Byla 2S-1919-436/2015
Dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. G. ir M. G. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-889-810/2015 pagal D. G. ir M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Ž., G. Ž., E. S., Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui ir išvadą teikiančiai institucijai byloje Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3pareiškėjai D. G. ir M. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buto/patalpos, esančio ( - ), statyba (rekonstrukcija) yra užbaigta, dėl ko yra keistini rekonstruoto gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), ir buto, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), kadastro ir registro duomenys pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ), sudarytus 2014-12-12 kadastrinių matavimų duomenis. Nurodė, jog 1996 m. nusprendė atlikti buto, esančio ( - ), rekonstrukciją – t.y. nugriauti seną priestatą ir pastatyti naują. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos statybos inspekcija išdavė leidimą rekonstrukcijai. Buvo gauti kitų gyvenamojo namo ( - ), butų savininkų: G. Ž. ir Z. A. sutikimai dėl buto Nr. 3 kapitalinio remonto atlikimo. 2015 m. buto ir jo pristato rekonstrukcija buvo baigta, todėl pareiškėjai 2015-01-16 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. ( - ), kurioje užfiksuoti neypatingo statinio – gyvenamojo namo 1A1m (paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai)) rekonstrukcijos pradžios ir pabaigos metai 1996 m., naujai užfiksuoti buto Nr. 3 kadastriniai duomenys. 2015 m. pradžioje kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro ir registro duomenis pagal pateiktus duomenis: 2014-12-12 kadastrinių matavimų bylą ir 2015-01-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi vadovaujantis statybos užbaigimą reglamentuojančiais teisės aktais, norint pakeisti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, kartu su kadastrinių matavimų byla turi būti pateiktas statybos užbaigimo aktas. Inspekcijos Kauno skyrius atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą, kadangi nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apskrities archyvą dėl 1996 m. išduoto statybos leidimo buto rekonstrukcijai, tačiau gavo atsakymą, jog Kauno apskrities archyve saugomi tik Kaišiadorių rajono LDT vykdomojo komiteto architekto dokumentai iki 1990 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono skyriaus dokumentai archyvui nėra perduoti. Iš Inspekcijos Kauno skyriaus taip pat gautas atsakymas, jog Inspekcijos Kauno skyriaus archyve prašomo leidimo nėra. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas yra prarastas arba neišsaugotas ne dėl pareiškėjų kaltės, todėl nėra galimybės pateikti statybos užbaigimo akto. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nutartyje teismas nurodė, pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų įregistruoti pakeistus kadastro ir registro duomenis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 9 p. numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Šiuo atveju, kaip nurodė išvadą teikianti institucija, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas, statinio rekonstravimo užbaigimo ir įteisinimo tvarką reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, tiek normatyviniai statybos techniniai reglamentai. Remiantis teisės aktų nuostatomis, norėdami gauti statybą leidžiantį dokumentą, neesant užfiksuotam savavališkos statybos faktui, statytojai turi kreiptis į Savivaldybės administraciją, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ir pateikti reikalingus dokumentus – projektą, žemės sklypo planą, bendraturčių sutikimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato galimybę administracine tvarka įteisinti atliktą statybą, teismui pateiktas pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu, todėl civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).

  1. Atskirojo skundo argumentai

5Atskiruoju skundu pareiškėjai D. G. ir M. G. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės.

6Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįsigilino į pareiškėjų prašymą, jo būtinumą ir priėmė skubotą nutartį, neištyręs visų aplinkybių. Teigiama, kad pareiškėjai 1996 m. gavo leidimą priestato rekonstrukcijai atlikti. Rekonstrukcijos darbai buvo užbaigti 2001 m., dokumentai rekonstrukcijos užbaigimo akto išdavimui buvo perduoti statybos inspekcijos darbuotojai Z. G.. 2015 m. paaiškėjo, jog rekonstrukcijos užbaigimas neįformintas, o dokumentai neišlikę. Iš naujo atliekant rekonstrukcijos įteisinimo procedūrą pareiškėjai pakartotinai patirtų išlaidas.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

10Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai D. G. ir M. G. 1996 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą su ūkio pastatais, esančiais ( - ). Pareiškėjai nurodė, kad 1996 m. jie nusprendė atlikti šio buto rekonstrukciją, todėl kreipėsi į Kaišiadorių rajono architektą A. L., kuris 1996 m. spalio mėn. parengė rekonstrukcijos projektą, (b. l. 11–12), o Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos statybos inspekcija išdavė leidimą buto rekonstrukcijai. Buto ir jo priestato rekonstrukcija buvo baigta 2015 m., todėl pareiškėjai užpildę 2015 m. sausio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir sudarę Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 49/921, kurioje užfiksuoti neypatingo statinio - gyvenamojo namo 1A1m (paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai)) rekonstrukcijos pradžios ir pabaigos metai 1996 m., naujai užfiksuoti buto Nr. 3 kadastriniai duomenys, 2015 m. sausio 21 d. D. G. įgaliotas asmuo kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis. VĮ Registrų centras šio pareiškėjų prašymo netenkino, priimdamas 2015 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. KAKT-237. Sprendime nurodoma, kad vadovaujantis statybos užbaigimą reglamentuojančiais teisės aktais, norint pakeisti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, kartu su kadastrinių matavimų byla turi būti pateiktas statybos užbaigimo aktas. Pažymėtina, kad pareiškėjams buvo išaiškinta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastrų įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Duomenų apie tai, kad šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad dar prieš kreipiantis į VĮ Registrų centras, pareiškėjai 2015 m. sausio 7 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – Inspekcija) su prašymu pateikti statybos leidimą, kuris buvo išduotas pagal 1996 m. buto, esančio Didžioji g. 4-3, Kaišiadorys, rekonstrukcijos projektą, D. G. kopiją. Inspekcija 2015 m. sausio 20 d. raštu informavo pareiškėjų atstovę, kad skyriaus archyve apeliantų prašomo leidimo nėra. Kauno apskrities archyvas 2015 m. sausio 23 d. taip pat informavo apeliantų atstovę, kad archyvui dokumentai po 1990 metų iš statybos inspekcijos perduoti nebuvo.

13Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad 1996 m. leidimų vykdyti statybos darbus išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 1 p. buvo nustatyta, kad pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai, išskyrus išvardytus šių taisyklių 7, 8 ir 17 p., Lietuvos Respublikoje gali būti statomi, perstatomi, išplečiami, modernizuojami, remontuojami arba nugriaunami tiktai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Taisyklių 5 p. buvo nustatyta, kad leidimas statyti statinį galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos, o statybos (nugriovimo) darbų vykdymas pasibaigus leidimo galiojimo laikui (įskaitant pratęsimą) užtraukia įstatymais nustatytą atsakomybę už statybą neturint reikiamo leidimo. Taisyklių 4 p. buvo nurodyta, jog leidimus tuo metu išduodavo apskrities valdytojo administracijos valstybinė statybos inspekcija. Taisyklių 11 p. nurodyta, kokie dokumentai privalėjo būti pateikti norint gauti statybų leidimą. Vienas tokių dokumentų – su atitinkamomis institucijomis suderintas projektas. Taisyklių 13.3 p. nurodyta, kad Apskrities valdytojo administracijos valstybinės statybos inspekcijos įgaliotas atstovas, įsitikinęs, kad pateiktieji dokumentai tenkina nustatytus reikalavimus, įregistruoja statinį specialioje knygoje ir išduoda statytojui leidimą. Ant pagrindinių brėžinių komplektų kiekvieno lapo uždeda spaudą „Išduotas leidimas Nr.... Data..............“ arba padaro analogišką įrašą, kurį pareigūnas pasirašo, nurodydamas savo vardą ir pavardę. Po to visi dokumentai, išskyrus prašymą ir pagrindinių brėžinių komplekto 1 egzempliorių, grąžinami statytojui. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ant rekonstrukcijos projekto turėjo būti atitinkamų institucijų suderinimai bei spaudas apie leidimo išdavimą. Statybos leidimo originalas turėjo būti atiduotas statytojams, o kopija palikta jį išdavusioje institucijoje, tačiau ant pareiškėjų teismui pateikto 1996 m. projekto originalo patvirtinimo apie išduotą leidimą vykdyti buto rekonstrukciją nėra (b. l. 11–12) ir nė viena institucija nerado 1996 m. apeliantams išduoto leidimo kopijos, be to, net toks faktas nėra registruotas atitinkamuose registracijos žurnaluose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai iš viso net nenurodė, kokiomis aplinkybėmis dingo jų turėtas saugoti statybos leidimo originalas, todėl nesant jokių įrodymų, kad apeliantams iš viso toks statybos leidimas buvo išduotas, pagrįstai padarė išvadą, kad leidimas buto, esančio Didžioji g. 4-3, Kaišiadorių m., rekonstrukcijai nebuvo išduotas.

14Pareiškėjai nurodo, kad 1996 m. jiems išduotas statybos leidimas neišliko ne dėl jų kaltės, todėl vadovaudamiesi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Nagrinėjamu atveju statinių statybos ar rekonstrukcijos užbaigimo ir įteisinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, normatyviniai statybos techniniai reglamentai, o tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto šiuo atveju nustatyti negalima, nes prieš tai minėti teisės aktai numato šaliai galimybę administracine tvarka įteisinti atliktą rekonstrukciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai neišnaudojo visų galimybių teisės aktuose nustatyta tvarka įteisinti atliktą rekosntrukciją.

15Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukdamas bylą, procesinės teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

17Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai