Byla 3K-3-187/2014
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NFQ Solutions“ (buvusi UAB „Net Frequency“) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NFQ Solutions“ ieškinį atsakovui UAB „Procentas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu teisėtumo klausimas.

6Ieškovas UAB „NFQ Solutions“ prašė teismo pripažinti atsakovo UAB „Procentas“ vienašalį 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. NFQ-091203/1 nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 32 446,15 Lt skolą.

7Ieškovas nurodė, kad pagal sutartį dalį atliktų darbų buvo perdavęs iki sutarties pasirašymo ir vėliau. Atsakovas pervedė ieškovui avansą, taip patvirtindamas, kad šalių bendradarbiavimas buvo tinkamas. Atsakovo teigimu, sutartis nutrūko ieškovui nepateikus darbų sutartu terminu, tačiau iš tiesų paslaugos teikimo terminas neturėjo esminės reikšmės. Atsakovas darbus faktiškai priėmė, todėl sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nutraukti, nes Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-97-615/2012, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią, o, bylos nenutraukus, ieškinį atmesti ir paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė ieškovui 10 000 Lt baudą, 5000 Lt išieškant valstybei ir 5000 Lt – atsakovui.

11Teismas vadovavosi CPK 5 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Mediresta“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010, išaiškinimais. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu yra patenkintas UAB „Procentas“ ieškinys UAB „NFQ Solutions“, priteisiant 16 260 Lt avanso, pagal šalių sudarytą sutartį Nr. NFQ-091203/l dėl greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizės atlikimo. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartimi palikus jį nepakeistą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad UAB „Procentas“ reikalavimai grindžiami tuo, jog UAB „NFQ Solutions“ sutartu terminu neperdavė atliktų darbų, todėl UAB „Procentas“ nuo 2011 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukė šalių sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. UAB „NFQ Solutions“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal sutartį darbus atliko ir perdavė, UAB „Procentas“ darbus priėmė, už juos mokėjo, sutartį nutraukė neteisėtai. Teismas sprendė, kad ginčo sutartis laikytina nutraukta, o reikalavimas priteisti iš UAB „NFQ Solutions“ avansą tenkintinas, šiai neįrodžius, kad perdavė sutartimi sulygtus darbus; UAB „NFQ Solutions“ priešieškinio byloje nereiškė.

12Šioje byloje ieškovas UAB „NFQ Solutions“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Procentas“, prašydama teismo pripažinti vienašalį 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. NFQ-091203/1 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo 32 446,15 Lt skolą, nes ieškovas sutartį įvykdė, darbus pagal sutartį atliko ir pateikė atsakovui. Teismas sprendė, kad ieškovas reiškia tapatų reikalavimą, nes ginčijamos sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas, atliktų darbų pagal sutartį neperdavimo faktas išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 ir iš ieškovo priteista skola. Abiejose bylose nurodomas reikalavimo pagrindas (faktinės aplinkybės) yra ir nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas. Tai lemia, kad iš esmės yra nurodomos ne naujos aplinkybės, o iš naujo analizuojamos ir ginčijamos ankstesnėje byloje jau nagrinėtos aplinkybės, dėl kurių yra pasisakęs ankstesnę bylą nagrinėjęs teismas, todėl byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

13Aplinkybė, kad kitoje byloje ieškovas nebuvo pareiškęs priešieškinio ir savo nesutikimą su ieškiniu išreiškė atsikirtimų į ieškinį forma, taip pat šalių procesinės padėties pasikeitimas nagrinėjamu atveju neeliminuoja ieškinių abiejose bylose tapatumo, tai atitinka kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. M. P. , bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.).

14Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą.

15Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovui skirtą 10 000 Lt baudą.

16Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį.

17Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 293 straipsnio 3 punktu. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog šalių sudarytą ginčo sutartį Nr. NFQ-091203/l įvykdė, t. y. visus darbus atliko ir perdavė atsakovui, kuris sutartį nutraukė neteisėtai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigtoje byloje Nr. 2-97-615/2012 konstatuota priešingai, t. y. kad ieškovas neįrodė sutartyje nustatytų visų darbų atlikimo ir perdavimo atsakovui fakto, todėl sutartis laikyta nutraukta, atsakovo reikalavimai priteisti iš ieškovo avansą tenkinti. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nenurodo jokių naujų aplinkybių, o iš naujo analizuoja ir ginčija baigtoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios, įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimui, tapo prejudiciniais faktais (CPK 132 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti skolą, argumentuodamas tuo, kad ieškovas sutartį įvykdė, darbus pagal sutartį atliko ir pateikė atsakovui. Baigtoje byloje apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti už atliktus darbus konstatavo, kad, ieškovui neįrodžius aplinkybės, jog darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui, šiam nekyla pareigos ką nors grąžinti ar atlyginti vertę pinigais. Taigi teisminio nagrinėjimo objektas – ginčas dėl sutartimi Nr. NFQ-091203/l numatytų darbų (ne)atlikimo ir (ne)perdavimo atsakovui bei sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio tapatumo, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mediresta“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013), nes neapsiribojo lingvistine ieškovo reikalavimo išraiška, o atskleidė materialiojo santykio turinį ir nustatė teisminio nagrinėjimo objektą tiek nagrinėjamoje, tiek baigtoje byloje, pagrįstai pripažino, kad ieškinio dalykas yra tapatus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad, teismams baigtoje byloje konstatavus, jog atlikti darbai pagal ginčo sutartį neperduoti, ginčo sutartis nutraukta, ieškovas neteko teisės kitoje byloje ginčyti šių nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškovo reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktą teisių gynimo būdą, yra tik jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kad atlikti darbai pagal ginčo sutartį neperduoti UAB „Procentas“, ginčijimas, bet ne nauja aplinkybė, kuri galėtų būti naujo teisminio proceso dalyku.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Procentas“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš UAB „NFQ Solutions“ 16 260 Lt sumokėto avanso, netesybas. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, kad UAB „NFQ Solutions“ laiku nesuteikė paslaugų pagal 2009 m. gruodžio 3 d. sutartį Nr. NFQ-091203/1; UAB „Procentas“ šią sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti avansą. UAB „NFQ Solutions“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad UAB „Procentas“ sutartį nutraukė neteisėtai, nes darbai buvo visiškai atlikti, o vėlavimas yra susidaręs dėl pačios UAB „Procentas“ kaltų veiksmų. Įrodinėdama, kad UAB „Procentas“ neteisėtai pasinaudojo CK 6.217 straipsnyje nustatyta teise, UAB „NFQ Solutions“ priešieškinio dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu neteikė. Nurodytoje byloje teismai atsisakė vertinti su sutarties nutraukimu susijusius argumentus vien dėl to, kad jie nebuvo išdėstyti priešieškinyje. Teismai UAB „NFQ Solutions“ argumentus dėl sutarties nutraukimo neatitikties CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kriterijams laikė išėjimu už bylos nagrinėjimo ribų ir jų nenagrinėjo. Ši aplinkybė yra expressis verbis nurodyta abiejų instancijų teismų priimtuose galutiniuose procesiniuose sprendimuose. Dėl nurodytos priežasties UAB „NFQ Solutions“ pareiškė ieškinį atsakovui šioje byloje ir prašė teismo pripažinti jo vienašalį 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. NFQ-091203/1 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo 33 614,21 Lt, t. y. visą suteiktų paslaugų kainą. Ši byla teismų nutraukta dėl ieškinių tapatumo. Taigi šalių sutarties nutraukimo teisėtumas iš esmės liko nenagrinėtas teismuose, o ieškovui buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise į teismą ir būti išklausytam (Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Lygus kelias“, bylos Nr. 3K-3-188/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priešieškinio nepateikimas byloje neatima iš atsakovo galimybės ateityje pareikšti ieškinio reikalavimus bylos ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lytagra“ v. V. A. J., bylos Nr. 3K-3-507/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012). Ieškovo nuomone, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB „Lytagra“ v. V. A. J. , bylos Nr. 3K-3-507/2003, išaiškinimų.

212. Dėl ieškinio pagrindo tapatumo. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB „Midoja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. R. , bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-387/2012). Pirmojoje byloje sutarties nutraukimo teisėtumas nebuvo ginčo dalykas; teismai atsisakė nagrinėti UAB „NFQ Solutions“ procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus dėl ginčo sutarties nutraukimo atitikties CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams. Šioje byloje ieškovas prašo teismo inter alia pripažinti UAB „Procentas“ vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu dėl to, kad nebuvo CK 6.217 straipsnyje nustatytų pagrindų, t. y. esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Šis reikalavimas grindžiamas tais pagrindais (faktinėmis aplinkybėmis), kurias pirmojoje byloje teismai atsisakė nagrinėti, t. y. nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Taigi res judicata institutas šiuo atveju netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai atliko abiejų bylų pagrindą sudarančių aplinkybių palyginimą ir nenagrinėjo jų tapatumo požymių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje. Teismas ieškinio pagrindo tapatumą nustatė pagal tai, ką ankstesnėje byloje teigė šalys, o ne pagal tai, ką nagrinėjo teismas.

223. Dėl ieškinio dalyko tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad abiejų bylų nagrinėjimo dalykas – ginčas dėl sutartimi sutartų darbų (ne)atlikimo ir (ne)perdavimo UAB „Procentas“, sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbus yra ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne lingvistinės reikalavimų formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012). Pirmojoje byloje teismams atsisakius vertinti sutarties nutraukimo teisėtumą, t. y. akceptavus šią aplinkybę kaip neginčytą, bylos dalykas buvo apribotas tik sutarties nutraukimo padarinių taikymu – teismai sprendė tik reikalavimą taikyti restituciją ir tik šiuo aspektu nustatinėjo, ką šalys yra gavusios viena iš kitos. Šioje byloje yra keliamas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir atsiskaitymo už atliktus (nors ir neperduotus) darbus (dėl sutarties vykdymo ir jos nutraukimo teisinių institutų taikymo). Šie klausimai nebuvo sprendžiami pirmojoje byloje. Ieškovas pažymi, kad darbų atlikimas ir jų perdavimas yra skirtingos, savarankiškos ir viena paskui kitą einačios procedūros. Vykdant ginčo sutartį visi darbai buvo atlikti, tačiau perdavimo procedūra buvo ydinga. Pirmojoje byloje konstatavus darbų rezultato neperdavimo faktą, liko nenagrinėta darbų atlikimo apimtis, intensyvumas, kokybė, baigtumo laipsnis ir kitos aplinkybės, susijusios su CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ieškovas galėtų perleisti nuosavybės teisę į intelektinės veiklos rezultatą tinkamai, o atsakovas privalėtų atsiskaityti už atliktus darbus. Šioje byloje nėra reikalaujama iš naujo peržiūrėti pritaikytą restituciją lėmusias aplinkybes. Palikus apeliacinės instancijos nutartį galioti, būtų įtvirtintas precedentas, kad, pirmojoje byloje teismams atsisakius nagrinėti priešieškiniu teiktinus reikalavimus, ginčo subjektui būtų užkirsta galimybė reikšti savarankišką ieškinį.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

241. Dėl teisės į teisminę gynybą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012, nebuvo išaiškinta, kad, atsakovui nepareiškus priešpriešinio reikalavimų byloje, jam išlieka teisė juos pareikšti atskiroje byloje. Atsakovas įgyja tokią teisę tik tada, kai teismas atsisako priimti priešieškinį, nustatęs, kad neegzistuoja nė viena CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatyta priešieškinio priėmimo sąlyga, kad priešieškinį ir pradinį ieškinį nesieja tapatus materialinis teisinis santykis. Taigi nurodytos kasacinės bylos (kitų skunde nurodytų kasacinių bylų) ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, tokiu atveju precedentas netaikomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. M. P. , bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mediresta“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr.3K-3-494/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-277/2011) aplinkybės, kad kitoje byloje atsakovas nebuvo pareiškęs priešieškinio ir savo nesutikimą su ieškiniu išreiškė atsikirtimų į ieškinį forma bei šalių procesinės padėties pasikeitimas nagrinėjamu atveju neeliminuoja ieškinių abiejose bylose tapatumo. Šiuo atveju būtent ginčo dalyko, pagrindo ir šalių tapatumas užkirto galimybę ieškovui reikšti ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lytagra“ v. V. A. J. , bylos Nr.3K-3-507/2003; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr.3K-3-284/2012) ir nurodo, kad ieškovas turėjo galimybę pareikšti priešieškinį, taip įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, tačiau ja nepasinaudojo. Ieškovas, inicijuodamas antrosios bylos iškėlimą, bandė ištaisyti nepasiteisinusią (netinkamai pasirinktą) pirmosios bylos vedimo būdą, t. y. sprendimą nuo atsakovo pareikšto ieškinio gintis tik atsiliepimu, nereiškiant priešpriešinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu.

252. Dėl ieškinio dalyko. Atsakovas remiasi CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje M. J. v. K. B. , bylos Nr. 3K-3-203/2000, išaiškinimais. Ieškinio dalyką šioje byloje sudaro reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Šis klausimas buvo pirmosios bylos nagrinėjimo objektas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neperdavė atsakovui darbų sutartu laiku, todėl šis turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovo teigimu, restitucija negalima, nekonstatavus pagrįsto sutarties nutraukimo (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškinio dalyką sudaro ir reikalavimas priteisti iš atsakovo 33 614,21 Lt skolą. Šis klausimas taip pat buvo pirmosios bylos nagrinėjimo objektas. Pirmojoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui, šiam nekyla pareigos ką nors grąžinti ieškovui ar atlyginti vertę pinigais. Taigi teismas nustatė, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui pagal sutartį. Ieškovas šioje byloje siekia pakeisti jau daugiau kaip metus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus šalių teisinius santykius.

263. Dėl ieškinio pagrindo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mediresta“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010) ir nurodo, kad šios bylos ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, tiesiog iš naujo analizuojamos, vertinamos ir ginčijamos pirmojoje byloje nustatytos aplinkybės.

274. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės ir res judicata galios. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012) ir nurodo, kad ieškovas teismo sprendimą skundė apeliacine ir kasacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, o kasacinis teismas nutarė atsisakyti priimti kasacinį skundą, nesant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindo. Taigi ieškovas pasinaudojo CPK įtvirtinta teise apskųsti teismo sprendimą, t. y. ginčyti teismo nustatytus šalių teisinius santykius. Dėl to atsakovo antrosios bylos inicijavimas, nuslepiant nuo teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo faktą (teismas, nežinodamas šios aplinkybės, patenkino ieškovo prašymą taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones), ir teismo nutarčių nutraukti antrosios bylos nagrinėjimą skundimas instancine tvarka laikytini ieškovo piktnaudžiavimu teise, o ne subjektinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Ieškovo kasacinio skundo patenkinimas ir antrosios bylos nagrinėjimas pagal jo pareikštą ieškinį reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą įstatyme nenustatyta tvarka, pažeidžiant CPK 18 straipsnį, 279 straipsnio 4 dalį, prieštaraujant kasacinio teismo praktikai, kad dėl to paties ginčo gali būti priimtas tik vienas teismo sprendimas. Ieškovas siektų, kad šioje byloje būtų konstatuota, jog darbų rezultatas atsakovui buvo perduotas tarpusavio elektroninio susirašinėjimo ir susitikimų metu, tai prieštarautų pirmojoje byloje teismų nustatytiems faktams, kad ieškovas neįrodė, jog perdavė atsakovui sutartyje nustatytų darbų rezultatą. Atsakovo teigimu, elektroninis susirašinėjimas tik patvirtina apsikeitimą informacija, bet ne darbų rezultato perdavimą. Be to, šioje byloje ieškovas siektų, kad iš atsakovo būtų priteistas 32 446,15 Lt atlyginimas už sutartyje nustatytų darbų atlikimą, tai prieštarautų pirmojoje byloje apeliacinės instancijos teismo konstatuotam faktui, kad, ieškovui neįrodžius aplinkybės, jog darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui, šiam nekyla pareigos atsakovui ką nors grąžinti ar atlyginti vertę pinigais.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl ieškinio tapatumo

31Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti byla nutraukiama ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiais atvejais byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, tačiau skiriasi šių civilinio proceso institutų taikymo pagrindai ir procesiniai teisiniai padariniai. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.

32CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

33Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013; kt.) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

34Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013). Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios, tik pasikeitė jų procesinė padėtis.

35Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškinį ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė atsikirtimus civilinėje byloje pagal UAB „Procentas“ ieškinį UAB „NFQ Solutions“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-97-615/2013), t. y. kad ieškovas sutartį įvykdė ir ji vienašališkai buvo nutraukta neteisėtai. Šioje byloje ieškovas iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik papildo ir praplečia jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikia savo vertinimus dėl teismo sprendimu nustatytų bylos aplinkybių. Dėl to laikytina, kad ieškinio pagrindas yra tapatus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvada dėl ieškinio dalyko tapatumo.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).

37Civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2013 teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti avansą, konstatavo, kad UAB „NFQ Solutions“ priešieškinio dėl vienašališko sutarties nutraukimo byloje nepareiškė, todėl padarė išvadą, jog sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas. Šioje byloje UAB „NFQ Solutions“ suformulavo du ieškinio reikalavimus: prašo pripažinti UAB „Procentas“ vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš jos skolą. Šie reikalavimai nėra tapatūs reikalavimui priteisti avansą, o, atsižvelgiant į pasirinktus teisės gynimo būdus, vertintini kaip priešiniai reikalavimai anksčiau išnagrinėtam reikalavimui priteisti avansą (vienas reikalavimas yra dėl pripažinimo, kitas – dėl priteisimo). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas ir ieškinio dalyką (gynybos būdą) sutapatino su teisminio nagrinėjimo objektu – ginču dėl sutarties (ne)vykdymo ir jos nutraukimo (ne)teisėtumo. Taigi teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

38Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 turi prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas byloje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, t. y. šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

39Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 17,31 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis, ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu... 6. Ieškovas UAB „NFQ Solutions“ prašė teismo pripažinti atsakovo UAB... 7. Ieškovas nurodė, kad pagal sutartį dalį atliktų darbų buvo perdavęs iki... 8. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nutraukti, nes Kauno miesto... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi civilinę bylą... 11. Teismas vadovavosi CPK 5 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsnio 1 dalimi, 293... 12. Šioje byloje ieškovas UAB „NFQ Solutions“ pareiškė ieškinį atsakovui... 13. Aplinkybė, kad kitoje byloje ieškovas nebuvo pareiškęs priešieškinio ir... 14. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė ieškovo... 15. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Kauno... 16. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno... 17. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CPK 135 straipsnio 1 dalies 2... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 20. 1. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Išnagrinėtoje civilinėje byloje... 21. 2. Dėl ieškinio pagrindo tapatumo. Ieškovas remiasi kasacinio teismo... 22. 3. Dėl ieškinio dalyko tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir... 24. 1. Dėl teisės į teisminę gynybą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 25. 2. Dėl ieškinio dalyko. Atsakovas remiasi CPK 135 straipsnio 1 dalies 4... 26. 3. Dėl ieškinio pagrindo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika... 27. 4. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės ir res judicata galios.... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl ieškinio tapatumo... 31. Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl... 32. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo... 33. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto... 34. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir... 35. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo... 37. Civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2013 teismas, tenkindamas ieškinio... 38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2... 39. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl esminio proceso... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. pažymą apie... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį, kuria palikta nepakeista... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...