Byla 2A-93-153/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Metelių regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, O. V., D. A., A. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič,

2sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui A. A. ir jo atstovui advokatui J. Š., suinteresuoto asmens Metelių regioninio parko atstovui R. K., suinteresuotam asmeniui A. K., jos atstovei advokatei R. Š.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-780/2012 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Metelių regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, O. V., D. A., A. K.,

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė

6Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ) vietovėje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu. Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą vykdyti statybas jam priklausančiame žemės sklype.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimas patenkintas. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ) kadastrinėje vietovėje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp dalyvaujančių asmenų nekyla ginčas, kad toje vietovėje, kur dabar yra pareiškėjui A. A. priklausantis žemės sklypas, anksčiau buvo J. S. sodyba, kurioje buvo gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis. Šią aplinkybę, teismo manymu, patvirtina ne tik pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai ir suinteresuotų asmenų sutikimas, bet ir kaimo ūkinių knygų įrašai (b. l. 13–14), kuriuose užfiksuota, kad J. S. turėjo gyvenamąjį namą ir laikė karves, kiaules, avis, kurioms laikyti neišvengiamai turėjo turėti ir ūkinius pastatus, nors šie ir nėra minimi išlikusiuose archyviniuose dokumentuose. Be to, buvusi sodybvietė yra pavaizduota ir 1939 m. bei 1948 m. karo topografijos žemėlapiuose (b. l. 10, 51–52, 72, 92), o 1939 m. žemėlapyje (b. l. 10) ir padidintoje jo versijoje (b. l. 108) aiškiai matyti ir trys sodybos pastatai, kurių skaičius ir dydis visiškai atitinka liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad juridinis faktas, jog sodyba buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikusių buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289) 5.15 punkte išvardyti sodybą sudarantys objektai: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai. Teismas sprendė, kad pareiškėjas įrodė buvus sodybą jam priklausančiame žemės sklype, liudytojų J. K. ir A. J. K. paaiškinimais, kurie patvirtino, kad buvusios J. S. sodybos gyvenamasis namas buvo dabar pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Šių liudytojų parodymai apie tai, kad anksčiau į sodybą vedė keliukas, kuris dabar eina ir toliau per buvusią sodybą; kad sodybos gyvenamasis namas buvo vienoje to keliuko pusėje, o ūkiniai pastatai – kitoje; kad didžiausias pastatas buvo klėtis (kluonas), o gyvenamasis namas ir tvartas mažesni, teismo vertinimu, visiškai sutampa su 1939 metų karo topografijos žemėlapyje užsifasuota buvusios sodybvietės vieta ir joje buvusių pastatų dydžiu bei jų išsidėstymu. Teismas nustatė, kad žemėlapio originale ir ypač jo padidintoje versijoje, kurią parengė inžinierius R. B., aiškiai matyti, kad nuo pagrindinio kelio į sodybą veda keliukas, kuris visus tris sodybos pastatus padalina taip, kad vienas iš mažesnių pastatų lieka vienoje keliuko pusėje, o didžiausias pastatas ir antrasis iš mažesnių – kitoje keliuko pusėje. Tai, teismo vertinimu, visiškai atitinka liudytojų parodymus, kad sodybos gyvenamasis namas buvo kairėje keliuko pusėje (žiūrint nuo pagrindinio kelio), o abu ūkiniai pastatai – dešinėje šio keliuko pusėje. Pareiškėjo žemės sklypo užnešimo ant 1939 metų karo topografijos žemėlapio plane, teismo nuomone, aiškiai matyti, kad liudytojų nurodomi ūkiniai pastatai, t. y. didžiausias statinys ir vienas iš dviejų mažesnių, yra į dešinę nuo žemėlapyje matomo keliuko (žiūrint nuo pagrindinio kelio), o kitas pastatas, t. y. gyvenamasis namas, yra į kairę nuo žemėlapyje matomo keliuko (žiūrint nuo pagrindinio kelio) ir patenka į A. A. žemės sklypą. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo tikimybę, kad pareiškėjo sklype ir buvo pagrindinis sodybvietės daiktas – gyvenamasis namas, todėl pareiškimą tenkino ir buvusios sodybos buvimo faktą nustatė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-86-780/2012 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo skundžia suinteresuotas asmuo A. K., kuri prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Apeliantė nesutinka su 2012-06-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo sprendimu yra pažeidžiamos apeliantės, kaip suinteresuoto asmens, teisės ir interesai (suinteresuoto asmens teisių pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su ginčijamo juridinio fakto nustatymu).

11Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, netinkamai įvertino įrodymus ir svarbias faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo sodyba su gyvenamuoju namu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat liudytojų parodymų, kurie nesutampa, vieni kitiems prieštarauja, neišplaukia tokia teismo padaryta išvada.

12Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos akto dėl buvusios sodybvietės nustatymo matyti, kad 2005-12-07 komisijai apžiūrėjus O. Z. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), nustatyta, kad 1948 m. žemėlapyje pažymėta šioje vietoje buvusi sodyba, kurią tikslinga atkurti 200 metrų atstumu nuo kelio Janėnai–Meteliai, šalia lauko keliuko. Šis O. Z. priklausęs žemės sklypas šiuo metu priklauso suinteresuotam asmeniui A. K..

13Taigi, jau 2005-12-07 valstybės įgaliotų pareigūnų komisija konstatavo ir aktu patvirtino J. S. sodybos, taigi ir gyvenamojo namo, buvimo suinteresuoto asmens nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype faktą.

14Remiantis 2005-12-07 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos aktu Nr. R20-16, kuris nėra nuginčytas teismine tvarka, ir kitais dokumentais (2008-11-18 Metelių regioninio parko direkcijos pažyma Nr. SV5-38(6.15); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma Nr. 4RT-5-748), apeliantei 2009-12-21 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 96, parengtas statinio projektas.

15Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes iš esmės neatsižvelgė, jų tinkamai neįvertino. Pirmosios instancijos teismas savo 2012-06-18 sprendimu sukūrė teisinę situaciją, kai vietoje vienos sodybos bus atkuriamos kelios, kai keli asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemės su juose išlikusiais ar buvusiais gyvenamojo namo priklausiniais, įgytų savininkui, kurio žemėje liko suformuotas sodybinis sklypas ir gyvenamasis namas, tapačias teises, be to, atsirastų galimybė plėtoti statybas saugomose teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje.

16Pirmosios instancijos teismas teismo sprendime vadovavosi liudytojų J. K. ir A. J. K. parodymais, kurie nurodė, kad buvusios J. S. sodybos gyvenamasis namas buvo dabar pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype. Remiantis šių liudytojų parodymais buvo parengtas planas (projekto autorius E. M.), kuriame buvusios sodybvietės gyvenamasis namas patenka į A. A. žemės sklypą. Tačiau liudytojų parodymams ir pagal jų parodymus parengtam planui visiškai prieštarauja teisminiam nagrinėjimui inžinieriaus R. B. parengtas ir pateiktas planas ir jo aiškinamasis raštas, kuriais iš esmės ir yra grindžiamas teismo sprendimas. Šiame plane aiškiai matyti, kad pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype yra tik dalis J. S. sodybos gyvenamojo namo 1939 metų karo topografijos žemėlapyje yra užfiksuota buvusios sodybvietės vieta, joje buvusių pastatų skaičius, dydis, išsidėstymas, bet pagal šiame žemėlapyje esančius duomenis visiškai negalima spręsti, kam priklausančiame žemės sklype yra pastatai, tai yra pagal žemėlapio duomenis konstatuotinas tik pats pastatų buvimo faktas. Esant tokiems vienas kitam prieštaraujantiems įrodymams, išvada, kad pareiškėjui A. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba su gyvenamuoju namu, negalima. Prieštaravimams pašalinti byloje būtina papildomai perskaičiuoti koordinačių sistemoje žemės sklypų koordinates ir pažymėti žemės sklypų ribas arba buvusios sodybos vietą žemėlapyje.

17Suinteresuoti asmenys Metelių regioninio parko direkcija ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimuose į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nurodo, kad įvertinę pateiktus dokumentus su pareiškimu nesutinka, nes nėra pakankamai įrodymų, kad būtent pareiškėjo sklype stovėjo gyvenamasis namas. Pagal pateiktus dokumentus negalima vienareikšmiškai spręsti, kad gyvenamasis namas patenka į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą ar nepatenka. Taip pat išreiškia nuomonę, kad pareiškėjui tikslinga kreiptis į VGTU Geodezijos institutą ar į Valstybės žemės fondą, kad būtų perskaičiuotos koordinačių sistemoje žemės sklypo koordinatės ir pažymėtos žemės sklypo ribos arba buvusios sodybos vieta žemėlapyje. Be to, suinteresuoti asmenys taip pat atkreipia dėmesį į galimos situacijos, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, susidarymą bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus argumentus ir motyvus.

18Įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnio 2 dalis, 4.19 straipsnis). Tuo atveju, kai nustatoma, jog asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir jam dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose nei gyvenamojo namo, nei kitų sodybos priklausinių nebuvo, ir toks faktas negali būti nustatomas. Gyvenamasis namas, kaip pagrindinis sodybos objektas, ir jo priklausiniai buvo apeliantei nuosavybės teise priklausančiame sklype.

19Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad tarp dalyvaujančių asmenų nekyla ginčas, kad toje vietovėje, kur dabar yra pareiškėjui A. A. priklausantis žemės sklypas, anksčiau buvo J. S. sodyba, kurioje buvo gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis. Su tokia teismo išvada dėl dalyvaujančių asmenų pozicijos apeliantė nesutinka. Suinteresuoto asmens Metelių regioninio parko direkcijos atstovas byloje iškėlė nemažai abejonių dėl gyvenamojo namo buvimo vietos.

20Atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Pareiškėjas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliantės skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti, netenkinti suinteresuoto asmens apeliantės A. K. apeliacinio skundo ir palikti galioti įsiteisėjusį Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-86-780/2012 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

22Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos gyvenamasis namas.

23Teismas savo iniciatyva išsireikalavo iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005-12-07 aktą Nr. R20-16 ir visą kitą medžiagą, susijusią su statybos leidimo Nr. 26 išdavimu 2009-12-21. Laukiant atsiliepimo ar kokio kito procesinio dokumento buvo kelis kartus atidėtas teismo posėdis šioje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau suinteresuotas asmuo neparašė nei atsiliepimo, nei pats dalyvavo teismo posėdyje.

24Pirmosios instancijos teismas nesukūrė tokios teisinės situacijos, apie kurią kalba suinteresuotas asmuo apeliantė. Jis neatkūrė į tą pačią sodybą teisių dviem asmenims. Teismas tik nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ( - ), buvo J. S. priklausantis gyvenamasis namas.

25Apeliantės atveju Lazdijų rajono savivaldybės administracijos komisija, kuri netyrė šio klausimo taip išsamiai ir visapusiškai kaip teismas, 2005 m. gruodžio 7 d. priėmė daugiau formalų sprendimą aktą), jog J. S. žemės sklype buvo gyvenamasis namas su priklausiniais. O pareiškėjo atveju kreipusis į teismą, teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje išsamiai, visapusiškai ir iš esmės įvertinęs visus civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir konstatavo, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos gyvenamasis namas, o apeliantei A. K. priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos ūkiniai pastatai.

26Metelių regioninio parko administracijos atstovas baigiamosiose kalbose sutiko su pareiškėjo prašymu ir jam neprieštaravo, nes pateikti rodymai patvirtino pareiškėjo prašymo teisumą. Su pareiškėjo prašymu sutiko ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovas bei kiti suinteresuoti asmenys.

27Apeliantė suinteresuotas asmuo A. K., prašydama apeliacinės instancijos teismo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-86-780/2012 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleido įstatyme nustatytą trisdešimties dienų terminą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos ir net neprašo praleisto termino atnaujinti. Teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs nuo 2012-07-18. Todėl ir dėl šio fakto apeliacinis skundas netenkintinas, nes apeliantas nesutinka, jog būtų atnaujintas praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

28Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-780/2012 pagrįstai nusprendė patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ) kadastrinėje vietovėje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu.

29Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.12 straipsniu, 4.13 straipsnio 2 dalimi ir 4.19 straipsniu, juridinis faktas, jog sodyba buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikusių buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas, yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Taigi tokiam juridiniam faktui nustatyti reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo būtent sodybos gyvenamasis namas, o ne jo priklausiniai.

30Faktą, kad pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype buvo būtent sodybos gyvenamasis namas, patvirtina teismo posėdžių metu išklausyti liudytojų parodymai, 1939 m. karo topografijos žemėlapis ir jo padidinta versija ir kiti teismo ištirti ir įvertinti įrodymai.

31Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka.

32Pagal byloje pateiktus žemės sklypų ( - ) ir ( - ) planus matyti, kad šie du sklypai (418-1 ir 67-2) ribojasi. Tiek Aerogeodezijos instituto žemėlapyje, tiek NŽT geodezijos ir kartografijos fondo žemėlapyje (rusų kalba), toje teritorijoje, kurią užima 418-1 ir 67-2 žemės sklypai, pažymėta tik vienos sodybvietė. Departamento nuomone, tai yra viena ir ta pati išnykusi sodyba, kuriai įstatymo nustatyta tvarka jau yra suteikta galimybė ją atstatyti ir jau yra išduotas 2009-12-21 statybos leidimas Nr. 96 (pridedamas žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 591/0002:60 ir 5945/0002:120, sulyginimas buvusios sodybvietės atžvilgiu).

33Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. normoje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas. Tuo atveju, kai nustatoma, jog asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta Civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

34Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ) sulyginimus, buvusis sodybvietės atžvilgiu, su žemės sklypais ( - ) ir ( - ) (b. l. 90).

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas tenkintinas.

36Byloje kilo ginčas dėl buvusio žemės sklypo savininko J. S. gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto lokalizacijos vietos ir faktinės aplinkybės ar pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamasis namas, ar gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų.

37Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ) kadastrinėje vietovėje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 4, 176, 185 straipsniai), nes nevertino visų byloje esančių įrodymų.

38Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007).

39Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė skunde teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nevertino ir netyrė visos byloje pateiktos medžiagos, nevertino įrodymų viseto, nepareikalavo šalių pateikti reikšmingas aplinkybes galinčius patvirtinti duomenis, t. y. taip pat pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės. Tai galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

40Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nekyla ginčas, kad toje vietovėje, kur dabar yra pareiškėjui A. A. priklausantis žemės sklypas, anksčiau buvo J. S. sodyba, kurioje buvo gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis, šią aplinkybę teismas nustatė pareiškėjo paaiškinimu, liudytojų parodymais, suinteresuotų asmenų sutikimu, kaimo knygų išrašais (b. l. 122). Tačiau su tuo sutikti negalima, nes pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl teismo iniciatyva išreikalautų rašytinių įrodymų (b. l. 54) apie J. S. sodyboje gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto buvimo vietą.

41Apeliantė teigia, kad J. S. sodyboje gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto lokalizacijos vieta buvo apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tai, apeliantės manymu, patvirtina Lazdijų rajono savivaldybės administracijos dėl buvusios sodybvietės nustatymo 2005-12-07 aktas Nr. 20-16, kuriame nurodyta, kad vietoje apžiūrėjus žemės sklypą, kadastro numeris ( - ), ir priklausantį O. Z. nuosavybės teise nustatytos neišlikusios sodybos statinių 5000 liekanos. Akte taip pat nurodyta, kad sodybos teritorija pažymėta 1948 m. kartografiniame žemėlapyje, dėl to komisija mano, kad tikslinga atstatyti buvusią sodybą 200 m atstumu nuo kelio Janėnai–Meteliai šalia lauko keliuko. Pažymėtina, kad remiantis ŽNTKR VĮ Alytaus filialo 1999-05-21 pažymėjimu, O. Z. asmeninės nuosavybės teisė priklausė 4,0 ha žemės sklypas, kurio kadastro numeris ( - ), tačiau 2005-12-07 akte Nr. 20-16 komisija padarė išvadas apie sodybvietės buvimo vietą žemės sklype, kurio kadastro numeris ( - ), o ne ( - ) (1 t., b. l. 69–70). Laikiname žemės sklypo plane, kuris sudarytas 1996-07-15 (1 t., b. l. 71), buvusios sodybos vieta nurodyta O. Z. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), žemės sklypas plane paženklintas numeriu 418-1, kadastrinis numeris 120 (1t.,b.l.91), ŽNTKR VĮ Alytaus filialo duomenimis 4,0 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) asmeninės nuosavybės teise nuo 2006-04-28 įrašytas apeliantės vardu (b. l. 83–84,1 t.). Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2009-12-21 surašė apeliantės vardu statybos leidimą Nr. 96 gyvenamojo namo ir kt. statinių statybai, žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., b. l. 82). Visi paminėti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu nustatyta buvusio savininko J. S. sodybos vieta ir tuo pagrindu sudarytas planas ir išduotas leidimas statyboms, byloje pareiškėjo nėra ginčijami, todėl laikomi galiojančiais (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad pateikti byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos dėl buvusios sodybvietės nustatymo 2005-12-07 aktas Nr. 20-16, laikinas žemės sklypo planas, sudarytas 1996-07-15, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2009-12-21 išduotas statybos leidimas Nr. 96 apeliantės vardu yra oficialūs dokumentai, kurie turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Tad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti paminėtus oficialius dokumentus, kurie suinteresuotų asmenų A. K., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento manymu, patvirtina buvusio savininko J. S. sodybos buvimo vietą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė teismo sprendime, taip pat sprendime nenurodė, kodėl nesivadovauja oficialiais dokumentais, patvirtinančiais, kad sodybvietės buvimo vieta buvo suinteresuoto asmens A. K. nuosavybės teise valdomame žemės sklype.

42Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktas su atsiliepimu į apeliacinį skundą rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau duomenys, esantys šiame dokumente, yra nurodyti Aerogeodezijos instituto žemėlapyje ir žemės sklypų 418-1, 67-2 planuose (1 t., b. l. 8, 9, 13–14, 52, 71), esančiuose civilinėje byloje. Todėl pateiktas žemės sklypų sulyginimo buvusios sodybvietės atžvilgiu planelis nelaikomas nauju įrodymu, dėl to yra pagrindas šį dokumentą byloje priimti (CPK 314 str.). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateikto byloje rašytinio įrodymo apie žemės sklypų 418-1 ir 67-2 išdėstymą matyti, kad paminėti žemės sklypai ribojasi, tad esant byloje prieštaringiems įrodymams apie J. S. sodybvietės buvimo vietą, šis įrodymas vertinamas kartu su kitais surinktais byloje įrodymais (2 t., b. l. 90). Pareiškėjas byloje pateikė ŽNTKR VĮ Alytaus filialo 1999-03-18 pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad A. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,74 ha žemės sklypas Lazdijų rajone, Straigiškės kaime, kadastro numeris ( - ) (b. l. 8, 1 t.), pareiškėjui grąžinamos žemės sklypas natūra plane paženklintas numeriui 67-2 (1 t., b. l. 9). Įvertinus esančius byloje įrodymus apie žemės sklypų 418-1, 67-2 lokalizaciją negalima sutikti su pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos gyvenamasis namas, nes kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas netyrė byloje surinktų oficialių rašytinių įrodymų, kurie byloje nenuginčyti ir patvirtina, kad ne pareiškėjo, o suinteresuoto asmens A. K. asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatyta ginčo sodybos buvimo vieta.

43Taip pat pažymėtina, kad esančiose byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos aktuose dėl buvusios sodybos nustatymo nenurodyti buvusio sodybos savininko duomenys, o tiesiog konstatuota, kad tikslinga atstatyti buvusią sodybą (1t.,b.l.58,75). Todėl pateikti byloje aktai įrodymų vertinimo prasme yra visiškai neinformatyvus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino.

