Byla 2A-607/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovei Ž. R. , ieškovių atstovui advokatui V. B. , atsakovo AB „Empower“ atstovei advokatei I. J. , atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovui D. B. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Ž. R. , A. R. , I. R. ir atsakovo akcinės bendrovės ,,Empower“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-880-553/2009 iš dalies patenkintas ieškovių Ž. R. , A. R. ir I. R. ieškinys atsakovams akcinei bendrovei „Empower“ ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovės Ž. R. , A. R. ir I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos: 1) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ (teisių perėmėjas – AB „Empower“) neturtinės žalos atlyginimą: Ž. R. – 100 000 Lt, A. R. – 100 000 Lt ir I. R. – 150 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 10 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. 710-770-108048, sudarytos tarp UADB „ERGO Lietuva“ ir AB „Elektros tinklų statyba“ dalį dėl AB „Elektros tinklų statyba“ paskyrimo naudos gavėju R. R. mirties atveju; 3) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ Ž. R. 28 750 Lt draudimo išmokos dalį ir 917,13 Lt palūkanų, A. R. 43 125 Lt draudimo išmokos dalį ir 1 375,69 Lt palūkanų, I. R. 43 125 Lt draudimo išmokos dalį ir 1 375,69 Lt palūkanų; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės Ž. R. sutuoktinis ir ieškovių A. R. bei I. R. tėvas R. R. nuo 2000-07-01 dirbo pas atsakovą AB „Elektros tinklų statyba“ elektromonteriu. 2007-06-25 R. R. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Kaip įrašyta 2007-07-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte, 2007-06-25 šešių žmonių brigada – darbų vykdytojas A. Z. , elektromontuotojai S. S. ir L. D. , elektromonteris R. R. , vairuotojas P. S. , savaeigės gręžimo mašinos mašinistas G. Ž. ir automobilinio krano mašinistas Č. J. žaibosaugos trosą su optiniu kabeliu tvirtino į 110 kV oro linijos Pagiriai Vilkpėdė I-II konstrukcijų gnybtus. Apie 12 val. darbų vykdytojas A. Z. davė užduotį brigados nariams R. R. , S. S. ir Č. J. nuimti apsaugines jungtis nuo 110 kV oro linijos laidų tarp atramų Nr. 4 ir Nr. 5 bei perkelti žaibosauginį trosą iš ritinėlių į gnybtus. R. R. , S. S. ir Č. J. atramoje Nr. 5 žaibosauginį trosą perkėlė iš ritinėlio į gnybtus ir važiavo nuimti apsauginių jungčių, esančių oro linijoje virš kelio Pagiriai - Vilnius. Tuo metu S. S. pastebėjo, kad po ratu pakliuvo įrankių pakėlimo į bokštelio krepšį virvė ir paprašė pavažiuoti pirmyn. Automobiliniam bokšteliui pavažiavus pirmyn, S. S. ištraukė virvę iš po rato ir automobilis, nenuleidus automobilinio bokštelio strėlės į transportinę padėtį, vėl pradėjo važiuoti atgal. Automobiliui važiuojant atgal, automobilinio bokštelio krepšys, kuriame buvo R. R. , prisilietė prie 10 kV oro linijos L-700, kurioje buvo elektros įtampa. Prisilietus automobilinio bokštelio krepšiui prie elektros linijos laidų, įvyko tarpfazinis elektros jungimas ir bokštelio krepšyje buvęs R. R. buvo mirtinai traumuotas. Ieškovių teigimu, atsakovui AB „Elektros tinklų statyba“ neužtikrinus žuvusiajam R. R. saugių darbo sąlygų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Valstybinė darbo inspekcija 2007-07-04 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 konstatavo, kad pagrindinė R. R. mirties priežastis buvo netinkamas darbų organizavimas ir darbų saugos kontrolės nebuvimas. Ieškovės neturtinės žalos dydį prašė nustatyti, atsižvelgiant į tai, kad jos po R. R. mirties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją, jo netektis buvo didelis smūgis, buvo prarastos geresnio gyvenimo ir išsilavinimo perspektyvos. Ieškovės patyrė ir didelę turtinę žalą, todėl neturtinės žalos priteisimas bent iš dalies kompensuotų moralines bei materialines netektis. Ieškovių nuomone, paties R. R. kaltės laipsnis yra nepalyginamai mažesnis, nei atsakovo, todėl neturėtų įtakoti priteistino žalos atlyginimo dydžio.

5Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai AB „Elektros tinklų statyba“ ir UADB „ERGO Lietuva“ 2006-11-10 sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį pagal kurią atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. 2006-13-11 R. R. pasirašė sutikimą, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmokos gavėjas būtų atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“. Ieškovių teigimu, draudimo sutarties dalis dėl atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ paskyrimo naudos gavėju po R. R. mirties pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti gerai moralei ir viešajai tvarkai, toks draudėjo paskyrimas naudos gavėju po apdraustojo mirties prieštarauja draudimo nuo nelaimingų atsitikimų prasmei. Ginčijama draudimo sutartis turi būti kvalifikuojama kaip sutartis trečiojo asmens naudai. Sutarties pagrindu atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“ dėl R. R. mirties nepagrįstai praturtėjo 115 000 Lt. Pagal suformuotą teismų praktiką naudos gavėju pagal draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti paskirtas juridinis asmuo. Nustačius, kad draudimo išmokos gavėjas paskirtas neteisėtai, pripažįstama, kad draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo, todėl, mirus apdraustajam, draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo teisės normas. 2007-09-07 draudikui UADB „Ergo Lietuva“ dėl apdraustojo R. R. mirties išmokėjus atsakovui AB „Elektros tinklų statyba“ 115 000 Lt draudimo išmoką, ši suma priteistina ieškovėms – įstatyminėms mirusiojo R. R. turto paveldėtojoms.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą: Ž. R. - 70 000 Lt, A. R. – 90 000 Lt, I. R. 90 000 Lt. Likusioje dalyje ieškinio netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendime išdėstė argumentus:

72007 m. liepos 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai, kuriuos padarė AB „Elektros statyba“ darbuotojai. Šis aktas nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame užfiksuotas sprendimas patvirtina atsakovo UAB „Empower“ veikos neteisėtumą, pasireiškusi per jo darbuotojų padarytus pažeidimus vykdant darbines pareigas. Veikos neteisėtumą patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai - atsakovo darbuotojams paskirtos nuobaudos. Žuvusiojo buvimas bokštelio krepšyje nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nukentėjusiojo didelį neatsargumą, kadangi važiavimas su pakeltu automobiliniu bokšteliu, kuriame yra žmogus, buvo pakankamai įprasta aplinkybė atsakovo organizuojamame darbe. Priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad, atsakovui nesugebėjus tinkamai organizuoti darbų, užtikrinti darbų saugos kontrolės ir laikytis darbų saugos reikalavimų, judančio padidinto pavojaus šaltinio konstrukcija kontaktavo su elektros tinklų 10 kV oro linija ir tai lėmė R. R. mirtį dėl techninio elektros srovės poveikio.

8Ieškoves Ž. R. , A. R. ir I. R. su žuvusiuoju R. R. siejo išskirtinai glaudūs ir artimi santykiai. Ž. R. prarado sutuoktinį, savo vaikų tėvą, asmenį, kuris dalijosi su ieškove vaikų auginimo ir jų auklėjimo rūpesčiais, išlaikymo našta, ateities planavimo ir užtikrinimo pareigomis. Staigi ir netikėta netektis ieškovei sukėlė išskirtinai sunkius išgyvenimus, persipynusius su pareiga užtikrinti dviejų dukrų poreikių patenkinimą, įvertinant tai, kad A. buvo studentė, o I. - nepilnametė moksleivė, todėl abiems buvo būtinas išlaikymas, moralinė parama. Abi R. R. dukros patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, neatstatomai pabloginusius jų gyvenimo kokybę. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis sumažintas įvertinus bylos aplinkybes ir teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

9Atsakovai AB „Elektros tinklų statyba“ ir UADB „ERGO Lietuva“ 2006-11-10 sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį. 2006-13-11 R. R. pasirašė sutikimą, kad draudiminio įvykio atveju draudimo išmokos gavėjas būtų atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“. Šis sutikimas nėra nuginčytas, pagrindo abejoti R. R. valios išraiška nėra. Minėtas sutikimas yra išreikštas raštu, todėl naudos gavėju AB „Elektros tinklų statyba“ buvo paskirtas teisėtai, laikantis įstatymo reikalavimų ir nepažeidžiant imperatyvių draudimų.

102009 m. gegužės 13 d. papildomu sprendimu teismas iš atsakovo AB ,,Empower“ ieškovėms priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki sprendimo įvykdymo dienos.

11Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl draudimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokų bei palūkanų priteisimo ir toje dalyje ieškinį tenkinti. Skunde nurodo, jog draudimo sutarties dalis, kuria naudos gavėju po R. R. mirties paskirtas atsakovas AB ,,Elektros tinklų statyba“ prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties esmė yra apdraustojo (paveldėtojų) turtinių interesų apsauga, o draudėjas AB ,,Elektros tinklų statyba“ negalėjo turėti turtinių interesų apsisaugoti nuo nelaimingo atsitikimo negatyvių pasekmių, kadangi jis buvo juridinis asmuo. Ginčo draudimo sutartis turėjo būti kvalifikuojama kaip sutartis trečiojo asmens naudai. Tretieji asmenys naudos gavimo prasme yra apdraustasis, o jam mirus – jo išlaikytiniai (paveldėtojai). Atsakovo kaltė dėl apdraustojo mirties įrodyta, tačiau apdraudęs darbuotoją atsakovas po jo mirties nepagrįstai praturtėjo.

12Ieškovių apeliaciniame skunde taip pat įrašytas prašymas pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovėms nepriteistos procesinės palūkanos nuo priteistų sumų ir jas priteisti. Teismui priėmus papildomą sprendimą ieškovių atstovas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad šios skundo dalies nepalaiko. Kadangi, priėmus papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, išnyko apeliacijos objektas, paminėta skundo dalis nesvarstoma ir sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

13Atsakovas AB ,,Empower“ atsiliepimu prašo ieškovių skundą atmesti ir skundžiamą apygardos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog draudimo sutarties sudarymo metu kiekvienas asmuo laisva valia gali paskirti naudos gavėją, kuriuo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Įstatymas nedraudžia naudos gavėju skirti juridinį asmenį.

14Atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai leidžia sudaryti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį tiek dėl draudėjo, tiek dėl kito asmens (apdraustojo) turtinių interesų. Ginčo draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, apdraustasis pateikė draudėjui raštišką sutikimą, kad naudos gavėju pagal sutartį būtų atsakovas AB ,,Elektros tinklų statyba“, todėl ginčijama sutarties dalis yra teisėta ir neprieštarauja nei gerai moralei, nei viešajam interesui. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad draudėjas negalėjo turėti turtinių interesų apsisaugoti nuo nelaimingo atsitikimo negatyvių pasekmių. Įmonės praradimai dėl darbuotojo mirties gali sukurti objektyvų darbdavio turtinį interesą. Nesant turtinio intereso, t. y. draudimo objekto, ar pripažinus šią sutarties sąlygą niekine, negaliojančia taptų ir visa draudimo sutartis.

15Atsakovas AB ,,Empower“ taip pat padavė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino 2007-07-04 nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir jame pateiktus duomenis apie tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo ir žuvusiojo buvimas pakeltame bokštelyje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žuvusiojo buvimas bokštelyje negali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas bei tai, kad automobilio judėjimas su krepšyje esančiu asmeniu yra ,,įprastinė praktika“. Atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra. Atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių darbų saugai užtikrinti, o teismas nenurodė, kokių dar priemonių privalėjo ar galėjo imtis atsakovas, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo. Bendra ieškovėms priteista 250 000 Lt neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti atsakovo kaltės laipsnio ir suformuotos teismų praktikos.

16Ieškovės atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo AB ,,Empower“ skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo kaltės laipsnį. Atsakovas buvo padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojas, kurio kaltė preziumuojama. Nagrinėjamoje byloje apelianto kaltės forma pasireiškė dideliu neatsargumu. Tai buvo konstatuota ir Valstybinės darbo inspekcijos atliktame tyrime. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį, t. y. jei nebūtų neteisėtų apelianto veiksmų (neveikimo) – darbo saugos reikalavimų nesilaikymo, darbų saugos kontrolės nebuvimo, važiavimo tarp aukštos įtampos laidų su žmogumi pakeltame automobilio bokštelyje – žala nebūtų atsiradusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir žuvusiojo kaltę. Neturtinė žala priteista atsižvelgiant į teismų praktiką ir nėra nepagrįstai didelė.

17Ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo tenkinamas iš dalies.

18Byloje nustatyta, kad R. R. - ieškovės Ž. R. sutuoktinis bei ieškovių A. R. ir I. R. tėvas žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovėms iš darbdavio atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ (teisių perėmėjas AB „Empower“) priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio dalį, kuria prašyta pripažinti negaliojančia UADB „ERGO Lietuva“ ir AB „Elektros tinklų statyba“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties dalį dėl AB „Elektros tinklų statyba“ paskyrimo naudos gavėju R. R. mirties atveju ir draudimo išmoką priteisti ieškovėms, teismas atmetė. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka abi šalys – ieškovės skundžia sprendimo dalį dėl draudimo sutarties, o atsakovas – dėl priteistos neturtinės žalos.

19Dėl ieškovių apeliacinio skundo.

20Skunde pabrėžiama, jog draudimo sutarties dalis, kuria naudos gavėju po R. R. mirties paskirtas atsakovas AB ,,Elektros tinklų statyba“ prieštarauja gerai morale ir viešajai tvarkai, nes dėl apdrausto darbuotojo mirties kaltas darbdavys draudiminio įvykio pasėkoje nepagrįstai praturtėjo. Nurodoma, kad draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties esmė yra apdraustojo (jo paveldėtojų) turtinių interesų apsauga, o draudėjas AB ,,Elektros tinklų statyba“ negalėjo turėti turtinių interesų apsisaugoti nuo nelaimingo atsitikimo negatyvių pasekmių, kadangi jis buvo juridinis asmuo.

21Skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo R. R. rašytinį sutikimą naudos gavėju nurodyti atsakovą AB „Elektros tinklų statyba“. Skunde teigiama, kad tokiu pagrindu t. y. rašytinio sutikimo nebuvimu, ieškovės ieškinio nereiškia ir R. R. rašytinio sutikimo buvimo neginčija. Tačiau būtent rašytinis apdraustojo sutikimas yra Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga, leidžianti gyvybės draudimo sutartį sudaryti asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai. Nagrinėdamas bylą teismas, nepriklausomai nuo to, akcentavo ieškovės tokį sutikimą ar ne, privalėjo patikrinti jo buvimą. Kadangi R. R. raštu sutiko, kad naudos gavėjas pagal draudimo sutartį būtų AB ,,Elektros tinklų statyba“ ir byloje reikalavimų dėl šio sutikimo nuginčijimo nepareikšta, apygardos teismas teisėtai konstatavo, kad ieškovių ginčijama draudimo sutarties sąlyga įstatymui neprieštarauja. Būtent tokia kryptimi ir yra formuojama teismų praktika (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4829/2007, esant tapačioms bylų aplinkybėms, nepripažino darbdavio teisės gauti draudimo išmoką darbuotojo žūties atveju būtent dėl tos priežasties, kad nebuvo rašytinio darbuotojo sutikimo naudos gavėju įvardinti draudėją – darbdavį. Apeliaciniame skunde, taip pat nurodant teismų praktiką - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, teigiama, kad atsakovas AB ,,Elektros tinklų statyba“ negali būti draudimo sutartyje įvardintas naudos gavėju, nes yra juridinis asmuo. Tačiau apeliaciniame skunde nurodomoje 2006 m. sausio 11 d. nutartyje išvados padarytos analizuojant kito draudiko - AB ,,Lietuvos draudimas” draudimo taisyklių nuostatas. Minimoje nutartyje pažymėta, kad draudimo polise nekonkretizuota, kieno turtiniai interesai apdraudžiami ir yra pabrėžta, kad draudimo objektas – tai apdraustojo turtinis interesas. Tuo tarpu ginčijamoje draudimo sutartyje Nr. 710-770-108048 yra įrašyta, kad draudimo objektas tai draudėjo turtiniai interesai susiję su nelaimingais atsitikimais. Be to 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, pažymėta, kad AB ,,Lietuvos draudimas” draudimo taisyklėse nereglamentuojami atvejai, kai draudėjas naudos gavėju paskiria pats save, tuo tarpu atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėse Nr. 009 įrašyta, kad naudos gavėjas – tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo (1.10 p.), o draudimo sutartyje Nr. 710-770-108048 naudos gavėju įvardintas draudėjas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-27/2006) atkreiptas dėmesys, jog byloje nagrinėtos draudimo sutarties sudarymo metu galiojo imperatyvi Draudimo įstatymo 10 straipsnio nuostata (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-746 redakcija), kad jei sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį draudėjas ketina naudos gavėju paskirti pats save, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Daroma išvada, kad teisinė situacija nagrinėjamoje byloje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-27/2006 yra nevienoda, todėl, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“ draudimo sutartyje negalėjo būti paskirtas naudos gavėju vien todėl, kad jis yra juridinis asmuo. Apeliaciniame skunde šis argumentas grindžiamas dar ir tuo, kad draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų (Draudimo įstatymo 98 str. 1 d.), o nagrinėjamoje byloje atsakovas AB „Empower“ nenurodė jokio konkretaus turtinio intereso. Pažymima, kad savo galimų nuostolių atlyginimą darbdavys galėjo užsitikrinti kitokiomis draudimo rūšimis, pvz. Civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau iš ginčijamos draudimo sutarties Nr. 710-770-108048 turinio matyti, jog yra susitarta dėl sumų draudimo (Draudimo įstatymo 76 str. 3 d.), todėl konkrečių nuostolių draudėjas neprivalo įrodinėti, o ir savo turtinio intereso draudimo rūšį draudėjas gali pasirinkti savo nuožiūra. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad ginčijama draudimo sutarties nuostata prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d.), nes atsakovas pasipelnė iš savo darbuotojo žūties. Argumentas nėra pagrįstas, nes sutarties atitikimas gerai moralei ar viešajai tvarkai negali būti vertinamas vienpusiškai. Jau ieškinyje buvo nurodyta, kad darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra įprasta praktika motyvuojant darbuotojus bei skatinant jų lojalumą darbdaviui. Ginčijama draudimo sutartis Nr. 710-770-108048 turi ir sutarties trečiojo asmens naudai elementų, nes Taisyklėse Nr. 009 įrašyta, kad draudimo išmoka mokama apdraustajam, o mirties atveju – naudos gavėjui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip (p. 19.1). Sutartyje Nr. 710-770-108048 nėra nustatyta, kad visų draudiminių įvykių atveju draudimo išmoka mokama atsakovui AB „Elektros tinklų statyba“. Todėl visa draudimo sutartis negali būti vertinama kaip savanaudiškas atsakovo aktas.

22Remiantis išdėstytais motyvais ieškovių apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais ir skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

23Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

24Atsakovas AB ,,Empower“ prašo apygardos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę ir nenustatė žuvusiojo kaltės. Taip pat nurodo, kad bendra ieškovėms priteista 250 000 Lt neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti atsakovo kaltės laipsnio ir teismų praktikos.

25Skundas tenkinamas iš dalies.

26Atsakovo argumentas, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe visiškai nėra jo kaltės, nepagrįsti. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2007-07-04 nelaimingo atsitikimo darbe aktu ir aplinkybe, kad darbdavys šio akto nustatyta tvarka neskundė. Apeliantas teigia, kad akte nenagrinėta jame nustatytų veiksnių įtaka nelaimingam atsitikimui, kaltės laipsnis. Argumentas nepagrįstas. Minimame akte yra aiškiai išdėstytos nelaimingo atsitikimo priežastys: automobilinio bokštelio su pakelta strėle ir žmogumi bokštelyje įvažiavimas į 10 kV apsaugos zoną, kontrolės neužtikrinimas, buvimas bokštelio krepšyje, kai automobilinis bokštelis važiuoja. Akte išsamiai išvardinta, kokie norminiai aktai šiais veiksmais pažeisti. Pagal Darbo kodekso 260 straipsnį darbdavys turi darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, o pagal Darbo kodekso 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Darbdavio atsakomybės sąlygos įtvirtintos Darbo kodekso 246 straipsnyje. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą jo neteisėtą veiką - netinkamą darbų organizavimą, darbų saugos kontrolės neužtikrinimą ir griežtų statybinio autobokštelio mašinisto darbų saugos reikalavimų nevykdymą, bei priežastinį ryšį tarp šios veikos ir R. R. mirties. Skunde nurodoma, kad visi darbuotojai buvo tinkamai instruktuoti, tačiau patys nepaisė darbdavio nurodymų – buvo judančiame bokštelyje, laiku nesiėmė reikalingų priemonių pvz. nepasakė komandos „stop“. Apelianto teigimu, teismas sprendime nenurodė, kokių dar konkrečių priemonių darbdavys galėjo imtis darbo saugai užtikrinti. Argumentai klaidingi, nes vykdydamas pareigą sudaryti tinkamas, saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas (DK 260 str.) darbdavys negali apsiriboti vien formaliu darbuotojų instruktavimu ir tolimesnę atsakomybę perkelti patiems darbuotojams. Darbdavys privalo taip organizuoti darbus, ypač pavojingus, kad būtų ne tik sudaryta saugi aplinka, bet ir darbuotojų elgesys atitiktų saugos reikalavimus. Tai turi būti pasiekiama organizacinėmis ir administracinėmis priemonėmis. Apygardos teismas, remdamasis prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagrįstai nustatė, kad važiavimas su pakeltu automobiliniu bokšteliu, kuriame yra žmogus, buvo pakankamai įprasta aplinkybė atsakovo organizuojamame darbe. Ši aplinkybė, taip pat byloje nustatytos nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo aplinkybės, pavirtina skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotą darbų organizavimo trūkumą. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad teismas neįvertino paties žuvusiojo netinkamo elgesio – jo buvimo judančio bokštelio krepšyje. Teismas aptarė šią situaciją ir, atsižvelgęs į aplinkybių visetą, konstatavo, kad R. R. buvimas bokštelyje nėra aplinkybė pakankama konstatuoti nukentėjusiojo didelį neatsargumą, t. y. aplinkybę, sudarančią pagrindą žalą mažinti ar atmesti reikalavimą (DK 247 str.). Dėl išdėstytų motyvų atsakovo reikalavimas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį ir ieškovių prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, negali būti tenkinamas.

27Nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas išanalizavo ieškovių ir žuvusiojo santykius, jų tarpusavio ryšį, įvertino netekties poveikį ieškovių tolimesniam gyvenimui, jų emocijas ir patirtus išgyvenimus, vadovavosi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei šio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad remiasi teismų praktika, tačiau išsamiau šio motyvo neišdėstė. Be to, teismas nepakankami atkreipė dėmesį, kad nors atlyginimas priteisiamas kiekvienai ieškovei atskirai už jų individualiai patirtą neturtinę žalą, tačiau visas atlyginimas priteisiamas iš vieno atsakovo už vieną nelaimingą atsitikimą darbe. Teisėjų kolegija, svarstydama atsakovo apeliacinio skundo argumentą dėl priteistos pernelyg didelės sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėse bylose dėl neturtinės žalos, patirtos dėl gyvybės atėmimo, priteisimo yra konstatavęs, kad tinkamą prašomos atlyginti žalos dydį sudaro ženkliai mažesnės pinigų sumos, nei yra priteista skundžiamus sprendimu (2008 m. vasario 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007, 2008 m. spalio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007, 2007 m. spalio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2007). Tokios pat praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliaciniame teisme (2008 m. lapkričio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-397/2008, 2008 m. birželio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-353/2008, 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.2A-394/2007). Esant tokiai teisinei situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į teismų praktiką, priteisė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą ir taip materialinės teisės normą pritaikė netinkamai (CPK 330 str.). Skundžiamas sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) ir priteistos sumos, atsižvelgiant byloje nustatytas aplinkybes, mažinamos ieškovei Ž. R. priteisiant 30 000 Lt, o ieškovėms A. R. ir I. R. po 40 000 Lt.

28Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. papildomo sprendimo, kuriuo nuo priteisto neturtinės žalos atlyginimo priteistos procesinės palūkanos, apeliacinis skundas nepaduotas. Tačiau procesinės palūkanos nėra visiškai savarankiškas reikalavimas, o priteisiamos ir skaičiuojamos nuo jau priteistų sumų. Atsižvelgiant į priteisiamų sumų tarpusavio priklausomybę ir esant viešajam interesui (CPK 320 str. 2 d.) papildomas sprendimas taip pat keičiamas nustatant, kad procesinės palūkanos yra priteistos nuo sumažinto neturtinės žalos atlyginimo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti.

31Iš atsakovo akcinės bendrovės „Empower“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti ieškovei Ž. R. nuo 70 000 Lt iki 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų), ieškovei A. R. nuo 90 000 Lt iki 40 000 Lt (keturiasdešimties tūkstančių litų), ieškovei I. R. nuo 90 000 Lt iki 40 000 Lt (keturiasdešimties tūkstančių litų).

32Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. papildomą sprendimą ir nustatyti, kad iš atsakovo AB ,,Empower“ penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki sprendimo įvykdymo dienos priteistos ieškovei Ž. R. nuo 30 000 Lt sumos, ieškovei A. R. nuo 40 000 Lt sumos ir ieškovei I. R. nuo 40 000 Lt sumos.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovės Ž. R. , A. R. ir I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai AB „Elektros tinklų statyba“ ir UADB... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį... 7. 2007 m. liepos 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodyta, kad... 8. Ieškoves Ž. R. , A. R. ir I. R. su žuvusiuoju R. R. siejo išskirtinai... 9. Atsakovai AB „Elektros tinklų statyba“ ir UADB „ERGO Lietuva“... 10. 2009 m. gegužės 13 d. papildomu sprendimu teismas iš atsakovo AB... 11. Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009... 12. Ieškovių apeliaciniame skunde taip pat įrašytas prašymas pakeisti... 13. Atsakovas AB ,,Empower“ atsiliepimu prašo ieškovių skundą atmesti ir... 14. Atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą... 15. Atsakovas AB ,,Empower“ taip pat padavė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus... 16. Ieškovės atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo AB ,,Empower“... 17. Ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo tenkinamas iš dalies.... 18. Byloje nustatyta, kad R. R. - ieškovės Ž. R. sutuoktinis bei ieškovių A.... 19. Dėl ieškovių apeliacinio skundo.... 20. Skunde pabrėžiama, jog draudimo sutarties dalis, kuria naudos gavėju po R.... 21. Skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame... 22. Remiantis išdėstytais motyvais ieškovių apeliacinio skundo argumentai... 23. Dėl atsakovo apeliacinio skundo.... 24. Atsakovas AB ,,Empower“ prašo apygardos teismo sprendimo dalį dėl... 25. Skundas tenkinamas iš dalies.... 26. Atsakovo argumentas, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe visiškai nėra jo... 27. Nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas išanalizavo... 28. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. papildomo sprendimo,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti.... 31. Iš atsakovo akcinės bendrovės „Empower“ priteistą neturtinės žalos... 32. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 33. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. papildomą...