Byla e2-980-541/2016
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, sekretoriaujant Rūtai Staugaitienei, dalyvaujant atsakovui R. G., atsakovo atstovui advokatui G. M., atsakovo UAB „Orvesta“ atstovui vadovui S. P., trečiajam asmeniui A. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams UAB „Orvesta“, R. G., trečiasis asmuo A. G., dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Orvesta“ 8 481,54 Eur, o teismui nustačius, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas nebuvo UAB „Orvesta“, prašo iš atsakovo R. G. priteisti 8 481,54 Eur, taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. Prancūzijoje A. G., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) (toliau – Automobilis), apgadino transporto priemonę Piaggio Vespa, valst. Nr. ( - ), bei sužalojo juo važiavusį asmenį. Atsakingu dėl šio eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo pripažintas A. G. Teigė, jog tarp ieškovo ir R. G. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), pagal Inter Europe pateiktas sąskaitas, ieškovas atlygino 22 422,62 Eur dydžio nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala. Ieškovas teigia, jog atsakovui UAB „Orvesta“ įsigijus transporto priemonę VW GOLF, Valst. Nr. ( - ), jam perėjo draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį. Ieškovas, prašydamas priteisti 50 proc. nuo išmokėtos sumos, įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Orvesta“ grindžia pareigos pranešti apie nuosavybės teisės perėjimą nevykdymu bei tuo, jog automobilį vairavo asmuo, jaunesnis nei 30 m. amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, ir remiasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 62.2. punktu, taip pat draudimo sutarties 1.6. punktu. Pažymėjo, jog teismui konstatavus, kad iki eismo įvykio automobilio savininkas nebuvo UAB „Orvesta“, o savininku buvo atsakovo R. G., prašo reikalaujamą sumą priteisti iš atsakovo R. G. (1 t., e. b. l. 1-4). Atsakovas R. G. pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, teigė, jog automobilis VW GOLF, valst. Nr. ( - ), 2012 m. rugsėjo 19 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovui UAB „Orvesta“ ir šiam atsakovui perėjo visos nuosavybės teisės į minėtą transporto priemonę, todėl jis turėjo pareigą informuoti ieškovą dėl pasikeitusios draudimo rizikos. Atsakovo teigimu, kadangi transporto priemonės savininkas pasikeitė 2012 m. rugsėjo 19 d., o eismo įvykis įvyko 2012 m. rugsėjo 21 d., 15 dienų terminas pranešti apie pasikeitusią draudimo riziką nebuvo praleistas, todėl ieškovas nei vieno atsakovo atžvilgiu negali to vertinti kaip minėtos pareigos nevykdymo. Prašė atmesti jo atžvilgiu ieškovo ieškinį (1 t., e. b. l. 35-36).

5Atsakovas UAB „Orvesta“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, teigdamas, kad jis tapo automobilio savininku 2012 m. gruodžio 28 d., be to, Prancūzijos Nacionalinės policijos protokole automobilio savininku nurodytas atsakovas R. G., transporto priemonė buvo įregistruota VĮ „Regitra“ taip pat 2012 m. gruodžio 28 d. bei sudaryta draudimo sutartis. Taigi, UAB „Orvesta“ eismo įvykio metu nebuvo ginčo transporto priemonės draudėju ir jam nekyla pareiga grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, kuri turėtų būti priteista ir atsakovo R. G. Pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties UAB „Orvesta“ direktorius nepasirašė ir teigia, jog ji yra suklastota. Prašo atmesti ieškinį jo atžvilgiu ir priteisti 8 481,54 Eur iš atsakovo R. G. (1 t., e. b. l. 39-41).

6Ieškovas pateiktame dublike nurodė, jog pagal ieškovo turimus ir į bylą pateiktus įrodymus eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo atsakovas UAB „Orvesta“, kuris neįrodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartis yra suklastota. Sutartis yra antspauduota UAB „Orvesta“ antspaudu, automobilį eismo įvykio metu vairavo UAB „Orvesta“ darbuotojas, todėl ieškovas laikosi pozicijos, jog automobilis eismo įvykio metu priklausė būtent atsakovui UAB „Orvesta“. Pažymėjo, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš to, jog automobilį vairavo asmuo, jaunesnis nei 30 m. amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, o nepranešimą apie savininko pasikeitimą vertina kaip fakultatyvų ieškinio reikalavimo pagrindą, todėl draudimo sutarties 1.5. punkto pažeidimas, ieškovo teigimu, yra akivaizdus (1 t., e. b. l. 63-64).

7Atsakovas R. G. pateiktame triplike nurodė, jog nesutinka su atsakovo UAB „Orvesta“ pozicija, kaip neįrodyta, ir tvirtina, jog ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. rugsėjo 19 d. ir automobilio savininku UAB „Orvesta“ tapo iš karto automobilį bei dokumentus perdavus įmonės žinion, taigi, eismo įvykio metu automobilis priklausė atsakovui UAB „Orvesta“ (1 t., e. b. l. 69-70).

8Atsakovas UAB „Orvesta“ pateiktame triplike nurodė papildomus argumentus, jog ieškovas nėra kompetentingas vertinti 2012 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje esančio parašo autentiškumo, be to, sutarties sudarymo vieta nurodyta Vilniuje, nors tuo metu UAB „Orvesta“ direktorius buvo Prancūzijoje ir jos pasirašyti negalėjo. Teigia, jog ieškovas neįrodė, kad UAB „Orvesta“ eismo įvykio metu buvo draudimo sutarties šalimi, neapsisprendžia, kieno atžvilgiu jo reikalavimas tenkintinas, todėl ieškovo ieškinys atsakovo UAB „Orvesta“ atžvilgiu atmestinas (1 t., e. b. l. 71-72).

9Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. prašė ieškinį atmesti, teigė, jog UAB „Orvesta“ yra buvęs jo darbdavys, kuris naudojosi jo automobiliu, kadangi įmonės mašina buvo sugedusi, todėl atsakovas pasiūlė ją nupirkti ir 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo pasirašyta sutartis. Antrą sutartį 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašė UAB „Orvesta“ vadovo pareikalavimu, kad pastarasis sumokėtų atsakovui likusią automobilio kainą. Be to, kadangi pirmoji sutartis buvo pasirašyta Prancūzijoje, jos data nebuvo tinkama įregistruoti sutartį VĮ „Regitra“, taip sakė UAB „Orvesta“ vadovas. Atsakovo tvirtinimu, faktiškai automobilis buvo perduotas 2012 m. rugsėjo 19 d. ir naudojamas darbo tikslais Prancūzijoje, t. y. vežti darbuotojus, taip pat ir jį vežiojo. Teigė, jog įvykusiu eismo įvykiu nesidomėjo, nes jau buvo pardavęs automobilį. Pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartį tikrai pasirašė UAB „Orvesta“ direktorius S. P., sutartį jie pasirašė pas atsakovą namuose, pardavimo kaina buvo 12 400,00 Lt, dalis pinigų, t. y. apie 1 000,00 Eur, S. P. perdavė pas jį bute 2012 m. rugsėjo 19 d., atsiskaitymą matė bendradarbis A. N., taip pat S. P. draugė Kristina, o galutinai UAB „Orvesta“ su atsakovu atsiskaitė 2012 m. gruodžio 28 d. grynais pinigais, buvo toks žodinis susitarimas dėl mokėjimo dalimis. Antrą sutartį sudarė VĮ „Regitra“. Abiejuose sutartyse sutampa nurodyta automobilio rida, kadangi ji įrašyta tokia, kokia buvo pardavimo metu, t. y. 2012 m. rugsėjo 19 d., ir tokia pati rida buvo įrašyta vėlesnėje sutartyje. Prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti (1 t., e. b. l. 108, 110-112; 2 t., e. b. l. 45-47).

10Teismo posėdžio metu atsakovo R. G. atstovas advokatas G. M. teigė, jog kadangi ekspertizė nei patvirtino, nei paneigė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartį pasirašė S. P., tokia sutartis yra galiojanti, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pažymėjo, jog apie eismo įvykį buvo pranešta iš UAB „Orvesta“ vadovo draugei priklausančio elektroninio pašto, liudytojas A. N. patvirtino, jog pinigai buvo perduoti R. G. Be to, automobilis jau prieš įvykį buvo pažymėtas įmonės lipduku, taigi, automobilis eismo įvykio dieną ir faktiškai, ir formaliai priklausė atsakovui UAB „Orvesta“. Teigė, jog, jo žiniomis, antra sutartis buvo sudaryta dėl įvykusio eismo įvykio, o R. G. ją sudarė, nes kitu atveju jam nebūtų sumokėtas automobilio kainos likutis. Tai, kad automobilis nebuvo perregistruotas naujo savininko vardu, nereiškia, jog automobilio nuosavybės teisė nebuvo perėjusi UAB „Orvesta“. Prašė atmesti ieškinį R. G. atžvilgiu (2 t., e. b. l. 45-47).

11Atsakovo UAB „Orvesta“ atstovas S. P. teismo posėdyje ieškinio reikalavimų nepripažino, teigdamas, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. sutarties nepasirašė, o kadangi visi gyveno kartu, kažkas galėjo paimti įmonės antspaudą. Pažymėjo, jog po eismo įvykio visus reikalus tvarkė R. G., jis atnešė dokumentus, policijos dokumentuose jis nurodytas kaip automobilio savininkas, jis į tuos reikalus nesikišo, tai patvirtina, jog automobilis buvo R. G. nuosavybėje. Tvirtino, jog ginčo automobilio pardavimo sutartį pasirašė 2012 m. gruodžio 28 d. grįžę į Lietuvą, tą pačią dieną automobilį perregistravo ir sudarė draudimo sutartį su ieškovu, o iki tol galiojo draudimo sutartis, sudaryta su R. G. Atsakovo UAB „Orvesta“ atstovas S. P. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad jo įmonės automobilis Mercedez buvo sugedęs, todėl prašė R. G. paskolinti jam automobilį ir kad automobilis buvo naudojamas darbo reikalais, t. y. įmonės interesais, juo į darbą važiuodavo darbuotojai. Taip pat R. G. sutikimu iki atvažiavimo į Prancūziją ant mašinos buvo uždėta UAB „Orvesta“ reklama, o automobilio dokumentai buvo visuomet pas R. G. Nurodė papildomas aplinkybes, jog 2012 m. lapkričio mėn., kai buvo pasiskolinęs automobilį darbo reikalais, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo kaltas prancūzas ir kurio metu automobilis buvo apgadintas. Tada R. G. pasakė, kad jam sudaužyto automobilio nereikia, ir būtent nuo to momento prasidėjo kalbos ir derybos apie šio automobilio pardavimą. Teigė, jog bendru sutarimu jis pats parvarė automobilį į Lietuvą, ir tik grįžus buvo pasirašyta automobilio pirkimo sutartis. Pažymėjo, jog atsiskaitė už automobilį 2012 m. gruodžio 28 d. ir atvežė visus pinigus, jokio avanso nebuvo sumokėta. Patvirtino, jog draudimo įmonei buvo pranešta iš jo dabartinės sutuoktinės elektroninio pašto adreso. Prašė ieškinį atmesti (1 t., e. b. l. 122, 126; t., e. b. l. 45-47).

12Teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo A. G. nurodė, jog dirbo UAB „Orvesta“ Prancūzijoje, UAB „Orvesta“ vadovo nurodymu ginčo automobiliu veždavo darbuotojus į darbą, taip pat naudojo jį ir anksčiau, nei 2012 m. rugsėjo 19 d., apie porą savaičių iki eismo įvykio, raktus nuo automobilio važinėti darbo reikalais visada duodavo direktorius, dokumentai, jo žiniomis, buvo automobilyje. Taip pat automobiliu važinėdavo ir po darbo. Teigė, jog įmonė dar turėjo automobilį Mercedez, kiti automobiliai buvo darbuotojų. Tiksliai negalėjo nurodyti aplinkybių dėl automobilio pardavimo, šių aplinkybių nematė, tik girdėjo, jog buvo kalbos apie automobilio pardavimą, derėtasi dėl kainos ir sutarties pasirašymo, tai buvo iki eismo įvykio. 2012 m. rugsėjo 19 d. bute buvo, bet nei sutarties sudarymo, nei pinigų perdavimo nematė. Po darbo važiuojant namo ir atsitikus eismo įvykiui, kiti keleiviai pakvietė R. G., S. P. su jo mergina, kurie padėjo sutvarkyti reikalus su Prancūzijos policija, atėjo kiti darbuotojai, nepamena, pas ką prašė tą dieną automobilio raktelių, negalėjo paaiškinti, kodėl į policiją ėjo kartu su R. G. Prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (1 t., e. b. l. 109-112; 2 t., e. b. l. 45-47).

13Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant (2 t., e. b. l. 42), todėl teismas vadovaujantis CPK 246 straipsniu nagrinėja bylą ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui nedalyvaujant.

14Ieškinys tenkintinas.

15Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas su R. G. 2012 m. rugsėjo 11 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 1277105, pagal kurią ieškovas apdraudė transporto priemonės VW GOLF, valt. Nr. ( - ), valdytojų civilinę atsakomybę nuo sutartyje nurodytų rizikų (1 t., e. b. l. 8-9). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. Draudimo sutarties 1.5. p. numatyta, kad draudimo įmoka paskaičiuota įvertinant riziką, jog transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus, ir asmenų, su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. 2012 m. rugsėjo 19 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi transporto priemonė VW GOLF, valt. Nr. ( - ), buvo perleista pirkėjui UAB „Orvesta“ (1 t., e. b. l. 5). Taip pat byloje pateikta 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria transporto priemonė VW GOLF, valt. Nr. ( - ), buvo perleista pirkėjui UAB „Orvesta“ (1 t., e. b. l. 6). 2012 m. gruodžio 28 d. transporto priemonė buvo įregistruota UAB „Orvesta“ vardu (1 t., e. b. l. 45), tarp ieškovo ir draudėjo UAB „Orvesta“ 2012 m. gruodžio 28 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1398972, pagal kurią ieškovas apdraudė transporto priemonės VW GOLF, valt. Nr. ( - ), valdytojų civilinę atsakomybę nuo sutartyje nurodytų rizikų (1 t., e. b. l. 46, 119-121). Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. Prancūzijoje A. G., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ), priklausantį UAB „Orvesta“, apgadino transporto priemonę Piaggio Vespa, valst. Nr. ( - ), bei sužalojo juo važiavusį asmenį. Atsakingu dėl šio eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo pripažintas A. G. (1 t., e. b. l. 42-44). Eismo įvykio metu A. G. buvo jaunesnis, nei 30 metų amžiaus, vairuotojo pažymėjimas A. G. išduotas 2007 m. rugpjūčio 8 d. (1 t., e. b. l. 43). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas, remiantis žalą pagrindžiančiais dokumentais, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 22 422,62 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t., e. b. l. 7, 10-14). Iš atsakovo R. G. 2015 m. birželio 4 d. paaiškinimo bei atsakymo į pretenziją ieškovui, taip pat šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog atsakovo R. G. teigimu, jis 2012 m. rugsėjo 19 d. pardavė ginčo automobilį UAB „Orvesta“, perdavė automobilį bei jo dokumentus minėtai įmonei, UAB „Orvesta“ su tokiomis aplinkybėmis nesutiko (1 t., e. b. l. 15-26).

16Byloje atliktos ekspertizės 2016 m. gegužės 31 d. akte Nr. 11-753 (16) padaryta išvada, jog nustatyti, ar 2012 m. rugsėjo 19 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp R. G. ir UAB „Orvesta“, prie rankraštinio įrašo „S. P., UAB „Orvesta“ direktorius“, pasirašė pats S. P., ar už jį pasirašė kitas asmuo, nebuvo galima (1 t., b. l. 49-50).

17Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažįsta R. G., kartu su juo yra dirbęs UAB „Orvesta“ nuo 2012 m. liepos 27 d. iki maždaug gruodžio 13 d. Dėl ginčo įvykio paaiškino, jog paties įvykio nematė, tik žino, kad toks buvo. Dėl automobilio pardavimo nurodė, jog jie į Prancūziją atvyko būtent su automobiliu VW GOLF, valt. Nr. ( - ), tuo metu UAB „Orvesta“ automobilis buvo sugedęs, todėl juos į darbą UAB „Orvesta“ vadovas vežiojo šiuo automobiliu, taip pat automobilį vairuodavo A. G., R. G., automobilis buvo naudojamas įmonės interesams. Teigė, jog R. G. tai nepatiko ir jis pasiūlė UAB „Orvesta“ direktoriui pirkti šį automobilį ir jie pasirašė sutartį. Liudytojas matė, kaip jie pasirašė sutartį, tai įvyko bute, kuriame jie gyveno, datos tiksliai nepamena, bet buvo po 2-3 savaičių nuo jų atvažiavimo. Teigė, jog automobilį grįždami jau paliko Prancūzijoje. Automobilio dokumentų ir pinigų perdavimo nematė, tačiau žinojo, jog R. G. buvo perduota tik dalis pinigų (1 t., e. b. l. 123, 126).

18Liudytojas R. S. teismo posėdyje nurodė, jog dirbo UAB „Orvesta“ nuo 2011 metų, maždaug po metų susipažino su R. G., kartu su juo dirbo. Teigė, jog buvo automobilyje, kai įvyko eismo įvykis, jis pakvietė R. G., nes jis turėdavo automobilio dokumentus. Paaiškino, jog automobilis buvo naudojamas ir darbo metu, ir po darbo kitais reikalais. Buvo, jog S. P. vežė juos į darbą šiuo automobiliu, bet tuo metu jis jų į darbą nevežiojo. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, girdėjo, jog R. G. ruošėsi parduoti automobilį UAB „Orvesta“, kadangi reikėjo įmonei dar vieno automobilio, nes įmonės automobilis buvo sugedęs dar prieš ginčo eismo įvykį (1 t., e. b. l. 124, 126).

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia alternatyvius reikalavimus atsakovui R. G. ir atsakovui UAB „Oversta“, motyvuodamas tuo, kad bet kurio atsakovo atžvilgiu pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Įvertinus tai, kad į bylą pateiktos dvi rašytinės ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos skirtingomis datomis (2012-09-19 d. ir 2012-12-28 d.), pagal kurias R. G. parduoda UAB „Oversta“ automobilį, ieškovas prašo teismą nustatyti aplinkybę, kas buvo ginčo automobilio savininkas eismo įvykio dieną, t. y. 2012-09-21 d.

20Atsakovas UAB „Oversta“ ginčija 2012-09-19 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą, motyvuodamas tuo, kad ši sutartis yra suklastota, nes UAB “Oversta“ direktorius R. P. jos nepasirašė.

21Pažymėtina, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 nutartis Nr. 3K-3-396/2011).

22Atsakovas UAB „Oversta“ į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2012-09-19 d. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovo direktoriaus S. P. parašas yra suklastotas. Byloje atlikta 2016-05-31 d. rašysenos ekspertizė negalėjo atsakyti į klausimą, ar sutartyje pasirašė pats S. P., ar už jį pasirašė kitas asmuo (1 t., b. l. 49-50). Atkreiptinas dėmesys, kad ši pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtinta įmonės UAB „Oversta“ antspaudu. Dėl nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad 2012-09-19 d. rašytinė ginčo Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria R. G. pardavė Automobilį UAB „Oversta“ yra galiojanti, nes priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, liudytojo A. N., kuris ginčo laikotarpiu taip pat dirbo UAB „Oversta“, parodymai, jog jis matė, kai S. P. ir R. G., būdami Prancūzijoje, bute pasirašinėjo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis buvo pasirašinėjama iki eismo įvykio dienos, taip pat netiesiogiai patvirtina 2012-09-19 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

23Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

24Pažymėtina, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra realinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Taigi, jeigu pačioje sutartyje jokių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

25Atsakovo R. G. ir trečiojo asmens A. G., kurie ginčo laikotarpio metu buvo UAB „Oversta“ darbuotojai, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Automobilis buvo naudojamas įmonėms interesais (juo UAB „Oversta“ darbuotojai važiuodavo į darbą ir iš darbo, Automobilį eismo įvykio metu vairavo UAB „Oversta“ darbuotojas). Šie paaiškinimai iš esmės nesiskiria nuo UAB „Oversta“ direktoriaus S. P. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kuriais jis patvirtino, kad ginčo laikotarpiu Automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms, juo į darbą važiuodavo įmonės darbuotojai, nes įmonės automobilis Mersedes buvo sugedęs, ant Automobilio buvo publikuota UAB „Oversta“ reklama, jis pats 2012 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį grįžo iš Prancūzijos į Lietuvą šiuo Automobiliu (1 t., e. b. l. 122, 126; t., e. b. l. 45-47). Aplinkybę, jog Automobilis Prancūzijoje buvo naudojamas UAB „Oversta“ darbuotojų nuvežimui ir parvežimui į darbą taip pat patvirtino liudytojai A. N. ir R. S. (buvę UAB „Oversta darbuotojai) (1 t., e. b. l. 123-124, 126).

26Minėtais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Automobilis ir su juo susiję dokumentai po 2012-19-19 d. rašytinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo buvo faktiškai perduoti UAB „Oversta“ valdymui (CK 6.317, 6.318 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas „UAB „Oversta“ šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog UAB „Oversta“ Automobilį valdė kitais teisiniais pagrindais.

27Atsakovo UAB „Oversta“ nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykio dieną būtent R. G. VĮ Regitra buvo registruotas daikto savininku, nepaneigia 2012-09-19 d. rašytinės automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo fakto bei ginčo automobilio perdavimo valdyti UAB „Oversta“ fakto. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi, vien tik pirkimo-pardavimo sutarties išviešinimas transporto priemonių registre yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Šalių 2016-09-19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra šalių nurodytos sąlygos, kad atsakovui UAB „Oversta“ nuosavybės teisė į automobilį pereina nuo transporto priemonės išregistravimo. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ „Regitra“ atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą, t. y. registruojamas daiktas, o ne nuosavybė. Nustatytų aplinkybių kontekste daroma išvada, jog eismo įvykio metu ginčo automobilio savininku buvo UAB „Oversta“, o ne R. G.

28Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas ( TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutartys pasibaigia Civilinio kodekso ir Draudimo įstatymo nustatytais pagrindais (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 4 dalis). Draudimo įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ar juo disponuojant, jei joje nenustatyta kitaip, pasibaigia pasikeitus daikto savininkui. Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 10 dalis).

29Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad TPVCAPDĮ normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymo draudžiama naudoti neapdraustas transporto priemones. Transporto priemonės savininkas, perleisdamas apdraustą transporto priemonę kitam savininkui, turi teisę perduoti naujajam savininkui galiojančios draudimo sutarties dokumentus. Tokiu atveju draudimo teisiniai santykiai tęsiasi ir naujajam savininkui pereina visos draudėjo teisės ir pareigos pagal jau sudarytą sutartį. Apie tai šis privalo nedelsiant pranešti draudikui ir su draudiku suderintomis sąlygomis ją pakeisti arba įstatymo nustatyta tvarka ją nutraukti bei sudaryti kitą transporto priemonės draudimo sutartį, nes vieną transporto priemonę apdrausti keliomis transporto priemonėmis draudžiama. Jei buvęs savininkas naujajam savininkui draudimo sutarties dokumentų neperduoda, draudimo sutartis, nesant kitokio draudimo sutarties šalių susitarimo, pasibaigia ir naujasis savininkas, neperėmęs įgytos transporto priemonės draudimo dokumentų, privalo nedelsiant sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį, o šios nesudaręs atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-421/2014).

30Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, 2012-09-11 d. draudimo sutartis Nr. SGB 1277105, sudaryta atsakovo R. G. ir ieškovo, pasibaigė atsakovo R. G. atžvilgiu 2012 m. rugsėjo 19 d. pasikeitus Automobilio savininkui, t. y. juo tapus UAB „Oversta“. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas R. G. 2012 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu nebuvo Automobilio savininku ir Draudimo sutarties šalimi, ieškovo ieškinys atsakovo R. G. atžvilgiu atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31Teismas, nustatytų bylos aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad įvykus 2012-09-19 d. ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui atsakovas R. G. perdavė UAB „Oversta“ Automobilio draudimo dokumentus. 2012 m. rugsėjo 19 d. Automobilio savininku tapus UAB „Oversta“ draudimo teisiniai santykiai pagal 2012 m. rugsėjo 11 d. draudimo sutartį tęsėsi ir naujasis Automobilio savininkas įgijo sutartyje nustatytas teises ir pareigas. Ieškovas, pripažindamas minėtos draudimo sutarties galiojimo bei draudimo santykių tęstinumo faktą pagal 2012 m. rugsėjo 11 d. draudimo sutarties sąlygas atlygino tretiesiems nukentėjusiems asmenims 22 422,62 Eur dydžio eismo įvykio kaltininko A. G. padarytą žalą (1 t., e. b. l. 7, 10-14).

32Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. p. nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

332012-09-11 d. Draudimo sutartyje buvo įvertintos draudimo rizikos sąlygos, viena iš jų draudėjas patvirtino, kad Automobilis nėra ir nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus; asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (Draudimo sutarties 1.5 punktas, 1 t., e. b. l. 8-9). Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-09-21 d. ginčo automobilį vairavo ir eismo įvykio kaltininku buvo A. G., kuris įvykio metu buvo jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažo, tačiau, byloje nėra duomenų, kad atsakovas UAB „Oversta“ pagal 2012-09-11 d. Draudimo sutarties 1.6 punkto sąlygą pranešė ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą. Šio reikalavimo nesilaikymas kvalifikuojamas kaip draudėjo pareigų nevykdymas. UAB „Oversta“, būdamas automobilio savininkas, neturėjo teisės leisti savo darbuotojui A. G. naudotis automobiliu, nes jo amžius ir vairavimo stažas neatitiko Draudimo sutartyje numatytų Automobilio naudojimų sąlygų. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl atsakovas UAB „Oversta“ turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis Automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Tokiu savo elgesiu atsakovas UAB „Oversta“ padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovas įgijo iki 50 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

34Ieškovas pasikeitusią draudimo riziką įvertino 50 procentų, t.y. 11 211,31 Eur. Ieškovas pripažįsta, kad dalį sumos ieškovui grąžino trečiasis asmuo A. G., todėl ieškovo reikalaujama iš atsakovo UAB „Oversta“ suma – 8 481,54 Eur. Byloje įrodymų, kad atsakovas UAB „Oversta“ ieškovui žalą atlygino, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

35Dėl nurodytų priežasčių pagal bylos aplinkybes ir teisinę reglamentaciją ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Oversta“ 8 481,54 Eur išmokėtos draudimo išmokos yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

36CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos procesinės 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 481,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

37Pagal byloje esančius duomenis ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 191,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (1 t., e. b. l. 33). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Orvesta“ atžvilgiu patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo UAB „Orvesta“ priteistina 191,00 Eur žyminio mokesčio.

38Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 401,00 Eur užstatą ekspertizės išlaidų atlyginimui (2 t., e. b. l. 16). Įvertinus tai, kad už ekspertizės atlikimą ekspertas pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 171,92 Eur sumai (1 t., b. l. 51), bei įvertinus nustatytus mokesčius už banko paslaugas, t. y. už lėšų įskaitymą ir lėšų pervedimą, atsakovui grąžintina 228,77 Eur dydžio jo sumokėtas nepanaudotas užstatas (CPK 101 straipsnis).

39Byloje susidarė 11,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259,

41263–270 straipsniais,

Nutarė

42ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Orvesta“ atžvilgiu tenkinti.

43Priteisti iš atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į. k. 300633222, naudai 8 481,54 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 54 ct) draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 481,54 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 191,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio.

44Priteisti iš atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, Lietuvos Respublikos valstybei 11,10 Eur (vienuolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

45Grąžinti atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, vadovui S. P., a. k. ( - ), sąsk. Nr. LT087300010095988590, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos klientų lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, 228,77 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 77 ct) užstato.

46Ieškovo ieškinį atsakovo R. G., a. k. ( - ), atžvilgiu atmesti.

47Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas UAB „Orvesta“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su... 6. Ieškovas pateiktame dublike nurodė, jog pagal ieškovo turimus ir į bylą... 7. Atsakovas R. G. pateiktame triplike nurodė, jog nesutinka su atsakovo UAB... 8. Atsakovas UAB „Orvesta“ pateiktame triplike nurodė papildomus argumentus,... 9. Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. prašė ieškinį atmesti, teigė, jog... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo R. G. atstovas advokatas G. M. teigė, jog... 11. Atsakovo UAB „Orvesta“ atstovas S. P. teismo posėdyje ieškinio... 12. Teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo A. G. nurodė, jog dirbo UAB... 13. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas su R. G. 2012 m.... 16. Byloje atliktos ekspertizės 2016 m. gegužės 31 d. akte Nr. 11-753 (16)... 17. Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažįsta R. G., kartu su... 18. Liudytojas R. S. teismo posėdyje nurodė, jog dirbo UAB „Orvesta“ nuo 2011... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia alternatyvius reikalavimus atsakovui... 20. Atsakovas UAB „Oversta“ ginčija 2012-09-19 d. Automobilio... 21. Pažymėtina, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese... 22. Atsakovas UAB „Oversta“ į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių,... 23. Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės... 24. Pažymėtina, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra... 25. Atsakovo R. G. ir trečiojo asmens A. G., kurie ginčo laikotarpio metu buvo... 26. Minėtais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą,... 27. Atsakovo UAB „Oversta“ nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykio dieną... 28. Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo... 29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad TPVCAPDĮ normų analizė leidžia... 30. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, 2012-09-11 d. draudimo sutartis Nr.... 31. Teismas, nustatytų bylos aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad įvykus... 32. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš... 33. 2012-09-11 d. Draudimo sutartyje buvo įvertintos draudimo rizikos sąlygos,... 34. Ieškovas pasikeitusią draudimo riziką įvertino 50 procentų, t.y. 11 211,31... 35. Dėl nurodytų priežasčių pagal bylos aplinkybes ir teisinę reglamentaciją... 36. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės... 37. Pagal byloje esančius duomenis ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė... 38. Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 401,00 Eur užstatą... 39. Byloje susidarė 11,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93,... 41. 263–270 straipsniais,... 42. ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Orvesta“ atžvilgiu tenkinti.... 43. Priteisti iš atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, ieškovo AAS... 44. Priteisti iš atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, Lietuvos... 45. Grąžinti atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, vadovui S. P., a. k. (... 46. Ieškovo ieškinį atsakovo R. G., a. k. ( - ), atžvilgiu atmesti.... 47. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...