44Apklausti teismo posėdyje liudytojai J. K. ir J. K. (b.l.118) davė paaiškinimus dėl laikino žemės sklypo plano kadastro numeris 120 (1t,b.l.71) teigdami, kad sodybos ir gyvenamojo namo buvimo vietą yra skirtinguose žemės sklypuose (418-1 ir 67-2) ir galimai skirtinguose Sutrės ir Straigiškės kaimuose. Byloje esantys planai, kartografinė medžiaga, taip pat R. B. sudarytas planas (b. l. 108, 2 t.), nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui A. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, buvo sodyba su gyvenamuoju namu, kadangi to nepatvirtina surinkti byloje įrodymai (CPK 185 str.).

45Prieštaravimams byloje pašalinti būtina papildomai perskaičiuoti koordinačių sistemoje žemės sklypų koordinates ir pažymėti žemės sklypų ribas ir buvusios sodybos vietą žemėlapyje. Tuo tikslu pareiškėjas gali rinkti ir teikti byloje rašytinius įrodymus, nes nesant tikslių duomenų apie sodybvietės buvimo vietą, taip pat nenuginčijus jau nustatytos tariamai buvusio savininko J. S. sodybvietės buvimo vietos, kurios pagrindu suinteresuotam asmeniui A. K. išduotas leidimas statybai, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas leidimui statybai gauti, nes tai prieštarautų įstatymui (Saugomų teritorijų įst. 9 str. 2 d. 8 p.).

46Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. K. atstovė paaiškino visiškai naują aplinkybę, kad teismas nustatydamas juridinę reikšmę turinti faktą galimai kalbėjo sprendime, ne apie J. J. J. sodybą (b.l.13,1t.), o apie kitą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nutartyje nepasisako ir jos nenagrinėja, nes tai draudžia įstatymas (CPK 320,323 str.).

47Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra esminis, susijęs su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir galimų naujų įrodymų surinkimu, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 4 p.).

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

Nutarė

49Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič,... 2. sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui A. A. ir jo atstovui advokatui J. Š., suinteresuoto... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5.
  1. Ginčo esmė
...
6. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. ( - )... 7. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp dalyvaujančių asmenų nekyla... 9. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą civilinėje byloje... 10. Apeliantė nesutinka su 2012-06-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu,... 11. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų... 12. Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos akto dėl buvusios... 13. Taigi, jau 2005-12-07 valstybės įgaliotų pareigūnų komisija konstatavo ir... 14. Remiantis 2005-12-07 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos aktu Nr.... 15. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes iš esmės... 16. Pirmosios instancijos teismas teismo sprendime vadovavosi liudytojų J. K. ir... 17. Suinteresuoti asmenys Metelių regioninio parko direkcija ir Aplinkos... 18. Įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių... 19. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad tarp dalyvaujančių... 20. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos... 21. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su... 22. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir svarbias faktines aplinkybes, tinkamai... 23. Teismas savo iniciatyva išsireikalavo iš Lazdijų rajono savivaldybės... 24. Pirmosios instancijos teismas nesukūrė tokios teisinės situacijos, apie... 25. Apeliantės atveju Lazdijų rajono savivaldybės administracijos komisija, kuri... 26. Metelių regioninio parko administracijos atstovas baigiamosiose kalbose sutiko... 27. Apeliantė suinteresuotas asmuo A. K., prašydama apeliacinės instancijos... 28. Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į suinteresuoto... 29. Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2... 30. Faktą, kad pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype buvo būtent... 31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 32. Pagal byloje pateiktus žemės sklypų ( - ) ir ( - ) planus matyti, kad šie... 33. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. normoje nurodytos teisiškai... 34. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 36. Byloje kilo ginčas dėl buvusio žemės sklypo savininko J. S. gyvenamojo namo... 37. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu pripažinti juridinę reikšmę... 38. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismo atliekamas įrodymų... 39. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje... 41. Apeliantė teigia, kad J. S. sodyboje gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos... 42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 43. Taip pat pažymėtina, kad esančiose byloje Lazdijų rajono savivaldybės... 44. Apklausti teismo posėdyje liudytojai J. K. ir J. K. (b.l.118) davė... 45. Prieštaravimams byloje pašalinti būtina papildomai perskaičiuoti... 46. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. K. atstovė... 47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytas netinkamas proceso... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,... 49. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti...