Byla 2A-353/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (pranešėjas), sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Svetlanai Proninai, atsakovo atstovui Artūrui Marčiulioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. (V. M. ), I. M. (I. M. ) ir S. M. (S. M. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-293-44/2007 pagal ieškovų V. M. , I. M. ir S. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai V. M. , I. M. ir S. M. 2006 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydami priteisti kiekvienam iš jų po 459,21 Lt/mėn. dydžio periodinę kompensaciją nuo 2005 m. spalio 27 d.: V. M. – iki jos gyvos galvos, I. M. – kol baigs VGTU Elektronikos fakultetą, S. M. – kol baigs vidurinę mokyklą; taip pat priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovės V. M. vyras ir ieškovų I. M. ir S. M. tėvas A. M. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių derintoju. 2005 m. spalio 27 d. apie 4.24 val. ryto išformuodamas traukinį A. M. pakliuvo po vienu iš vagonų ir buvo mirtinai sužalotas ant bėgio riedmenų. Ieškovai nurodė, kad žuvusiojo organizme rasta alkoholio, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1750 atsisakyta nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę laidojimo pašalpą, todėl tokiu atveju atsiradusią turtinę bei neturtinę žalą privalo atlyginti darbdavys bendrais pagrindais. Ieškovų nuomone, nelaimingą atsitikimą lėmė atsakovo netinkamas darbo organizavimas, darbo drausmės neužtikrinimas, darbo kontrolės nebuvimas. Ieškovai pažymėjo, kad pagal CK 6.282 straipsnio antrąją dalį į nukentėjusiojo asmens kaltę, išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, neatsižvelgiama.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės V. M. valstybei 27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

5Teismas nurodė, kad, remiantis teisės aktų reikalavimais, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, nepriklausomai nuo įmonės veiklos rūšies, darbuotojų skaičiaus, darbo vietos, aplinkos, pobūdžio, darbo dienos ar pamainos trukmės, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbo drausmės. Teismas pažymėjo, kad ieškovai bylose dėl turtinės ir/arba neturtinės žalos atlyginimo maitintojo gyvybės atėmimo atvejais privalo įrodyti, kad darbuotojas žuvo vykdydamas darbines pareigas bei atsiradusios žalos dydį, o darbdavio kaltė, t. y. kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, ir iš to kylantis neteisėtumas yra preziumuojami.

6Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 23 d. aktas Nr. 2 patvirtina, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra susijusios su darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, pažeidžiant: 1) Traukinio derintojo darbų saugos instrukcijos Nr. 2 1.4.4 punktą, draudžiantį darbo metu naudoti alkoholines medžiagas; 2) Vaidotų stoties mechanizuotojo skirstomojo kalnelio darbo organizavimo instrukcijos 4.4. punktą, reikalaujantį atkabinėti vagonus su specialia šakute arba vagono sankabos rankena stovint vagono šone; 3) Vidaus darbo tvarkos taisyklių 20.3 punktą, kuris reikalauja iš darbuotojų laikytis minėtų darbų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų; 4) Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.11 punktą, reikalaujantį kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos instrukcijų bei taisyklių reikalavimų. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pirmieji trys išvardinti pažeidimai buvo padaryti A. M. , todėl teisminio nagrinėjimo dalyką sudaro nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, kieno bei kokie veiksmai lėmė šias aplinkybes, kas tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo (padidino) žalos atsiradimą.

7Teismas, įvertinęs žuvusiojo sveikatą, išsilavinimą, darbo stažą, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, konstatavo, jog A. M. buvo pasirengęs dirbti traukinių derintojo darbą, apmokytas ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o darbdavys rūpinosi nuolatiniu darbuotojų, taip pat ir A. M. , teorinių žinių apie darbo ypatybes tobulinimu, suteikė A. M. specialius drabužius, tvarkingą darbo vietą ir mechanizmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbdavys būtų pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

8Teismas, įvertinęs nelaimingo atsitikimo aplinkybių visumą ir kiekvieno darbuotojo veiksmus, konstatavo, kad darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontroliuoti, kaip A. M. laikosi darbo drausmės, ir kad taikomos priemonės, t. y. vizualinė patikra prieš pradedant darbą, ištisą parą budintis medicinos punktas, papildomas instruktažas, objektyviai buvo pakankamos užkirsti kelią nelaimei. Teismo nuomone, stoties tvarkdarys R. N. padarė viską, kas nuo jo priklauso, jog užtikrintų darbų saugos, instrukcijų ir taisyklių vykdymo kontrolę. Teismas pažymėjo, kad negali būti tokio reikalavimo, kad prie darbuotojo būtų pastatytas (paskirtas) kitas stebėti pirmąjį, nes tuomet reikėtų trečiojo stebėti juos abu ir t. t. ir tokia darbo organizavimo tvarka būtų neadekvati darbdavio pagrindinei veiklai – atlikti vežėjo ir su tuo susijusias funkcijas. Teismo manymu, minėti dalykai tarpusavy lygiaverčiai, t. y. vienodai svarbūs darbdaviui vykdant pagrindinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad A. M. , kaip darbuotojas, turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurių viena – laikytis saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimų, tačiau jis pažeidė saugos darbe instrukcijas, su kuriomis buvo supažindintas ir kurių privalėjo laikytis nepriklausomai nuo darbdavio kontrolės buvimo ar nebuvimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų prievarta nugirdęs A. M. , todėl laikytina, kad jis suvokė arba privalėjo suvokti, jog judančios transporto priemonės aptarnavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio jam gali būti pražūtingas, tačiau gresiančio pavojaus nepaisė ir velionio konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis prisiėmė galimų negatyvių padarinių atsiradimo riziką.

9Teismas pažymėjo, kad, remiantis CK 6.253 straipsnio penktąja dalimi, rizikos prisiėmimas yra savarankiškas pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip oficialus dokumentas, yra vienas iš esminių įrodymų šios kategorijos bylose, kurio išvados gali būti paneigtos kitais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nors nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 23 d. aktas įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, koks priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, ar egzistuoja pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad dėl turinčių bylai reikšmės aplinkybių nustatymo teismas apklausė liudytojais nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atlikusį, tyrime dalyvavusius ir nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašiusius asmenis. Teismas taip pat nurodė, kad apklaustas liudytoju Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorius J. R. parodė, kad akte nelaimingo atsitikimo priežastys išvardintos mažėjančia pagal svarbą tvarka, kad pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytina A. M. neblaivumas ir kad nors darbo drausmės kontrolės pažeidimų iš darbdavio pusės nėra nustatyta, bet šis pažeidimas akte nurodytas paskutiniu, kad kontrolė ateityje būtų sustiprinta, t. y. prevencijos tikslais. Teismas, atsižvelgdamas į nelaimingo atsitikimo darbe aktą, apklaustų liudytojais aktą pasirašiusių asmenų parodymus, konstatavo, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas žuvusysis, nes jis slapčiomis nuo aplinkinių darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko nebesugebėjo tinkamai naudotis vagonų atkabinimo šakute ir/ar automatine sankaba ir, patekęs į pavojingą zoną tarp vagonų, tragiškai žuvo, o paties nukentėjusiojo neblaivumas, kaip vienintelė reali nelaimingo atsitikimo priežastis, yra teisinis pagrindas atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK 6.282 straipsnio pirmosios bei antrosios dalių pagrindu.

10Teismas nurodė, kad žala A. M. buvo padaryta didesnio pavojaus šaltiniu, t. y. mašinisto A. B. stumiamo traukinio sąstatu, kurį taip pat netiesiogiai kontroliavo ir stoties tvarkdarys R. N. , duodamas nurodymus manevrinio lokomotyvo mašinistui dėl stūmimo greičio pakeitimo. Teismo nuomone, jei kalnelio budėtojas (pagal Stoties tvarkdario pareiginių nuostatų 2.2.10 p stoties tvarkdarys vykdo kalnelio budėtojo ir II kat. kalnelio budėtojo funkcijas), užuot bandęs susisiekti su traukinių derintoju, iš karto būtų davęs nurodymą mašinistui sustoti, tai nebūtų išgelbėję A. M. , kadangi iki traukinio sustabdymo jį būtų pervažiavęs mažiausiai vienas vagonas, tuo labiau, kad praėjo tam tikras laiko tarpas, kol kalnelio budėtojas pastebėjo, jog sąstatas neatsikabino. Teismo manymu, vieno vagono užvažiavimas ant žmogaus laikytinas pakankamu, kad žmogus patirtų daugybinius sužalojimus ir nuo traumos mirtų. Teismas konstatavo, kad CK 6.270 straipsnio pirmosios dalies prasme A. M. veiksmai (darbas su pavojingais įrenginiais apsvaigus nuo alkoholio) traktuotini kaip didelis neatsargumas, kas panaikina civilinę atsakomybę be kaltės.

11Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali būti įpareigojamas atlyginti dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas de jure ir de facto.

12Apeliaciniu skundu ieškovai V. M. , I. M. , S. M. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo A. M. , nulėmė pačio žuvusiojo didelis neatsargumas, nes nukentėjusysis darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, nepagrįsta, nes prieštarauja nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagai.
  2. Teismas nepagrįstai atmetė esminį byloje įrodymą - nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą ir vadovavosi nurodyto dokumento autoriaus paaiškinimais, kurie vertintini kritiškai.
  3. Teismas nepagrįstai atleido atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo atsakomybės taikydamas CK 6.282 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių nuostatas, nes, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio antrąja dalimi, į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

16Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

17Dėl atsakovo ir žuvusiojo kaltės

18Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal DK. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, kai žala padaryta darbuotojo sveikatai. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo.

19Apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo A. M. , nulėmė paties žuvusiojo didelis neatsargumas, teisingas.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo (1 t., b. l. 243), kad teismas turėjo tirti ir vertinti, ar nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai suponavo išvadą, jog nėra atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. M. , spręsti priežastinio ryšio, kaip atsakomybės sąlygos, buvimo klausimą, atsižvelgiant į visus veiksnius, lėmusius nelaimingą atsitikimą, taip pat ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, taip pat dėl galimybių atleisti darbdavį nuo atsakomybės.

21CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisyklės. Sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas turi vertinti įrodymus, atsižvelgdamas į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti.

22Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių kontroliuoti, kaip A. M. laikosi darbo drausmės ir kad dėl jo taikytos priemonės buvo pakankamos užkirsti kelią nelaimei įvykti: nukentėjęs darbuotojas dirbo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai reiškia, jog jis turėjo suvokti, kad tai jam gali būti pražūtinga, jis konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad prisiima galimų negatyvių padarinių atsiradimo riziką ir pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį tai yra savarankiškas pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Su tokia teismo išvada sutikti negalima.

23Žuvusiojo A. M. kraujyje nustatyta 1,94 proc. etilo alkoholio, šlapime – 3,17 proc. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis darbą pradėjo būdamas blaivus. Tai rodo, kad darbo vietoje buvo girtuokliaujama. Atsižvelgiant į tai, kad darbas geležinkelyje yra potencialiai pavojingas, atsakovas privalo taip organizuoti darbą, kad darbuotojai neturėtų galimybės girtauti, o neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodytų saugių darbo sąlygų neužtikrino. Šiuos darbdavio veiksmus kolegija vertina kaip susijusius su žalingų pasekmių atsiradimu.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo (1 t., b. l. 244), kad tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu atimama gyvybė darbuotojui, kuris darbo vietoje nukentėjo nuo darbdavio valdomo didesnio pavojaus šaltinio, tai darbdavio kaltė, pasireiškianti nesugebėjimu užtikrinti kontrolės, kad darbo vietoje nebūtų vartojamas alkoholis ir kad nuo alkoholio apsvaigęs darbuotojas jo ir kitų asmenų saugumo užtikrinimui būtų nušalintas nuo darbo, nėra pagrindas visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais.

25Tačiau nukentėjusysis girtuokliavo darbe, tuo pažeisdamas darbo drausmę. Dėl girtumo jis negalėjo visiškai koordinuoti savo veiksmų, vertinti situaciją ir adekvačiai elgtis. Buvimas darbe neblaiviam taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui.

26Vertindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vienodai kalti ir atsakovas, netinkamai organizavęs darbą, ir nuketėjusysis, pažeidęs darbo drausmę, todėl abiejų mišri kaltė nustatoma po 50 proc.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Tai blanketinė norma, nes nukreipia į Civilinį kodeksą, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo.

29Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių. Taigi nurodyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostata reiškia, kad privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-27/2006, kurioje nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (nutartis skelbta Teismų praktika Nr. 25, p. 70). Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

30Šioje byloje ieškinys yra pareikštas dėl ieškovams atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

31Vyro ir tėvo žūtis ieškovams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

32Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

33Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

34Nustačius, kad nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes, taigi ir ieškovams atsiradusią neturtinę žalą, iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo A. M. veiksmai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovams atsiradusios neturtinės žalos.

35Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina 100 000 Lt. Atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala sudaro po 30 000 Lt kiekvienam ieškovui. Įvertinus aplinkybę, kad dėl padarytos žalos yra ir paties nukentėjusiojo kaltės, ieškovams priteistina kiekvienam po 15 000 Lt atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti.

36Dėl turtinės žalos atlyginimo

37Ieškovai taip pat prašė priteisti kiekvienam iš jų po 459,21 Lt/mėn. dydžio periodinę kompensaciją nuo 2005 m. spalio 27 d.: V. M. – iki jos gyvos galvos, I. M. – kol baigs VGTU Elektronikos fakultetą, S. M. – kol baigs vidurinę mokyklą. Šis reikalavimas yra turtinis.

38Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

39Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais (25 str.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra: neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.).

40CK 6.284 nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta maitintojo pajamų dalis, kurią jie gavo ir turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, o to paties straipsnio 4 dalis nustato, jog ji taikytina tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005).

41Nagrinėjamoje byloje nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M. , nepripažintas draudiminiu įvykiu, kadangi apdraustasis darbo metu buvo neblaivus (1 t., b. l. 56).

42Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija; Žin., 2005, Nr. 71-2557) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 114-5114) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

43Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, vien nukentėjusiojo girtumo faktas yra nepakankamas pagrindas konstatuoti, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M. , teisingai nepripažintas draudiminiu įvykiu. Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Todėl sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo naikintina ir šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1d. 2p.). Teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turi aiškintis, ar nelaimingą atsitikimą darbe lėmė nukentėjusiojo neblaivumas ir, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, spręsti, ar nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M. , pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Taip pat teismas turi spręsti dėl draudiko įtraukimo į bylą.

44Ieškovai CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

45Ieškovai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktais, į valstybės biudžetą turėjo pareigą sumokėti 3 992 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir tokio pat dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi ieškinys yra patenkintas iš dalies (30 proc. reikalavimų sumos), iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ valstybės naudai priteisiama po 1 198 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą.

46Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai turėjo 1 239 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 64, 92). Patenkinus 30 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškovės V. M. naudai priteisiama 372 Lt išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie ieškovų ir atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbdavys, ekonomiškai stipri įmonė, 46,05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2, 4 punktais,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti.

49Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (įm. k. 110053842, Mindaugo g. 12/14, Vilnius) po 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti kiekvienam ieškovui V. M. (a. k. ( - ) I. M. (a. k. ( - ) ir S. M. (a. k. ( - ). Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

50Bylą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

51Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ valstybės naudai 2 396 Lt (du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt šeši litai) žyminį mokestį ir 46,05 Lt (keturiasdešimt šeši litai 05 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

52Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškovės V. M. naudai 372 Lt (trys šimtai septyniasdešimt du litai) išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai V. M. , I. M. ir S. M. 2006 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 5. Teismas nurodė, kad, remiantis teisės aktų reikalavimais, darbdavys privalo... 6. Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2005 m. lapkričio 23 d. aktas... 7. Teismas, įvertinęs žuvusiojo sveikatą, išsilavinimą, darbo stažą,... 8. Teismas, įvertinęs nelaimingo atsitikimo aplinkybių visumą ir kiekvieno... 9. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CK 6.253 straipsnio penktąja dalimi,... 10. Teismas nurodė, kad žala A. M. buvo padaryta didesnio pavojaus šaltiniu, t.... 11. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad atsakovas AB „Lietuvos... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai V. M. , I. M. , S. M. prašo apeliacinės... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).... 17. Dėl atsakovo ir žuvusiojo kaltės... 18. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš... 19. Apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nelaimingą... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo (1 t., b. l.... 21. CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimą reglamentuojančias... 22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad darbdavys ėmėsi visų įmanomų... 23. Žuvusiojo A. M. kraujyje nustatyta 1,94 proc. etilo alkoholio, šlapime –... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo (1 t., b. l.... 25. Tačiau nukentėjusysis girtuokliavo darbe, tuo pažeisdamas darbo drausmę.... 26. Vertindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 29. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 30. Šioje byloje ieškinys yra pareikštas dėl ieškovams atsiradusios... 31. Vyro ir tėvo žūtis ieškovams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus,... 32. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į tai, kad... 33. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, tuo atveju, kai paties... 34. Nustačius, kad nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes, taigi ir ieškovams... 35. Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina 100 000 Lt. Atsižvelgdama... 36. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 37. Ieškovai taip pat prašė priteisti kiekvienam iš jų po 459,21 Lt/mėn.... 38. Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Pagal... 39. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1... 40. CK 6.284 nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą... 41. Nagrinėjamoje byloje nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo A. M. ,... 42. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29... 43. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą,... 44. Ieškovai CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo atleisti nuo... 45. Ieškovai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 85... 46. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai turėjo 1 239 Lt išlaidas... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti.... 49. Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš... 50. Bylą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos... 51. Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ valstybės naudai 2 396... 52. Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškovės V. M. naudai...