Byla 3K-3-469/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB ,,Forsitia“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Jaukurai“ ieškinį atsakovui UAB ,,Forsitia“ dėl skolos priteisimo: trečiasis asmuo – UAB ,,Gilda“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, reikalavimo perleidimą, aiškinimo ir taikymo.

52008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas UAB ,,Jaukurai“ (toliau – ieškovas) pagal sudarytą tiekimo sutartį Nr. 0992 pardavė atsakovui UAB ,,Fortisia“ (toliau – atsakovas) prekių. Pagal tiekimo sutarties 4.2.3 punktą už įsigytas prekes atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu per 21 kalendorinę dieną. Atsakovas nustatytu laiku už gautas prekes ieškovui nesumokėjo ir liko skolingas 23 781,34 Lt.

62008 m. spalio 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB ,,Gilda“ (toliau – trečiasis asmuo) sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti atsakovui katilinės įrengimo ir paleidimo darbus. 2008 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo aktu atlikti darbai perduoti atsakovui. Pagal rangos sutarties 2.2.1 punktą atsakovas privalėjo atsiskaityti su trečiuoju asmeniui per 14 dienų. Atsakovas už atliktus katilinės įrengimo ir paleidimo darbus trečiajam asmeniui nesumokėjo ir liko skolingas 48 719,83 Lt. 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi trečiasis asmuo perleido ieškovui 48 719,83 Lt reikalavimo teisę į atsakovą.

7Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 72 501,17 Lt skolos, 5890,14 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

8Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovas pateikė prieštaravimų, todėl byla nagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

9Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

11Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: ieškovui priteista iš atsakovo 72 501,17 Lt skolos, 841,74 Lt delspinigių iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio patiekimo teismui dienos, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 28-osios, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teismas nustatė, kad pagal šalių 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą tiekimo sutartį Nr. 0992 ieškovas pardavė atsakovui prekių, tačiau atsakovas per sutartyje nustatytą terminą su ieškovu ne visiškai atsiskaitė ir liko skolingas 23 781,34 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutartį ir iš jo priteisė nurodytą skolą.

13Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo iki 2008 m. spalio 10 d. įsipareigojo atlikti katilinės įrengimo ir paleidimo darbus, o atsakovas – per 14 dienų nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. 2008 m. spalio 6 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį tą pačią dieną atsakovui pateikta PVM sąskaita-faktūra apmokėti 48 719,83 Lt už atliktus rangos darbus. Atsakovas, remdamasis atliktų darbų trūkumais ir CK 6.58, 6.205-209 straipsnių nuostatomis, nustatytu terminu su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė

14Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad prieš atsakovui pradedant naudoti įrengtus katilus pagal paskirtį, trečiasis asmuo nepateikė katilų garantinio talono, naudojimosi instrukcijos, prie katilų nebuvo prijungti ventiliatoriai, kurie laikytini katilų dalimis, katilai buvo įrengti kūrenti malkomis (nors planuota ir pradėta juos kūrenti anglimis), neįrengta savaiminio cirkuliavimo sistema, katilai įjungti ne pagal gamintojos UAB ,,Stropuva ir ko“ rekomendacijas, todėl nepasiekiamas didžiausias jų veiklos efektyvumas, tačiau apskritai įrengti katilai ir šildymo sistema veikia. Kartu teismas nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje rangos sutartyje, taip pat darbų sąmatoje nenustatyti konkretūs reikalavimai katilinės įrengimo ir paleidimo darbams. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas atsakovo ir trečiojo asmens atstovų, jame nėra pastabų, prierašų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir pan., šio akto atsakovas neginčija.

15Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovas nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų kokybės jų priėmimo-perdavimo akte, tai neturi teisės atsisakyti sumokėti trečiajam asmeniui už atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo remtis ir CK 6.58, 6.205-209 straipsnių nuostatomis, nes jos taikytinos tada, kai kita sutarties šalis nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau trečiasis asmuo rangos sutartį įvykdė – atliko katilinės ir šildymo sistemos įrengimo darbus, perdavė juos atsakovui.

16Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi trečiasis asmuo perleido ieškovui 48 719,83 Lt reikalavimo teisę pagal rangos sutartį į atsakovą. Kadangi apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas, t. y. ieškovui kreipusis į teismą, atsakovui buvo išsiųsta reikalavimo perleidimo sutartis, tai teismas sprendė, kad atsakovas prievolę privalo vykdyti naujajam kreditoriui.

17Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą dėl 48 719,83 Lt skolos ir 841,74 Lt delspinigių priteisimo, 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingai ginčui išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

19Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu UAB ,,Gilda“, A. P. dėl nekokybiškai atliktų darbų ir nuostolių atlyginimo. Ieškinys grindžiamas 2008 m. spalio 6 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta rangos sutartimi. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškinio priėmimo klausimas išspręstas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsti atsakovo reikalavimai kitoje byloje.

20Teisėjų kolegija nurodė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis nenuginčyta, todėl apeliacinio skundo argumentus dėl trečiojo asmens įrengtų katilų neatitikties įprastiems tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, atliktų darbų trūkumo, šių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ar darbų kainos sumažinimo atmetė kaip nepagrįstus. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo reikalavimai dėl nekokybiškai atliktų katilinės įrengimo ir paleidimo darbų sprendžiami kitoje byloje Vilniaus apygardos teisme.

21Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog reikalavimo teisė į atsakovą buvo perleista ieškovui, nepanaikina atsakovo prievolės, taip pat pareigos mokėti delspinigius nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo iki kreipimosi į teismą dienos.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu atsakovas BUAB ,,Forsitia“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

241. Teismai pažeidė teismo sprendimo turinį (CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį), įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176-185 straipsniai) reglamentuojančias teisės normas, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

25Teismai neteisingai apibrėžė ginčo dalyką. Ieškovas įrodinėjo, kad trečiasis asmuo katilinės įrengimo ir paleidimo darbus atliko tinkamai, atsakovas – kad netinkamai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, turėjo būti nustatinėjama, ar darbai atlikti tinkamai, tačiau teismai to nepadarė.

26Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kasatoriaus pateiktų įrodymų dėl trečiojo asmens atliktų darbų trūkumų: 2008 m. lapkričio 30 d. pretenzijos trečiajam asmeniui, kurioje nurodyta, kad šildymo sistema įrengta ne visiškai, katilai veikia netinkamai, kilo neigiamų padarinių žmonių sveikatai, liudytojų V. J. ir A. G. paaiškinimų, iš kurių matyti, kad katilai įrengti netinkamai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvados, kurioje konstatuota, kad įvyko nelaimingas įvykis, susijęs su trečiojo asmens įrengta šildymo sistema, kurio metu apdegė darbų vadovas G. K., duomenų, patvirtinančių sudeginto anglies kiekį, glikolio įsigijimą, analogiško trečiojo asmens sumontuoto katilo techninio paso, įrodančio, kad kasatoriui įrengtiems katilams trūksta dalių. Pirmosios instancijos teismas nekvietė liudyti A. K. ir S. K., kurie tvarkė trečiojo asmens įrengtus katilus, taip pat neskyrė ekspertizės darbų trūkumams nustatyti, nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė dalį įrodymų ar apskritai jų nevertino, neišsprendė visų kasatoriaus reikalavimų.

27Apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino kasatoriaus argumentų dėl netinkamai atliktų darbų, kaip vieną iš priežasčių nurodydamas tą aplinkybę, kad kasatoriaus reikalavimas dėl tokių darbų sprendžiamas kitoje kasatoriaus byloje Vilniaus apygardos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė stabdyti bylą, remdamasis ta aplinkybe, kad nėra duomenų apie kitoje byloje priimtą ieškinį. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismas vienu atveju (spręsdamas bylos sustabdymo klausimą) nurodė, kad nežino apie keliamą bylą dėl netinkamai atliktų darbų, kitu atveju šį argumentą panaudojo kaip priežastį atsisakyti vertinti atsakovo argumentus dėl tokių darbų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad katilinės įrengimo darbai atlikti netinkamai, tačiau, net nustatęs šias aplinkybes, kasatoriaus argumentų nevertino. Kasatoriaus atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė skirti ekspertizę darbų trūkumams nustatyti, tačiau prašymas buvo atmestas, apie tai nenurodant teismo nutartyje.

282. Teismai pažeidė reikalavimo perleidimą reglamentuojančias (CK 6.107 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis) teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus argumentus dėl netinkamai atliktų darbų atmetė nurodydamas, kad nenuginčyta 2008 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis. Kasatoriaus nuomone, tokiu argumentu paneigiama reikalavimo teisės perleidimo esmė, apribojamos skolininko teisės naudotis gynybos priemonėmis. Skolininkas naujajam kreditoriui gali pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos galėjo pareikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, jis pateikia atsikirtimus ir taip ginasi nuo nepagrįsto reikalavimo, nurodo aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, turi teisę nevykdyti viso jam pateikto reikalavimo. Be to, kasatorius teismams nurodė ir tą argumentą, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos neinformavo kasatoriaus apie reikalavimo teisės perleidimą. Kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimas siejamas su pareikalavimo momentu. Dėl to, kasatoriaus nuomone, negalima kreiptis į teismą, prieš tai neinformavus skolininko apie reikalavimo teisės perleidimą ir prievolės vykdymą kitam asmeniui. Kadangi kasatoriui nebuvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą prieš ieškinio pateikimą, tai jam kilo neigiamų padarinių, pvz., pareiga mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento, nors apie reikalavimo perleidimą sužinojo daug vėliau.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Jaukurai“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

301. Kasatorius, manydamas, kad rangos darbai atlikti netinkamai, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti iš rangovo (trečiojo asmens) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), tačiau neturi teisės sustabdyti mokėjimo už atliktus ir be išlygų priimtus darbus ar apskritai atsisakyti juos apmokėti. Trečiasis asmuo atliko darbus, o kasatorius juos priėmė, tai nustatyta darbų priėmimo-perdavimo akte, todėl kasatorius turėjo su trečiuoju asmeniu atsiskaityti.

31Kviesti liudytojus ir skirti ekspertizę yra teismo teisė, o ne pareiga. CPK 245 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismui pateikti dalyvaujančių asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas gali juos atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kasatoriaus nurodytų liudytojų apklausos, šia teise pasinaudojo. Kadangi nagrinėjamu atveju darbų atlikimo kokybės klausimas neesminis, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teisme ekspertizės skyrimo klausimas išspręstas per teismo posėdį, nurodytas teismo protokole, todėl šio klausimo nepaminėjimas teismo nutartyje neturi įtakos jos teisėtumui ir pagrįstumui.

32Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pats sau paprieštaravo, pasisakydamas dėl kasatoriaus ieškinio, reiškiamo Vilniaus apygardos teisme. Byloje nėra duomenų, kad kasatoriaus ieškinys yra priimtas. Be to, darbų atitiktis kokybės reikalavimams neturi įtakos kasatoriaus pareigai sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti kasatoriaus prašymą sustabdyti bylą.

33Katilų gamintojo atstovas A. G. patvirtino, kad katilai, nors ir nebuvo pajungti pagal gamintojo rekomendacijas, kurios nėra privalomos, veikė tinkamai, o šildymo sistema funkcionavo gerai. Dėl to, ieškovo nuomone, remiantis CK 6.663 straipsnio 1 dalimis, aplinkybė, kad katilai neveikia taip efektyviai, kaip galėtų, negali būti vertinama kaip atliktų darbų trūkumas, nes katilai veikia ir gali būti naudojami pagal paskirtį.

34Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl kasatoriaus argumentai dėl netinkamo teismo sprendimo turinį, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių normų taikymo pažeidimo, taip pat absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, pirmuoju kasacinio skundo argumentu kasatorius kelia fakto, o ne teisės klausimus.

352. Apeliacinės instancijos teismas neapribojo kasatoriaus teisių reikšti ieškovui atsikirtimus, kuriuos kasatorius galėjo reikšti pradiniam kreditoriui (trečiajam asmeniui). Kasatorius savo nesutikimą sumokėti už atliktus darbus grindžia argumentais, kurie neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl atliktų darbų kokybės, todėl, galiojant reikalavimo perleidimo sutarčiai, privalo sumokėti už atliktus darbus, o reikalavimus, susijusius su atliktų darbų kokybe, reikšti atskiroje byloje.

36Ieškovo, t. y. naujojo kreditoriaus reikalavimas, įvykdyti prievolę buvo pateiktas kasatoriui per teismą (pareiškus ieškinį), kartu su pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą – reikalavimo perleidimo sutarties nuorašu (CK 6.109 straipsnio 5 dalis). Toks pranešimas atitinka materialiosios teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

37Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę (ieškiniu) sukėlė jam neigiamų padarinių – pareigą mokėti palūkanas. Tokia pareiga kasatoriui atsirastų ir tada, jei į teismą dėl skolos priteismo būtų kreipęsis pradinis kreditorius. Kasatoriaus prievolė yra piniginė, su kreditoriaus asmeniu nesusijusi, todėl reikalavimo perleidimas ieškovui nepažeidė kasatoriaus teisių.

383. Kasatorius apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo. Nepaisant to, kasatorius reikalauja panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 23781,34 Lt priteisimo nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

41Dėl reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms

42

43Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje - kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų nagrinėjamai bylai aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2009; kt.).

44Kitas nagrinėjamo ginčo kontekste svarbus aspektas - reikalavimo perleidimo ryšys su pagrindine prievole. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. <...> Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

45Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir kt. v. UAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009; kt.).

46Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra rangovo statybos rangos sutartyje reikalavimas užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus. Ginčo dėl paties reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra. Spręsdami tarp naujojo kreditoriaus ir skolininko dėl šio reikalavimo vykdymo kilusį ginčą, teismai turi nustatyti, kokius atsikirtimus kasatorius, kaip užsakovas, galėjo pareikšti rangovui (pradiniam kreditoriui) pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, pagal tai apibrėžę nagrinėjimo dalyką byloje, tirti faktines aplinkybes dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo. Taigi teisingam ginčo išsprendimui būtina išanalizuoti, kokius atsikirtimus į rangovo reikalavimą apmokėti už atliktus darbus gali reikšti užsakovas, priėmęs rangos darbus (rezultatą).

47Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus (rezultatą) teisės remtis atliktų darbų trūkumais

48Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

49Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

50Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681-6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

51Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005).

52Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

53Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą.

54Dėl aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

55Nagrinėjamu atveju ieškovas, naujasis kreditorius, reiškia kasatoriui iš rangovo, pradinio kreditoriaus, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perimtą reikalavimą sumokėti už atliktus statybos rangos darbus. Kasatorius į ieškinio reikalavimus pareiškė atsikirtimus, savo poziciją grįsdamas tuo, kad rangovo atlikti katilinės montavimo darbai turi paslėptų trūkumų, kurių jis negalėjo pastebėti darbų priėmimo metu ir kurie paaiškėjo tik pradėjus katilinę eksploatuoti: netinkamai atliktas katilo aprišimas, katilai nepasiekia savo darbinės temperatūros, nesumontuota savaiminė cirkuliacija, neįrengti ventiliatoriai ir kt. Pirmosios instancijos teismas atmetė kasatoriaus atsikirtimus, padaręs išvadą, kad byloje konstatuoti statybos rangos darbų trūkumai nereiškia sutarties pažeidimo, už kurį atsakingas rangovas: statybos rangos sutartyje kokybės reikalavimai, kuriuos turi atitikti katilinės montavimo ir paleidimo darbai, nenustatyti, šalys suderino atliktų darbų aktą, kuriame nėra pastabų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir pan., katilas ir šildymo sistema naudojami pagal paskirtį. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, kasatorius apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino darbų trūkumų pobūdžio – jie buvo paslėpti ir išryškėjo tik pradėjus naudoti katilinę: katilai veikė netinkamai, neefektyviai; be to, kasatorius ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nustatytų trūkumų pobūdžio, teigdamas, kad trūkumai negali būti vertinami kaip neesminiai, sumontuoti katilai neatitinka įprastų tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, ką patvirtina po darbų priėmimo įvykę du įvykiai, sukėlę grėsmę žmonių sveikatai; be to, kasatorius apeliaciniame skunde teigė, kad trūkumai išaiškėjo per įstatymo statybos rangos darbams nustatytą garantinį laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios apeliacinio skundo dalies pasisakė, kad esant nenuginčytai reikalavimo perleidimo sutarčiai argumentai dėl to, kad rangovo sumontuoti katilai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, taip pat dėl atliktų darbų trūkumų, darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ar darbų kainos sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, taip spręsdamas, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas dėl nagrinėjimo dalyko byloje sprendžiant ginčą tarp skolininko ir naujojo kreditoriaus dėl iš statybos rangos sutarties kilusio reikalavimo, įgyto iš pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Šios išvados nekeičia apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad kasatorius rangos darbų kokybę galimai ginčija kitoje byloje. Dėl šios materialinio įstatymo taikymo klaidos apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išnagrinėti apeliacinio skundo motyvai dėl statybos rangos darbų trūkumų fakto, pobūdžio ir rangovo atsakomybės bei kasatoriaus teisės remtis trūkumų faktu atsisakant mokėti už statybos rangos darbus.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57

58Kasatorius prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Žyminio mokesčio išlaidų kasatorius nepatyrė, nes nuo jų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis), nepagrindė įrodymais, todėl jos kasatoriui iš ieškovo nepriteistinos.

59Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

60Kasacinės instancijos teisme patirta 51,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

62Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas UAB ,,Jaukurai“ (toliau – ieškovas) pagal... 6. 2008 m. spalio 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB ,,Gilda“ (toliau –... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 72 501,17 Lt... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. preliminariu... 9. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovui iškelta... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 11. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinys... 12. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą tiekimo... 13. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė... 14. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad prieš atsakovui... 15. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas... 16. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi trečiasis asmuo... 17. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė... 19. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos... 20. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo... 21. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog reikalavimo teisė į... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu atsakovas BUAB ,,Forsitia“ prašo panaikinti Panevėžio... 24. 1. Teismai pažeidė teismo sprendimo turinį (CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331... 25. Teismai neteisingai apibrėžė ginčo dalyką. Ieškovas įrodinėjo, kad... 26. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kasatoriaus pateiktų... 27. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino kasatoriaus argumentų... 28. 2. Teismai pažeidė reikalavimo perleidimą reglamentuojančias (CK 6.107... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Jaukurai“ prašo kasacinį... 30. 1. Kasatorius, manydamas, kad rangos darbai atlikti netinkamai, turi teisę... 31. Kviesti liudytojus ir skirti ekspertizę yra teismo teisė, o ne pareiga. CPK... 32. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pats... 33. Katilų gamintojo atstovas A. G. patvirtino, kad katilai, nors ir nebuvo... 34. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus... 35. 2. Apeliacinės instancijos teismas neapribojo kasatoriaus teisių reikšti... 36. Ieškovo, t. y. naujojo kreditoriaus reikalavimas, įvykdyti prievolę buvo... 37. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad pranešimas apie reikalavimo teisės... 38. 3. Kasatorius apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 41. Dėl reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms ... 42. ... 43. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų... 44. Kitas nagrinėjamo ginčo kontekste svarbus aspektas - reikalavimo perleidimo... 45. Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas... 46. Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra rangovo... 47. Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus (rezultatą) teisės remtis... 48. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas)... 49. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu... 50. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo... 51. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė... 52. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos... 53. Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų... 54. Dėl aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų taikymo... 55. Nagrinėjamu atveju ieškovas, naujasis kreditorius, reiškia kasatoriui iš... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 57. ... 58. Kasatorius prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės... 59. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 60. Kasacinės instancijos teisme patirta 51,68 Lt išlaidų, susijusių su... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...