Byla A-1439-438/2015
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“ dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino (III t., b. l. 147–160) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1109 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1113 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“.

5Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajone, ( - ) (kadastro Nr. ( - ), plotas – 2,5 ha) bei žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajone, ( - ) (kadastro Nr. ( - ), plotas – 25,5 ha). Skundžiamais įsakymais atsakovas pareiškėjo žemės sklypams nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 0,2838 ha žemės sklypo plote, kurio kadastro Nr. ( - ) (žemės sklypo plotas – 2,5 ha) bei 2,5917 ha žemės sklypo plote, kurio kadastro Nr. ( - ) (žemės sklypo plotas – 25,5 ha), tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Žemės sklypams skundžiamais įsakymais servitutai nustatyti gavus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ prašymą, kuris grindžiamas tuo, jog servitutai suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130. Pareiškėjo teigimu, servitutai nustatyti neteisėtai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų, nes Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai, nesusitarus dėl jų naudojimo su žemės savininku, turi būti išperkami, o jau po to šiuose, tapusiuose valstybiniais, sklypuose gali būti nustatomi servitutai.

6Pažymėjo, kad skundžiamuose įsakymuose nėra aiškiai apibrėžtas servitutų turinys, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar servituto turėtojo teisės netampa didesnės už žemės savininko teises. Atsakovas privalėjo nustatyti servitutus plote ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio ašies, bet visame specialiųjų sąlygų taikymo plote, kuris yra žymiai didesnis. Pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad jie paneigia pačią nuosavybės teisės esmę – juos nustačius nuosavybės teisė iš esmės nebegali būti įgyvendinama. Be to, skundžiamų įsakymų 2.3 punktu atsakovas nustatė pareiškėjo prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tačiau žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiūros pareiga įsakymais turėjo būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininkui AB „Klaipėdos nafta“. Skundžiami įsakymai nepagrįsti ir dėl to, kad pareiškėjo nuostolių apskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu – Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, kuri aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, dėl to taikant šio akto reikalavimus, mokėtina pareiškėjai kompensacija apskaičiuota neteisingai. Dėl šios priežasties yra reikalinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su tikslu ištirti šio akto nuostatų atitiktį Konstitucijai bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai.

7Paaiškino, jog apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamą formulę, vidutinis augalų derlingumo rodiklis buvo įrašomas remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 (toliau – ir Įsakymas). Įsakyme nurodoma, jog pagal jį derlingumas apskaičiuojamas 1999–2003 metais, o Įsakymo galiojimas nebuvo pratęstas, dėl to Įsakymas negalėjo būti taikomas 2013 metais, t. y. atsakovui priimant skundžiamus administracinius aktus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2012–2013 metais derlingumas, lyginant su Įsakyme nurodytu derlingumu, yra žymiai didesnis. Skundžiamų įsakymų priėmimo metu pareiškėjo sklype Nr. ( - ) augo kvietrugiai, tačiau nuostoliai dėl sunaikintų pasėlių apskaičiuoti laikant, kad sunaikintas šienainis. Negaliojančiame Įsakyme šienainio derlingumas nebuvo nustatytas, todėl atsakovas savo nuožiūra pasirinko kitą derlingumo rodiklį – daugiamečių žolių šieno. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, daugiamečių žolių šieno derlingumas yra apie 4 kartus mažesnis negu šienainio.

8Teigė, jog vertinant pareiškėjo nuostolius pagal Metodikos 9.1 punktą, atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintais normatyvais, nors jie nustatyti socialinės paramos teikimo tikslais bei nevertinant tiesioginių išmokų. Pareiškėjo nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktą nebuvo apskaičiuoti bei nurodyti atlyginti. Pagal VĮ Registrų centro 2014 metams nustatytą sklypo vidutinę rinkos vertę, pareiškėjo minimalūs tiesioginiai nuostoliai vien tik dėl tų sklypo dalių, kurioms nustatyti servitutai, faktinio praradimo sudarytų: sklypo kadastro Nr. ( - ) – 11 056 Lt, sklypo kadastro Nr. ( - ) – 107 530 Lt. Servitutai kiekvienam sklypui nustatyti tokiai sklypų daliai, kurios yra ne sklypų pakraštyje, o tai dar labiau menkina sklypų naudojimo galimybes ir didina pareiškėjo nuostolius. Taigi skundžiami įsakymai neteisėti, nes priimti nenustačius teisingo mokėtino nuostolių atlyginimo.

9Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (IV t., b. l. 2–8) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

10Pažymėjo, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei privačiuose žemės sklypuose realizuoti nustatomi servitutai sandoriu su žemės sklypo savininku, o nepavykus susitarti – administraciniu aktu po Specialiojo plano patvirtinimo. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuota Specialiajame plane. Siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedūros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo, buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu. Privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiąją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką. Tarnybai nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo klausimą, nes tai sprendė teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas.

11Teigė, kad SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo SGD perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus. Servitutų ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis žemės sklypais toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne skundžiami įsakymai.

12Nurodė, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su jo galimybėmis naudotis teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukšto slėgio dujotiekį, kadangi tokios teisės jam skundžiamais įsakymais nėra suteikiamos, tačiau pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Nenustatyta, jog kompensacija pareiškėjui būtų apskaičiuota nesilaikant teisės aktų, todėl buvo priimti skundžiami įsakymai. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (IV t., b. l. 13–20) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

14Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, pripažino neteisėta tik tą Specialiojo plano sprendinių dalį, kuri numato, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis nei 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 m. Nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės nenumato servituto nustatymo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, t. y. patvirtintas Specialusis planas nėra dokumentas, vadovaujantis kuriuo, viešpataujančiu tampančio daikto savininkas (planavimo organizatorius) galėtų registruoti savo teisę nekilnojamojo turto registre be tolimesnių teisinių aktų (sandorio ar administracinio akto). Priešingai nei teigia pareiškėjas, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kas yra laikoma suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, o Specialiuoju planu planuojamas dujotiekis yra priskiriamas prie Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros. SGD terminalas su dujų jungtimi yra nacionalinis, visos valstybės piliečiams bei ekonomikai svarbus objektas, todėl negali būti traktuojamas kaip vieno ūkio subjekto valdomas ir tik tam subjektui ekonominę naudą duodantis objektas. SGD terminalo jungiamasis dujotiekis yra priskirtinas bendro naudojimo inžinerinėms komunikacijoms, kurioms servitutas, be kitų būdų, gali būti nustatomas administraciniu aktu. Nėra pagrįstų motyvų, kodėl servitutas turėtų apimti didesnę teritoriją nei apsaugos zona magistralinio dujotiekio atkarpose, kuriose nėra įrengtos uždarymo įtaisų aikštelės. Pareiškėjo argumentai, jog servitutas tiesti antžemines komunikacijas, kai pats magistralinis dujotiekis bus tiesiamas tik po žeme, yra nustatytas nepagrįstai, prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Apskaičiuodamas žemės savininkų nuostolius, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, siekdamas maksimaliai teisingai įvertinti galimus žemės savininkų nuotolius.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 47–55) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

16Savo atsiliepimą iš esmės grindė analogiškais motyvais kaip ir atsakovas bei UAB „Sweco Lietuva“. Papildomai nurodė, kad prieš rengiant Specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, būtų išperkama tik dalis sklypo reikalinga dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, o ne visas sklypas, be to, išpirktame sklype būtų negalima bet kokia pareiškėjo ūkinė veikla, tuo tarpu, nustačius servitutus ūkinė ir tam tikra kita veikla yra galimos, taip mažiau ribojant savininkų interesus. Be to, nagrinėjamu atveju servitutai nustatyti Specialiojo plano pagrindu, kuris yra galiojantis. Specialiajame plane yra suprojektuoti ginčo servitutai, numatyta jų apimtis, dydis ir ribos, todėl atsakovas, nustatydamas servitutus, turėjo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir negali šių sprendinių vienašališkai pakeisti. Servituto sutapatinimas su dujotiekio apsaugos zona yra racionalus ir teisiškai pagrįstas sprendinys, sukuriantis prielaidas saugiai dujotiekio eksploatacijai bei greta esančių žemės sklypų savininkų turto apsaugai.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 25–26).

18Nurodė palaikantis atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir nesutikimo motyvus su pareiškėjo patikslintu skundu.

19II.

20Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu (IV t., b. l. 40–52) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1109 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ 2.3 punktą, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1113 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ 2.3 punktą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis, kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo SGD terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą pakeitė ir panaikino tą Specialiojo plano dalį, kurioje pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 m ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 m. Teismo vertinimu, išskyrus prieš tai nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Atskirai pasisakydamas dėl aptariamų servitutų plotų, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti išilgai per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną. Teismas, įvertinęs nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje iš naujo nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo ar jų apimties, kadangi servitutų turinys (apimtis) apibrėžti Specialiajame plane, o argumentų ir įrodymų, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ar mažesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėjas nepateikė. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams neteko juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente – Specialiajame plane.

22Teismas nurodė, kad atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartinę ar periodines išmokas. Nagrinėjamu atveju toks viešasis interesas yra įtvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumą ir darnią plėtrą strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; <...> vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į viešuosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius priima šį įstatymą, ir 3 straipsnio 2–3 dalyse, numatančiose, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, o SGD terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, o taip pat viešasis interesas pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

23Teismas nustatė, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymus, kuriais pareiškėjo žemės sklypams nustatė servitutus, įtraukė visas būtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis. Tačiau kartu teismas pripažino, kad atsakovas skundžiamų įsakymų 2.3 punktuose nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiškėjui) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pagal Taisyklių 16.9 punktą, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne pareiškėjas, todėl darytina išvada, kad skundžiamų įsakymų 2.3 punktai yra juridiškai nepagrįsti, todėl naikintini.

24Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumento – Specialiojo plano – rengėjas yra UAB „Sweco Lietuva“. Skundžiamais įsakymais nustatyti kompensacijų dydžiai – 3 537,51 Lt už sklypo kadastro Nr. ( - ) dalį, 21371,27 Lt už sklypo kadastro Nr. ( - ) dalį, grindžiami UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013 m. liepos 26 d. kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktuose Nr. ( - ) A ir Nr. ( - ) A (toliau – ir Apskaičiavimo aktai A) bei 2013 m. liepos 26 d. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktuose Nr. ( - ) B ir Nr. ( - ) B (toliau – ir Apskaičiavimo aktai B). Iš Apskaičiavimo aktų A ir Apskaičiavimo aktų B turinio matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo aktų A ir Apskaičiavimo aktų B turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjui būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras rodikliai nustatyti žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999–2003 metais patvirtinimo“. Vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta. Akivaizdu, jog formulėje nustačius, kad žemės ūkio augalų vidutinis derlingumo pagal kultūras rodiklis yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu bei nesant priimtų kitų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo rodiklių, buvo privaloma vadovautis šiuo įsakymu, o ne Statistikos departamento duomenimis. Taigi UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl sunaikintų pasėlių apskaičiavo tinkamai, t. y. remdamasis galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35.

25Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjo teigimu, skundžiamų įsakymų priėmimo metu sklype Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )) augo kvietrugiai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. BR6-(11.13)-11551 matyti, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), deklaruotos ganyklos–pievos. Apskaičiuojant sunaikintų pasėlių rinkos vertę, buvo nurodyta šienainio kaina, nes sklypuose, kuriuose deklaruota kultūra – daugiametės ganyklos–pievos, kaip žemės ūkio produkcija priimamas šienainis, kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-930 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“ nėra pateiktos normatyvinės vertės už ganyklas–pievas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ganyklose–pievose kaip žemės ūkio produkcija gali būti šienainis, todėl esant duomenims, jog aptariamame žemės sklype deklaruotos ganyklos–pievos, nutarė, jog UAB „Sweco Lietuva“ tinkamai apskaičiavo nuostolius.

26Teismas nustatė, kad, pareiškėjo nuomone, vertinant nuostolius pagal Metodikos 9.1 punktą, atsakovas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintais normatyvais, nes jie nustatyti socialinės paramos teikimo tikslais bei nevertinant tiesioginių išmokų. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paminėtu įsakymu patvirtintame normatyve „Dėl pagal sąlygines išlaidas įvertintų žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų ir žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normų patvirtinimo“ nėra nurodyta, jog šis aktas yra taikomas išimtinai tik socialinės paramos teikimo tikslais, todėl pareiškėjo argumentą, kad minėtas įsakymas negalėjo būti taikomas apskaičiuojant sunaikintą žemės ūkio produkciją, laikė nepagrįstu.

27Teismas akcentavo, kad pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Iš Apskaičiavimo aktų B matyti, kad Specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavo, todėl pareiškėjo argumentą, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktą nebuvo apskaičiuoti bei nurodyti atlyginti, laikė nepagrįstu.

28Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijo koeficiento „15“ naudojimą apskaičiuojant kompensaciją teigdamas, jog šis koeficientas turi būti susietas su servituto kalendorine data. Tačiau UAB „Sweko Lietuva“ pažymėjo, kad konkreti koeficiento reikšmė yra nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1545. Būtent šios redakcijos Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelną (apskaičiuotą pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtą metodiką) iš terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iš 15“. Vėlesnėse Metodikos redakcijose koeficientas „15“ išlieka, tačiau nebepaliekamas detalesnis šio koeficiento išaiškinimas. Iš to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Sweko Lietuva“, apskaičiuodama kompensaciją, nepagrįstai taikė minėtą koeficientą.

29Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus, tačiau valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui. To reikalauja konstitucinis įstatymo viršenybės principas. Taigi NŽT Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius, negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis, atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Be to, pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

30Teismas pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su tikslu ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai netenkino. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, naudodamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.

31III.

32Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 59–66), kuriuo prašo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jo skundo reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat tenkinti jo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

33Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino jo nuosavybės teisės ribojimo būdo (nustatant servitutą) pagrįstumo bei servituto įtakos pareiškėjo nuosavybės teisei. Tokią savo poziciją teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame Specialiajame plane. Tačiau jau sekančioje sprendimo pastraipoje teismas, pats sau prieštaraudamas, pripažino, kad Specialiuoju planu servitutai tėra suprojektuojami, bet nenustatomi. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai suprato ir išaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties motyvus. Iš tiesų minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „nors SGD terminalo planas sudaro tam tikras prielaidas jame suformuotam servitutui nustatyti, tačiau siekiant šį servitutą nustatyti teismo sprendimu ar administraciniu aktu ir taip apriboti žemės savininko nuosavybės teisę be jo sutikimo, teismas ar kompetentingas viešojo administravimo subjektas turi įvertinti, ar toks nuosavybės teisių apribojimas yra pagrįstas, atitinka įstatymus, teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (inter alia pateiktas apeliantų nurodomuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose), ar nustatomu apribojimu nėra paneigiama pati servituto esmė ir paskirtis. Akcentuotina ir tai, kad šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į siekiamo nustatyti servituto turinį, šio servituto nustatymo pasekmes konkretaus žemės sklypo savininko nuosavybės teisei“.

34Teigia, kad SGD terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, jog servitutai turi būti nustatomi administraciniais aktais. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į servituto nustatymo pasekmes, SGD terminalo projektui reikalinga žemė turėjo būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų (SGD terminalo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 45 straipsnis, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šių pareiškėjo argumentų nenagrinėjo bei nepaaiškino, kodėl su jais nesutinka. Tuo tarpu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriuo nepagrįstai vadovavosi teismas, nėra numatyta servituto nustatymo administraciniu aktu valstybei svarbiems ekonominiams projektams įgyvendinti galimybė ir nepažymėta servitutų nustatymo magistraliniams dujotiekiams tiesti galimybė.

35Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog servitutą nustatantys įsakymai prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktui, reikalaujančiam naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tai, kad Specialiuoju planu servitutai suprojektuoti pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklypams, visiškai nereiškia, jog jie gali būti nustatyti tokiems sklypams nepakeitus žemės paskirties.

36Nurodo, kad AB „Klaipėdos nafta“ teikė pasiūlymą sudaryti sutartį jai naudingomis sąlygomis, kurios atlyginimo už servitutą prasme mažai skyrėsi nuo vėliau atsakovo nustatyto atlyginimo, o taip pat atmetė pareiškėjo pasiūlymus dėl jo sklypų naudojimo sąlygų.

37Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, jog teismas rėmėsi aiškiai prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktu – Metodika. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1)

38ar Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, suteikianti teisę Vyriausybei nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui apskaičiavimo metodiką, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai („Nuosavybės teises saugo įstatymai“), nes deleguoja Vyriausybei tas su nuosavybės teisės suvaržymu susijusias funkcijas, kurias Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui – Seimui; 2) ar Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1541 bei juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, nes reguliuoja klausimus, kurie turi būti sprendžiami įstatymu; 3) ar Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, CK 4.93 straipsnio 4 daliai tiek, kiek joje nėra numatytas visų realių savininko nuostolių atlyginimas; 4) ar Metodika neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, įpareigojančiai Vyriausybę nustatyti „vienkartinės ar periodinės kompensacijos“ apskaičiavimo metodiką tiek, kiek Metodika nenustato periodinės kompensacijos mokėjimo. Pareiškėjo nuomone, Konstitucijoje nustatyta galimybė paimti privačią nuosavybę (šiuo atveju iš savininko buvo atimta teisė nekliudomai valdyti žemės sklypus ir jais naudotis) negali būti atskirta nuo konstitucinės pareigos už tai teisingai atlyginti. Todėl esant akivaizdžiai aplinkybei, kad valstybė nėra sukūrusi teisingą atlyginimą užtikrinančio teisinio reguliavimo ir nėra nustačiusi teisingo atlyginimo pareiškėjui, teismas privalėjo vadovautis Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalimi ir, tiesiogiai taikydamas Konstituciją, panaikinti administracinius sprendimus dėl servituto nustatymo, kaip prieštaraujančius Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies normai.

39Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinta dėl būtinumo nustatyti atlyginimą už servitutą ir šiuo aspektu pažymėta, jog kasatoriams tektų neproporcinga našta, kai, esant suvaržytai jų nuosavybės teisei, jie turėtų patys kreiptis į teismą ir inicijuoti naują civilinę bylą dėl kompensacijos už jų patiriamus suvaržymus priteisimo.

40Teigia, kad apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamą formulę, vidutinio augalų derlingumo rodiklis buvo nustatytas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymą „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999‑2003 metais patvirtinimo“ Nr. 3D-35, nors jame nurodyta, jog pagal jį derlingumas apskaičiuojamas 1999–2003 metais. Atsakovas neturėjo pagrindo vadovautis negaliojančiu teisės aktu, tačiau teismas šiuo aspektu nurodė, jog atsakovas privalėjo remtis minimu žemės ūkio ministro įsakymu, nes vėlesnių žemės ūkio ministro įsakymų tuo klausimu nebuvo priimta. Pareiškėjo manymu, tokia teismo išvada neteisėta, nes nei atsakovas, nei teismas neturi diskrecijos teisės pratęsti galiojimą teisės akto, kuris turėjo būti nebetaikomas jau prieš dešimtmetį, ir tokia teisė negali atsirasti vien dėl to, kad Žemės ūkio ministerija nepriėmė teisės akto, galiojančio aktualiu laikotarpiu.

41Nurodo, kad nors Apskaičiavimo akte A pasėlių pavadinimas užrašyta „šienainis“, tačiau derlingumo rodiklis „26,1“ nurodytas ne šienainio, bet šieno, ką įrodo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymas „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999‑2003 metais patvirtinimo“ Nr. 3D-35. Todėl kompensacija turėjo būti skaičiuojama naudojant ne šienainio, bet žymiai aukštesnę – šieno – kainą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“ Nr. 3D-930 patvirtintų kainų 31 eilutė).

42Mano, kad atsakovas, taikydamas Metodikos 9.1 punktą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintu pajamų normatyvų aprašu, nes tokie normatyvai nustatyti socialinės paramos teikimo tikslais bei neįvertinant tiesioginių išmokų. Pirmosios instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nepagrįstai nesutiko. Pareiškėjo nuomone, akto taikymo tikslą paaiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. 1251, o tai, kad apraše nevertinamos tiesioginės išmokos, aiškiai nurodyta prieš tai paminėto aprašo pirmojoje pastaboje. Be to, nėra pagrįsta, kodėl būtent toks konkretus pajamų normatyvas buvo pasirinktas iš visos normatyvų lentelės.

43Teigia, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus ar jų dalis pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo pagal Metodikos 9.2 punktą nebuvo apskaičiuoti bei nenurodyti atlyginti. Teismas su tokiu pareiškėjo argumentu sprendime nesutiko nurodydamas, kad šie nuostoliai nurodyti Apskaičiavimo aktuose B, tačiau atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo pirminį skundą patvirtina, jog nuostolius dėl galimybės naudoti sklypus ar jų dalis pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, jis įvertino tiktai taikydamas Metodikos 9.1 punkte nurodytą formulę, o pagal Metodikos 9.2 punkto formulę joks skaičiavimas atliktas nebuvo (I t., b. l. 66, 67). Tuo tarpu pagal Metodikos 10 punktą skaičiuojant bendrą nuostolių sumą turi būti sudedami ir nuostoliai, apskaičiuoti pagal Metodikos 9.1 punktą, ir nuostoliai, apskaičiuoti pagal Metodikos 9.2 punktą.

44Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 75–80) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nurodo, kad pareiškėjo valdomuose žemės sklypuose nėra magistralinio dujotiekio uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014, kuria pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas ir panaikinta atitinkama Specialiojo plano dalis, neturi įtakos ginčijamų aktų teisėtumui ir pagrįstumui, priešingai, minėtoje nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad ginčijamų aktų dalys, kuriomis nustatyti atitinkamo ploto servitutai, jų pagrįstumas, jų apimtis, atitinka Specialųjį planą.

46Teigia, kad Metodika reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimą ir apskaičiavimo tvarką. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamųjų nuostolių sąrašas), tuo tarpu yra galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai, išmokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuostolių kompensaciją, tarnaujančiojo daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai (realiai patiriamas jo teisių ribojimas) nebus visiškai (realiai) ir teisingai atlyginti (kompensuoti). Vadovaujantis Konstitucijos 23 straipsniu, 30 straipsnio 2 dalimi, teisinės valstybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bei CK 4.129 straipsniu, 6.246 straipsnio 3 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus. Nepaisant to, jog pareiškėjui dėl nuostolių, patirtų dėl žemės servituto nustatymo, atlyginimo yra priimti ginčijami įsakymai, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo.

47Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 83–88) prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą.

48Nurodo, kad pareiškėjas, ignoruodamas galiojančius teisės aktus, apeliacinį skundą grindžia subjektyvia pozicija ir noru esamiems santykiams taikyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo ir neturėjo nuspręsti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pareiškėjo žemės sklypams taikymo, nes tokiu atveju ne tik būtų pažeista ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinio teismo kompetencija, Žemės įstatymo 46 straipsnyje įtvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, bet taip pat priimtas sprendimas prieštarautų įsiteisėjusiai aukštesnės instancijos teismo nutarčiai, kurioje teismas konstatavo, kad: „Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą“. Pareiškėjas teismo išsakytą poziciją dėl konkretaus žemės servituto nustatymo būdo aiškina pernelyg plečiamai, iškreipdamas jo esmę ir bandydamas įteigti, kad Specialusis planas nepaneigia galimybės pareiškėjo žemės sklypams taikyti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimtoje nutartyje kalbėdamas apie Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimą, konstatavo, kad konkretus žemės servituto įgyvendinimo būdas, tai yra ar servitutas bus nustatytas sandoriu, ar administraciniu aktu ar teismo sprendimu, Specialiuoju planu nebuvo nustatytas.

49Pažymi, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus įstatymas, kuris nustato specialią žemės paėmimo procedūrą, todėl tai nėra ir negali būti tapatinama su žemės servitutų nustatymo būdu, kaip apeliaciniame skunde nurodo Pareiškėjas.

50Teigia, kad AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų pradžios derėjosi su žemės sklypų savininkais dėl galimybių nustatyti servitutus sandoriais bei, siekdama didesnio savininkų suinteresuotumo, siūlė žemės savininkams už servitutų nustatymą pagal Metodiką paskaičiuotą kompensaciją, padidintą 30 proc., t. y. Pareiškėjui išmokėti 27 782,65 Lt dydžio kompensaciją (kai jam atsisakius sudaryti sandorį, įsakymais buvo paskaičiuota 24 908,78 Lt dydžio kompensacija). Būtent šių AB „Klaipėdos nafta“ pastangų dėka daugumoje žemės sklypų servitutai buvo nustatyti būtent sandoriais.

51Nurodo, kad jokiame teisės akte nėra aiškiai apibrėžta, kokie inžineriniai statiniai yra laikytini centralizuotais bendro naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklais. SGD terminalo įrengimas yra numatytas SGD terminalo įstatyme, kuriuo šis terminalas ir jo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, taip pat valstybinės svarbos energetikos projektu, ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, reikalingu įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą. Todėl, vadovaujantis SGD terminalo svarba visai Lietuvos valstybei, ypatingu statusu bei tikslu tenkinti viešąjį interesą, akivaizdu, kad SGD terminalo jungtis priskirtina prie bendrojo, o tikrai ne vietinio naudojimo inžinerinių infrastruktūros tinklų.

52Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Metodika reglamentuoja nuostolių už nustatomą servitutą atlyginimą bei paskaičiavimo pagrindą, o ne suvaržo ir/ar kitaip kaip nors apriboja pareiškėjo nuosavybę. Nuosavybė yra ir gali būti ribojama tik įstatymu, tačiau Metodika yra tik įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, nustatantis kompensacijos už servitutą paskaičiavimo tvarką.

53Teigia, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamų nuostolių sąrašas), tuo tarpu yra galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitų priežasčių. Tokiu atveju žemės savininkas turi teisę, vadovaudamasis CPK nustatyta tvarka, kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančio daikto savininką dėl likusių, neatlygintinų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1109 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1113 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ teisėtumo bei pagrįstumo.

57Šiais įsakymais buvo nustatytas pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams (kadastro Nr. ( - ), plotas – 2,5 ha; kadastro Nr. ( - ), plotas – 25,5 ha;), esantiems Klaipėdos rajone, ( - ), žemės servitutas, suteikiantis teisę viešpataujančio daikto - centralizuotų (bendro naudojimo) dujotiekio inžinerinių tinklų, savininkui - AB „Klaipėdos nafta“, tiesti, aptarnauti ir naudoti, centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Taip pat nuostolių atlyginimui buvo nustatytos ir vienkartinės kompensacijos, atitinkamai už žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) – 3537,51 Lt; kadastro Nr. ( - ) – 21 371,27 Lt.

58Pareiškėjas ginčija nustatytus servitutus ir teigia, kad šie servitutai buvo nustatyti nesant tam teisės aktuose nustatyto pagrindo, be to, pareiškėjo nuosavybės teises riboja tokia apimtimi, jog ši teisė iš esmės paneigiama, todėl turėjo būti taikoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

59Byloje nustatyta, kad ginčijami įsakymai buvo priimti, įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, pripažintą ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, kurio įrengimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu. Įgyvendinant šį suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą, kurio sprendinius taip pat detalizuoja ginčijami įsakymai.

60Byloje taip pat nustatyta, kad dėl šio specialiojo plano sprendinių teisėtumo bei pagrįstumo buvo kilęs teisminis ginčas, kuris buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014. Sprendimas priimtas minėtoje byloje turi prejudicinę reikšmę šiam ginčui ir faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš naujo neįrodinėjami nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Tačiau priešingai nei teigia pareiškėjas savo apeliaciniame skunde, minėta teismo nutartimi nebuvo atliktas individualus vertinimas dėl suprojektuotų servitutų nustatymo pagrįstumo žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo kontekste, toks vertinimas, konstatuota, turi būti atliekamas priimant konkretų sprendimą dėl servituto nustatymo. Klausimas dėl to, ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai administraciniu aktu nustatė byloje nagrinėjamą servitutą – šios bylos dalykas.

61Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje, sprendžiant ginčus analogiškose bylose, dėl servitutų nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo, įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, yra konstatuota: kad viešpataujančio daikto turėtojo teisės gali būti ginamos, tiek nustatant servitutą nekilnojamajam daiktui, tiek paimant šį daiktą ar jo atitinkamą dalį visuomenės poreikiams bei kad diskrecijos teisė pasirinkti vieną iš šių civilinių teisių gynimo būdų, priklauso viešpataujančio daikto turėtojui; kad teisine prasme nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams ir servituto nustatymas, savo turiniu bei pasekmėmis yra skitingos teisinės priemonės minėtoms viešpataujančio daikto turėtojo teisėms užtikrinti. Nekilnojamojo daikto, tame tarpe ir žemės, paėmimas visuomenės poreikiams yra išskirtinė, ypatinga procedūra, ji gali būti taikoma tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.100 str.); kad servitutas iš esmės yra mažesnio nuosavybės ribojimo laipsnio priemonė už nuosavybės paėmimą. Servituto nustatymas, net ir esant dideliam daiktinių teisių suvaržymui, nelemia tarnaujančio daikto tapimo viešpataujančio daikto nuosavybe (Civilinio kodekso 4.111 str.); kad toks šių priemonių pobūdis lemia, jog viešpataujančio daikto, turinčio visuomeninį poreikį, turėtojo interesai paprastai turėtų būti sprendžiami nustatant servitutą, kaip mažesnio nuosavybės ribojimo laipsnio priemonę, o nekilnojamojo daikto paėmimas visuomenės poreikiams turėtų būti taikomas tais atvejais, kai servituto nustatymas iš esmės paneigtų pačios nuosavybės teisės esmę, susijusią su nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimusi ir pan.; kad Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat numatyta galimybė žemės naudojimo klausimus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimu, spręsti tiek nustatant žemės servitutą, tiek žemę paimant visuomenės poreikiams iš privačių savininkų; kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog pareiškėjui, siekiančiam, kad žemė iš jo būtų išpirkta, ją paimant visuomenės poreikiams, tenka ir pareiga įrodyti tas teisiškai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias jog egzistuoja prielaidos bei sąlygos, kurioms esant gali būti žemė paimama visuomenės poreikiams bei kad tik šis būdas yra proporcinga bei teisinga priemonė abiejų šalių teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2826/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2800/2014; 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014).

62Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 07 03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

63Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

64Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. ( - ); kadastro Nr. ( - ) nustatytų servitutų plotas 0,2838 ha iš bendro 2,5 ha ir 2,5917 ha iš bendro 25,5 ha sudaro tik nežymią pačių žemės sklypų dalį.

65Šios aplinkybės pačios savaime paneigia pareiškėjo teiginius dėl neproporcingai per didelio jam priklausančių žemės sklypų apsunkinimo, atimant galimybę juos valdyti bei jais naudotis pagal šių sklypų paskirtį ir pan.. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog egzistuoja prielaidos bei sąlygos, kurioms esant gali būti žemė paimama visuomenės poreikiams bei kad tik šis būdas yra proporcinga bei teisinga priemonė abiejų šalių teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti pareiškėjo teiginius, nesurinkta. Visa tai įrodymų vertinimo prasme lemia, kad pareiškėjas minėtų savo teiginių neįrodė, o faktinės bylos aplinkybės juos paneigia.

66Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamais įsakymais nustatant minėtus servitutus administraciniu aktu, nebuvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą tokiu būdu, reikalavimai.

67Servituto nustatytumo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas teisė administraciniu aktu nustatyti minėtą servitutą gali būti įgyvendinta, esant šioms sąlygoms: 1. šios rūšies servitutas (suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti) turi būti numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka; 2. jį (servitutą) galima nustatyti išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams.

68Minėta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą. Pagal šio specialiojo plano sprendinius, atitinkamos pareiškėjui priklausančių žemės sklypų dalys patenka į numatomą magistraliniams dujotiekiams tiesti apsaugos zoną, kurioje gali būti nustatomas žemės servitutas.

69Iš ginčijamų įsakymų taip pat matyti, kad servituto rūšis ir turinys, kurie buvo nustatyti ginčijamais įsakymais, atitinka tą servituto rūšį bei jo turinį, kuriuos yra leista nustatyti atsakovui administraciniu aktu pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas bei minėto specialiojo plano sprendinius. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, kas Žemės įstatymo 4 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo prasme, atitinka privačios žemės sąvoką.

70Apibendrinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad prieš atsakovui priimant ginčijamus sprendimus, buvo įvykdytos bei egzistavo sąlygos, numatytos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, leidžiančios jam priimti sprendimą dėl servituto nustatymo.

71Visa tai lemia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo funkcijas ir kompetenciją šių teisinių santykių srityje, dėl ko pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais ginčijamus įsakymus šiuo aspektu, nėra pagrindo.

72Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam yra neteisingai atlyginta už nuostolius atsiradusius dėl servituto nustatytumo.

73Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis bei ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1541, kuriuo buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika).

74Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas taip pat yra konstatuota, kad Metodikos 10 punkte pateikta nuostolių dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų formulė, kuri nebūtinai turi kompensuoti realiai visus dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius. Metodikos tikslas neatsiejamas nuo pasirinkimo nagrinėjamu atveju taikyti servitutą, kaip daiktinių teisių suvaržymą – tai sąlyginis paprastumas ir efektyvumas, vykdant didelę visuomeninę reikšmę turintį projektą (SGD terminalo ir jo infrastruktūros parengimą). Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Metodikoje įtvirtintas kompensacijos nepakankamumas pareiškėjo turi būti įrodytas. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi. Šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, Teismų praktika Nr. 31, 2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2826/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2800/2014).

75Šis teisinis reguliavimas lemia, kad tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su visišku nuostolių atlyginimu, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų.

76Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nesutinkant su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, tenka pareiga paneigti šios kompensacijos apskaičiavimo teisingumą. Metodikos pagrindu apskaičiuotos kompensacijos dydis yra faktinė aplinkybė, kurią šalys privalo įrodinėti. Iš byloje esančių kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimų aktų (T.1 b. l. 29;30; 34;35) matyti, kad kompensacijos dydžiui nustatyti buvo panaudotos specialios žinios. Toks šios faktinės aplinkybės pobūdis lemia, kad tokių žinių pagalba gauti duomenys, turėtų būti paneigiami taip pat naudojant specialias žinias (pvz. turto vertinimo išvada, kitų šios srities specialistų atitinkamas išvadas ir pan.).

77Kadangi pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų nepateikė, todėl įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad jis savo teiginių pagrįstumo dėl, jo nuomone, neteisingai apskaičiuotos kompensacijos dydžio, neįrodė.

78Netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies atitikties Konstitucijai, ir Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Metodikos atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

79Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tai reiškia, kad pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai.

80Teisėjų kolegijai šioje byloje tirtinu aspektu abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės normų atitikties aukštesnės galios teisės aktams nekyla. Kaip minėta Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulės) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingą, realų atlyginimą už servituto nustatymu padarytus nuostolius. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūros paprastai ir efektyviai.

81Visa tai apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

84Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 6. Pažymėjo, kad skundžiamuose įsakymuose nėra aiškiai apibrėžtas... 7. Paaiškino, jog apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamą... 8. Teigė, jog vertinant pareiškėjo nuostolius pagal Metodikos 9.1 punktą,... 9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Pažymėjo, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei... 11. Teigė, kad SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas... 12. Nurodė, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į... 14. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 16. Savo atsiliepimą iš esmės grindė analogiškais motyvais kaip ir atsakovas... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ prašė pareiškėjo... 18. Nurodė palaikantis atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų AB... 19. II.... 20. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su kitais... 22. Teismas nurodė, kad atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios... 23. Teismas nustatė, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir... 24. Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į... 25. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjo teigimu, skundžiamų įsakymų... 26. Teismas nustatė, kad, pareiškėjo nuomone, vertinant nuostolius pagal... 27. Teismas akcentavo, kad pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai... 28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijo koeficiento „15“ naudojimą... 29. Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos... 30. Teismas pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su tikslu... 31. III.... 32. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014... 33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino jo... 34. Teigia, kad SGD terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, jog... 35. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo... 36. Nurodo, kad AB „Klaipėdos nafta“ teikė pasiūlymą sudaryti sutartį jai... 37. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, jog teismas... 38. ar Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, suteikianti teisę Vyriausybei... 39. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendime... 40. Teigia, kad apskaičiuojant nuostolius pagal Metodikos 4 punkte pateikiamą... 41. Nurodo, kad nors Apskaičiavimo akte A pasėlių pavadinimas užrašyta... 42. Mano, kad atsakovas, taikydamas Metodikos 9.1 punktą, nepagrįstai rėmėsi... 43. Teigia, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus ar jų dalis pagal... 44. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l.... 45. Nurodo, kad pareiškėjo valdomuose žemės sklypuose nėra magistralinio... 46. Teigia, kad Metodika reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių... 47. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į... 48. Nurodo, kad pareiškėjas, ignoruodamas galiojančius teisės aktus,... 49. Pažymi, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės... 50. Teigia, kad AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų pradžios derėjosi su... 51. Nurodo, kad jokiame teisės akte nėra aiškiai apibrėžta, kokie... 52. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pagrįstai atsisakė... 53. Teigia, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 57. Šiais įsakymais buvo nustatytas pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise... 58. Pareiškėjas ginčija nustatytus servitutus ir teigia, kad šie servitutai... 59. Byloje nustatyta, kad ginčijami įsakymai buvo priimti, įgyvendinant... 60. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl šio specialiojo plano sprendinių... 61. Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje,... 62. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 07 03... 63. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio... 64. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose žemės... 65. Šios aplinkybės pačios savaime paneigia pareiškėjo teiginius dėl... 66. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamais įsakymais nustatant... 67. Servituto nustatytumo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja... 68. Minėta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d.... 69. Iš ginčijamų įsakymų taip pat matyti, kad servituto rūšis ir turinys,... 70. Apibendrinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad prieš atsakovui... 71. Visa tai lemia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, veikė pagal... 72. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam yra neteisingai atlyginta už nuostolius... 73. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8... 74. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas... 75. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad tie pareiškėjo argumentai, kurie... 76. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nesutinkant su kompensacijos dydžiu,... 77. Kadangi pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų nepateikė, todėl įrodymų... 78. Netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl... 79. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 80. Teisėjų kolegijai šioje byloje tirtinu aspektu abejonių dėl pareiškėjo... 81. Visa tai apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 83. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą... 84. Nutartis neskundžiama....