Byla 2A-1027-227/2016

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties ir pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-692-620/2016 pagal pareiškėjo K. R. patikslintą skundą dėl Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarė V. V., uždaroji akcinė bendrovė „Turtuvos grupė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

  1. Pareiškėjas K. R. patikslintu skundu dėl notarės veiksmų prašė panaikinti 2016 m. kovo 24 d. Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. jam išduotą liudijimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. IVVR-2026) ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo patvirtinimą (notarinio registro Nr. IVVR-2025), įpareigoti Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarę V. V. išduoti jam vykdomąjį pavedimą dėl B. L. turto apyrašo sudarymo.
  2. Nurodė, kad ( - ) mirė jo senelis B. L. ir jis, kaip palikėjo įpėdinis, dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarę V. V.. Notarė 2016 m. kovo 24 d. patvirtino jo pareiškimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. IVVR-2025) ir išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. IVVR-2026). 2016 m. balandžio 12 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. S2-568-504/2016, kuria patenkino UAB „Turtuvos grupė“ prašymą ir patvirtino 12714,41 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą jam, kaip mirusio skolininko B. L. įpėdiniui. 2016 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teisme priimtas UAB „Turtuvos grupė“ ieškinys dėl skolos iš jo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-12325-151/2016) ir nutartis taikyti areštą turtui ne didesnei kaip 12714,41 Eur sumai, kurią vykdydamas antstolis S. U. 2016 m. balandžio 26 d. turto aprašu areštavo pareiškėjui priklausantį turtą.
  3. Teigė, kad tuo metu, kai dėl senelio palikimo priėmimo kreipėsi į notarę, apie B. L. skolas UAB „Turtuvos grupė“ nežinojo, o notarė apie palikėjo skolas jo neinformavo. Todėl priimdamas palikimą, jis objektyviai negalėjo numatyti, kad senelis, būdamas 90 metų amžiaus, pasiskolins net 30000 Lt/8688,60 Eur ir paliks šią skolą įpėdiniams. Jeigu kreipimosi pas notarę dieną jam būtų buvę žinoma apie kreditorinius reikalavimus, jis palikimą būtų priėmęs pagal turto apyrašą. Nurodė, kad palikimą pagal pareiškimą jis priėmė esmingai suklydęs, kadangi nežinojo ir nebuvo informuotas apie tokio palikimo priėmimo pasekmes. Dėl suklydimo yra neproporcingai suvaržytos jo teisės ir laisvės - areštuotas šeimai priklausantis turtas, ribojamos galimybės laisvai disponuoti gaunamomis pajamomis, tuo tarpu senelio turtui nėra taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomo sprendimo esmė

  1. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, priteisė iš pareiškėjo 5,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  2. Nustatė, kad 2016 m. kovo 24 d. Rokiškio rajono 3-io notaro biure gautas K. R. palikimo priėmimo pareiškimas (b. l. 18), kuriame pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog jam yra žinoma, kad priimdamas palikimą paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civilinio kodekso (toliau – CK) numatytus atvejus. Palikimo priėmimo pareiškime taip pat nurodyta, kad įpėdiniui CK 5.52, 5.53 straipsniai paaiškinti. Įvertino notarės atsiliepime pateiktą paaiškinimą, kad ji K. R. su CK 5.52, 5.53 straipsnių nuostatomis supažindino.
  3. Pažymėjo, kad K. R., išaiškinus jam CK 5.52 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašo už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, prisiėmė sau riziką, kad atsiradus senelio kreditoriams, jiems atsakys visu savo turtu. Pripažino, kad aplinkybė, jog pareiškimo padavimo metu jokių kreditorių nebuvo ar nebuvo apie juos žinoma, minėtos prievolės nepanaikina ir išreikštos valios priimti palikimą be turto apyrašo pakeisti negali, o teisės aktai nenumato pareigos notarui ieškoti palikėjo kreditorių.
  4. Atkreipė dėmesį į tai, kad manydamas, jog B. L. paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „Turtuvos grupė“ nesudarė, pareiškėjas savo teises gali ginti teisiniais būdais. K. R. nurodomą aplinkybę, kad palikimo pagal turto apyrašą jis nepriėmė dar ir dėl to, jog manė, kad palikėjas (senelis) dėl savo amžiaus negalėjo turėtų jokių kreditorių, atmetė. Įvertino, kad pareiškėjo elgesį skundui dėl notaro veiksmų paduoti sąlygojo iš Rokiškio rajono apylinkės teismo gauta 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-568-504/2016. Sprendė, kad pateikdamas notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo K. R. pats išreiškė savo valią nepriimti palikimo pagal turto apyrašą, duomenų apie teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius notarės veiksmus byloje nėra.
  5. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. papildomu sprendimu iš pareiškėjo K. R. priteisė 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „Turtuvos grupė“.
  6. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 13 d. teisme buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašoma pareiškėjo 2016-05-30 patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų atmesti ir priteisti iš K. R. suinteresuoto asmens patirtas bylos vedimo išlaidas – 500 Eur už advokatės teisines paslaugas. Darė išvadą, kad priėmus 2016 m. liepos 12 d. nutartį, liko neišspręstas suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, dėl ko teismo iniciatyva priimtinas papildomas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 277 str. 1 d. 3 p.).
  7. Pažymėjo, kad teismas, priėmęs pareiškėjo patikslintą skundą, laikė, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Turtuvos grupė“ teisėms, todėl savo iniciatyva įtraukė bendrovę į bylą suinteresuotu asmeniu (CPK 443 straipsnio 3 dalis), kuris įvykdė teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Suinteresuotas asmuo nustatytu terminu - 2016 m. liepos 11 d., t.y. per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos (pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo gavo 2016-06-27 (b. l. 25)) išsiuntė jį teismui, tačiau teisme atsiliepimas buvo gautas tik 2016 m. liepos 13 d., t.y. jau po 2016 m. liepos 12 d. nutarties priėmimo.
  8. Įvertino, kad UAB „Turtuvos grupė“ už teisinę pagalbą advokatei S. R. sumokėjo 500 Eur, o kadangi pareiškėjo ir UAB „Turtuvos grupė“ interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, pripažino, kad UAB „Turtuvos grupė“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Įvertino, kad suinteresuoto asmens prašomas priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro susipažinimas su byla ir atsiliepimo į patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų surašymas. Įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į skundą), bylos apimtį (1 tomas); į tai, kad byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant proceso dalyvių į teismo posėdį, be to, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 350 Eur.

6III. Atskirojo skundo, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą, apeliacinį skundą motyvai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai aiškinant ir taikant paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai suformuoti ir išreikšti savo valią dėl vienašalio sandorio – palikimo priėmimo - sudarymo, jis turi žinoti įstatymų jam nustatytas teises ir pareigas ir tik tada pasirinkti palikimo priėmimo sandorio sudarymo būdą, teisingai suvokdamas sudaromo sandorio teisinius padarinius. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti. Todėl notarė turėjo įsitikinti, kad pareiškėjas iš tikrųjų suvokia, kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo būdas.
  3. Teismas neatsižvelgė į notarės atsiliepime pareikštą įsitikinimą, jog pasirinkdamas palikimo priėmimo būdą pareiškėjas suklydo ir šis būdas neatitinka jo tikrosios valios. Pareiškėjas suklydo dėl palikimo priėmimo būdo ne tik dėl to, kad tariamas kreditorius savo reikalavimus pareiškė tik po to, kai pareiškėjas pasirašė palikimo priėmimo pareiškimą, bet ir dėl to, kad jam nebuvo žinoma apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir taip apriboti savo atsakomybę prieš palikėjo kreditorius tik paveldėtu turtu. Pareiškėjas siekia vienašalį sandorį įgyvendinti tikrąją jo valią atspindinčiu būdu.
  4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Turtuvos grupė“ prašo skundo netenkinti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, tai jis galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, o šiuo atveju pareiškėjas ir teigia pasirašydamas pareiškimą suklydęs kaip nesupratęs jo turinio. Pareiškėjas nurodo kasacinio teismo praktiką dėl sandorio nuginčijimo, o ne dėl notaro veiksmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012 situacija yra skirtinga, kadangi minėtoje byloje pareiškime dėl palikimo priėmimo nebuvo duomenų apie išaiškintą galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą, priešingai nei nagrinėjamu atveju, kai pareiškime aiškiai atskleistas CK 5.52, 5.53 straipsnių turinys, nurodoma, kad pareiškėjui žinomos teisines pasekmes atsisakius prašyti sudaryti paveldimo turto apyrašą. Notarė laikėsi Notarų rūmų prezidiumo 2011-10-27 nutarimu Nr. 14.3 patvirtintų rekomendacijų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas negavo pakankamos informacijos dėl galimybės priimti palikimą pagal apyrašą. Pareiškėjas yra 28 metų, tikėtina, išsilavinęs, turintis darbą, gyvenantis dideliame mieste, kur galima gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, terminas palikimui priimti yra pakankamai ilgas apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo.
  5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas K. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą –suinteresuoto asmens UAB „Turtuvos grupė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
  6. Nurodo, kad pareiškėjas nesiekė atšaukti palikimo priėmimo sandorio, kas galimai pažeistų UAB „Turtuvos grupė“ interesus, bet tik siekė šį vienašalį sandorį įgyvendinti tikrąją jo valią atspindinčiu būdu. Todėl nesusikirto jokie pareiškėjo ir UAB „Turtuvos grupė“ interesai. Vien tai, jog UAB „Turtuvos grupė“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, dar nepatvirtina neginčijamo fakto, kad šalių suinteresuotumas šios bylos baigtimi buvo skirtingas. Palikėjo turtas, į kurį savo išieškojimą siekia nukreipti UAB „Turtuvos grupė“, net viršija galimus kreditorinius reikalavimus, todėl net patenkinus pareiškėjo skundą dėl notarės priimtų sprendimų, toks sprendimas neturėtų jokios įtakos UAB „Turtuvos grupė“ teisėms ir jos interesams.
  7. UAB „Turtuvos grupė“ atsiliepimas į patikslintą skundą ir prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisme gautas jau išnagrinėjus bylą. Pareiškėjas nebuvo teismo informuotas apie UAB „Turtuvos grupė“ pateiktą atsiliepimą, prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės šiais klausimais. Tuo buvo pažeisti rungimosi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
  8. Suinteresuotas asmuo UAB „Turtuvos grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, papildomą sprendimą palikti nepakeistu.
  9. Nurodo, kad palikimo priėmimo būdas pagal įstatymą teisiškai reikšmingas tik sprendžiant dėl atsakomybės už palikėjo skolas ribų, nes, priėmus palikimą pagal apyrašą, paveldėtojas atsako tik paveldėtu turtu, o priėmus palikimą pagal pareiškimą - visu savo turtu. Neabejotina, kad būtent dėl šios priežasties K. R., sužinojęs apie palikėjo skolas, siekia pakeisti savo valią dėl palikimo priėmimo būdo, tikslu atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Todėl yra akivaizdus interesų konfliktas byloje. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu su kreditoriumi dar neatsiskaityta, pastarasis negali turėti jokių garantijų, kad paveldėto turto užteks prievolei įvykdyti, nes niekas negali paneigti, kad palikėjas neturėjo daugiau kreditorių ir jo skolos neviršija palikėjo turto. Skolos dydžio klausimas sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, o ar užteks palikėjo turto, paaiškės tik sprendimo vykdymo procese. Suinteresuotas asmuo savalaikiai įvykdė pareigą pateikti atsiliepimą, todėl neabejotinai įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

8IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Atskirasis skundas dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  3. Skundas dėl notarės veiksmo buvo paduotas CPK 511 straipsnyje numatyta tvarka; tokio skundo nagrinėjimo dalykas – notarės veiksmo arba atsisakymo atlikti veiksmą teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti, ar notarės notarinis veiksmas – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, nepažeidžia Notariato įstatymo nuostatų.
  4. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. Rokiškio rajono 3-io notaro biure gautas K. R. palikimo priėmimo pareiškimas (b. l. 18), kuriame pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog jam yra žinoma, kad priimdamas palikimą, atsiradusį po senelio B. L. mirties ( - ), paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Palikimo priėmimo pareiškime taip pat nurodyta, kad įpėdiniui CK 5.52, 5.53 straipsniai paaiškinti. Notarė 2016 m. kovo 24 d. patvirtino jo pareiškimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. IVVR-2025) ir išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. IVVR-2026). Pareiškėjas patikslintame skunde ir pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad notarė pareiškėjo neinformavo apie kokias nors palikėjo skolas UAB „Turtuvos grupė“ ar kitiems kreditoriams, priešingu atveju jis būtų palikimą priėmęs pagal turto apyrašą, taip pat teigė, kad palikimą pagal pareiškimą priėmė esmingai suklydęs, nes nežinojo apie tokio palikimo priėmimo pasekmes ir netgi objektyviai negalėjo nuspėti, kad 90 metų amžiaus žmogus gali prisiimti tokio dydžio piniginė prievolę.
  6. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jam nebuvo pakankamai išaiškinti palikimo priėmimo nesudarant paveldimo turto apyrašo padariniai, jis suklydo dėl palikimo priėmimo būdo, dėl ko turėtų būti panaikintas 2016 m. kovo 24 d. Rokiškio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. jam išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo patvirtinimas (notarinio registro Nr. IVVR-2025), o notarė įpareigotina išduoti jam vykdomąjį pavedimą dėl B. L. turto apyrašo sudarymo. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.
  7. Pažymėtina, kad notarai išduodami paveldėjimo teisės liudijimus juose nenurodo paveldimų turtinių prievolių, kadangi paveldėtų piniginių (turtinių) prievolių vykdymą bei atsakomybę pagal paveldėtas pinigines (turtines) prievoles reglamentuoja įstatymai. Atsakomybę už palikėjo skolas nustato įstatymai. Įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuoja CK 5.52 ir 5.53 straipsniai. CK 5.52 straipsnis nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. CK 5.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas nustato ir reglamentuoja įstatymas, ir minėtas prievoles įpėdiniai vykdo vadovaudamiesi įstatymu. Atsižvelgdamas į tai, notaras neturi paveldėjimo teisės liudijime nustatyti įpėdinių paveldimų mirusiojo asmens turtinių prievolių dalių bei nurodyti pačių turtinių prievolių. Notaras paveldėjimo teisės liudijime nurodo įpėdinių paveldimas turto dalis, bet ne skolas. Taigi notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, jame nenustato, kokiomis dalimis įpėdiniai paveldi mirusiojo skolas, ir neprivalo paveldimų skolų nurodyti pastabose. (Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 12.1 patvirtinta konsultacija). Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog notaras neturi pareigos aiškintis, kokias turtines prievoles paveldėtų palikėjas, jam nėra numatytos pareigos aiškintis ir nustatyti, ar palikėjas turėjo kreditorių, kurie turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 str. 1 d.).
  8. Priešingai apeliantui, notarė neprivalėjo aiškintis apie palikėjo skolas. Tam, kad būtų išvengta neproporcingumo tarp palikėjo turto ir skolų ir palikimo priėmėjas būtų apsaugotas nuo rizikos, kuomet palikėjo skolos viršija jo palikimą, įstatymas suteikę teisę priimti palikimą pagal turto apyrašą (CK 5.53 str.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimo pareiškimo ir liudijimo apie palikimą priėmimą metu (2016-03-24) notarė nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikėjo kreditorių UAB „Turtuvos grupė“, nes pastarasis į notarą nesikreipė . Jis savo teisė įgyvendino pareikšdamas teisme ieškinį dėl paveldimo turto tik po to, kai pareiškėjas priėmė palikimą (CK 5.63 str.).
  9. 2011 m. spalio 27 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarime Nr. 14.3 numatyta, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Jame nustatyta, kad įpėdiniui kreipiantis į notarą dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo, notaras paaiškina įpėdiniui apie galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą ir apyrašo sudarymo pasekmes. Tais atvejais, kai įpėdinis nepageidauja priimti palikimo pagal apyrašą, rekomenduotina, kad notaras įpėdiniui paaiškintų apie palikimo priėmimo paduodant pareiškimą notarui, bet neprašant sudaryti paveldimo turto apyrašo, pasekmes ir apie tai nurodytų pareiškime dėl palikimo priėmimo. Pareiškime dėl palikimo priėmimo rekomenduojama nurodyti: „Man yra žinoma, kad, vadovaujantis LR CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, priimdamas palikimą paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo skolas atsakau visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus“.
  10. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo 2016 m. kovo 24 d. palikimo priėmimo pareiškimo turinio matyti, kad jame aiškiai išvardintos CK 5.52, 5.53 straipsnių nuostatos ir pasekmės pasirinkus vieną iš palikimo priėmimo būdų. Pareiškėjas K. R. savo parašu patvirtino, kad šios nuostatos jam yra paaiškintos. Notarė atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad pareiškėjas buvo supažindintas su palikimo priėmimo būdų sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, kas buvo įrašyta ir palikimo priėmimo pareiškime. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad notarė neišaiškino pareiškėjui galinčių kilti pasekmių pasirinkus palikimo priėmimą ne pagal turto apyrašą. Be to, pareiškėjas- jauno amžiaus žmogus. Jis skundu dėl notaro veiksmų akcentuoja tik tai, jog notarė jam nepasakė apie palikėjo skolas ir jis tokį palikimo priėmimo būdą pasirinko manydamas, kad jo senelis negalėjo turėti įsiskolinimų kreditoriams. Pažymėtina, kad jis ir šiuo metu nesutinka su suinteresuoto asmens pareikštais reikalavimais, yra inicijavęs ikiteisminį tyrimą. Taigi jis, žinodamas apie teisę pasirinkti vieną iš palikimo priėmimo būdų, suprasdamas tokio pasirinkimo pasekmes, pasirinko palikimo priėmimą be apyrašo tikėdamas, kad tokio amžiaus senelis negalėjo turėti kreditorių. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas tokiu būdu prisiėmė riziką, jog atsiradus senelio kreditoriams jis atsakys už palikėjo skolas savo turtu.
  11. Apeliantas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012 pažymėta, jog Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius reiškia įpareigojimą ne informuoti, bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Teigia, kad notarė turėjo įsitikinti, kad pareiškėjas iš tikrųjų suvokė, kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t.y. prievolę atsakyti palikėjo kreditoriams visu savo turtu priėmus palikimą paduodant pareiškimą notarui pagal CK 5.52 straipsnį ar pareigą atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu tuo atveju, kai palikimas priimamas pagal apyrašą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodo, kad vien įstatymo normos pacitavimas pareiškime dėl palikimo priėmimo ir asmens, priimančio palikimą, pasirašymas nėra nepaneigiamas įrodymas, kad pareiškėjas, atliekantis notarine tvarka tvirtinamą veiksmą, suprato jo sukeliamus teisinius padarinius.
  12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra notaro veiksmų teisėtumo patikrinimas, tuo tarpu aukščiau nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus jos vienašalį sandorį – pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą, paduotą notarei bei leisti priimti palikimą pagal apyrašą, pakeisti ieškovei išduotų paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų išdavimo pagrindą bei redakciją, nurodant, kad palikimas priimtas pagal apyrašą CK 5.53 straipsnio pagrindu. Pastebėtina, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ieškovė reikalavimą grindė CK 1.90 straipsniu, t.y. tuo, kad sandorį ji sudarė iš esmės suklydusi. Ji pasitikėjo notare ir, žinojo apie palikėjo- savo sutuoktinio padarytą žalą, tačiau nežinojo apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir taip apriboti savo atsakomybę prieš palikėjo kreditorius tik paveldimu turtu. Teismai sprendė, kad notarė neišaiškino paveldėtojai jos pasirinkto palikimo priėmimo pasekmių.
  13. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pastebėtina, kad pareiškėjas nėra praradęs galimybės pasirinkti tokį savo teisės gynimo būdą ateityje bei ginčyti pareiškimą apie palikimo priėmimą.
  14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl notarės veiksmų teisėtumo išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas sprendžia, kad 2016 m. kovo 24 d. palikimo priėmimo pareiškimo turinys patvirtina, jog jame buvo aiškiai išvardinti palikimo priėmimo būdai, numatyti CK 5.52 ir 53 straipsniuose ir pasekmės. K. R. parašu patvirtino, kad jam žinomos palikimo priėmimo CK 5.52 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu pasėkmės, t.y., jog jis priimdamas palikimą paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus .
  15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą atmesti skundą dėl notaro veiksmų kaip nepagrįstą. Skundžiamos nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
  16. Nagrinėjamu atveju apelianto ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).
  1. Pareiškėjo K. R. apeliacinis skundas dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. papildomo sprendimo netenkintinas, sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  3. Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 13 d. teisme, t.y. jau po 2016 m. liepos 12 d. nutarties priėmimo, buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašoma pareiškėjo 2016 m. gegužės 30 d. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų atmesti ir priteisti iš K. R. suinteresuoto asmens patirtas bylos vedimo išlaidas – 500 Eur už advokatės teisines paslaugas. Suinteresuotas asmuo nustatytu terminu - 2016 m. liepos 11 d., t.y. per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos (pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo gavo 2016 m. birželio 27 d. (b. l. 25)) išsiuntė jį teismui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad priėmus 2016 m. liepos 12 d. nutartį, liko neišspręstas suinteresuoto asmens, kurio interesai yra priešingi nei pareiškėjo, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, dėl ko teismo iniciatyva priimtinas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).
  4. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, kuriuo priteista dalis suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, grindžia tuo, kad UAB „Turtuvos grupė“ bei pareiškėjo interesai negali būti pripažįstami priešingi. Nurodo, kad suinteresuoto asmens interesai patenkinus pareiškimą nenukentėtų, kadangi pareiškėjui priėmus palikimą pagal apyrašą išieškojimas galėtų būti nukreiptas į B. L. turtą, kurios vertė viršija kreditorinius reikalavimus.
  5. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Turtuvos grupė“ 12714,41 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, mirusio skolininko B. L. įpėdiniui K. R.. Suinteresuotas asmuo yra palikėjo kreditorius. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotas asmuo naudojosi advokato pagalba, ginčijo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl notaro veiksmų neteisėtumo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo siekė priešingo procesinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl galima daryti išvadą, jog pareiškėjo ir UAB „Turtuvos grupė“ suinteresuotumas šios bylos baigtimi buvo skirtingas. Nors apeliantas nurodo, kad suinteresuotas asmuo kaip palikėjo kreditorius nenukentėtų tuo atveju, jeigu būtų pakeistas palikimo priėmimo būdas ir palikėjo turto užtektų kreditoriaus interesams patenkinti, tačiau jo teiginys pripažintinas deklaratyviu, nepagrįstu jokiais įrodymais, be to, įvertintina, kad nėra žinoma, ar visi kreditoriai yra pareiškę reikalavimus palikėjo įpėdiniui, todėl nagrinėjamu atveju nebūtų aišku, ar esamo palikėjo turto pakaktų visoms prievolėms įvykdyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas siekia, jog palikėjo palikimas būtų priimtas pagal apyrašą, kada paveldėtojas atsako tik paveldėtu turtu, vietoje palikimo priėmimo pagal pareiškimą, kada atsakomybė už palikėjo skolas pareiškėjui tenka visa apimtimi. Minėtos aplinkybės daro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas siekia tokios atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu išvengti ir yra tokia tikimybė, kad paveldimo turto padengti visas palikėjo skolas nepakanka. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo ir UAB „Turtuvos grupė“ suinteresuotumas yra skirtingas.
  6. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie teisme gautą suinteresuoto asmens atsiliepimą bei prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl negalėjo išreikšti savo nuomonės šiuo klausimu. Pastebėtina, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo priimtas ne suinteresuoto asmens, o paties teismo iniciatyva nustačius, kad atsiliepimas į pareiškėjo patikslintą pareiškimą išsisiųstas nepraleidus teismo nustatyto termino ir teisme gautas jau po nutarties priėmimo. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 3 dalimi papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nematė būtinybės šį klausimą spręsti žodinio proceso tvarka ir papildomą sprendimą priėmė savo iniciatyva rašytinio proceso tvarka nepažeidžiant procesinės teisės normų. Nors apeliantas nurodo, kad buvo pažeistas rungimosi principas, tačiau pastebėtina, kad jis savo nuomonę dėl suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo nurodė apeliaciniame skunde, tokiu būdu jo teisė į gynybą nėra pažeista.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo pareiškimą atmetus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi turėjęs apeliantas privalo atlyginti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priėmė papildomą sprendimą savo iniciatyva (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Papildomo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeista.

11Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistu.

12Priteisti iš K. R., a.k. ( - ) 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Turtuvos grupė“, į.k. 303187202, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai