Byla 2A-234-196/2017
Dėl permokos ir būsimų išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2637-656/2016 pagal ieškovo ūkininko E. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic suppliers group“ dėl permokos ir būsimų išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas ūkininkas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Baltic suppliers group“ 34 520,27 Eur (119191,16 Lt) skolos bei būsimų išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2011m. vasario 18 d. šalys pasirašė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rekonstruoti kaimo turizmo statinius, o ieškovas įsipareigojo atsakovei atlikus darbų etapą pagal pateiktą atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą apmokėti. Statybos darbai buvo finansuojami iš paimtos paskolos. Avansiniais mokėjimais buvo sumokama atsakovei dalimis už būsimus darbus pagal jos nurodytas sumas. Vėliau atsakovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus. Dalį atliktų darbų aktų atsakovė ieškovui pasirašymui pateikė dar iki Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo termino pabaigos (2011-04-31), o paskutinius atliktų darbų aktus ir sąskaitas-faktūras pagal minėtus darbų atlikimo aktus, atsakovė ieškovui pasirašymui pateikė tik 2011 metų spalio mėnesio pabaigoje, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo sutartimi numatytos statybos darbų termino pabaigos. Atsakovės direktorius A. K. patikino ieškovą, kad visi likę darbai pagal sutartį yra atlikti bei prašė nedelsiant, t.y. nevažiuojant į objektą tikrinti atliktų darbų, pasirašyti pateiktus likusius atliktų darbų aktus bei sąskaitas faktūras, kadangi jo teigimu, atsakovės įmonė ruošėsi pirkti gamyklą ir jiems reikėjo skubiai pristatyti bankui pajamų suvestines. Pasikliovęs atsakovės direktoriaus žodžiais, tikėdamas sąžiningumo prezumpcija, ieškovas pasirašė jo pateiktus dokumentus. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovas buvo apgautas. Dalis aktuose nurodytų darbų nebuvo atlikti, o atlikti darbai buvo su trūkumais. Ieškovas kreipėsi į atsakovę bei bandė susitarti dėl neatliktų darbų atlikimo, dėl trūkstamų medžiagų pateikimo ir darbo broko ištaisymo. Atsakovė žodžiu patikino, kad imsis atlikti darbus iki galo, tačiau savo darbo trūkumus taisyti vilkino, atsisakė ieškovo siūlymo susidariusią padėtį įforminti raštiškai. Atsakovė 2011 m. gruodžio 15 d. ieškovui pateikė pasirašyti darbų užbaigimo galutinį aktą ir žodžiu pareiškė, kad gal būt kažką ir patvarkys, bet tik po to, kai šį aktą pasirašys ieškovas. Pasirašyti šį aktą ieškovas atsisakė. Ieškovo užsakymu specialisto atlikti atsakovės faktiškai nepadarytų, nekokybiškai atliktų darbų ir defektų taisymo statybos darbų, jų verčių nustatymo sąmatiniai skaičiavimai, kurie patvirtina, kad dalis pasirašytuose darbų perdavimo priėmimo aktuose Nr. 15, 20, 25, 26, 27, 28, 31, 32, 41, 45, 46, 47, 50, 56, 57, 58 nurodytų darbų neatlikta arba atlikta nekokybiškai.
  3. Atsižvelgdamas į teismo nutartimi paskirtos 2016 m. vasario 25 d. ekspertizės akto išvadas dėl ieškovui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje neatliktų darbų vertės, trūkumų taisymo kainos, kuriose nustatyta, kad darbų perdavimo priėmimo aktuose Nr. 15, 20, 25, 26, 27, 28, 31, 32, 41, 45, 46, 47, 50, 56, 57, 58 atlikti ne visi nurodyti darbai ir neatliktų darbų vertė yra 19 509,11 Eur, o atliktų nekokybiškai ir defektų ištaisymo vidutinė rinkos kaina yra 15011,16 Eur, ieškovas padidino ieškinyje bei patikslintame ieškinyje prašomą priteisti sumą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui ūkininkui E. M. iš atsakovės UAB „Baltic suppliers group“ 13518,58 Eur bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 177 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad 2011m. vasario 18 d. pasirašyta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovo ūkininko E. M. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rekonstruoti kaimo turizmo statinius. Tarp šalių susiklostė bendradarbiavimo praktika, kai darbai buvo priduodami ir apmokami etapais. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė byloje pateiktais šalių pasirašytais atliktų darbų aktais Nr. 15, 20, 25, 26, 27, 28, 31, 32, 41, 45, 46, 47, 50, 56, 57, 58, kuriuos ieškovas apmokėjo atsakovei, o vėliau gavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros paramą kaimo turizmo sodybos statybos finansavimui. Ieškovas, teikdamas minėtą prašymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai pripažino, kad atsakovė darbus atliko tinkamai.
  3. Teismas, spręsdamas dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis prejudicinėje Anykščių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-598-266/2014 pagal ieškovo UAB „Baltic suppliers group“ ieškinį atsakovui ūkininkui E. M. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo ūkininko E. M. priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.
  4. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl akivaizdžių trūkumų pašalinimo (CK 6.667 str. 1 d.), kadangi apie savo teisės pažeidimą ieškovas galėjo sužinoti vėliausiai 2011 m. gruodžio 12 d. (šią dieną atsakovė pateikė pasirašyti darbų užbaigimo galutinį aktą), o į teismą kreipėsi tik 2013 m. vasario 15 d., kai tuo tarpu pagal CK 6.667 str. 1 d. reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
  5. Teismas pažymėjo, kad statybos rangos darbų trūkumų akivaizdumas ar neakivaizdumas yra vertinamasis požymis, kuris gali būti įrodinėjamas ne vien tik eksperto išvada. Teismo vertinimu, teismo ekspertizės akte nurodyti galimi darbų trūkumai daugeliu atvejų yra akivaizdūs, tai yra netinkamas rąstų šlifavimas, nelygiai prikaltos dailylentės, neįrengti dailylenčių užbaigimo elementai, sumontuota mažiau santechnikos prietaisų, negu numatyta projekte, neįrengtos palangės, rūsyje neįrengta dailylenčių apdaila ir projekte numatyti vandens nuvedimo trapai, elektrinio gyvatuko neįrengimas, neįrengtas dušas klėtyje, betoninių čerpių stogo danga įrengta vietoje projekte numatytos profiliuoto plieno lakštų (ekspertizės akto atsakymai į 1, 2, 3 ir 4 klausimus). Teismas nurodė, kad net neatsižvelgiant į praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovas priėmęs darbus su akivaizdžiai matomais trūkumais nebegali remtis šių trūkumų faktu (CK 6.662 str. 3 d.). Darbų priėmimo aktai nenuginčyti, todėl teismas konstatavo, kad ši ieškinio dalis atmetama.
  6. Teismas konstatavo, kad dalis trūkumų, kaip netinkamas hidorizoliacijos įrengimas terasoje, nekokybiškas medinių lentų grindų įrengimas (atsakovei suklojus per didelio drėgnumo lentas, atsižvelgiant į medžio savybes, trūkumai galėjo palaipsniui išryškėti vėliau), netinkamas išorinės sienos angokraščių apšiltinimas, išlinkęs ir nesandarus lietaus nuvedimo latakas (ekspertizės akto atsakymas į 5 klausimą, ekspertizės akto 65, 75 ir 95 puslapiai), pripažįstami paslėptais. Už paslėptų trūkumų šalinimą atsakingas rangovas. Ekspertizės akto atsakyme į 5 klausimą nurodyta darbų pagal atliktų darbų aktus Nr.25, 26, 31, 32, 41, 56, 57, 50 (išskyrus aktą Nr.28 dėl lango ir durų) defektų šalinimo kaina (įskaitant PVM) 13518,58 Eur (15011,16 Eur – 1492,58 Eur).
  7. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad galutinis darbų užbaigimo aktas atsakovo pateiktas ieškovui pasirašyti tik 2011 m. gruodžio 15 d., kurio ieškovas nepasirašė, paslėpti darbų trūkumai išryškėjo ne iškarto, tarp šalių tęsėsi žodinės derybos dėl darbo trūkumų ištaisymo atlikimo, ieškovas 2012 m. vasario 20 d. atsakovei pateikė rašytinę pretenziją, 2013 m. kovo 12 d. ieškovo užsakymu kvalifikuotas specialistas S. L. sudarė trūkumų šalinimo sąmatą, kurią perdavė ieškovui 2013 m. balandžio 9 d., sąmata sudarė pagrindą 2013 m. gegužės 28 d. ieškovui kreiptis į teismą ir suformuluoti ieškinio dalyką, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įstatymo nustatytu vienerių metų terminu nesikreipė į teismą dėl nuo atsakovės priklausiusių aplinkybių, todėl praleistą terminą atnaujintino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas ūkininkas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 34 520,27 Eur, kuriuos sudarė 15 011,16 Eur suma už nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimą ir 19 509,11 Eur suma už atsakovės neatliktus darbus. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti permoką už neatliktus darbus pagal Rangos sutartį. Atsakovė pati pripažino, kad visų darbų pagal Rangos sutartį neatliko bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neturi pareigos sumokėti už 42 829,16 Lt vertės darbus. Teismas sprendime nepasisakė dėl 2016 m. vasario 25 d. ekspertizės akto išvadų, kuriose nurodyta, kad atsakovė pagal Rangos sutartį ir pateiktus priėmimo perdavimo aktus atliko ne visus darbus ir neatliktų darbų vertė yra 19 509,11 Eur. Neatliktų darbų faktą, atitinkamai ir permoką atsakovei patvirtina ir specialisto S. L. 2013 m. kovo 12 d. aiškinamasis raštas, kuris taip pat nebuvo teismo vertintas. Dėl šių aplinkybių ši teismo sprendimo dalis vertintina kaip nemotyvuota, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl akivaizdžių trūkumų šalinimo, be to, ieškovas priėmė darbus su akivaizdžiais trūkumais, todėl negali remtis jų buvimo faktu, nes darbų priėmimo – perdavimo aktai yra nenuginčyti. Pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Garantijos terminai yra taikomi nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos ir per garantijos laiką galima pareikšti pretenziją, o po pretenzijos pareiškimo pradedamas skaičiuoti CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas. Taigi garantinis terminas skaičiuojamas nuo tada kai perduodami tinkamai atlikti darbai. Ieškovas nepasirašė atsakovės pateikto 2011 m. gruodžio 15 d. galutinio darbų užbaigimo akto, t. y. nepriėmė atsakovės perduodamo galutinio darbų rezultato, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo atsakovės pateikto galutinio darbų užbaigimo akto, t. y. taikė ne CK 6.667 straipsnio 1 dalies, o CK 6.667 straipsnio 3 dalies normas, todėl padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Atsakovei žodinių derybų metu atsisakius pašalinti darbų trūkumus, ieškovas per protingą terminą, t. y. kiek daugiau nei 2 mėnesius pateikė atsakovei rašytinę pretenziją, kurioje buvo nurodyti atliktų darbų trūkumai bei neatlikti darbai. Būtent nuo rašytinės pretenzijos pateikimo skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį.
    3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas negali remtis atliktų darbų trūkumais, kadangi pasirašė tarpinius darbų atlikimo aktus bei darbų priėmimo aktų byloje neginčijo. Teismas klaidingai taikė teisės normas, nes darbų tinkamas perdavimas konstatuojamas statybos rangos sutarties šalims pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą. Teismas sutapatino šalių pasirašomus tarpinius darbų atlikimo aktus su galutiniu viso objekto darbų užbaigimo aktu. Ieškovo pasirašyti aktai tėra tarpiniai, kurie buvo ruošiami apmokėjimo tikslais, nes ieškovas atsakovei mokėjo už būsimus darbus avansu. Vertinant, kad ieškovas nepasirašė galutinio darbų užbaigimo akto, pateikė atsakovei pretenziją darytina išvada, jog šalių pasirašyti tarpiniai darbų aktai, kuriais šalys patvirtindavo faktą, jog akte nurodyta darbų dalis, atlikta sunaudojant akte nurodytus kiekius medžiagų, jų kainą bei kitas aplinkybes. Šie šalių pasirašyti tarpiniai aktai nepatvirtina, jog darbai atlikti kokybiškai.
  2. Atsakovė UAB ,,Baltic suppliers group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas pagrįstai visus atsakovės neatliktus ir netinkamai atliktus darbus, kurie neatitiko tarp šalių sudarytos Rangos sutarties sąlygų, vertino kaip trūkumus. Atsakovės visi pagal Rangos sutartį neatlikti arba netinkamai atlikti darbai teismo pagrįstai buvo vertinami kaip trūkumai. Teismas pagrįstai atskyrė akivaizdžius ir neakivaizdžius trūkumus bei ieškovo reikalavimui atlyginti nuostolius už akivaizdžių trūkumų šalinimą taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senatį. Netgi vertinant, kad ieškovui darbai buvo perduoti ne galutiniu darbų priėmimo-perdavimo aktu, o atskirais etapais ieškovui pasirašant atskirus priėmimo-perdavimo aktus bei lakinat, jog šiems darbams yra taikoma garantija, ir yra taikytinas kitoks ieškinio senaties skaičiavimo modelis, ieškinio senaties terminas vis tiek yra praleistas. Pagal CK 6.666 straipsnio 5 dalį jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Šiuo atveju Rangos sutartis nustato, kad darbai atsakovės bus atliekami ir perduodami ieškovui tam tikrais etapais kas iš esmės ir buvo šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, dėl to laikytina, jog garantijos terminas kiekvienam darbų etapui buvo skaičiuojamas atskirai nuo tų darbų perdavimo momento. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pretenziją atsakovei pateikė garantijos galiojimo metu, t. y. 2012 m. vasario 20 d. Vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalimis būtent nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas akivaizdiems trūkumams, kuris suėjo 2013 m. vasario 20 d., kai ieškinys teisme pareikštas tik 2013 m. gegužės 28 d.
    2. Nors ieškovas teigia, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, bei kad šalys nei Rangos sutartyje nei jos prieduose nesitarė dėl tarpinių darbų ar jų terminų, tačiau Rangos sutarties 3.1 p. numatyta, jog darbai atliekami etapais bei kiekvieno etapo pabaigoje yra pasirašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas, dėl to šalims nekilo pareiga pasirašyti galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą, o sudaryti bei šalių pasirašyti atskirų darbų etapų priėmimo-perdavimo aktai yra laikomi pasirašyti tinkamai bei galiojantys.
    3. Dalį statybos darbų, t. y. namo karkasą surinko bei kitus su juo susijusius darbus atliko kitas rangovas – UAB ,,Uniforas“. Teismas sprendime nurodė, kad už namo apšiltinimo, hidroizoliacijos įrengimo namo terasoje, išorinių sienų angokraščių apšiltinimo, išlinkusių ir nesandarių lietaus nuvedimo latakų įrengimo darbų trūkumus, kurie yra pripažįstami paslėptų darbų trūkumais yra atsakingas rangovas, t. y. atsakovė. Tačiau šiuos nurodytus darbus atliko ne atsakovė, o UAB ,,Uniforas, bet ši bendrovė netgi nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo. Dėl to byla išnagrinėta netinkamai ir nevisapusiškai, t. y. nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog dalį darbų trūkumų, kurių pašalinimo išlaidas teismas ieškovui priteisė iš atsakovės, turėjo būti priteistos iš į bylą neįtrauktos UAB ,,Uniforas“, kadangi minėti darbai, kaip ir jų trūkumai buvo padaryti būtent šios bendrovės.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

5Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme.
  2. Taigi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Būtent todėl CPK 314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau.
  3. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas (išvada) yra specifinė įrodinėjimo priemonė tuo, kad joje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai yra išvestinis įrodymas. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 str. 1 d.). Remiantis CPK 213 straipsnio nuostatomis, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Jeigu ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti teismą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovo prašymu buvo paskirta statybinė ekspertizė. Teismas paskyrė ieškovo prašytą skirti ekspertą, atsakovė neprieštaravo eksperto kandidatūrai ir dėl ieškovo pateiktų klausimų ekspertui. Atsakovės prašymu po ekspertizės akto pateikimo, teismo paskirtas ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį, kuriame atsakė į jam užduotus klausimus. Atsakovė prašė paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo netenkino. Teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė pateikė eksperto D. K. vertinimo aktą, kuris atliktas atsakovės prašymu ir surašytas bei pateiktas atsakovei 2016 m. lapkričio 21 d, t. y. jau išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nenurodo jokių įtikinamų argumentų, dėl kurių šis įrodymas turėtų būti priimtas ir vertinamas apeliacinės instancijos teisme.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks procesinis elgesys neatitinka proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų (CPK 7 str.), pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų įrodymai ir atsikirtimai. Atsakovės teikiamas statybos objekto vertinimo aktas yra naujai atliktas laiko prasme, tačiau vertinami duomenys, kurie šalims buvo žinomi ar galėjo būti žinomi viso bylos nagrinėjimo metu, todėl pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės atsakovės iniciatyva atliktas statybos objekto vertinimas yra ne laiku pateiktas įrodymas, negalintis padėti nustatyti naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo teismui ar bylos šalims žinomos anksčiau, todėl šis įrodymas nepriimamas ir nevertinamas (CPK 314 str.).

6Dėl statybos rangos teisinių santykių

  1. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš statybos rangos teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (užsakovas) ūkininkas E. M. prašo priteisti iš atsakovės (rangovės) UAB „Baltic suppliers group“ 34 520,27 Eur (119 191,16 Lt) permokos bei būsimų išlaidų, kurias sudaro neatliktų darbų vertė 19 509,11 Eur ir nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo vertė 15 011,16 Eur, viso

    734 520,27 Eur.

  2. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. vasario 18 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 11/02/20, kuria atsakovė UAB „Baltic suppliers group“ įsipareigojo ieškovo ūkininko E. M. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstruoti kaimo turizmo statinius už 784 701,07 Lt kainą su PVM, o ieškovas įsipareigojo priimti ir atsiskaityti už atliktų darbų etapą pagal pateiktą atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, per 10 darbo dienų po atliktų darbų akto pasirašymo (t. 1., b. l. 36-38). Byloje nėra ginčo, kad pagal atsakovės išrašytus bei ieškovo pasirašytus atliktų darbų aktus, kurie buvo priduodami ir apmokami etapais, ieškovas atsakovei sumokėjo 628 880 Lt (182 136,24 Eur). Ieškovas savo reikalavimą dėl permokos grąžinimo bei būsimų išlaidų priteisimo grindžia byloje pateiktais šalių laikotarpiu nuo 2011-03-28 iki 2011-07-29 pasirašytais atliktų darbų aktais Nr. 15, 20, 25, 26, 27, 28, 31, 32, 41, 45, 46, 47, 50, 56, 57, 58 (t. 2, b. l. 24, 34, 40, 42, 44, 46, 52, 54, 56, 58, 60, 62, 64, 66, 68, 70). Pagal minėtus atliktų darbų aktus atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė ieškovui apmokėti, kurias ieškovas apmokėjo.
  4. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai darbų trūkumai ar kitokie nukrypimai nuo sutarties sąlygų negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.). Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).
  5. Bylos duomenimis, ieškovas pasirašydamas minėtus atliktų darbų aktus juose jokių pastabų dėl atsakovės neatliktų ar netinkamai atliktų darbų nenurodė. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju statybos darbai ieškovo kaimo turizmo sodyboje buvo finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų. Ieškovas teikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai dokumentus, tame tarpe ir minėtus darbų atlikimo aktus bei gavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros paramą kaimo turizmo sodybos statybos finansavimui. Ieškovas taip pat yra nurodęs, kad atsakovės pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos, o ieškovui yra sugrąžintas pridėtinės vertės mokestis. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas, teikdamas dokumentus Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, pripažino, jog darbai atlikti tinkamai, tačiau ieškinyje teigia, kad minėtuose šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose ne visi darbai atsakovės buvo atlikti tinkamai, o dalies darbų atsakovė iš viso neatliko.
  6. Siekiant įvertinti 2011 m. vasario18 d. statybos rangos sutarties pagrindu atliktų ir apmokėtų darbų apimtį bei kokybę, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskyrė statybinę ekspertizę. 2016 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės akte buvo nustatyta, kad atsakovė faktiškai atliko ne visus darbus, nurodytus darbų priėmimo aktuose Nr. 15, 20, 25, 26, 27, 28, 31, 32, 41, 45, 46, 47, 50, 56, 57, 58 pagal 2011 m. vasario 18 d. statybos rangos sutartį: neatliktų darbų, kuriuos reikia atlikti vidutinė rinkos kaina yra 7 468,05 Eur, o neatliktų darbų, kurių nereikia atlikti, kaina Rangos sutartyje numatytais ir atliktų darbų aktuose įtrauktais įkainiais sudaro 12 041,06 Eur (ekspertizės akto atsakymas į 2 klausimą), nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo kaina sudaro 15 011,16 Eur (ekspertizės akto atsakymas į 5 kausimą).
  7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje atliktos 2016 m. vasario 25 d. statybinės ekspertizės akto išvadas, konstatavo, kad nurodyti galimi darbų trūkumai daugeliu atvejų yra akivaizdūs (ekspertizės akto atsakymai į 1, 2, 3 ir 4 klausimus), ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl akivaizdžių trūkumų pašalinimo (CK 6.667 str. 1 d.), tačiau net neatsižvelgiant į praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovas priėmęs darbus su akivaizdžiai matomais trūkumais nebegali remtis šių trūkumų faktu. Remdamasis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų dalį, kuriame konstatavo akivaizdžius darbų trūkumus, atmetė.
  8. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti permoką už neatliktus darbus pagal Rangos sutartį, dėl to ši teismo sprendimo dalis vertintina kaip nemotyvuota, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
  10. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškovo reikalavimą priteisti permoką už neatliktus atsakovės darbus vertino ir dėl jo pasisakė, nurodydamas, jog eksperto S. M. 2016 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės akte nurodyti galimi darbų trūkumai daugeliu atvejų yra akivaizdūs, tai yra netinkamas rąstų šlifavimas, nelygiai prikaltos dailylentės, neįrengti dailylenčių užbaigimo elementai, sumontuota mažiau santechnikos prietaisų, negu numatyta projekte, neįrengtos palangės, rūsyje neįrengta dailylenčių apdaila ir projekte numatyti vandens nuvedimo trapai, elektrinio gyvatuko neįrengimas, neįrengtas dušas klėtyje, betoninių čerpių stogo danga įrengta vietoje projekte numatytos profiliuoto plieno lakštų (ekspertizės akto atsakymai į 1, 2, 3 ir 4 klausimus). Kaip minėta, 2016 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės akto dalyje, t. y. atsakyme į antrą teismo ekspertizei pateiktą klausimą buvo nustatyta, kad atsakovės neatliktų darbų kaina yra 19 509,11 Eur (7 468,05 + 12 041,06). Šiuos neatliktus darbus pirmosios instancijos teismas laikė akivaizdžiais darbų trūkumais. Kadangi ieškovo pasirašyti darbų priėmimo aktai dėl šių darbų nėra nuginčyti, teismas sprendė, kad ieškovas priėmęs darbus negali remtis šių darbų neatlikimu, be to praleistas ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nurodyta teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota.
  11. Apeliantas skunde teigia, kad šalys galutinio darbų priėmimo akto nepasirašė, o tarpinių aktų pasirašymas nepatvirtina, jog darbai atlikti kokybiškai.
  12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CPK 6.193 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
  13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dalis atsakovės pagal Rangos sutartį įvykdytų darbų trūkumų yra akivaizdūs, todėl akivaizdiems trūkumams yra taikytina CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, faktu.
