Byla 2A-146-642/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams R. Z., V. B., trečiasis asmuo Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė Vita Jurkauskienė, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu A. B., mirusios ( - ), testamentą, patvirtintą 2014 m. kovo 7 d. Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. J. (notarinio registro Nr. ( - ).

62.

7Nurodė, kad testamentą pasirašė ne jos mama, o kitas asmuo. Iki mamos mirties ji su mama artimai bendravo, žinojo jos valią palikti turtą visiems trims vaikams, įskaitant ir ieškovę, o ne tik jos dviem broliams. Mamos regėjimas buvo prastas, ji nebematė skaitomo ir rašomo teksto, dėl to ieškovė mano, kad mama negalėjo pasirašyti testamento, o testamento turinys jai galėjo būti nežinomas. Atsakovas V. B. visada rūpinosi mamos mišku, bet miškas paliktas kitam broliui atsakovui R. Z., o tai kelia abejonių dėl mamos tikrosios valios.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

93.

10Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

113.1.

12Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 7 d. testamentą sudarė ir pasirašė A. B.. Trečiasis asmuo notarė Vita Jurkauskienė patvirtino, kad A. B., kurios asmenybę ji nustatė pagal pateiktą asmens dokumentą, buvo pas ją atvykusi tris kartus: pirmą kartą išsakė norą sudaryti testamentą ir sužinoti, kokių dokumentų reikia, antrą kartą atnešė psichiatro pažymą, trečią kartą sudarė testamentą. Vitos Jurkauskienės parodymus patvirtina atsakovo R. Z. paaiškinimai, kad jis A. B. pas notarę vežė kelis kartus. Notarė Vita Jurkauskienė patvirtino, kad A. B. valia buvo testamentu palikti turtą dviem savo sūnums ir kad ją testatorė įspėjo, jog gali kilti problemų su jos dukra.

133.2.

14Aplinkybė, kad A. B. apie testamento sudarymą nepasakė ieškovei, nereiškia, kad testamentą sudarė ne A. B.. 2018 m. gegužės 22 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) išvada patvirtina, jog A. B. testamento dviejuose egzemplioriuose pasirašė A. B.. Ekspertizės akto išvados yra aiškios ir kategoriškos. Byloje nustatyta aplinkybė, kad A. B. testamentą sudarė 2014 m. kovo 7 d. ir iki mirties testamento nekeitė ir nepildė. Tai patvirtina, kad A. B. buvo tikra dėl savo valios, nurodytos testamente.

153.3.

16Mirusio asmens testamente išreikšta valia yra aukštesnė ir labiau saugoma vertybė nei ieškovės turtiniai interesai. Testatoriaus valia turi būti ypač gerbiama, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais, kokių šiuo atveju teismas nenustatė.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

184.

19Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti pakartotinę ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

204.1.Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados subjektyvios. Tiek ieškovė, tiek atsakovai negyveno su motina, tačiau jie visi, o ne tik atsakovai rūpinosi mama. Faktą, kad ieškovė rūpinosi mama, patvirtina tai, kad ji žinojo, kur ir kada testatorė gydėsi, kokiomis ligomis sirgo.

214.2. Atsakovas R. Z. nurodė, kad apie testamentą nežinojo, jį sudarant nedalyvavo, nors privataus pokalbio metu atsakovas V. B. ieškovei teigė, kad apie testamentą žinojo abu atsakovai, kad nepamena, ar vežė mamą pas notarę kartu su broliu. Tokie prieštaringi atsakovų paaiškinimai ieškovei sukėlė įtarimų, kad testamentas suklastotas.

224.3. Teismas nurodė, kad atsakovas R. Z. vežė testatorę pas notarę, nors šis tokių paaiškinimų nedavė. R. Z. teisme taip pat patvirtino, kad žinojo apie testamentą, nors iki tol teigė, jog nežinojo. Atsakovas V. B. negalėjo prisiminti, kiek kartų vežė mamą pas notarę.

234.4. Teismas netinkamai vertino ir notarės paaiškinimus, kuri teigė, kad testatorė pas ją buvo atvykusi tris kartus ir antro apsilankymo metu prašė siųsti pas psichiatrą, nors atsakovas V. B. nenurodė, kad vežė testatorę pas psichiatrą, neaiškino, kas ir kada užregistravo mamą pas psichiatrą. Notarė taip pat negalėjo pateikti ieškovei testatorės asmens dokumento kopijos iš bylos.

244.5. Teismas neteisingai vertino rašysenos ekspertizės akto išvadas, neįvertino aplinkybės, kad tyrimas atliktas neišsamiai, kyla abejonių dėl tyrimo eigos ir išvadų. Ekspertai nurodė, jog nesivadovauja 2012 m. lapkričio mėn. išmokų išmokėjimo kvituose, 2013 m. gegužės 10 d. prašyme išduoti asmens tapatybės kortelę esančiais parašais, nes jie tikėtinai nėra autentiški. Mano, kad ekspertai šiais parašais nesivadovavo, nes jie nepanašūs į testamente esančius parašus. Ekspertizės akte aptarti tik rašysenos sutapimai, o nesutapimai nėra aptarti. Testamente esančių vardo, pavardės ir parašo rašysenos ryškumas labai skiriasi, tačiau tai nebuvo aptarta. Ekspertai ištyrė ne visus teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo nurodytus lyginamuosius pavyzdžius.

254.6.

26Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą iškviesti kaip liudytoją ekspertę ir ją apklausti ir tokiu būdu užkirto kelią teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės.

275.

28Atsakovas R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

295.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino šalių paaiškinimus ir pagrįstai atmetė ieškinį. Byloje atliktos ekspertizės išvada patvirtino, jog testatorė pati pasirašė testamentą, byloje nebuvo paneigta testatorės valia, ji testamentą pasirašė būdama sveiko proto, suvokdama savo veiksmų prasmę.

305.2. Teismas teisingai įvertino notarės paaiškinimus, teisingai nustatė įvykių eigą. Apeliantė neteisingai nurodo, kad notarė testatorę siuntė pas psichiatrą pažymai gauti ir kad nėra duomenų, jog testatorė pati galėjo ten nuvykti. Teismas sprendime nurodė, kad antrą kartą atvykusi pas notarą testatorė atnešė psichiatro pažymą, o ne tai, kad notaras siuntė ją gauti tokią pažymą.

315.3. Apeliantė teigia, kad teismas vertino tik atsakovų ir notarės paaiškinimus, tačiau būtent apeliantės prašymu buvo paskirta ekspertizė rašysenos autentiškumui nustatyti.

325.4. Ekspertizės išvados yra aiškios ir kategoriškos, duomenų, patvirtinančių, jog testamentą pasirašė ne pati testatorė, ieškovė nepateikė.

336. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais kaip ir atsakovas R. Z., todėl jie nekartotini.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

36Apeliacinis skundas atmestinas.

376.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

407.

41Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grindė tuo, kad taip bus operatyviau išspręstas pakartotinės rašysenos ekspertizės skyrimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas tam, kad būtų išspręstas pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimas, nes šis prašymas gali būti išnagrinėtas ir rašytinio proceso tvarka. Kadangi byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės ir teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga, byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantė, todėl prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą atmestinas.

42Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir įrodymų vertinimo

438.

44Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra testatorės A. B., mirusios ( - ) dukra, o atsakovai yra jos sūnūs. A. B. 2014 m. kovo 7 d. Tauragės rajono 3-iajame notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo atsakovams paliko visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 8). Ieškovė teigė, kad su mama artimai bendravo, ją pažinojo, žinojo jos valią turtą palikti visiems trims savo vaikams, be to, mama nebematė, negalėjo skaityti ir rašyti, dėl to negalėjo pasirašyti testamento pati, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad A. B., sudarydama testamentą, pasirašė jį ne pati.

459.

46Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, tačiau ne jo paties pasirašytas, kaip teigia ieškovė, ir dėl to prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

4710.

48Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Ieškovė įrodinėjo, kad testamentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes jį pasirašė ne testatorė, jame nėra išreikšta tikroji jos valia (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

4911.

50Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia kitokio jų įvertinimo teigdama, kad testamentą pasirašė ne ji. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų paaiškinimus, nepašalino prieštaravimų tarp jų, o rašysenos ekspertizės tyrimas atliktas neišsamiai, abejotina ekspertinio tyrimo eiga ir rezultatai. Taip pat, apeliantės teigimu, atliekant teismo ekspertizę nebuvo ištirti visi tyrimui pateikti lyginamieji testatorės parašų pavyzdžiai. Dėl to, apeliantės nuomone, kyla abejonių dėl ekspertės išvados pagrįstumo ir yra pagrindas skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę.

5112.

52Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; kt.).

5313.

54CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

5514.

56Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

5715.

58Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

5916.

60Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ekspertizės akto išvada, tačiau ieškovė teigė, kad išvada neišsami, ištirti ne visi lyginamajam tyrimui pateikti dokumentai, ištirta 13 vietoj 54 tyrimui nurodytų pateikti dokumentų, dėl to prašė apklausti rašysenos ekspertizę atlikusias ekspertes. Teismas šio pašymo netenkino ir nurodė, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

6117.

62Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą, 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę, pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. 2018 m. gegužės 22 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadose ekspertės nurodė, jog testamentą pasirašė A. B., taip pat A. B. pasirašė notarinio registro 38 lape (t. 1, b. l. 24–27). Ekspertizės išvada yra kategoriška, joje nėra jokių prielaidų apie tai, kad tiriamuosius dokumentus pasirašė ne A. B.. Ekspertizės tyrimui atlikti buvo pateikti visi 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria paskirta rašysenos ekspertizė, nurodyti 57 dokumentai, tačiau 4 dokumentai nebuvo tirti, nes suabejota juose esančių parašų autentiškumu. Taigi ekspertai ištyrė visus tyrimui tinkamus dokumentus, o ne, kaip teigia apeliantė, tik 13 iš jų. Dėl to apeliantės abejonės dėl tyrimo neišsamumo nepagrįstos. Kaip jau buvo minėta, pakartotinė ekspertizė skiriama, kai teismui kyla abejonių dėl jos pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ekspertizei atlikti buvo pateikti visi 57 dokumentų pavyzdžiai, kuriuos pasirašė testatorė, tyrimas atliktas paėmus pavyzdžius iš 52 lyginamųjų dokumentų (likę atmesti kaip keliantys abejonių dėl parašo juose autentiškumo), apeliantei nenurodžius jokių kitų aplinkybių, leidžiančių suabejoti atliktos teismo ekspertizės pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismui patikrinus ir atmetus keltą abejonę dėl galbūt ne visos dokumentacijos pateikimo ekspertams, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

6318.

64Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų, dėl to netinkamai juos įvertino ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinus bylos medžiagą bei teismo posėdžių garso įrašus nenustatyta, kad tarp atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimų būtų prieštaravimų. Tai, kad atsakovas V. B. neprisiminė, kiek konkrečiai kartų vežė testatorę pas notarę, nereiškia, kad pas notarę mamos jis apskritai nevežė ar, kaip nurodė apeliantė pirmosios instancijos teismui, vežė į testatorę panašią moterį, kuri ir pasirašė testamentą, tuo labiau kad testatorės parašo testamente autentiškumas patikrintas atlikus rašysenos ekspertizę.

6519.

66Apeliantė teigia, kad mama viena niekur nebenuvažiuodavo, to teismo posėdyje neneigė ir atsakovas, tačiau teismas pasikeitusių atsakovo parodymų tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. B. niekuomet neteigė, kad mama pas notarę vyko pati, jis tik nurodė, kad negali pasakyti tikslaus vykimų su mama pas notarę skaičiaus. Apeliantės teigimu, notarės parodymai apie testatorės apsilankymus pas ją ir V. B. nurodytos aplinkybės skiriasi, nes notarė nurodė, jog pirmą kartą testatorė atvyko pas ją tam, kad būtų siųsta pas psichiatrą, tačiau V. B. nenurodė, kad vežė mamą pas psichiatrą. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad tarp atsakovo nurodytų aplinkybių ir notarės paaiškinimų nėra jokių esminių prieštaravimų ar skirtumų, priešingai, jie iš esmės sutampa.

6720.

68Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notarė Vita Jurkauskienė. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatoriau veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Iš notarės paaiškinimų matyti, kad jai nekilo jokių abejonių dėl A. B. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, ji atsakė į visus pateiktus klausimus, testatorės atsakymai rodė, jog ji visiškai suvokia tiek sudaromo sandorio, tiek notarinių veiksmų esmę ir sandorio teisinę reikšmę. Taigi, notarė su testatore bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dieną, tačiau jai nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti valią palikti visą turtą atsakovams. Dar daugiau, tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl testatorės gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę, notarei buvo pateikta psichiatro pažyma apie testatorės sveikatą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad testamento sudarymo laikotarpiu testatorė pasirašinėjo ir kitus dokumentus, t. y. 2014 m. sausio, vasario ir balandžio mėn. pensijos išmokų išmokėjimo kvitus, kuriuos ieškovė prašė ištirti kaip pasirašytus testatorės.

6921.

70Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą: ekspertų išvadą, rašytinius įrodymus, liudytojų, kurie tiesiogiai bendravo su testatore ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu, t. y. sūnų, testatorės testamentą tvirtinusios notarės, parodymus, darytina išvada, kad jie yra nuoseklūs, nėra prieštaringi ir paneigia ieškovės teiginius, kad testamentas buvo pasirašytas ne testatorės ar dėl to jame nėra tikrosios testatorės valios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ginčijamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvadą vertino kartu su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įrodymus ne tik įvardijo, bet ir išsamiai tyrė, analizavo bei vertino, vertino šalių, trečiojo asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Teismas sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma.

71Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

7222.

73Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, savo sprendime išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad ji subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7423.

75Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

77Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti... 6. 2.... 7. Nurodė, kad testamentą pasirašė ne jos mama, o kitas asmuo. Iki mamos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu... 11. 3.1.... 12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 7 d. testamentą sudarė... 13. 3.2.... 14. Aplinkybė, kad A. B. apie testamento sudarymą nepasakė ieškovei,... 15. 3.3.... 16. Mirusio asmens testamente išreikšta valia yra aukštesnė ir labiau saugoma... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. 4.... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m.... 20. 4.1.Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados... 21. 4.2. Atsakovas R. Z. nurodė, kad apie testamentą nežinojo, jį sudarant... 22. 4.3. Teismas nurodė, kad atsakovas R. Z. vežė testatorę pas notarę, nors... 23. 4.4. Teismas netinkamai vertino ir notarės paaiškinimus, kuri teigė, kad... 24. 4.5. Teismas neteisingai vertino rašysenos ekspertizės akto išvadas,... 25. 4.6.... 26. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą iškviesti kaip liudytoją... 27. 5.... 28. Atsakovas R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir... 29. 5.1. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino... 30. 5.2. Teismas teisingai įvertino notarės paaiškinimus, teisingai nustatė... 31. 5.3. Apeliantė teigia, kad teismas vertino tik atsakovų ir notarės... 32. 5.4. Ekspertizės išvados yra aiškios ir kategoriškos, duomenų,... 33. 6. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Apeliacinis skundas atmestinas.... 37. 6.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 39. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 40. 7.... 41. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 42. Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir įrodymų vertinimo ... 43. 8.... 44. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra testatorės A. B.,... 45. 9.... 46. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 47. 10.... 48. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos... 49. 11.... 50. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos... 51. 12.... 52. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 53. 13.... 54. CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto išvada pateikiama ir... 55. 14.... 56. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo... 57. 15.... 58. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 59. 16.... 60. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ekspertizės akto išvada, tačiau... 61. 17.... 62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės... 63. 18.... 64. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų... 65. 19.... 66. Apeliantė teigia, kad mama viena niekur nebenuvažiuodavo, to teismo posėdyje... 67. 20.... 68. Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notarė Vita Jurkauskienė. Notarė,... 69. 21.... 70. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą: ekspertų išvadą, rašytinius... 71. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 72. 22.... 73. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 74. 23.... 75. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 76. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 77. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą...