Byla 2A-596-823/2015
Dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, trečiasis asmuo - AB SEB bankas

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui H. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, trečiasis asmuo - AB SEB bankas,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą, prašydama šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo išlaikymo tarp šalių viena kitai nepriteisti; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – Raulynaitienė, atsakovui – Š.; pripažinti nurodytą nekilnojamąjį turtą bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti tokia tvarka: H. Š. vardu 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023, 2011 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49V{-(14.49.2)- 4029 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 49 000 Lt – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą – garažą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 2 180 Lt – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023, 2013 m. kovo 18 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą – pirtį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 1 470 Lt – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023, 2013 m. kovo 18 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-00-130318-00144 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą – sodo namą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 180 000 Lt – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – šulinį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vertė 153 Lt – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; priteisti H. Š. automobilį ( - ) v./n. ( - ) VIN kodas ( - ), kurio vertė 1 Lt; priteisti H. Š.: skalbimo mašiną ARDO – 700 Lt; indaplovę BEKO – 1 000 Lt; šaldytuvą WHIRLPOOL – 1 200 Lt; televizorių SAMSUNG – 800 Lt; šaldiklį WHIRLPOOL – 900 Lt; dulkių siurblį PHILIPS – 500 Lt; suvirinimo aparatą – 400 Lt; miegamojo lovą – 650 Lt, viso turto už 5 350 Lt; priteisti J. Š. naudai 80 000 Lt kompensaciją už atsakovui priteistiną visą nekilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą kompensaciją išmokėti per vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; H. Š. vardu įgytą priekabą RESPO M201L125-33 HM3, v./n. ( - ), VIN kodas: ( - ), kurios vidutinė rinkos vertė 300 Lt – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. Š.; priteisti J. Š. kilnojamąjį turtą: masažinį kilimėlį EASCON bei indukcinę krosnelę – 3 100 Lt; kopijavimo aparatą EPSON – 300 Lt; televizorių SAMSUNG LED – 1 600 Lt; miegamojo čiužinį DORMEO – 1 500 Lt; žoliapjovę – 500 Lt; viso turto už 8 000 Lt; visus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito gavėjo H. Š. su AB SEB banku sudarytą 2007 m. spalio 1 d. Kredito sutartį Nr. 1550718011912-18 – po santuokos nutraukimo palikti kredito gavėjui H. Š.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuokos pradžioje su atsakovu ieškovė sutarė gerai, tačiau vėliau, dėl interesų nesutapimo, išryškėjusio charakterių skirtumo bei nesugebėjimo šeimoje iškilusių problemų išspręsti kompromiso būdu, tarpusavio santykiai pašlijo. Atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei – santuokos metu artimai bendravo su kita moterimi. Tas faktas, kad atsakovas ieškovei yra neištikimas, ypatingai žeidžia ieškovę kaip atsakovo sutuoktinę, ji jaučiasi pažeminta, kenčia dvasines kančias dėl tokio atsakovo jos negerbimo, nors santuokoje yra pragyventa ne vienerius metus. Pažymėjo, kad, nors santuokos metu nekilnojamojo turto neįgyta, bet buvo skiriamos lėšos pagerinti atsakovui priklausantį turtą.

5H. Š. priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad atsakovas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokės J. Š. 43 661,70 Lt kompensaciją už santuokos metu sumokėtus kreditus ir palūkanas; nustatyti, kad atsakovas asmeniškai mokės paskolą AB SEB bankui pagal 2007 m. spalio 1 d. kredito sutartį Nr. 1550718011912-18, nekeičiant kredito sutarties sąlygų; priteisti atsakovui priekabą RESPO, M201L125-33 HM3, v./n. ( - ) (likutinė vertė 0 Lt).

6Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog šalių santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Atsakovas nebuvo linkęs ir šiuo metu nėra nusiteikęs kaltinti konkrečiai vieną ar kitą sutuoktinį. H. Š. nuomone, santuoka nutrūko dėl daugelio veiksmų. H. Š. yra karys, tarnaujantis ypatingame padalinyje, todėl jis santuokos metu vykdavo į pavojingas gyvybei karines misijas Afganistane. Kadangi šalys neturi vaikų, sutuoktinė ilgam viena likdavo namie. Greičiausiai iš nuobodulio ji pradėjo bendrauti su įvairiais žmonėmis socialiniuose tinkluose, H. Š. tai buvo žinoma. Šalių santykiai atvėso, grįžus iš misijų šalys tiesiog gyveno po vienu stogu, tačiau realiai gyveno atskirus gyvenimus, todėl, atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiko, kad sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas nereikalingas. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti 80 000 Lt kompensaciją, nepateikia jokių skaičiavimų, kodėl prašo būtent tokio dydžio kompensacijos. Kadangi santuokos metu atsakovui nuosavybės teise priklausantį namą reikėjo remontuoti ir įrengti, 2007 m. spalio 1 d. AB SEB banke buvo sudaryta kredito sutartis. Nors santuokos metu turto neįgyta, tačiau buvo skiriamos lėšos, skirtos išmokėti H. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui bei jo pagerinimui, todėl J. Š. įgijo teise gauti piniginę kompensaciją, už santuokos metu sumokėtą kredito dalį bei palūkanas – 43 661,70 Lt sumą, kurią per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas įsipareigoja išmokėti ieškovei. Nurodė, kad jis sutinka išmokėti ieškovei 43 661,70 Lt dydžio kompensaciją. H. Š. prašė priteisti jam automobilio priekabą RESPO, taip pat neprieštaravo, kad priekaba būtų priteista ieškovei, atitinkamai sumažinant ieškovei tenkančią kompensaciją iki 42 161,70 Lt.

7Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad santuokos metu ieškovė J. Š. ir atsakovas H. Š. su banku sudarė 2007 m. spalio 1 d. kredito sutartį Nr. 1550718011912-18, kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas kreditas šeimos poreikių tenkinimui, t. y. būstui įsigyti ir rekonstruoti. Banko turimais duomenimis, atsakovo H. Š. gaunamų pajamų nepakanka tinkamam finansinių įsipareigojimų bankui vykdymui, todėl modifikavus prievolę ir ją perkėlus vienasmeniškai vykdyti atsakovui, iškiltų reali grėsmė AB SEB banko kaip kreditoriaus interesams. Bankas nesutiko su ieškovės patikslintame ieškinyje keliamu reikalavimu dėl prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo ir nurodė, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal 2007 m. spalio 1 d. kredito sutartį Nr. 1550718011912-18 po santuokos nutraukimo turi išlikti solidari. Dėl turto padalijimo ir kitų klausimų bankas prašė teismo spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės J. Š. ir atsakovo H. Š. santuoką, įregistruotą 2005 m. gruodžio 30 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo H. Š. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „Raulynaitienė“, o atsakovui pavardę „Š.“; šalims tarpusavio išlaikymo nepriteisė; priteisė ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise priekabą RESPO M201L125-33, v./n. ( - ), gamybos metai 2009 m., kilnojamąjį turtą: masažinį kilimėlį EASCON, indukcinę krosnelę, kopijavimo aparatą EPSON, televizorių SAMSUNG LED, miegamojo čiužinį DORMEO, žoliapjovę; priteisė H. Š. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: skalbimo mašiną ARDO, indaplovę BEKO, šaldytuvą WHIRLPOOL, televizorių SAMSUNG, šaldiklį WHIRLPOOL, dulkių siurblį PHILIPS, suvirinimo aparatą ir miegamojo lovą 160x200; priteisė ieškovei J. Š. iš atsakovo H. Š. 43 661,70 Lt kompensaciją už santuokos metu sumokėtus kreditus, palūkanas ir kitus mokėjimus bankams, kurią H. Š. išmokės per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kreditorinį įsipareigojimą pagal 2007 m. spalio 1 d. kredito sutartį Nr. 1550718011912-18 su UAB SEB banku po santuokos nutraukimo paliko solidaria ieškovės J. Š. ir atsakovo H. Š. prievole; nustatė, kad atsakovas H. Š. asmeniškai mokės paskolą AB SEB bankui pagal 2007 m. spalio 1 d. kredito sutartį Nr. 1550718011912-18; priteisė iš atsakovo H. Š. 1 133 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 172 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei J. Š.; priteisti iš ieškovės J. Š. 2 490 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovės J. Š. atsakovui H. Š. 3 820 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti atsakovo susirašinėjimo su kita moterimi elektroniniai laiškai nėra vaizdo ar garso įrašai, todėl šiai įrodinėjimo priemonei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nekelia specialaus reikalavimo, kad šis įrodymas būtų padarytas nepažeidžiant įstatymų. Teismo nuomone, ieškovė, kaip sutuoktinė, turėjo teisę naudotis bendru kompiuteriu, o tai, kad pamatė atsakovo susirašinėjimą su kita moterimi, yra ne ieškovės kaltė, o paprastas atsakovo neapsižiūrėjimas, kuris neturi įtakos vertinant įrodymo leistinumą. Bylos nagrinėjimo metu šis įrodymas nebuvo nuginčytas, todėl teismas jį vertino kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, susirado kitą moterį, buvo neištikimas savo sutuoktinei, todėl sprendė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

10Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu šalys susitarė ir ginčo dėl kilnojamojo turto tarp šalių nėra, t. y. kilnojamasis turtas dalijamas ieškovės patikslintame ieškinyje numatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) yra parduotas, todėl į turto masę neįtrauktinas ir tarp šalių nedalijamas. Nesant tarp šalių ginčo, priekaba RESPO M201L125-33 HM3, valst. Nr. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei.

11Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių atsakovo iki santuokos sudarymo įsigytą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, ar kad iki santuokos sudarymo prisidėjo prie paskolos bankui mokėjimo. Nors šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto neįgijo, pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė iš dalies prisidėjo prie paskolų bankui dengimo todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 43 661,70 Lt kompensacija, t.y. ½ dalis šalių santuokos metu sumokėtų paskolos įmokų, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų bankui.

12Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo modifikuoti buvusį kreditorinį sutuoktinių įsipareigojimą, tačiau atsakovui nustatoma prievolė pilnai dengti asmeniškai šį įsipareigojimą bankui, kartu nustatant, kad nevykdant šios prievolės, ieškovė ne ginčo tvarka galės kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš atsakovo jos naudai už atsakovo prievolės nevykdymą pagal šį sprendimą. Tai, teismo nuomone, atitiks ir užtikrins visų šalių interesus byloje, užkertant kelią kilti ginčams ateityje.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovė J. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos ieškovei priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti tokia tvarka: H. Š. vardu 2004 m. lapkričio12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023, 2011 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49Vį-(14.49.2)-4029 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 49 000 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą – garažą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 2 180 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu 2004 m. lapkričio12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023, 2013 m. kovo 18 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą – pirtį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 1 470 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7023, 2013 m kovo 18 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-00-130318-00144 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – pastatą – sodo namą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 180 000 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; H. Š. vardu deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – šulinį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kurio vertė 153 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti H. Š.; priteisti J. Š. naudai 80 000 Lt kompensaciją už atsakovui priteistiną visą nekilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovą kompensaciją išmokėti per vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141) Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad už perkamą nekilnojamąjį turtą mokėjo dalį savo asmeninių lėšų – 500 ar 800 Lt. Kiti pinigai, kuriuos atsakovas mokėjo už nekilnojamąjį turtą – banko kreditas, kurio nedidelė dalis - apie 2 000 Lt, atsakovo buvo gražinta iki santuokos, kita dalis – 87 323 Lt, gražinta santuokos metu. Teismas neatskleidė bylos esmės, formaliai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, ar kad iki santuokos sudarymo prisidėjo prie paskolos bankui mokėjimo. Ieškovė neteigia, kad prie mokamų asmeninių atsakovo 500 Lt ar 800Lt už būsto pirkimą ji būtų kaip nors prisidėjusi. Iki santuokos sudarymo atsakovas padengė apie 2 000 Lt kredito. Visa namų valdos vertė santuokos nutraukimo dieną sudarė 232 803 Lt. Laikyti, kad 232 803 Lt vertės turtas, už kurį atsakovas mokėjo iš savo asmeninių lėšų 2 800 Lt, yra asmeninis atsakovo turtas, nėra pagrindo. Teismas per didelę reikšmę teikė turto registracijai viešame registre. Turtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.90) straipsnio pagrindu pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis.

152) Ieškovė iš savo gaunamų pajamų davė atsakovui pinigų susimokėti už mokslą. Taip pat atsakovas H. Š. nebuvo įvykdęs vartojamojo kredito sutarties, visą skolą su delspinigiais, iš viso 3 713,36 Lt, sumokėjo ieškovė. Namas buvo rekonstruotas/pastatytas gyvenant santuokoje. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas šios aplinkybės neneigė, tačiau manė, kad, jeigu namas yra įregistruotas jo vardu, turi priklausyti jam.

163) Nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas, konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo ieškovei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

172015 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą ir prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Prašyme nurodoma, kad atsakovas bylą pirmosios instancijos teisme vedė per atstovę, kuriai buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai. Apie tai, kad ieųškovė pateikė apeliacinį skundą, atsakovas sužinojo visiškai atsitiktinai iš ieškovės. 2015 m. vasario 13 d. atsakovas susipažino su byla ir tą pačią dieną kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Dėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo

19Vadovaujantis CPK 318 straipsnio 1 dalimi, atsiliepimas į apeliacinį skundą gali būti paduodamas per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos. Pagal byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo kopija 2014 m. birželio 18 d. buvo išsiųsta atsakovo atstovei advokatei V. Č. (b.l. 19, t. II). Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui 2015 m. vasario 19 d., t.y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, ir prašo šį terminą atnaujinti, motyvuodamas tuo, kad nežinojo apie pradėtą apeliacinį procesą, ir kad atsiliepimo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

20Vadovaujantis CPK 7 straipsniu, šalys privalo rūpintis nagrinėjamos bylos eiga. Tuo atveju, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, nebent šalis raštu nurodo teismui, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų teikęs teismui tokį prašymą, taigi apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo išsiųstas atsakovo atstovei. CPK 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atstovo pareiga, pasibaigus atstovavimo santykiams, pranešti apie tai teismui, taip pat perduoti atstovaujamajam procesinius dokumentus, gautus iki pranešimo teismui apie atstovavimo santykių pabaigą. Į bylą pateikta advokatės V. Č. atstovavimo sutartis suteikia jai teisę atstovauti atsakovą visų instancijų teismuose, pranešimo apie atstovavimo santykių pabaigą byloje negauta. Taigi, apeliacinio skundo kopija atsakovui laikytina įteikta tinkamai. Atsakovo ir jo atstovės santykiai (t.y. atstovui priskirtų procesinių pareigų nerealizavimas) negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas apriboti ieškovės procesines teises, inter alia teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą. Kolegijos vertinimu, atsakovas, veikdamas kaip rūpestingas proceso dalyvis, nutraukęs atstovavimo santykius, taip pat privalėjo pasidomėti, ar apie šią aplinkybę yra žinoma bylą nagrinėjančiam teismui, ir ar dėl byloje priimto sprendimo nėra gautas ieškovės apeliacinis skundas per įstatyme nustatytą terminą.

21Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad priėmus atsiliepimą į apeliacinį skundą bylos nagrinėjimas nebūtų užvilkintas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną. Šį atsiliepimą priėmus, jo nuorašas turėtų būti siunčiamas ieškovei, ir dėl šios priežasties būtų būtina atidėti byloje paskirtą teismo posėdį.

22Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija neatnaujina atsakovui termino atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti, ir šį atsiliepimą grąžina atsakovui, nepasisakydama dėl jame išdėstytų argumentų.

  1. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

23Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pripažinti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir su tuo susijusią sprendimo dalį dėl ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžio.

24Vadovaujantis CK 3.90 straipsniu, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismas taip pat gali pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe turtą, įgytą vieno iš sutuoktinių, jei turtui įgyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, viršija panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

25Byloje nustatyta, kad atsakovui H. Š. 2004 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), sodo pastatas (unikalus Nr. ( - )), garažas (unikalus Nr. ( - )), pirtis (unikalus Nr. ( - )) bei 2013 m. kovo 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pasikeitimą Nr. 1 pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į šulinį (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ) (b.l. 109-110, t. I). Viso nekilnojamojo turto vertė yra 232 803 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, šalių santuokos metu rekonstruotas sodo pastatas (vertė po rekonstrukcijos 180 000 Lt), taip pat pastatas – pirtis (vertė po rekonstrukcijos 1 470 Lt), duomenų apie kitų statinių – garažo, šulinio rekonstrukciją išraše nėra. Dalį ginčo nekilnojamojo turto (49 000 Lt vertės) sudaro žemės sklypas. Dėl šios priežasties, nors apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su turto esminiu pagerinimu, kolegijos vertinimu, apeliantė remiasi tiek CK 3.90 straipsnio 1 dalimi (esminis turto pagerinimas bendromis lėšomis), tiek CK 3.90 straipsnio 2 dalimi (turto įgyjimas bendromis lėšomis).

26Byloje nustatyta, kad žemės sklypo ir statinių įsigyjimui 2004 m. lapkričio 26 d. (t.y. iki santuokos sudarymo) atsakovui suteiktas Nordea Bank Finland Plc kreditas bei DnB Nord banko paskola. 2007 m. spalio 1 d. (t.y. santuokos metu) atsakovui suteiktas 43 551,48 EUR (150 000, 01 Lt) AB SEB banko kreditas būsto kredito iš Nordea Bank Finland Plc refinansavimui (26 421,23 EUR), vartojimo kredito iš DnB Nord banko refinansavimui (11 000 Lt), bei būsto remontui (48 000 Lt) (b.l. 101-102, t. I).

27Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Byloje nėra duomenų apie tai, kokia rekonstruotų ginčo nekilnojamojo turto – statinių, vertė buvo iki atliktos rekonstrukcijos, ir kiek ji padidėjo dėl atliktų rekonstrukcijos (remonto) darbų. Taigi, kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad ginčo nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Be to, kaip jau minėta, dalį ginčo nekilnojamojo turto sudaro žemės sklypas, kuriam turto pagerinimą reglamentuojančios nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

28Vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo atveju, jei jei turtui įgyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, viršija panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo paėmęs būsto kreditą iš Nordea Bank Finland Plc. pagal 2004 m. lapkričio 26 d. Būsto kreditavimo sutartį, Pagal šią sutartį Nordea Bank Finland Plc. sumokėta 28 229,92 EUR kredito ir 2 681,19 EUR palūkanų, viso 30 911,11 EUR (b.l. 104, t. I). Kredito dalis – 26 421,23 EUR, sumokėta refinansavimo būdu, paėmus paskolą iš AB SEB banko. 2005 m. kovo 17 d. atsakovas paėmė paskolą iš iš DnB Nord banko. Iki šalių santuokos sudarymo DnB Nord bankui sumokėta 2 599,70 Lt paskolos ir 593,23 Lt palūkanų; po šalių santuokos sudarymo – 17 534, 48 Lt paskolos ir 1 475,89 Lt palūkanų (b.l. 105, t. I). 11 000 Lt DnB Nord bankui sumokėta refinansavimo būdu, paėmus paskolą iš AB SEB banko. Pagal 2007 m. spalio 1 d. kredito sutartį su AB SEB banku iki 2013 m. gruodžio 13 d. buvo sumokėta 6 065,12 EUR kredito ir 12 415,74 EUR palūkanų, 2013 m. gruodžio 13 d. negrąžinta AB SEB bankui kredito suma buvo 37 486,36 EUR (129 432,90 Lt) (b.l. 106, t. I). Taigi, pagal byloje esančius duomenis, iki 2013 m. gruodžio 13 d. ginčo nekilnojamojo turto įsigyjimui ir rekonstrukcijai pagal paimtus kreditus buvo sumokėta 90 516, 67 Lt (15 502,66 Lt Nordea Bank Finland Plc, 11 203,30 Lt DnB Nord bankui ir 63 810,71 Lt SEB bankui). Apeliantė neginčija to, kad šalių santuokos metu buvo grąžinta 87 323,39 Lt paimtų kreditų su palūkanomis, taigi asmeninėmis atsakovo lėšomis grąžinta 3 193,28 Lt. Likusi negrąžinta kredito dalis, kurią atsakovas ginčijamu sprendimu įpareigotas AB SEB bankui grąžinti iš asmeninių lėšų, sudaro 129 432,90 Lt. Taigi, bendromis sutuoktinių lėšomis grąžinta apie 40 proc. visų paimtų kreditų ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui (remontui), t.y. ginčo turto įsigijimui (remontui) panaudotos bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančios lėšos neviršija asmenine atsakovo nuosavybe esančių lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teisinio pagrindo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra.

29Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įgijimui panaudojus bendrąja jungtine nuosavybe esančias šalių lėšas, ieškovė įgyja teisę į atitinkamą kompensaciją. Kadangi byloje nustatyta ir apeliantės neginčijama, jog šalių santuokos metu buvo grąžinta 87 323,39 Lt paimtų kreditų su palūkanomis, ieškovei priskirtinos kompensacijos dydis - 43 661,70 Lt, pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas teisingai.

30Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nurodo iš savo gaunamų pajamų mokėjusi už atsakovo studijas, skyrusi savo lėšas atsakovo iki santuokos paimto vartojamojo kredito grąžinimui. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nenurodytos, jokių kitų kompensacijų iš atsakovo, išskyrus kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, ieškovė pirmosios instancijos teisme nereikalavo, todėl kolegija šių apeliantės argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 312 straipsnis).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Apeliantės manymu, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu; santuokos nutraukimas, pripažinus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl jos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai, ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, nepriklausomai nuo visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijų, teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Kolegija pažymi, kad apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika kito – vėlesnėse šio teismo priimtose nutartyse konstatuojama, kad byloje, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio ir (ar) priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę (Žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011). Esant teismo precedentų konkurencijai, teismas turi vadovautis naujausia kasacinio teismo praktika, taigi ginčijama pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėta ir pagrįsta.

32Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

33Vadovaudamasi CPK 318 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

34Atmesti atsakovo H. Š. prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grąžinti atsakovui.

35Ieškovės J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

36Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą, prašydama šalių santuoką nutraukti... 4. Nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes... 5. H. Š. priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų... 6. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog šalių... 7. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad santuokos metu... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti atsakovo susirašinėjimo su kita... 10. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu šalys susitarė ir ginčo dėl... 11. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių atsakovo... 12. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo modifikuoti buvusį... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 14. 1) Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad už perkamą... 15. 2) Ieškovė iš savo gaunamų pajamų davė atsakovui pinigų susimokėti už... 16. 3) Nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos... 17. 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo atsiliepimas į... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
    19. Vadovaujantis CPK 318 straipsnio 1 dalimi, atsiliepimas į apeliacinį skundą... 20. Vadovaujantis CPK 7 straipsniu, šalys privalo rūpintis nagrinėjamos bylos... 21. Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad priėmus atsiliepimą į... 22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija neatnaujina... 23. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 24. Vadovaujantis CK 3.90 straipsniu, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė... 25. Byloje nustatyta, kad atsakovui H. Š. 2004 m. lapkričio 12 d.... 26. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo ir statinių įsigyjimui 2004 m.... 27. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra... 28. Vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turtas gali būti... 29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui asmeninės... 30. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nurodo iš savo gaunamų pajamų... 31. Apeliantės manymu, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių... 32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo... 33. Vadovaudamasi CPK 318 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 34. Atmesti atsakovo H. Š. prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į... 35. Ieškovės J. Š. apeliacinį skundą atmesti.... 36. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti...