldėjo valstybinės reikšmės mišką (1,53 ha), kadangi paminėti Panevėžio apskrities viršininko įsakymas bei sprendimas yra priimti nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl ir reikalavimas pripažinti negaliojančia ir 2005 m. kovo 9 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JK-1641 dalis, kuria atsakovai paveldėjo 1,53 ha mišką, negali būti tenkinamas. Dėl reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovai nurodo, jog netgi tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, ieškovo reikalavimas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturėtų būti tenkinamas atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kadangi atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų priimtas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, taip pat nepažeidė jokių galiojusių ar galiojančių teisės aktų. Jeigu teismas vis dėl to nustatytų, jog minėti individualūs teisės aktai buvo priimti pažeidus galiojančius įstatymus ir nustatytų esant pagrindo juos panaikinti, visas bylinėjimosi išlaidas, kokios jos bebūtų, turėtų atlyginti ne formalusis atsakovas, o tas subjektas ar institucija, dėl kurio galimai atliktų neteisėtų veiksmų šios išlaidos atsirado. Jeigu teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, jis turėtų nustatyti konkretų subjektą (instituciją), kuris atliko neteisėtus veiksmus, galimai sudarančius pagrindą panaikinti ieškovo nurodytus teisės aktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš šio subjekto (institucijos).

7Prokuroras Remigijus Senkus ieškovų pareiškimą palaiko bei prašo jį tenkinti, nurodė, jog P. K. atsakovo sprendimu buvo suteiktas 7,75 ha žemės sklypas, esantis Daugiškio k., Laičių kadastrinėje vietovėje, Kupiškio raj., ir perduotas nuosavybėn, bet 1,53 ha yra atmatuoti valstybinių miškų plotu, kvartale 65. Žemės sklypą, kuriame buvo ir valstybinės reikšmės miško sklypas, po P. K. mirties 2005-02-22 paveldėjo D. K., A. P. K. ir V. J. K.. Kadangi 1,53 ha sklypo plotas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės P. K. ir kurį paveldėjo atsakovai, yra valstybinės reikšmės miško plote, todėl į šį plotą negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, šio ploto negalėjo paveldėti ir atsakovai. Todėl visi administraciniai aktai, paveldėjimo teisės liudijimas dalyje, kaip prieštaraujantys imperatyviems įstatymo reikalavimams, turi būti panaikinami.

8VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas Tomas Pūkas taip pat prašo ieškinį tenkinti, parodė, jog dalis suprojektuoto sklypo, kurį paveldėjo atsakovai, įeina į valstybinės reikšmės mišką, tai buvo nustatyta Valstybinės miškotvarkos tarnybos specialistų, atlikus duomenų patikrinimą. Jie patys vyko į vietą ir konstatavo, kad dalis privačios nuosavybės, kuri buvo atkurta atsakovų motinai ir kurią jie paveldėjo, įsiterpia į valstybinės reikšmės miškus. Šioje komisijoje buvo ir Žemėtvarkos skyriaus atstovai. Taip pat ieškovo atstovas pripažino, jog tai, kad buvo suderintas projektas ir dėl žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui, yra ir jų kaltės.

9Trečiojo asmens atstovė Reda Skirkevičiūtė taip pat prašo ieškinį tenkinti, nurodė, jog valstybinės reikšmės miškas, kuris buvo perduotas į privačią nuosavybę administraciniais aktais, turėtų būti grąžinamas valstybei, atsakovų teiginiai bei pateikiami įrodymai, jog ginčo dalyką neįeina į valstybinės reikšmės plotą, vertinami kritiškai.

10Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė A. V. prašo ieškinį atmesti, nurodė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami vadovaujantis norminiais aktais, remiantis pateiktais duomenimis, kur buvo pažymėtos valstybinės reikšmės ribos. Darbus vykdė miškotvarkos institutas, projektas buvo derinamas su urėdija, buvo ženklinama natūroje. Nei viena tarnyba neprieštaravo, jog nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Pripažino, jog jų turimos priemonės galėjo ir neužtikrinti, kad į miško sklypą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, galėjo papulti ir valstybinės reikšmės miško. Tačiau mano, jog tokius atvejus galima spręsti ir ne teismine tvarka.

11Atsakovai D. K. parodė, jog 1999-05-02 mirė jų motina P. K., ir ji, kaip ir jos broliai, paveldėjo motinos turtą, tarp jų – ir teisę į atkuriamą nuosavybę. Ji pati dalyvavo žemės sklypo matavimuose, tačiau ne ji nustatė ribas, matavo žemės sklypą, tuo metu jokio prieštaravimo įstatymams nebuvo ir mano, jog ieškinys turėtų būti atmetamas.

12Atsakovai A. P. K. ir V.J. K. paaiškino analogiškai D. K..

13Atsakovai D. K., A. P. K. ir V. J. K. taip pat teismo posėdžio metu pateikė ir rašytinius paaiškinimus, jog byloje nėra duomenų, kur yra konkreti valstybinio miško riba, ar ji kerta jiems nuosavybės teise priklausančio 7,75 ha sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančio Daugiškių k., Kupiškio r., ribas, nepateikė duomenų, ar Aplinkos ministerija buvo įvykdžiusi LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 2 punkte nurodytą pavedimą ir pateikusi valstybinių miškų schemas Panevėžio apskrities viršininko administracijai, taip pat pagal minėtas schemas įrašiusi duomenis į valstybinį miškų kadastrą. Be to, reikalavimas perduoti 1,53 ha valstybinės reikšmės miško yra nekonkretus ir neįgyvendinamas, kadangi nėra aišku, kokiais būdais buvo nustatyta reikalaujama grąžinti 1,53 ha plotas, neaiškios jo ribos, neaišku, kaip bus įgyvendinama restitucija ir ar bus nepažeistos jų, atsakovų teisės, į nuosavybę. Taip pat rašytiniame paaiškinime nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

14Iš pateiktų rašytinių teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2003-03-25 įsakymu Nr. Ž-1086 „Dėl žemės, miško sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos patvirtinimo“ patvirtintas piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti numatomi įsigyti nuosavybėn ir nuomoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos pagal priėdamą sąrašą, kurio 5 dalyje nurodoma, jog P. K., plano Nr. 001/501, suformuotas 7,75 ha bendro ploto žemės sklypas, gaunamas nuosavybėn neatlygintinai (T. 1, b.l. 8,9-10). Panevėžio apskrities 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 16-99022-14615 P. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko D. A. nuosavybėmis teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Vėžionių k. nekilnojamąjį turtą – 6,62 ha žemės sklypą, 10632 Lt vertės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 7,75 ha miško sklypą, kurio vertė 10622 Lt, esantį Kupiškio r., Skapiškio sen., Daugiškių k. (T. 1, b.l. 11). Šio sprendimo pagrindu P. K. nuosavybė į žemės sklypą 2005-02-22 įregistruota Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Laičių k.v. (T. 1, b.l. 13-14). 2005 m. kovo 9 d. A. P. K., V. J. K. ir D. K. Trakų rajono notarų biure išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į P. K. turtą lygiomis dalimis (T. 1, b.l. 15). A. P. K., V. J. K., D. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2005 m. kovo 25 d. (T. 1., b.l. 13-14).

15Ieškinys tenkinamas. Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos fragmento Nr. 25, LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-02-17 parengtos pažymos Nr. 146 apie LR miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas (2009-02-10 pažyma Nr. TA 0902-17477) bei LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos Kupiškio miškų urėdijos Šimonių girininkijos fragmento Nr. P0902-0031 duomenys patvirtina, kad A. P. K., V. J. K. ir D. K. lygiomis dalimis nuosavybės teisėmis valdomo 7,75 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 1,53 ha ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotus (T. 1, 43-50 (47), 51, 52, 53). Įvertinus šiuos pateiktus įrodymus, daroma išvada, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 16-99022-14615 priėmimo metu, miško sklypo dalis (1,53 ha ploto), buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustatė, jog miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams, išimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai, Žemės įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad draudžiama įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Kadangi iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nuosavybės dalis atkurta į valstybinės reikšmės mišką, kuris Vyriausybės sprendimu priskirtas valstybinės reikšmės miškams, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimo dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miško žemės plotą, negali būti laikoma teisėta, ji yra niekinė ir negaliojanti nuo sprendimo priėmimo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Nors atsakovai A. P. K., V. J. K., D. K. savo atsiliepimuose, Panevėžio apskrities viršininko administracija savo atsiliepime, šio atsakovo atstovė teismo posėdyje pabrėžė, jog kadastro vietovės žemės reformos patvirtintas projektas buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdija, ir šis suderinimas nėra formalus veiksmas, nesukeliantis jokių pasekmių, tai neeliminuoja žemės sklypo priskirtinumo valstybinės reikšmės miškams ir nepadaro sprendimo, kaip ir jį lydinčių administracinių aktų, susijusių su šio sprendimo priėmimu toje dalyje, teisėtais, bei neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų. Atsakovė Panevėžio apskrities viršininko apskrities viršininko administracija kaip įrodymą pateikė 2009-09-17 aktą (T. 2, b.l. 29), parengtą Kupiškio rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Marijos Bidlauskienės ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto grupės vadovės I. M., jog patikrinus natūroje P. K. sklypą jokių ribinių linijų tarp P. K. sklypo ir VĮ Kupiškio miškų urėdijos sklypų nerasta, ribos neprakirstos, riboženkliai nepastatyti. Liudytoja I. M. teismo posėdyje parodė, jog buvo paruoštas žemėtvarkos projektas, patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko administracijos viršininko įsakymu, suderintas su kitomis institucijomis, tarp jų ir pačia VĮ Kupiškio miškų urėdija, ir ši tvirtino, jog valstybinės reikšmės miškai nepatenka į atkuriamą nuosavybę; 2009 m. rugsėjo 17 d. buvo nuvykusi į vietą ir natūroje nustatė, jog nėra aišku, kur yra atžymėtos valstybinės reikšmės plotai, neatitinka ribos, todėl liudytoja negalėjo atsakyti, ar miškas, į kurį P. K. atkurtos nuosavybės teisės, patenka į valstybinės reikšmės mišką, ar ne, tačiau pagal liudytojos turimą 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintą Panevėžio apskrities Kupiškio rajono valstybinės reikšmės miškų schemą (T. 2, b.l. 24-26), nepatenka. Tačiau kaip matyti iš liudytojos I. M. pateiktos schemos ištraukos, ją sulyginus su atsakovės Panevėžio apskrities viršininko administracijos pateikta schemos dalies kopija (T. 2, b.l. 21), liudytojo L. D. pateikta ištrauka (T. 2, b.l. 27), iš M. P. Tarnybos išreikalautos schemos kopija (T. 2, b.l. 53), vizualiai matyti, jog liudytojos I. M. pateiktoje kopijoje ginčo plotas paryškintas skirtingai nei visose kitose ištraukų kopijose, kuriose valstybinės reikšmės miško ribos vizualiai sutampa. Prokuroras R. Senkus pateikė 2009-11-02 LR aplinkos ministerijos raštą, kuriame nurodyta, jog I. M. pateikta kopija yra nepatvirtinta, nėra aišku, ar ja remiantis buvo vykdomi žemės reformos darbai, tačiau Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-02-17 raštu pateiktas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. P0902-0031 parengtas pagal LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotų, registruotų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, duomenis. Todėl šios liudytojos I. M. parodymai, kaip ir atsakovės atstovės pateiktas įrodymas nepaneigia fakto, jog oficialiame miškų valstybės kadastre registruotas 1,53 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenka į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), Laičių k.v. Liudytojas L. D., Valstybinės miškotvarkos tarnybos specialistas, parodė, jog jų 2009-02-17 pateiktoje pažymoje nurodyti faktai, tai yra tai, kad sklypo dalis priskirta valstybinės reikšmės miškams, buvo nustatyta paimant valstybinės reikšmės miškų skaitmeninius duomenis ir juos sugretinus su duomenimis iš Nekilnojamojo turto kadastro. Kitų įrodymų, kurie paneigtų Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktą pažymą dėl valstybinės reikšmės miško perleidimo privačion nuosavybėn, atsakovė Panevėžio apskrities viršininko apskrities administracija, nepateikė. Tuo pačiu pažymima, jog ieškovai pateikė 2009 m. gegužės 29 d. aktą dėl valstybinės reikšmės miško sklypo ir privačios miškų valdos (kadastro Nr. ( - )) ribų sutikrinimo (T. 2, 19-20), šį aktą pasirašė ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos ir konsolidacijos skyriaus vyriausioji specialistė M. A., Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė A. S., ir šiame akte konstatuota, kad minėto privataus sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės mišką, todėl yra akivaizdu, jog pačioje Panevėžio apskrities viršininko administracijoje bei Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriuje, kurio specialistė atstovauja Panevėžio apskrities viršininko administraciją, yra nesutarimai dėl ginčo objekto. Įvertinus įrodymus, daroma išvada, jog šiuo atveju nuosavybės teisės atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypas nebuvo išbrauktas ir negalėjo būti į jį atkurtos nuosavybės teisės. Nors atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepime teigė, jog šį ginčą galima spręsti ir ne teismine tvarka, tačiau nuo 2009 m. balandžio 2 d., kada buvo iškelta ši civilinė byla, institucijoms, atsakingoms už žemės reformos įgyvendinimą, tarpusavyje nepavyko taikiai išspręsti ginčo ir priimti kompromisinį sprendimą, kuris būtų tenkinęs visus procese dalyvaujančius asmenis. Antra vertus, už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės (savivaldybių) institucijoms teisė pakeisti patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nėra suteikta, ir bet koks kompromisinis variantas, susijęs su šios sklypo dalies, kai nustatyta, jog tai yra valstybinės reikšmės miškas, palikimu atsakovams, nebūtų buvęs galimas (LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.4 punktas numato, jog patys apskričių viršininkai gali kreiptis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdami pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas, tačiau šis procesas galimas prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir galimas dėl natūra grąžinamos žemės, o ne perdavimo nuosavybėn lygiaverčio turto turėtajam, kaip nustatyta šioje byloje).

16Panaikinus sprendimo dalį dėl valstybinės reikšmės miško perdavimo neatlygintinai, naikinama ir atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis, nes neteisėtai įgyto turto paveldėjimas negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui kitiems asmenims (įpėdiniams) - iš neteisės negali kilti teisė. Pripažinus minėtus sandorius iš dalies negaliojančiais, restitucija taikoma natūra (CK 1.80 str. 4 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Šiuo atveju nėra reikšmingas palikimą priėmusio įpėdinio sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes įpėdinis turtą įgijo neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d.). Be to, restitucijos natūra taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 47 straipsnio, nustatančio, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi, jų buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl minėtos tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos.

17Vadovaujantis LR CPK 79-100 str., iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: valstybei - 253 Lt žyminio mokesčio (skaičiuojant nuo 1,53 ha sklypo vertės) ir 77 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; trečiajam asmeniui LR aplinkos ministerijai - 167,02 Lt kelionės į teismo posėdį išlaidų (T. 2, b.l. 65-71). Nors LR CPK 93 str. numato, jog turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies, ir šioje byloje be Panevėžio apskrities viršininko administracijos, antroji šalis (atsakovai) yra ir D. K., A. P. K., V. J. K., atsižvelgus į tai, jog neteisėtą nuosavybės ginčijamoje dalyje atkūrimą sąlygojo valstybės institucijos - Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmai, atsakovų D. K., A. P. K. ir V. J. K. veiksmai jokios įtakos sprendimų priėmimui neturėjo, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš minėtų atsakovų prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.), todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos.

18Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270, teismas

Nutarė

19Ieškinį tenkinti visiškai.

20Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. Ž-1086 „Dėl žemės, miško sklypų, suprojektuotų Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtinimo“ patvirtinto piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Laičių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti numatomi įsigyti nuosavybėn ir nuomoti žemės ir miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo Eil. Nr. 5, Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 16-99022-14615 dalis, kuriomis P. K. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,53 ha ploto valstybinės reikšmės miško sklypą, esantį Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Daugiškių k.

21Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2005 m. kovo 9 d. Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. JK-1643 dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Laičių k.v., dalies, kurią sudaro 1,53 ha miško žemės.

22Taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Daugiškių k., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Laičių k.v., dalį, kurią sudaro 1,53 ha valstybinės reikšmės miškas.

23Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį A. P. K., V. J. K., D. K. perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Laičių k.v., Kupiškio r. sav., Skapiškio sen., Daugiškių k.,

24Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įmonės kodas 188607727: valstybei 253 Lt žyminio mokesčio, 77 Lt pašto išlaidų; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai - 167,04 Lt kelionės išlaidų.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų... 3. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis... 4. Tretysis asmuo ieškovų pusėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 5. Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su ieškiniu... 6. Atsakovai A. P. K., V. J. K., D. K. pateikė atsiliepimus, kuriuose nesutinka... 7. Prokuroras Remigijus Senkus ieškovų pareiškimą palaiko bei prašo jį... 8. VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas Tomas Pūkas taip pat prašo ieškinį... 9. Trečiojo asmens atstovė Reda Skirkevičiūtė taip pat prašo ieškinį... 10. Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė A. V.... 11. Atsakovai D. K. parodė, jog 1999-05-02 mirė jų motina P. K., ir ji, kaip ir... 12. Atsakovai A. P. K. ir V.J. K. paaiškino analogiškai D. K..... 13. Atsakovai D. K., A. P. K. ir V. J. K. taip pat teismo posėdžio metu pateikė... 14. Iš pateiktų rašytinių teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities... 15. Ieškinys tenkinamas. Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės... 16. Panaikinus sprendimo dalį dėl valstybinės reikšmės miško perdavimo... 17. Vadovaujantis LR CPK 79-100 str., iš atsakovo Panevėžio apskrities... 18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str.,... 19. Ieškinį tenkinti visiškai.... 20. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko... 21. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2005 m. kovo 9 d. Trakų rajono... 22. Taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Kupiškio... 23. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones... 24. Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įmonės... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...