Byla 2S-1877-221/2016
Dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis nėra K. L., gimusio ( - ), ir E. L., gimusios ( - ), tėvas, panaikinti gimimo įrašuose, kad vaikų tėvas yra ieškovas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-7505-947/2015 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadas duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2015 m. spalio 6 d. sprendimu atmetė ieškinį. Ieškovas neskundė teismo sprendimo, jis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 6 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys negali būti priimtas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog ieškovas neturi galimybės pasidaryti DNR tyrimą savo iniciatyva be teismo nutarties. Civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi paskyrė DNR ekspertizę ir įpareigojo ieškovą įmokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 410 Eur dydžio avansą už DNR ekspertizę. Teismo nutartis nebuvo įteikta ieškovui, todėl ieškovas kreipėsi į teismo posėdžių sekretorę, jog ieškovui būtų duoti banko sąskaitos rekvizitai. Diktuojant banko sąskaitos numerį, buvo padaryta klaida, todėl teismas negavo ieškovo padaryto pavedimo. Teismas, negavęs avanso už DNR ekspertizę, paskyrė teismo posėdį, apie kurį ieškovas nebuvo tinkamai informuotas. Kauno apylinkės teismas, priimdamas teismo sprendimą dėl tėvystės nuginčijimo, nesivadovavo CPK nuostatomis, kurios nurodo, kad tėvystės nuginčijimui pagrįsti ar paneigti galima remtis specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Teismas nesurinko tokių įrodymų, o priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Priimtas teismo sprendimas ieškovui nebuvo tinkamai įteiktas, apie priimtą teismo sprendimą ieškovas sužinojo 2016 metų pradžioje, kuomet nuvyko į teismą ir pasiėmė teismo sprendimą. Tuo metu teismo sprendimo apskundimo terminas jau buvo pasibaigęs. Atsakovė nesilaiko teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, todėl ieškovas su jais nesimato. Yra paskirta psichologinė pagalba ieškovo ryšiui su nepilnamečiais vaikais atkurti, tačiau atsakovė nesuteikia ieškovui galimybės bendrauti su vaikais, padedant psichologams. Šios aplinkybės patvirtina abejones dėl ieškovo tėvystės. Ieškovas nemato kitos išeities, tik pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų išspręstas DNR ekspertizės paskyrimo klausimas. Atsisakius priimti ieškinį, netaikytas CK 3.161 straipsnis, numatantis, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams, taip pat turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje. Nepriimant ieškinio, užkertama galimybė nepilnamečiams vaikams žinoti, kas yra jų tėvas. Galbūt tikrasis vaikų tėvas dėl atsakovės aplaidumo neturi galimybės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad ieškovas žino, jog sūnus K. L. ir dukra E. L. yra jo biologiniai vaikai, tačiau nemotyvuotai ir nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas supyko, kad atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-1529-435/2016). Ieškovas siekė vilkinti santuokos nutraukimo bylą. Jis nevykdė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo už DNR ekspertizę, nenuvyko į laboratoriją pasidaryti DNR tyrimo. Ieškovui nesumokėjus už DNR ekspertizę, ji nebuvo atlikta. Byla buvo atnaujinta, parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šis teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieškovas nurodė, kad ieško kito advokato. Tai reiškia, kad ieškovas žinojo apie paskirtą teismo posėdį. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir teikia naują ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nors Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 atmetė jo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, paskyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, proceso vilkinimą. Minėtas sprendimas nebuvo apskųstas. Ieškovas prie atskirojo skundo nepridėjo rašytinio dokumento, patvirtinančio, kad tuo laiku, kai reikėjo sumokėti užstatą už DNR ekspertizę, jis atliko pavedimą minėtai sumai. Ieškovas, pateikęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, turėjo teisę domėtis bylos eiga, susipažinti su bylos medžiaga, darytis jos kopijas, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir kitas teises, numatytas CPK. Ieškovas ne vieną kartą prašė teismo panaikinti nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Paskutinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ieškovas teismui pateikė 2016 m. birželio 20 d. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, motyvuodamas tuo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 priimtas nesiremiant specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada, be teismo nutarties ieškovas neturi galimybės pasidaryti DNR tyrimą, nes atsakovė jam trukdo bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2001 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 ir šioje civilinėje byloje pareikštų ieškinių šalys sutampa: ieškovas yra R. L., atsakovė – A. L. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 ieškovas prašė nuginčyti, kad K. L. ir E. L. tėvas yra R. L., o šioje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas prašo pripažinti, kad jis nėra K. L. ir E. L. tėvas, panaikinti gimimo įrašuose, kad vaikų tėvas yra ieškovas. Nors ieškinių reikalavimai nėra suformuluoti identiškai, tačiau lingvistinių formuluočių skirtumai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinių, pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 ir šioje civilinėje byloje, dalykai nėra tapatūs. Ieškinio dalykas yra susijęs su faktiniu ieškinio pagrindu – aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad faktiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo aplinkybes, susijusias su atsakovės neištikimybe. Toks pat yra ir civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 pareikšto ieškinio faktinis pagrindas. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 ir šioje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai yra tapatūs. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės apie civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 ir šioje civilinėje byloje pareikštų ieškinių tapatumą. Esant įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškovo pakartotinai pareikštą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Atskirojo skundo argumentai, susiję su civilinėje byloje Nr. 2-7505-947/2015 priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties, nes Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai