Byla 2S-485-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai:

2Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DnB Nord lizingo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DnB Nord lizingo ieškinį atsakovams SIA „Lango“, A. F. dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo, tretysis asmuo BUAB „EPTT“.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB DnB Nord lizingas kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų SIA „Lango“ ir A. F. skolą pagal laidavimo sutartis, sudarytas tarp šalių, kuriomis buvo užtikrintos lizingo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „EPTT“ (šiuo metu BUAB).

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas, nustatęs, kad SIA „Lango“ yra registruota Latvijoje, o Lietuvoje yra įkūrusi dukterinę įmonę UAB „EPTT“, kuriai paskelbtas bankrotas, fizinio asmens gyvenamąją vietą ieškovas nurodo Naugarduko gatvę, šalys nėra susitarę ginčų spręsti Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, yra nurodytas tik Vilniaus miestas, sprendė, kad ieškovui ieškinyje reiškia reikalavimus fiziniam asmeniui, kuris yra silpnesnioji sandorio pusė, todėl ginant interesus, ieškovas ieškinį turi duoti pagal nurodytą fizinio asmens gyvenamąją vietą, šiuo atveju - Vilniaus m. 2 apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai pabrėžiama Europos Sąjungos priimtuose teisės aktuose, Europos Teisingumo Teismo formuojamoje praktikoje.

7Ieškovas UAB „DnB Nord lizingas atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai vieną iš atsakovų – fizinį asmenį laikė vartotoju, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškinys, siekiant apginti fizinio asmens kaip vartotojo teises, turi būti paduotas pagal atsakovo kaip silpnesniosios sandorio šalies gyvenamąją vietą. Šis atsakovas negali būti laikomas vartotoju, nes neturi asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių, tarp šalių sudaryta sutartis neatitinka vartojimo sutarties kriterijų, ieškinys atsakovams grindžiamas lizingo sutarties pažeidimu.

8Be to, tarp šalių sudarytose laidavimo sutartyse esanti nuostata, kad visi ginčai, kylantys dėl sudarytų sutarčių, sprendžiami šalių tarpusavio derybų keliu, o nepasiekus susitarimo – įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose, ginčo sprendimo vieta – Vilniaus miestas, reiškia, kad šalys laisva valia yra susitarusios dėl sutartinio teritorinio teismingumo, todėl teismo teisė keisti bylos teritorinį priklausymą teismams ribojama tik tiek, kiek ji pažeidžia imperatyvaus rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir jo teismingumo klausimus, neteisingai nustatė ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį ir netinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti.

11Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šioje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Įstatymas suteikia laisvę šalims susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias išimtinio ir rūšinio teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti. Įstatymas nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginčą. Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. prasme turi būti paisoma ne tik šalių valios perduoti ginčą spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginčą spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

12Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB DnB Nord lizingas sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „EPTT“ (kuris šiuo metu yra bankrutuojantis) lizingo sutartis (b.l. 29-42), įsipareigojimų pagal šias sutartis įvykdymo užtikrinimui su atsakovais SIA „Lango“ ir A. F. 2008-10-29 ir 2009-02-20 buvo sudarytos laidavimo sutartys (b.l. 21-27), pagal kurių 2.1 p. laiduotojai įsipareigojo atsakyti kaip solidarieji skolininkai tuo atveju, jei lizingo gavėjas – UAB „EPTT“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis. Šalys taip pat susitarė, kad visi ginčai, kylantys dėl sudarytų sutarčių, sprendžiami šalių tarpusavio derybų keliu, o nepasiekus susitarimo – įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose, ginčo sprendimo vieta – Vilniaus miestas (7.5 p.).

13Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui motyvuodamas tuo, kad atsakovas A. F. yra laikomas vartotoju, todėl siekiant apginti jo kaip silpnesnės šalies interesus, ginčas turėtų būti nagrinėjamas teisme pagal jo gyvenamąją vietą, t.y. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme.

14LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Vartojimo sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Tačiau šios taisyklės taikomos tik tokiu atveju, kai viena ginčo šalis yra vartotojas.

15Pažymėtina, jog vartojimo santykius apibrėžia tokių santykių subjektai ir tikslas. Vartojimo sutartys yra tos, kurias su juridiniu asmeniu (verslininku ar asmeniu, užsiimančiu profesine veikla (CK 2.4 str. 2 d.), sudaro fizinis asmuo – vartotojas (CK 1.39 str. 1 d.). Taigi vartotojas (pirkėjas, vartojamojo kredito gavėjas, užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris perka, gauna paslaugą, vartojimo kreditą, pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350 str. 1 d., 6.504 str. 1 d., 6.672 str. 1 d., 6.886 str.). Šiuo atveju tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė lizingo teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog lizingo sutartis (finansinė nuoma) iš esmės nėra vartojimo sutartis, nes CK 6.567 str. 1 d. numatyta, jog lizingo gavėjas valdo ir naudoja lizingo davėjo perduotą daiktą verslo tikslais. Tuo tarpu tarp ieškovo ir atsakovų SIA „Lango“ ir A. F. susiklostė prievolių įvykdymo užtikrinimo santykiai – tarp jų buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuria vienas iš atsakovų – A. F. kaip fizinis asmuo laidavo už juridinį asmenį UAB „EPTT“, sudariusį finansinės nuomos (lizingo) sutartį, pagal kurią UAB ,,EPTT“ buvo perduoti lizinguojami daiktai naudotis verslo tikslais.

16Teisėjų kolegija pažymi, jog laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys tretysis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę. Taigi, ieškovui su atsakovais sudarius laidavimo sutartis, vartojimo santykių tarp šalių kilti negalėjo, nes atsakovai sudarė ne vartojimo sutartis, skirtas asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, bet jie abu laidavo, jog pagrindiniam skolininkui (juridiniam asmeniui) neįvykdžius prievolės pagal sudarytas lizingo sutartis verslo tikslais, atsakys už jos įvykdymą.

17Tokiu būdu pripažinus, kad atsakovas A. F. negali būti laikomas vartotoju, darytina išvada, kad teismas, esant galiojančiai sutartinio teismingumo sąlygai – kilus ginčui kreiptis į teismą Vilniaus mieste, turėjo atsižvelgti į ieškovo išreikštą valią pasirinkti Vilniaus mieste esantį teismą ir pripažinti, kad jo kreipimasis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą yra tinkamas, tuo labiau, kad tiek ieškovo, tiek vieno iš atsakovų – SIA „Largo“ registracijos adresas priklauso nurodyto teismo veiklos teritorijai.

18Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog toks atsisakymas priimti ieškinį pripažintinas formaliu, neatitinkančiu pagrindinių civilinio proceso tikslų, kurių turi siekti teismas, pažeidžiančiu pagrindinius civilinio proceso principus.

19Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą, neišsprendė ieškinio atitikimo turinio ir formos reikalavimams klausimų (CPK 337 str. 3 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DnB Nord lizingo ieškinio atsakovams SIA „Lango“, A. F. dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo, tretysis asmuo BUAB „EPTT“, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir... 3. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas UAB DnB Nord lizingas kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi... 7. Ieškovas UAB „DnB Nord lizingas atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo... 8. Be to, tarp šalių sudarytose laidavimo sutartyse esanti nuostata, kad visi... 9. Atskirasis skundas tenkintinas.... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus ir bylos... 11. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos.... 12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB DnB Nord lizingas sudarė su... 13. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 14. LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo... 15. Pažymėtina, jog vartojimo santykius apibrėžia tokių santykių subjektai ir... 16. Teisėjų kolegija pažymi, jog laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama,... 17. Tokiu būdu pripažinus, kad atsakovas A. F. negali būti laikomas vartotoju,... 18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog toks atsisakymas priimti... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis yra naikintina,... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 21. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį...