Byla 2K-193/2012
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Gintaro Godos ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

4nuteistajam V. P. ,

5nuteistojo gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

6civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,

7nukentėjusiosios V. O. G. atstovams J. T. ir advokatei Astai Mačernytei,

8teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir jo gynėjo, civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir jo atstovo advokato Henriko Mackevičiaus, taip pat nukentėjusiosios V. O. G. ir jos atstovo J. T. bei advokatės Astos Mačernytės kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

9V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Priteista nukentėjusiajai V. O. G. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1031,86 Lt turtinei žalai, o iš civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 76 547,2 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Priteista iš V. P. nukentėjusiajai V.O. G. 3000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

10Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: 1) iš nuosprendžio

Nustatė

11mosios dalies pašalintas teiginys, jog V. P. , vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punktą; 2) priteistas V. O. G. iš UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 146 547,2 Lt; 3) panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje atmestas V. O. G. civilinis ieškinys dėl buto sąlygų pagerinimo bei transporto priemonės įsigijimo ir pripažinta V. O. G. teisė į civilinio ieškinio dalies dėl kito būsto įsigijimo ar esamo buto pritaikymo invalido reikmėms bei transporto priemonės, pritaikytos invalidui vežioti, įsigijimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

12Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

13Civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atstovo apeliacinis skundas atmestas.

14Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio visus byloje paduotus kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios V. O. G. atstovų, prašiusių nukentėjusiosios ir jos atstovų kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo bei jo gynėjo, taip pat civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir jo atstovo kasacinius skundus atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, taip pat civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atstovo advokato H. Mackevičiaus, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo, prašiusių nuteistojo bei jo gynėjo, civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir jo atstovo kasacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovų kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :

15V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 24 d., apie 11.50 val., Klaipėdoje, Statybininkų pr., prie namo Nr. 45, darbo metu vairuodamas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ autobusą „Mersedes Benz 0405“ (valst. Nr. ( - ) pažeidė Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 145 punktą: iš autobusų stotelės „Darželis“ pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pervažiavo kojas iš autobuso išlipusiai ir nespėjusiai nuo jo nueiti V. O. G. , kuriai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

16Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus: panaikinti draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

17Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir jo atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir V. P. baudžiamąją bylą nutraukti ir atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį arba pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o neturtinei žalai atlyginti priteisti 40 000 Lt.

18Tiek nuteistasis V. P. bei jo gynėjas, tiek civilinis atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ bei jo atstovas kasaciniuose skunduose nurodo iš esmės tuos pačius argumentus.

19Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteisė V. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ir tai turėjo įtakos neteisingų procesinių sprendimų priėmimui.

20Kasatoriai pažymi, kad nukentėjusiosios, pateikusios kasos kvitus ir PVM sąskaitas-faktūras, pagrindžiančias vaistų už 487,83 Lt įsigijimą, reikalavimas atlyginti 1031,86 Lt išlaidas medikamentams nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, paaiškinančiais, kaip pirkti medikamentai susiję su V. P. tariamai padarytos veikos sukeltais padariniais, kokią gydymo išlaidų dalį padengė Valstybinė ligonių kasa, todėl negalėjo būti nagrinėtas, o teismas dėl šios civilinio ieškinio dalies nepagrįstai rėmėsi žalos padarymo prezumpcija.

21Kasatoriai nurodo, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis jos samprata Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Šioje byloje teismų nustatyta neturtinės žalos kompensacija yra per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, neužtikrina nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo bei nuteistojo interesų pusiausvyros, neproporcinga eismo įvykio sukeltiems padariniams. Faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kai nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata ir jis liko I grupės invalidas, konstatuota, kad 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pernelyg didelis, o tokios kategorijos bylose yra normalus (kasacinė nutartis Nr.2K-38/2008). Minėtoje byloje teismas atsižvelgė į 2008 m. buvusią ekonominę padėtį, kuri šiuo metu nepalyginamai prastesnė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dvigubai didesnis, o apeliacinės instancijos teismo nutartimi beveik keturis kartus didesnis V. O. G. priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka ne tik dabartinės ekonominės situacijos, bet viršija geresniais ekonominiu požiūriu laikais priteistos neturtinės žalos dydžius tokios kategorijos bylose. Byloje nustatyta, kad nuteistojo V. P. turtinė padėtis yra sunki, jis vienas išlaiko keturių asmenų šeimą, todėl sumokėti tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo neturi galimybės. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai faktiškai neturtinę žalą turi atlyginti civilinis atsakovas, nepaneigia teismų praktikos nuostatos, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgiama į kaltininko, o ne civilinio atsakovo turtinę padėtį. Šioje byloje nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad pati nukentėjusioji elgėsi ypač neatsargiai.

22Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalies dėl išlaidų, skirtų būsto bei automobilio, pritaikyto neįgaliajam įsigijimui, priteisimo išspręsti pagal BPK nuostatas nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1, 2 dalimis, turi būti taikomos atitinkamos CK normos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai įvertino, jog nukentėjusiosios išlaidos automobilio bei buto įsigijimui nelaikytinos turtine žala pagal CK 6.249 straipsnį, nes, net įrodžius V. P. kaltę, nenustatyta, kad ji dėl nuteistojo veiksmų prarado nuosavybę, jos nurodomas butas nėra pritaikytas neįgalaus žmogaus poreikiams, be to, ją, esant reikalui, savo automobiliu vežiojo ir šiuo metu vežioja sūnus, o dėl patirtų nepatogumų ir bendravimo galimybių sumažėjimo ji pareiškė atskirą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo keisti šios nuosprendžio dalies.

23Kasatoriai pažymi, kad BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl būtina įvertinti, ar asmuo pažeidė KET reikalavimus. V. P. nuteistas už KET 145 punkto nuostatų, nustatančių pareigą vairuotojui prieš pradedant važiuoti, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, pažeidimą. Kasatoriai įsitikinę, kad byloje nustatyta, jog V. P. atliko visus būtinus ir tokioje situacijoje įprastus veiksmus – prieš pradėdamas judėti pasižiūrėjo į vidinį galinio vaizdo veidrodėlį, kad įsitikintų, jog daugiau lipančių iš autobuso ar į autobusą žmonių nėra, po to akis nukreipė į dešinės pusės lauko galinio vaizdo veidrodėlį, kad įsitikintų, jog greta autobuso nėra nespėjusių nueiti nuo autobuso ar įlipti į jį žmonių, uždarė duris, sulaukė, kol užsidegė visi durų uždarymo indikatoriai, nukreipė žvilgsnį į kairįjį galinio vaizdo veidrodėlį ir palengva pradėjo judėti, o autobuso techninė konstrukcija neleidžia autobusui pajudėti, kol neužsidaro visos durys, ir neleidžia durims užsidaryti, jei tarpduryje yra kliūčių, pvz., žmogus, nespėjęs įlipti į autobusą ar išlipti iš jo. Tokie nuteistojo veiksmai buvo pakankami įsitikinti, jog atliekamas manevras autobusu yra saugus aplinkiniams, todėl V. P. laikėsi minėtų KET reikalavimų, jų nepažeidė, o įvykis kilo nepriklausomai nuo vairuotojo veiksmų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai kaltininkas turėjo (privalėjo) ir galėjo numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Tik esant šiems abiem kriterijams galima teigti, jog asmuo elgėsi nerūpestingai. Nuteistojo V. P. parodymai, jog jis atliko visus būtinus veiksmus, kad įsitikintų, jog pradėti judėti autobusu yra saugu, transporto priemonės schema (įvardyta kaip eismo įvykio schema ir patikslinta eismo įvykio schema) patvirtina, kad jis neturėjo techninės galimybės pastebėti nukentėjusiosios. Kiekvienas vairuotojas iš kitų eismo dalyvių tikisi, kad jie laikysis KET ir elementaraus saugumo reikalavimų, tačiau kyla klausimas, ar nukentėjusioji laikėsi KET 11, 50, 51, 53, 90 punktų reikalavimų ir kas yra kaltas dėl įvykio ir jo padarinių. Nuteistojo paaiškinimai, kad nukentėjusioji elgėsi neatsargiai, byloje nėra paneigti, nes nukentėjusioji nurodė neatsimenanti įvykio aplinkybių, o kitų įvykio liudininkų nėra. Byloje nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad V. O. G. , laikydama rankose dvi rankines, iš autobuso lipo atbulomis ir taip pargriuvo ant nugaros, atsitrenkė pakaušiu į važiuojamąją kelio dalį, autobuso pajudėjimo momentu ji gulėjo ant kelio dangos prie galinės autobuso dalies, jos kojos buvo po autobuso kėbulu, todėl vairuotojas neturėjo techninės galimybės jos pastebėti, o, pradėjus važiuoti, autobuso galinės ašies dešinės pusės ratai ir pervažiavo jai kojas. Nukentėjusiajai nenugriuvus po ketinančiu pajudėti autobusu, nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės, todėl tarp V. P. veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Specialisto išvadoje Nr. 11K-362(10) nurodyta, kad techniniu požiūriu nagrinėjamas įvykis kilo dėl vairuotojo veiksmų, bet joje nenurodyta nė vieno KET pažeidimo, tik aplinkybė, kad V. P. vairuojamas autobusas sustojo ne prie pat maršrutinio transporto sustojimo aikštelės dešinėje pusėje esančio šaligatvio krašto. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nė viename teisės akte dėl kelių transporto eismo nenurodyta, kokiu atstumu nuo kelkraščio ar šaligatvio autobusas turėtų sustoti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, todėl nėra aišku, koks tai pažeidimas ir kokią reikšmę ši aplinkybė turėjo pripažįstant V. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nevertino V. P. nurodytos aplinkybės, kad sustoti prie pat šaligatvio trukdė autobusų stotelės pradžioje ir pabaigoje stovėję automobiliai. Civilinio atsakovo atstovas mano, kad V. P. nenumatė, neturėjo ir negalėjo numatyti pavojingų padarinių, todėl jo veika turi būti vertinama kaip įvykis (kazusas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-127/2010).

24Kasatoriai teigia, kad įvykio vietos apžiūra atlikta vieną kartą, o įvykio vietos apžiūros schema (ar schemos) braižyta du kartus. Juodraštinėje schemoje nenurodyta kraujo dėmė, o kitoje – dėmė, panaši į kraujo dėmę, išmatuota ir pažymėta. Iš pateiktos schemos nėra galimybės nustatyti autobuso tikrosios padėties įvykio metu, nes nesiaiškinta, kokį atstumą autobusas nuvažiavo išlaipinęs keleivius, nenufotografuota įvykio vieta, nerasti ir neapklausti įvykio liudytojai. Aplaidi įvykio vietos apžiūra kelia abejonių kaltinamojo kaltės įrodymų pakankamumu, nes nėra galimybių nustatyti, ar kaltinamasis turėjo (privalėjo) ir galėjo pastebėti nukentėjusiąją, gulinčią ant važiuojamosios dalies ties galinėmis autobuso durimis, o ši aplinkybė esminė nustatant priežastinį ryšį. Netinkamas įrodymas ir pagal netinkamai sudarytą eismo įvykio schemą atlikta autotechninė ekspertizė (kasacinė nutartis Nr.2K-132/2004). Atliekant autotechninę ir transporto trasologinę ekspertizę ant eismo įvykio vietos schemos padarytos papildomos žymos, kurios neaptartos ekspertizės akte, todėl neaišku, ar į jas ekspertas atsižvelgė atlikdamas ekspertizę. Nuteistasis V. P. iš karto prašė imtis veiksmų, kad būtų nustatyti įvykio liudytojai, bet bandymas juos surasti per spaudą atliktas tik po daugiau nei metų. Eismo įvykio vietos schemą sudarinėjęs liudytojas policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad jeigu stotelėje būtų stovėję kiti automobiliai, jis būtų pažymėjęs, tačiau pripažino, kad nepažymėjo net nukentėjusiosios radimo vietos. Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas atliktas aplaidžiai, vėlesni procesiniai veiksmai ir jų rezultatai (pvz., ekspertizės išvados) paremti ydingais ir nepatikimais pradiniais duomenimis ir taip pat kelia abejonių, bet teismas šiais duomenimis vadovavosi. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta į klausimą, ar po eismo įvykio nukentėjusiajai skirtas gydymas buvo tinkamas, ar kojų sužalojimai buvo vienintelė sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, serga diabetu bei širdies ligomis, todėl, tikėtina, kad galūnių galėjo netekti ir dėl kitų priežasčių. Baudžiamajame procese kaltinimas privalo įrodyti kaltinamojo kaltę, o ne kaltinamasis privalo įrodyti savo nekaltumą. Tai reiškia, kad, kaltinamajam nurodžius pagrįstas abejones dėl savo kaltės ar kitų reikšmingų bylai aplinkybių, jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu iškeltos abejonės nebuvo pašalintos, taip šiurkščiai pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

25Kasaciniame skunde nuteistasis V. P. papildomai nurodo, kad kaip liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja V. R. parodė, jog jis prisipažino iš dalies kaltu, pastabų dėl protokolo trūkumų neturėjo, gynėjo atsisakė, bet nuslėpė svarbią aplinkybę, kad pateikė jam jau suruoštą ir atspausdintą apklausos protokolą, kurį liepė pasirašyti, nesudarydama sąlygų susipažinti, nes skubėjo kažkur išeiti. Nuteistasis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių, įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, be to, padaryto KET pažeidimo jokiu būdu negalima laikyti šiurkščiu vien dėl kilusių padarinių, todėl jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ne tikslinga, o perteklinė, nesusijusi su bausmės vykdymo efektyvumu, nepagrįstas suvaržymas, užkertantis kelią dirbti ir gauti pajamas (kasacinė nutartis Nr.2K-371/2010). V. P. pažymi, kad yra vienintelis keturių asmenų šeimos maitintojas, palyginti nejauno amžiaus, vairuotoju dirba ilgą laiką, susirasti naują darbą jam būtų itin sudėtinga. Taigi teismų pozicija yra nesuderinama su BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais bei teisingo asmens nubaudimo principu.

26Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir jos atstovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio ir visiškai tenkinti civilinį ieškinį bei priteisti solidariai iš atsakovų advokato atstovavimo išlaidas.

27Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priteisti turtinę žalą, buvo šališkas, nesilaikė CK 6.250 straipsnio, 6.263 straipsnio 1, 2 dalies, 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatų. Nukentėjusioji V. O. G. patyrė žalą, jai negrįžtamai sutrikdyta sveikata, amputuotos abi kojos ir prarastas darbingumas pasinaudojus viešuoju transportu dėl nusikalstamų nuteistojo V. P. veiksmų, todėl nuteistajam bei civiliniams atsakovams tenkanti atsakomybė turi būti griežtesnė, nei kitu atveju esant tokiems padariniams, atsižvelgus į viešąjį interesą. Teismai nemotyvuotai nesiėmė spręsti lifto neįgaliam asmeniui įrengimo nukentėjusiosios bute klausimo ir vertinti pateikto projekto. Neįgalią nukentėjusiąją reikia nešti iš antro aukšto su vežimėliu keliems vyrams, nes socialinė rūpyba tokios paslaugos neteikia, be to, tai prieštarauja darbų saugos taisyklėms. Kasatoriai nurodo, kad siūlymas nukentėjusiajai keisti butą į esantį pirmame aukšte, netinka dėl saugumo, nes akivaizdžiai matytųsi liftas ir apsiginti negalintis žmogus, tektų išsiskirti su trisdešimt metų pažįstamais ir paglobojančiais kaimynais, būtų reikalingas pakeisto buto remontas bei pritaikymas, kuriam reikalingi projektai kainuoja papildomai. Persikėlimas į pritaikytą neįgaliesiems naują pastatą sudarytų galimybę kasatorei būti ne tokiai priklausomai nuo aplinkinių, bet tam reikalingų išlaidų priteista suma nekompensuoja, be to, papildomai iš atsakovo atstovo gautas užklausimas dėl jau priteistos sumos mokėjimo nukentėjusiajai dalimis liudija, kad bus problemų išreikalauti ir tą sumą. Nukentėjusioji negali naudotis sanitarinėmis patalpomis neįgaliajam nepritaikytame bute, patekti iki transporto priemonės, nuvykti į savo asmeninės nuosavybės teise turimą sodą, nes tai svarbu jos sveikatos reabilitacijai. Tai kad nukentėjusiajai reikalinga transporto priemonė, kurios ji neturėjo iki nelaimės, negali būti traktuojama kaip pasipelnymas, nes anksčiau ji buvo sveika (turėjo kojas), o dabar pažeista jos laisvo judėjimo galimybė, be to, 2011 m. liepos 4 d., po bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme neterminuotai nustatytas specialios slaugos poreikis ir sunkus neįgalumo lygis, sveikata blogėja.

28Kasatoriai nurodo, kad pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, nebent įstatymai , kad ji atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės atsakomybės sąlygos – tai neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Generalinio delikto doktrina reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Tai reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalą padariusio asmens veiksmų ir jo kaltės prezumpciją. Teismai pripažino V. P. kaltę, tačiau nepateisinamai ilgai nagrinėjo bylą bei neišnagrinėjo jos iki galo, palikdami turtinės žalos klausimą spręsti civiline tvarka, nors ir pripažino teisę tokios žalos priteisimui. Teismai turėjo vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-206/2005; 3K-7-345/2007), tačiau to neatliko šioje byloje. Priteistos neturtinės žalos dydis, nors ir padidintas apeliacinės instancijos teismo, yra akivaizdžiai neadekvatus kasatorės patirtiems sveikatos sužalojimams, neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-575/2006, 3K-3-482/2007, 3K-3-90/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-353/2008), iš kurios matyti, kad, nors ir nevisiškai patenkinami reikalavimai, tačiau žala priteisiama, o ne išskiriama nagrinėti civiline tvarka. Pateisinimas, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nepagrįstas, nes viskas faktiškai jau išnagrinėta, tik neįvertinta ir nukentėjusioji sugaišta daugiau laiko. Kasatoriai mano, kad pateikti visi įrodymai dėl žalos atlyginimo būtinumo, reikalaujamo dydžio pagrįstumo, tačiau nukentėjusioji ne visada galėjo pasinaudoti teise juos teikti, nes pirmosios instancijos teismas nepriėmė lokalinės sąmatos, kurioje paskaičiuotos statybos darbų su lifto neįgaliajai įrengimu išlaidos. Nesuprantamas ir neteisingas šio įrodymo nevertinusio apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo pinigų užtenka pastato pritaikymui neįgaliai kasatorei gyventi. Net jei tos sumos užtektų, neturtinės žalos atlyginimui skirtus pinigus panaudojusi turtinės žalos kompensavimui, nukentėjusioji liktų be neturtinės žalos atlyginimo.

29Nuteistojo ir jo gynėjo, civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir jo atstovo, nukentėjusiosios ir jos atstovų kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

30Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

31Nuteistojo ir jo gynėjo, taip pat civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir jo atstovo kasaciniuose skunduose teigiama, kad aptariama BK norma šioje byloje pritaikyta netinkamai, nes V. P. KET 145 punkto reikalavimų nepažeidė. Kasatoriai skunduose tvirtina, kad prieš pradėdamas važiuoti iš autobusų stotelės V. P. ėmėsi visų būtinų priemonių siekdamas įsitikinti, jog tai daryti saugu, kad šis manevras nepadarys žalos kitiems eismo dalyviams: pažvelgęs į vidinį galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad visi keleiviai, kurie toje stotelėje lipo iš autobuso, jau išlipę; pažvelgė į dešinį galinio vaizdo veidrodėlį, uždarė duris; pažvelgė į kairį galinio vaizdo veidrodėlį ir tik tada pradėjo judėti. Kasatoriai skunduose teigia, kad nukentėjusiajai nugriuvus ant važiuojamosios kelio dalies ir jos kojoms atsidūrus po autobusu, V. P. neturėjo techninės galimybės jos matyti, nes: autobusas yra su priekaba, stotelėje jis buvo sustabdytas ne tiesus, o per sudūrimą sulenktas, nes išlyginti autobusą trukdė tuo metu stotelės pradžioje ir gale stovėję kiti automobiliai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Byloje nustatyta, kad dėl įvykio vietos schemoje užfiksuoto autobuso sulenkimo per dešinį galinio vaizdo veidrodėlį nematoma zona prie trečiųjų autobuso durų buvo 15 cm, o prie trečiojo varančiojo tilto (kurio ratais ir buvo pervažiuotos nukentėjusiosios kojos) 20 cm. Akivaizdu, kad šie dydžiai yra žymiai mažesni už nukentėjusiosios kūno dalį, kuri nebuvo palindusi po autobusu (nuo šlaunų iki viršugalvio). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad matyti ant važiuojamosios kelio dalies nugriuvusią nukentėjusiąją per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį techninė galimybė buvo. Tuo taip pat pagrįsta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvada, kad V. P. vairuodamas autobusą pajudėjo iš sustojimo vietos prieš tai reikiamai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, t. y. pažeisdamas KET 145 punkto nuostatas, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu. Taip V. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tokios aplinkybės visiškai atitinka BK 281 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistojo V. P. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kasatoriai skunduose tvirtina, kad nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą (abiejų kojų amputaciją) galėjo sukelti ir netinkamas gydymas, ankstesnės jos ligos, tačiau ir šis argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Patikrinęs nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyto analogiško argumento pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie tai, jog nukentėjusiosios V. O. G. sunkų sveikatos sutrikdymą būtų galėję sukelti ir kiti faktoriai, o ne tik eismo įvykio metu patirti sužalojimai, byloje nėra.

32Kasatoriai skunduose kelia ir pačios nukentėjusiosios V. O. G. kaltės dėl eismo įvykio klausimą, tvirtindami, kad nukentėjusioji galėjo pažeisti KET 11, 50, 51, 53, 90 punktų reikalavimus ir dėl to galėjo įvykti eismo įvykis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad: KET 11 punkte pateikiama eismo dalyvio sąvoka (juo pripažįstamas ir pėsčiasis); 50 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu; 51 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, šias taisykles ir jų laikytis; pagal 53 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; 90 punkte nurodyta, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti; nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus; baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu. Byloje nustatyta, kad išlipdama iš autobuso nukentėjusioji pargriuvo. Griuvimas nėra valingas veiksmas, todėl jis neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusioji dėl to be reikalo delsė važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo pakankamai atsargi, dėmesinga kitiems eismo dalyviams, ar padarė kitokių pėsčiajam keliamų reikalavimų pažeidimų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir šioje nutarties pastraipoje aptartas kasatorių argumentas yra nepagrįstas.

33Dėl BK 68 straipsnio taikymo

34BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – paskyrimas nėra privalomas. Šios normos 1 dalyje nurodyta, kad uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones, medžioti ir kt.) teismas gali tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad tokiais atvejais teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Šioje byloje uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones pirmosios instancijos teismas pritaikė nuosprendyje nurodydamas tokius motyvus: ši priemonė skiriama atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta didelė žala – negrįžtamai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat siekiant kaltinamajam padėti pakeisti savo elgesį ir susilaikyti nuo naujų teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų padarymo, padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

35Aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė nuteistojo V. P. gynėjas, prašydamas V. P. skirtą uždraudimą naudotis specialia teise panaikinti, tačiau šį apeliacinio skundo prašymą apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo tokias aplinkybes: nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę, šiurkščiai pažeidė KET 145 punkto reikalavimus, pervažiavo nukentėjusiosios kojas, dėl to atsirado labai sunkūs padariniai – sunkiai sutrikdyta jos sveikata, amputuotos abi kojos; vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė asmuo, kurio darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas neskirti jam BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės; teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis; nors dėl uždraudimo naudotis specialia teise V. P. neteks galimybės toliau dirbti autobuso vairuotoju ir dėl to gali pasunkėti jo šeimos materialinė padėtis, šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl specialios teisės atėmimo, negali būti lemiamos; nuteistasis gali dirbti kitą darbą; kaltu jis neprisipažino; jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam BK nuostatos nebuvo pažeistos.

36Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. P. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šį sprendimą galioti, įvertino ne visas šio klausimo sprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, o kai kurias iš jų įvertino netinkamai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. O. G. išlipdama iš V. P. vairuojamo autobuso pargriuvo, o jos kojos atsidūrė po autobusu. Tokia situacija vertintina ne kaip tipinė, o kaip išimtinė, nes keleiviai paprastai iš autobuso išlipa sėkmingai, t. y. nepargriūdami (nepatekdami po autobusu). Esant tokiai situacijai, V. P. padaryto KET 145 punkto pažeidimo (prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės pargriuvusios nukentėjusiosios nepastebėjo, t. y. tinkamai neįsitikino, kad pradėti važiuoti yra saugu) negalima laikyti šiukščiu KET reikalavimų pažeidimu. Šį pažeidimą V. P. padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu vien dėl atsiradusių sunkių padarinių – sunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Todėl priešingas apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys yra nepagrįstas. Teismai tinkamai neįvertino ir nuteistojo asmenybės, jo šeiminės padėties. Byloje nustatyta, kad V. P. tiek teisiamas pirmą kartą, tiek Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, iki įvykio nebuvo padaręs ir kitų teisės pažeidimų, o ir po nusikaltimo jokių teisės pažeidimų nepadarė, nors iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei dveji su puse metų. Jis dirba vairuotoju UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, darbdavio apibūdinamas kaip sąžiningas, atsakingas, neturintis drausminių nuobaudų vairuotojas. V. P. vienas išlaiko keturių asmenų šeimą, vairuotoju dirba jau gana ilgą laiką, yra nebejauno amžiaus, todėl jis kasaciniame skunde pagrįstai tvirtina, kad susirasti kitą darbą jam būtų itin sudėtinga. V. P. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, šios bausmės vykdymas jam atidėtas taip pat dvejiems metams. Atsižvelgusi į visas šioje nutarties pastraipoje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad: nuteistajam V. P. paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymą, yra pakankama jį nubausti; ši bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiami teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamų teismų sprendimų dalį, kurioje nuteistajam V. P. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam teismas jam nepaskyrė jokio BK 75 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija) numatyto įpareigojimo, negali būti kliūtis įstatymo taikymo klaidai ištaisyti, kuri buvo padaryta nepagrįstai paskiriant nuteistajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

37Dėl turtinės žalos atlyginimo

38Nagrinėjamoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo kasatoriai yra pareiškę priešingus prašymus. Nuteistasis ir jo gynėjas, taip pat civilinis atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ bei jo atstovas kasaciniuose skunduose prašo nukentėjusiosios V. O. G. civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovai kasaciniame skunde prašo tuos reikalavimus patenkinti visiškai. Tiek vienos, tiek kitos proceso šalies prašymai suformuluoti bendra forma, nenurodant konkretaus reikalavimų dydžio, tačiau iš skundų turinio matyti, kad iš esmės ginčas vyksta dėl dviejų reikalavimų: 1) dėl reikalavimo priteisti 128 000 Lt numatomų išlaidų specialiam (pritaikytam vežti neįgalųjį) automobiliui ir neįgaliojo vežimėliui įsigyti; dėl reikalavimo priteisti 293 250 Lt numatomų išlaidų neįgaliojo poreikiams pritaikyto buto su požeminiu garažu įsigijimui.

39Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą abu šiuos reikalavimus atmesti. Dėl pirmojo reikalavimo atmetimo teismas nurodė tokius motyvus: turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos; nukentėjusiosios turtinis reikalavimas naujam automobiliui įsigyti neįeina į minėtos normos apibrėžtą turtinės žalos sampratą, nes automobilio ji neturėjo, jo dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo neprarado, o dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusiems judėjimo, bendravimo nepatogumams kompensuoti ji yra pareiškusi reikalavimą neturtinei žalai atlyginti. Teismas analogiškai argumentavo ir antrojo reikalavimo atmetimą, t. y. nurodė, kad nukentėjusioji jos turėto buto dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo neprarado, o dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusiems naudojimosi tuo butu nepatogumams kompensuoti ji yra pareiškusi reikalavimą neturtinei žalai atlyginti.

40Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad sveikatos sužalojimo atveju taikytina ne CK 6.249 straipsnio 1 dalis, o 6.283 straipsnis, t. y. ne bendroji, o specialioji norma, įtvirtinanti visiško žalos atlyginimo principą. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta: jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog: dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų V. O. G. neteko abiejų kojų, todėl akivaizdu, kad dėl to ji negali naudotis įprastomis transporto priemonėmis: visuomeniniu transportu, nepritaikytu vežti neįgalųjį automobiliu; dėl kojų amputavimo jai reikalingas ir neįgaliojo poreikiams pritaikytas būstas. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą nukentėjusiosios V. O. G. civilinio ieškinio reikalavimus dėl šioje kasacinės instancijos teismo nutarties dalyje aptariamos turtinės žalos atlyginimo atmesti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad: sprendžiant nukentėjusiosios civilinio ieškinio klausimus dėl jos buto pritaikymo neįgaliajam ar jau pritaikyto neįgaliajam naujo buto bei specialios transporto priemonės įsigijimo šioje byloje reikalingi papildomi duomenys; tų duomenų negalima gauti, neatidėjus bylos nagrinėjimo; papildomų duomenų gavimas apeliacinės instancijos teisme pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai ilgų laiko ir procesinių sąnaudų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. O. G. yra surašiusi ieškinį dėl papildomų turtinių reikalavimų, kurie bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas priėmė BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą: pripažinti V. O. G. teisę į šioje kasacinės instancijos teismo nutarties dalyje aptariamų ieškininių reikalavimų patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

41Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinei žalai atlyginti priteistų pinigų sumų negalima įskaityti į turtinės žalos atlyginimą, nes tai dvi savarankiškos žalos rūšys, iš kurių kiekviena turi būti atlyginta atskirai. Pažymėtina ir tai, kad turtinės žalos dydis yra vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuoroda į pareikštą reikalavimą neturtinei žalai atlyginti, kaip į vieną iš motyvų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, yra nepagrįsta. Šiuo atveju nepagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, o ne 6.283 straipsnį, nes esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai taikytina specialioji norma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje nutarties dalyje aptariamu klausimu, įstatymą pritaikė tinkamai, nes toks sprendimas atitinka tiek tokiu atveju taikytinų CK bei BPK normų (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 115 straipsnio 2 dalies) nuostatas, tiek bylos medžiagą. Dėl to šis sprendimas paliekamas galioti, o tiek nuteistojo ir jo gynėjo, taip pat civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ bei jo atstovo kasaciniuose skunduose, tiek nukentėjusiosios V. O. G. ir jos atstovų kasaciniame skunde suformuluoti prašymai, susiję su turtinės žalos atlyginimu, atmetami.

42Dėl neturtinės žalos atlyginimo

43Dėl neturtinės žalos atlyginimo kasatoriai yra pareiškę priešingus prašymus. Nukentėjusioji V. O. G. ir jos atstovai kasaciniame skunde prašo jos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Civilinis atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ bei jo atstovas kasaciniame skunde prašo nukentėjusiajai V. O. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 40 000 Lt.

44Šioje byloje nukentėjusioji V. O. G. yra pareiškusi 500 000 Lt dydžio ieškinio reikalavimą jai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatydamas 80 000 Lt. Iš šios sumos atėmęs iki nuosprendžio priėmimo AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygintą neturtinės žalos dalį (3 452,8 Lt), pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 76 547,2 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas pagrindė tokais motyvais. Byloje nustatyta, kad dėl V. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai V. O. G. buvo sužalotos abi kojos. Dėl kojų sužalojimų išsivystė sunkus šokas, mažakraujystė, vėliau – kairės pėdos, dešinės čiurnos, dešinio kelio sąnario bei dešinės šlaunies odos nekrozė, po to – dešinio kelio sąnario pūlingas artritas, pūliuojantys abiejų kojų minkštųjų audinių defektai. Nukentėjusiajai buvo atliktos net kelios sudėtingos chirurginės operacijos; 2008 m. spalio 21 d. Klaipėdos apskrities ligoninėje amputuota dešinioji koja, o tų pačių metų spalio 31 d. – kairioji koja. Padaryti kojų sužalojimai sukėlė realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei, sunkų jos sveikatos sutrikdymą. Be patirto fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ji neteko 100 procentų bendrojo darbingumo. Nors ir būdama senyvo amžiaus nukentėjusioji iki sužalojimo gyveno aktyvų gyvenimą, darbavosi sode. Tapusi neįgali, ji nebegali vaikščioti, negali savarankiškai apsitarnauti. Nusikaltimu sukelti sunkūs padariniai – sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Tačiau kaltinamasis V. P. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai sužalojimų, dvasinių išgyvenimų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį jis vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgia į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, būtinybę išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

45Apeliacinės instancijos teismas sprendimą atlygintinos neturtinės žalos dydį padidinti iki 146 547,2 Lt motyvavo tuo, kad: pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į nuskalstamos veikos padarinius nukentėjusiajai, pernelyg sureikšmino visuomenės bei civilinio atsakovo ineresus, pažeisdamas interesų pusiausvyros principą, kurį deklaruoja, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pagrįsdama šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje sukonkretino nukentėjusios V. O. G. gydymo laiką, įstaigas, kuriose ji buvo gydoma, jai atliktų operacijų pobūdį ir skaičių, pažymėjo, kad nukentėjusiosios gydymosi laikotarpiu mirė jos sutuoktinis. Tvirtindama, jog atsižvelgia į teismų praktką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pateikė nuorodas į kasacines nutartis Nr. 2K- 228/2007, 2K-612/2006, 2K-114/2008 ir kt. bylose, kuriose atlygintinos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas atitinkamai 90 000 Lt, 70 000 Lt, 60 000 Lt.

46Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš šių nutarčių matyti, jog formuojamą teismų praktiką labiau atitinka pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismo nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas jokių naujų CK 6.250 straipsnio taikymui reikšmingų aplinkybių nenustatė. Aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas nebuvo paminėjęs (tai, kad nukentėjusiosios V. O. G. gydymosi laikotarpiu mirė jos sutuoktinis), negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis mirė dėl to, kad išgyveno dėl nukentėjusiosios sužalojimo (jis mirė nuo skrandžio ligos, kuria sirgo anksčiau). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustatęs jokių naujų aplinkybių, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas būtų netsižvelgęs į kurį nors iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų (tai būtų turėję esminės įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui), t. y. kad ši CK norma pritaikyta netinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria buvo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio. Priimdamas tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas pats pažeidė BPK 328 straipsnio 4 punkto nuostatas. Todėl šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo dėl netrutinės žalos atlyginimo priimtą sprendimą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodyti motyvai apie protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, šalies ekonominę padėtį, nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios neatsargumą nėra pagrindas dar labiau mažinti pinigų sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti.

47Nukentėjusioji prašo priteisti jos turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. Turėtas išlaidas nukentėjusioji pagrindžia pinigų prėmimo kvitu. Nukentėjusiosios prašymas atitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl tenkintinas, taip iš dalies patenkinant ir nukentėjusiosios kasacinį skundą.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktais,

Nutarė

49Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti: panaikinti jų dalis, kuriose, pritaikius BK 68 straipsnį, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

50Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kurioje priteistas V. O. G. iš UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 146 547,2 Lt. Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajai V. O. G. iš civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priteista 76 547,2 Lt neturtinei žalai atlyginti.

51Kitas pirmosios instancijos teismo nusprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

52Priteisti iš nuteistojo V. P. nukentėjusiajai V. O. G. 3000 Lt jos turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,... 4. nuteistajam V. P. ,... 5. nuteistojo gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“... 6. civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,... 7. nukentėjusiosios V. O. G. atstovams J. T. ir advokatei Astai Mačernytei,... 8. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 9. V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 10. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 11. mosios dalies pašalintas teiginys, jog V. P. , vairuodamas kelių transporto... 12. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 13. Civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atstovo apeliacinis... 14. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,... 15. V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 24 d., apie 11.50 val.,... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos... 17. Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir... 18. Tiek nuteistasis V. P. bei jo gynėjas, tiek civilinis atsakovas UAB... 19. Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 20. Kasatoriai pažymi, kad nukentėjusiosios, pateikusios kasos kvitus ir PVM... 21. Kasatoriai nurodo, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi... 22. Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalies dėl... 23. Kasatoriai pažymi, kad BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl... 24. Kasatoriai teigia, kad įvykio vietos apžiūra atlikta vieną kartą, o... 25. Kasaciniame skunde nuteistasis V. P. papildomai nurodo, kad kaip liudytoja... 26. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir jos atstovai prašo panaikinti Klaipėdos... 27. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas... 28. Kasatoriai nurodo, kad pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė atsakomybė... 29. Nuteistojo ir jo gynėjo, civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų... 30. Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo... 31. Nuteistojo ir jo gynėjo, taip pat civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos... 32. Kasatoriai skunduose kelia ir pačios nukentėjusiosios V. O. G. kaltės dėl... 33. Dėl BK 68 straipsnio taikymo... 34. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo... 35. Aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė... 36. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 37. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 38. Nagrinėjamoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo kasatoriai yra... 39. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą abu šiuos reikalavimus... 40. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad... 41. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinei žalai... 42. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 43. Dėl neturtinės žalos atlyginimo kasatoriai yra pareiškę priešingus... 44. Šioje byloje nukentėjusioji V. O. G. yra pareiškusi 500 000 Lt dydžio... 45. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą atlygintinos neturtinės žalos... 46. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 47. Nukentėjusioji prašo priteisti jos turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir... 50. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 51. Kitas pirmosios instancijos teismo nusprendžio ir apeliacinės instancijos... 52. Priteisti iš nuteistojo V. P. nukentėjusiajai V. O. G. 3000 Lt jos turėtų...