  14. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad atsakovė pati pripažino, kad visų darbų pagal Rangos sutartį neatliko bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neturi pareigos sumokėti už 42 829,16 Lt vertės darbus pagal pareikštą ieškinį. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad dalis ieškovo nurodomų dabų E. M. nebuvo priimta bei atitinkamai atsakovė už šiuos darbus apmokėjimo nereikalavo, o ieškovas mokėjimo už dalį nurodomų darbų nėra atlikęs. Taigi atsakovė pripažino, kad dalies darbų pagal Rangos sutartį neatliko, tačiau tokie darbai ieškovui nebuvo perduoti ir ieškovas už šiuos darbus atsakovei nėra apmokėjęs, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė pripažino dalį ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų.
  15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis trūkumų nurodytų ekspertizės akto atsakyme į penktą teismo ekspertizei užduotą klausimą (ekspertizės akto 65, 75 ir 95 puslapiai), pripažįstami paslėptais, už kurių trūkumų šalinimą atsakingas rangovas, todėl darbų pagal atliktų darbų aktus Nr. 25, 26, 31, 32, 41, 56, 57, 50 (išskyrus aktą Nr.28 dėl lango ir durų) defektų šalinimo kainą (įskaitant PVM) 13 518,58 Eur, atnaujinęs praleistą ieškinio senaties terminą, priteisė iš atsakovės ieškovui. Nors ieškovas skundo rezoliucinėje dalyje prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą, tačiau iš skunde nurodytų argumentų matyti, kas ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas, neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako.
  16. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad už dalį darbų trūkumų, kuriuos pripažino paslėptais darbų trūkumais yra atsakingas rangovas, t. y. atsakovė. Atsakovė teigia, kad dalį darbų trūkumų, kurių pašalinimo išlaidas teismas ieškovui priteisė iš atsakovės, turėjo būti priteistos iš į bylą neįtrauktos UAB ,,Uniforas“, kadangi minėti darbai, kaip ir jų trūkumai buvo padaryti būtent šios bendrovės. Šie atsakovės skundo argumentai yra atmestini, nes teismas iš atsakovės ieškovei priteisė išlaidas už darbų trūkumų pašalinimą tik už tuos darbus, kuriuos atsakovė atliktų darbų aktais Nr. 25, 26, 31, 32, 41, 56, 57, 50 perdavė ieškovui ir kurie tiek ieškovo, tiek atsakovės yra pasirašyti bei galiojantys.

8Dėl ieškinio senaties termino taikymo

  1. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).
  2. Spręsdamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų priteisti akivaizdžių trūkumų šalinimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovas galėjo sužinoti vėliausiai 2011 m. gruodžio 15 d., kai atsakovė pateikė pasirašyti darbų užbaigimo galutinį aktą, konstatavo, kad ieškovas praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiems reikalavimams pareikšti.
  3. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis 2012 m. vasario 20 d. pateikė atsakovei rašytinę pretenziją, kurioje buvo nurodyti atliktų darbų trūkumai bei neatlikti darbai, todėl būtent nuo rašytinės pretenzijos pateikimo skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąją ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo taisyklę, t. y. šio termino pradžią siejo su subjektyviuoju momentu, kuomet ieškovas turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau nustačius, jog ieškinio senačiai taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas (ieškovas) pareiškė apie rangovo (atsakovės) atliktų darbų trūkumus. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovas atsakovei pateikė pretenziją 2012 m. vasario 20 d., o į teismą dėl statybos rangos darbų išlaidų priteisimo ieškovas kreipėsi tik 2013 m. gegužės 28 d., t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Dėl to nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina pagrįsta teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas, reiškiant ieškinį šioje byloje, buvo praleistas.
  4. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atidėjo E. M. 273 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo Lietuvos apeliaciniame teisme dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovo priteisiama 273 Eur žyminio mokesčio valstybei.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš ieškovo E. M. (a. k. ( - ) 273 (du šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai